0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #60 Prieš 10 mėnesių »
Netrukus padavėja dingo nuo jų stalo, o štai dvyniai apsikeitė rolėmis. Paprastai Eliotas būdavo tas, kuris išsiklausinėja visko iki menkiausios smulkmenos, o Oliveris būna tylus. Vis dėlto Dori akivaizdžiai labiau patiko ramusis dvynys, ir ji netgi sugebėjo jį prakalbinti. Kažkaip nejauku, kai pirmą kartą matomas žmogus lengviau prakalbina mažylį nei to mažylio tėvas, ar ne? Bet ką daryti, kad tas tėvas toks nevykęs ir iš viso nežino, kaip veikia toks nepaprastas dalykas kaip tėvystė?
Vis dėlto dabar reikėjo spręsti rimtesnę problemą. Sugedusią Elioto nuotaiką, kurią tikriausiai iššaukė tai, kad Dori šnekasi su jo broliu. Dafydd stebėjo berniuką ir laukė, kada jis ką nors pasakys. Įsiterps į pokalbį ar bent jau užduos klausimą jam. Nesulaukė. Netrukus grįžo padavėja su užsakymu, tačiau berniukų tėvui pasirodė, kad tas, kuris visada yra geros nuotaikos, vis dar nusiminęs. Atsargiai žvilgtelėjęs į Dori ir Oliverį vėl nukreipė akis į Eliotą ir tyliai paklausė:
- Nagi, sūnau, kas atsitiko? Ar tu pyksti? Nepatinka, kad pasakiau nusiraminti? O man nepatinka tai, kad tu atėmei meniu iš Oliverio. Atėjome čia pabūti draugiškai ir pabendrauti, o ne sėdėti susiraukę ir tylėti. Valgyk ledus.
Dafydd paragavo savo deserto ir nusišypsojo. Jis buvo tikrai puikus. Tikriausiai patiks ir Oliveriui.
- Ar džiaugiatės savo pasirinkimu? - visų paklausė vaikinas vildamasis, kad Eliotas pagaliau nustos ožiuotis. Toks jo elgesys vertė jausti gėdą, o tai nežadėjo nieko gero - taip jis tik dar labiau susikaustys, nebemokės elgtis su vaikais ir apsijuoks. Tada Dori tikrai pagalvos, kad jis yra visiškas nevykėlis, nesugebantis ramiai nusivesti vaikų į kavinę.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #61 Prieš 10 mėnesių »
Šnekėtis apie ledus buvo labai įdomu. Oliveris niekada nepagalvojo, kad šis skanėstas gali būti įvairiausių skonių. Kodėl tėtis to niekada nepapasakojo? Mama kažkada sakė, kad anksčiau labai mėgo braškinius ledus, bet štai apie bananinius berniukas niekada nesusimąstė.
- Tėti, ar galėsime nueiti į parduotuvę bananų? - iš karto paklausė, kai tik toji moteris pasiūlė pačiam pabandyti pasidaryti ledų. Iš laimės švytinčiu veidu įsispoksojo į protingą moterį ir džiaugėsi su ja susipažinęs. Jeigu pavyks pasidaryti ledų, galės jai pavaišinti Miriam ir mamą. Ir Eliotą, žinoma, bet argi jis sutiks imti Oliverio ledus?.. Nuotaika buvo besubjurstanti, bet reikėjo tęsti šią įdomią diskusiją.
- Bet... - neužtikrintai pradėjo aštuonmetis, tiesiog pakerėtas minties apie žolinius ledus. - Jeigu sušaldžius bananą gaunami ledai, sušaldžius žolę irgi galima juos gauti. Argi ne?
Netrukus atkeliavo ledai, ir Oliveris puolė jų ragauti. Buvo skanu. Kitaip, tiesa, ir negalėjo būti - juk jis pasirinko tai, ką pasirinko ir visa žinantis tėtis. Į mylimo žmogaus klausimą atsakydamas tik sulinksėjo, bet dėmesys vėl grįžo prie moters.
- O kaip yra gaminamas mėtų sirupas? - paklausė. Visa tai buvo labai įdomu. Taip įdomu, kad nuotaikos nesugadino netgi viskuo (tiksliau, juo) nepatenkintas Eliotas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #62 Prieš 10 mėnesių »
Ar gali jis tiesiog pagaliau išnykti? Išnykti ir daugiau nebetrukdyti gyventi. Atsirado geruolis Oliveris, kuris kažkodėl visiems baisiausiai patinka! Kuo jis, Eliotas, blogesnis? Dabar berniukas visai negalvojo apie tai, kad mokykloje turi daug daugiau draugų nei brolis. Šiuo metu egzistavo tik Oliverį labiau mylintis tėtis ir bjauri moteriškė, kuri iš viso jį ignoruoja. Taip nesąžininga.
Bėda ta, kad tėtis pastebėjo susierzinimą. Kaip ir tada, prieš žaidžiant futbolą, ir vėl teko išklausyti priekaištų. O dabar nelabai galėjai pasiskųsti, kad tik brolis turi šluotą. Ne, reikėjo veikti kitaip.
- Atsiprašau, - nelabai nuoširdžiai pratarė aštuonmetis ir žvilgtelėjo į atneštus ledus. Paragintas paragavo ir gavo pasidžiaugti tuo, kad bent jau gerai išsirinko. Ir padarė tai pats - priešingai negu žioplys Oliveris, nesugebantis nieko, tik kopijuoti tėtį.
O dabar atėjo laikas "pabendrauti", ko jie čia ir atėjo. Taip sakė tėtis, ar ne?
- Skanu! - pasakė tėčiui ir atsisuko į nemėgstamą moterį. Neketino nusileisti broliui. Dabar ji turės bendrauti ir su juo. Nors ir buvo bjauri ir nemandagi, bet vis dėlto suaugusi. O su tokiais žmonėmis bendrauti buvo visų įdomiausia. Tiesa, aptariama tema buvo klaikiai nuobodi (o ko daugiau tikėtis iš Oliverio), bet Eliotas prisivertė įsiterpti:
- O mėtų sirupas skanu?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #63 Prieš 10 mėnesių »
Dori vos nesusijuokė, kai Dafydd paklausė, ar visi džiaugiasi savo pasirinkimu. Juk tai - tik ledai, o ne koks nors svarbus gyvenimo pasirinkimas. Kita vertus, vaikams tikriausiai atrodo kitaip. Mergina tiesiog linktelėjo, nors dabar galvojo, kad reikėjo imti ledus su kokio nors likerio užpilu, o ne braškių.
Oliveris paklausė tėčio, ar jie galės nueiti į parduotuvę bananų. Tą akimirką Dori pasijuto išties suaugusi ir svarbi. Atrodė, jog į viską, apie ką ji kalba, berniukas žiūri labai rimtai. Taip, tarsi tamsiaplaukė būtų daug žinanti ir išmananti. Nors taip nebuvo.
- Tikiriausiai ne. Juk bananą mes valgome vieną, kandame jį. O mėtos vienos nevalgome. Ji kaip prieskonis, - paaiškino septyniolikmetė.
Ir taip. Jis paklausė, kaip yra gaminamas mėtų sirupas. Velnias.
- Nežinau. Gal tavo tėtis žino? - žvilgtelėjo į vyruką ir vos vos šyptelėjo.
Netrukus prabilo ir Eliotas. Jis paklausė, ar mėtų sirupas - skanu. Ir štai čia kažkodėl Dori sudvejojo, ką atsakyti. Mat jai parūpo, ar Oliveris mėgsta mėtas. Koks tau skirtumas, ką galvos tas vaikas?
- Priklauso nuo to, kas jį gamino. Žiobarai ar magai, - pabandė išsisukti nuo atsakymo. - O tu, Oliveri, ar mėgsti mėtas? - paklausė. - Ir tu? - vis tik prisivertė paklausti ir Elioto.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #64 Prieš 10 mėnesių »
Klausytis, kaip Oliveris bendrauja su pirmą kartą matoma jauna mergina, buvo tikra palaima. Atrodė, kad jis pagaliau šiek tiek išsilaisvina iš to susikaustymo. Galbūt niekaip neatsitraukiantis liūdnumas berniuką kada nors vis dėlto paliks? Net ir vizitai pas psichologą šitos problemos neišsprendė, bet dabar jis atrodė toks smalsus ir... Jo tėvas net ir mintyse bijojo pavartoti žodį "normalus". Na, Oliveris dabar atrodė tiesiog laimingas. Priešingai nei Eliotas. Dar viena problema, kurią tenka gliaudyti ne itin tikusiam šitų dviejų nuostabių mažylių tėvui.
- Nagi, nesigraužk ir pralinksmėk, - sumurmėjo Eliotui, kai jis atsiprašė. Ar padarė tai nuoširdžiai? Ko gero, nelabai, bet Dafydd neketino dabar kaltinti ir barti savo berniuko. Jeigu jis ne itin mėgsta savo brolį, tai yra problema, kurią turi spręsti tėvai. Ką gali žinoti, kaip ten viskas yra, gal Eliotas dėl nieko nėra kaltas.
Netrukus įklimpo į dar sudėtingesnę situaciją. Oliveris buvo įsitikinęs, kad jis žino absoliučiai viską, bet Dori užduotas klausimas atrodė kaip iš kosmoso. Iš kur jam žinoti tokius dalykus? Net tepdamas paprasčiausią sumuštinį sugeba apsikvailinti, o čia...
- Bijau, kad nežinau, - galiausiai atvirai pasakė. - Nė karto neteko to daryti.
Neskubėdamas valgė savo ledus ir klausėsi, kaip jo vaikai smalsauja. Tiesą sakant, pajuto pagarbą Dori. Ji pati buvo dar beveik vaikas. Tiksliau, paauglė - to amžiaus, kada daugelis mažiukų nemėgsta. O štai ji laisvai bendravo su dviem tokiais skirtingais dvyniais.
- Man atrodo, tu prikiši į jų galvas tiek skanėstų idėjų, kad nežinosiu kur dėtis, - pratarė Dafydd merginai. Bet stengėsi nusišypsoti ir parodyti, kad nepyksta. Ne, jam kaip tik patiko, kad mažyliai bendrauja. Ir kas būtų pagalvojęs, kad jų tėvas toks nevykęs? - Bet su tais mėtiniais ir bananiniais ledais sudominai, - pridūrė sutaršęs Oliveriui plaukus.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #65 Prieš 10 mėnesių »
Apėmė nusivylimas. Oliveris nenorėjo nieko daugiau, tik atšaldyti mėtą ir paragauti tokiu būdu pagamintų mėtinių ledų. Išgirdęs, kad to padaryti nepavyks, nusiminė ir nuleido galvą. Atrodė, kad žlugo didžiausia aštuonmečio svajonė. Kažkur galvoje sukirbėjo mintis, kad tai net labai patiks Eliotui, bet stengėsi apie tai negalvoti - buvo pernelyg liūdna.
- Bet aš noriu paragauti mėtinių ledų... - tyliai sumurmėjo jis.
Netrukus liūdesys išaugo iki dangaus. Ne tik ši protinga moteris, bet ir visa žinantis tėtis nežinojo, kaip gaminamas mėtų sirupas. Ar jam nelemta paragauti mėtinių ledų? Niekada niekada? Kodėl taip nesiseka? Ar tai dėl to, kad jis yra blogas sūnus? Ar jis yra toks blogas sūnus, kad nėra vertas paragauti tokio skanėsto? Širdelę apėmė skausmas ir nusivylimas savimi.
- Tu viską žinai, - tyliai pratarė Oliveris žiūrėdamas į tėtį. Bet jau suprato - jis niekam tikęs. Blogas sūnus. Moteris atsakė į Elioto klausimą, bet tai jo broliui jau neberūpėjo. Buvo liūdna. Norėjosi mėtinių ledų, bet jis jų nenusipelnė.
- Nežinau, - dar tyliau atsakė į moters klausimą aštuonmetis ir susigūžė. Norėjo apkabinti tėtį ir atsiprašyti už tai, kad yra toks blogas, tačiau prie brolio ir Dori gėdijosi tai padaryti. Taip ir liko sėdėti ant kėdės ir liūdėti. Ledus, regis, visai pamiršo.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #66 Prieš 10 mėnesių »
Tėtis nepyko ir leido valgyti ledus. Taigi Eliotas pasiėmė šaukštelį ir drąsiai kibo į šį iššūkį. Jis buvo vienas malonumas, mat desertas pasitaikė tikrai puikus. Tiesa, nepakankamai puikus, kad neerzintų brolio egzistavimas netoliese, bet Eliotas ryžtingai apsimetė, kad Oliverio čia nėra.
Tiesa, nuotaika netrukus pasitaisė. Jo dvynys nusiminė - akivaizdu, kad jį ir vėl kažkas skriaudžia, ir vargšelis Oliveris tuoj apsiverks. Eliotas tyliai prunkštelėjo, bet supratęs, kad tėtis gali viską išgirsti, skubiai nusiramino. Nenorėjo parodyti, kaip jaučiasi. Tėtis ir taip labiau myli Oliverį, o ir šita moteris akivaizdžiai bendrauja tik su verksniu broliu.
- Ne, tėtis nežino visko, - nesusilaikęs paniekos kupinu tonu rėžė Eliotas. Pasirodo, jie dvyniai, bet Oliveris - tikras mažvaikis. - Pasaulyje nėra žmonių, kurie žinotų viską. O tu esi visiškas kvailys.
Paskutinis sakinys buvo ištartas gerokai tyliau. Aštuonmetis vylėsi, kad suaugusieji jo neišgirs. Oliverį jis kada nors išmokys, kaip reikia gyventi, bet tėčiui to žinoti nereikia. O šita bjauri moteris būtinai viską jam papasakotų. Ne, brolio dvynio kvailumas turėjo išlikti paslaptimi. Kol kas.
Išgirdęs "nuostabų" brolio atsakymą Eliotas nesusilaikė ir šį kartą prunkštelėjo garsiai. Kaip vis dėlto galima nežinoti, ar kažką mėgsti, ar ne? Nebent esi toks žioplas kaip Oliveris, žinoma.
- Nemėgstu, - drąsiai atsakė į nemėgstamos moters klausimą. Turbūt buvo užduotas apsimetant, kad bendrauja, bet Eliotas nutarė vaidinti, kad to nesuprato. - Bet sirupas saldu! Jis turi būti skaniau nei mėtos, - užtikrintai pridūrė spoksodamas nemėgstamai moteriai į akis.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #67 Prieš 9 mėnesius »
- Galėsi kiekvieną savaitgalį juos gaminti, - nusijuokė kalbėdamasi su raudonplaukiu. - Ką tu veiki gyvenime, Dafydd? - pasidarė įdomu. - Tikriausiai akivaizdu, jog nesi kulinaras, - ir vėl nusijuokė.
Oliveris, regis, labai nuliūdo dėl to, jog nei Dori, nei jo tėvas nieko nežinojo apie mėtų sirupą.
- Visada galima viskuo pasidomėti, - padrąsinamai pasakė mergina berniukui. - Guldau galvą, kad yra labai daug receptų knygų, kuriose bus parašyta, kaip pagaminti mėtų sirupą. Nors, po galais, kaži, ar bus, - ji paglostė berniukui petį.
Eliotas pradėjo visai negražiai ir nepagarbiai kalbėti su broliu. Dori susiraukė.
- Yra žmonių, kurie žino viską, - atrėžė vaikigaliui. - Pavyzdžiui, Dumbldoras. Jis tikrai žinojo viską. Manau, kad ir apie mėtų sirupą jis išmanė. O cukrus nesveika, - pasakė ji, kai Eliotas prakalbo apie saldumą.
Norėjosi gerai papurtyti tą vaikį, bet juk šalia sėdėjo besąlygiškai sūnų mylintis tėvas.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #68 Prieš 9 mėnesius »
Oliverio nuotaika pasikeitė, ir Dafydd puikiai tą matė. Norėjo paguosti sūnų, bet problema ta, kad visai neįsivaizdavo, kas tiksliai atsitiko. Negi viskas dėl tų mėtinių ledų? Tokius tikrai turėtų būti nesudėtinga pasidaryti, tad kodėl Oliveris taip nusiminė? Nenorėdamas priversti mažylio pasijusti dar nejaukiau nepriėjo jo apkabinti. Tik susirūpinęs žiūrėjo į tylųjį dvynį ir galvojo, kaip galėtų padėti. Tiesa, netrukus sulaukė Dori klausimo, į kurį reikėjo atsakyti.
- Dirbu Gringotse, - trumpai pratarė visai neįsižeidęs dėl pastebėjimo, kad nėra kulinaras. Tai buvo visiška tiesa. Bet neketino lįsti į detales ir pasakoti apie misijas. Tai ne šitos merginos reikalas, o atsakymas buvo teisingas, tegul ir nelabai išsamus.
Viskas darėsi vis sudėtingiau. Eliotas buvo teisus - jis, Dafydd, tikrai nežino visko. Tačiau tai buvo ištarta tokiu paniekos kupinu tonu, kad ignoruoti negalima. Eilinį kartą šešis vaikus turintis vyras nežinojo, kaip spręsti situaciją.
Dafydd neabejojo, kad Dori klysta - viską žinančių žmonių tikrai nėra. Vis dėlto apie tai nieko nesakė, tik įdėmiai žiūrėjo į Eliotą ir bandė suprasti, kodėl jis taip pyksta. Atrodė, kad viskas, ką Oliveris daro, jam neįtinka.
- Eliotai, negalima taip bendrauti su broliu. Ar tau pačiam patiktų, jeigu jis rodytų tokią panieką tau? Gerai apie tai pagalvok, - pasistengęs nutaisyti griežtą balsą ištarė velsietis. O dabar reikėjo gelbėti situaciją ir ką nors daugiau sužinoti apie prakeiktą mėtų sirupą. Atsistojęs priėjo prie baro ir paklausė, ar būtų galima sužinoti, kaip gaminamas mėtų sirupas. Darbuotojai pažiūrėjo į jį kaip į kvailį, tad teko grįžti nieko nepešus. Ir taip įtempta atmosfera dėl dvynių nesutarimų dar labiau susijaukė. Dabar ir pats pasijuto kaip nevykėlis - būtent tai pajusti privertė kavinės darbuotojai.
- Jie man nepapasakojo, kaip gaminti tą daiktą, - nykiai pratarė Dafydd. Ne tik nepataisė Oliverio nuotaikos, bet ir susigadino savąją. Tikras nevykėlis, ar ne?..

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #69 Prieš 9 mėnesius »
Buvo labai liūdna, ir to nepakeis niekas. Galbūt mama galėtų jį paguosti, bet ji buvo namie, o jam teko likti čia. Oliveris žinojo, kad tėtis moka persikelti iš vienos vietos į kitą. Dabar labai norėjo sugebėti tai ir pats - tada galėtų grįžti namie, stipriai apkabinti mamą rankomis ir pabūti su ja. Gyvenimas iš karto pasidarytų gražesnis. Nereikėtų galvoti apie tai, kad jis neparagaus mėtinio sirupo, nesužinos, kaip jis gaminamas, o Eliotas ir toliau sėkmingai jį žemins. Nesupratimas, kodėl brolis jo taip nekenčia, situaciją dar labiau blogino.
- Egzistuoja receptų knygos? - vėl susidomėjo Oliveris. Pasidarė šiek tiek smagiau, tačiau liūdesys neatsitraukė. Brolis dvynys, aišku, ir toliau rodė nepasitenkinimą, bet Oliveris stengėsi tai ignoruoti. - Ar turi bent vieną tokią?
Aštuonmetis spoksojo į moterį ir vylėsi, kad ji išsitrauks knygą, kurioje bus pateikti visi reikalingi atsakymai. Žinoma, vis dar buvo liūdna, tačiau nekantrumas darė savo - berniukas žvelgė į Dori ir laukė. Tai, kad ji griežčiau atsakė Eliotui, patiko. Kai tą padarė ir tėtis, Oliveris netgi nusišypsojo. Nenorėjo, kad kiti pyktų ant jo brolio, tačiau jautėsi esąs apgintas, o tai jau buvo neblogai.
Netrukus tėtis dingo, o tai vėl kiek išgąsdino. Berniukas žvelgė jam pavymui, bet moteris tęsė kalbėjimą, tad reikėjo atsisukti į ją.
- Bet cukrus skanu, - šaukšteliu pakabinęs nemažą kiekį ledų pratarė. Įsidėjo juos į burną ir patenkintas atsiduso. Laimei, tėtis grįžo, tad galėjo jam pranešti: - Puikiai išsirinkai.
Dabar jau tėtis atrodė nusiminęs, tad Oliveris nutarė, kad reikia jį paguosti. Priėjęs prie jo apkabino ir nutaisęs kuo drąsesnį balsą pratarė:
- Mėtų sirupas neegzistuoja!

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #70 Prieš 9 mėnesius »
Kaip nuobodu! Kodėl reikia šnekėtis tokiomis temomis, kurios įdomios tik Oliveriui? Tarsi jis, Eliotas, čia nė neegzistuotų. Kad mama ir tėtis tą kvailį myli labiau, berniukas jau suprato. Bet kodėl ir šita moteris daug mandagesnė su juo?
- Ir vėl aš visiems neįtinku! - pasipiktino Eliotas, kai ir moteris, ir tėtis pareiškė priekaištus. Nepatenkintas paleido ledų indelį tiesiai į Oliverį. Viskas tik per jį! Tėtis, aišku, supyks, bet jis geras. Niekada nesimuša ir nešaukia, tad viskas bus gerai.
- O ledai irgi nesveika, - drąsiai pasakė moteriai spoksodamas jai į akis. Jeigu viskas taip blogai, kodėl ji iš viso valgo? Na, bet iš žmogaus, kuris puikiai sutaria su Oliveriu nėra ko tikėtis - akivaizdu, kad ji yra visiškai kvaila. - Man tu nepatinki, - drąsiai rėžė jai aštuonmetis ir dabar pasigailėjo, kad prarado ledus. Kai tėtis atsistojo ir kažkur nuėjo, paėmė jo indelį ir skubiai nukabinęs porą šaukštelių su malonumu juos prarijo. Skanu, bet savų vis tiek gaila. Pastūmęs tėčio ledus atgal (tuoj visi pradės pamokslauti, kad taip elgtis negalima, ar ne?) atsiduso. Nusibodo jam jau čia sėdėti. Norėjo eiti pažaisti futbolą su draugais. Tik kaip mandagiai išeiti?
- Aš namuose pagaminsiu mėtų sirupo, - ryžtingai pratarė, kai tėtis vėl pasisakė apie tą nesąmonę. Brolio žodžius iš viso ignoravo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #71 Prieš 7 mėnesius »
- O, dirbi banke, - kiek nustebo Dori.
Ji nebūtų pasakiusi, jog Dafydd dirba tokioje prestižiškoje vietoje. Tai iškart šią šeimą kilstelėjo keliais laipteliais aukščiau.
Kai raudonplaukis nuėjo prie baro klausti apie mėtų sirupą, mergina netyčia prunkštelėjo. Ji negalėjo suprasti, kodėl šis vyrukas šitaip šokinėja aplink savo vaikus. Ji ir vėl mintyse ėmė galvoti, jog elgtųsi visai kitaip, jeigu šitie berniukai būtų jos. Bent jau Eliotą sudrausmino.
- Taip, yra receptų knygų. Nejaugi neturite nei vienos? - kiek nustebusi pažvelgė į Dafydd. - Aš... namie tai turiu, - pamelavo.
Kodėl stebiesi, jog jie neturi receptų knygos, jei pati neturi? Na, taip. Aš neturiu ir krūvos vaikų. Ir neturėsiu. Niekada. Nei vieno.
Dori kilstelėjo antakį, kai Oliveris sušuko, jog mėtų sirupas neegzistuoja. Gal tegul taip ir galvoja. Visiems bus ramiau. Žinoma, jo brolis dvynys ir toliau kėlė problemas.
- Aš ne ledai, kad visiems patikčiau, - įžūliai mirktelėjo tam snargliui, kai jis, savo deserto porciją metęs į Oliverį, nuvalgė tėčio ledų.
Dabar Dori su nekantrumu laukė, ką darys Dafydd, kai tas bjaurusis vaikigalis šitaip pasielgė. Aišku, Oliverio buvo gaila. Tačiau mergina jautėsi neturinti teisės kištis.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #72 Prieš 7 mėnesius »
Na, žinoma. Dori neatrodė nusiteikusi patikėti, kad jis, Dafydd, gali dirbti tokioje vietoje kaip Gringotsas. Tokiam nevykėliui, ko gero, labiau tiktų šluoti gatves ar gaudyti kanalizacijos žiurkes. Ką gi, praeityje darė ir tai, tik, deja, už šį darbą niekas nemokėjo.
- Aha, - tarstelėjo, tačiau daugiau nieko nesakė. Galvojo, kad atėjo laikas keisti darbą, bet apie tai dabar nepasakos.
Deja, viskas netrukus taip greitai pradėjo keistis, kad neberūpėjo nei receptų knygos, nei visokie sirupai. Išnykęs Elioto ledų indelis ir Oliverio veidas aiškiai pasakė, kas čia atsitiko, kol jis buvo nuėjęs. Kaip viską išspręsti, ypač kai juos akylai stebi Dori? Prie svetimų žmonių Dafydd vis dar tapdavo tuo tragiškai savimi nepasitikinčiu kvailiu, kuris nesugeba padaryti nieko. Ypač sutramdyti visiškai sulaukėjusio sūnaus.
- Eliotai, gal paaiškinsi, kas čia atsitiko? - negarsiai paklausė sūnaus. Nedažnai tekdavo kalbėti tokiu tonu, dėl to nebuvo jo gerai įvaldęs. Akivaizdu, kad apie berniuko elgesį teks pasikalbėti su Mayra. Teks pabendrauti ir visiems kartu. Bet argi būtina elgtis kaip laukiniui viešoje vietoje? Sutrikusi padavėja atėjo visko išvalyti, o Dafydd varstė Eliotą žvilgsniu, reikalaujančiu atsiprašyti. Tik, deja, atrodė, kad to tikrai nesulauks.
- Nemaniau, kad man teks imtis tokių priemonių, - dar tyliau pridūrė vildamasis, kad Dori jo negirdės. - Bet jeigu neatsiprašysi Oliverio ir nepaaiškinsi, kodėl mėtaisi savo desertu, negausi vakarienės. Ar manai, kad ledai ar pinigai, kuriuos teks sumokėti už tavo desertą, auga ant medžių? Negalima taip elgtis.
Buvo be galo keista ir nesmagu taip kalbėti su savo mažyliu. Bet kažką daryti reikėjo. Šį kartą Eliotas stipriai peržengė ribą.
- Atsiprašau, - sumurmėjo Dafydd pažvelgęs į Dori. Dabar ji tikrai įsitikins, kad jis tėra nevykęs idiotas, kažkokiu būdu susilaukęs vaikų. Buvo be proto gėda, tad veidas pamažu nusidažė ryškiai raudona spalva. Pažvelgė į Oliverį ir stengėsi suprasti, kaip jis jaučiasi dėl tokio keisto brolio poelgio.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 664
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #73 Prieš 7 mėnesius »
Nors toji moteris buvo gera, Oliverio drąsa išnyko. Jis norėjo dar ko nors paklausti apie receptų knygas, tačiau netrukus jo veidas buvo aptekėjęs ledais, nors berniukas nė nesuprato, kas čia atsitiko. Kažkur už jo nukrito indelis, ir viskas paaiškėjo. Sunku patikėti, kad mylimas brolis gali taip elgtis, bet nusivalęs nuo akių ledus Oliveris pažvelgė į jį ir suprato neklydęs. Ką jis padarė, tad tas žmogus, kuris turi būti pats artimiausias, jo taip nekenčia? Negi jis toks blogas brolis? Ar viskas tik dėl nuomonių apie mėtų sirupą skirtumo?
Kai tėtis grįžo, vis dar išsiterliojęs Oliveris liūdnai žvelgė į jį. Žinoma, dabar Eliotas turės viską paaiškinti, bet tai nelabai ką keitė. Brolis vis tiek jo nekenčia. Akyse pradėjo kauptis ašaros ir ištekėjusios ant skruostų susimaišė su ten buvusiais ledais. Berniukas to nepaisė. Labai nenorėjo verkti prie brolio ir tos malonios moters, bet jautėsi pernelyg įskaudintas. Be galo mylėjo brolį, tad dabar nenustojo savęs klausinėti, ką padarė ne taip.
- Aš noriu namo... - labai tyliai sumurmėjo Oliveris ir pastūmė ledų porciją toliau nuo savęs. Dabar šito skanėsto nebenorėjo visai, tik taip ir neišdrįso to pasakyti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 42
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #74 Prieš 7 mėnesius »
Metimas buvo toks nuostabiai taiklus, kad Eliotas nesusilaikęs plačiai išsišiepė. Žinoma, kai tėtis grįš, negalės taip atvirai demonstruoti pasitenkinimo, tačiau kol kas viskas buvo puiku. Oliveris tuoj apsiverks ir pasijus itin nelaimingas, o kaip tik to labiausiai ir norėjosi. Dar būtų gerai, jeigu ta bjauri moteris pagaliau išeitų ir paliktų juos vienus.
- Jeigu tu ne ledai, tai ir eik iš čia, - spėjo atsikirsti, tačiau tada grįžo tėtis. Ir jis neatrodė patenkintas. Tik kodėl iš karto apkaltino jį?! Juk galėjo būti taip, kad Oliveris pats išsiterliojo. Tik dabar supratęs, kad reikėjo paimti jo porciją ir taip nuslėpti, kad nebeturi savos, aštuonmetis atsiduso.
- Nieko neatsitiko, - nutaisęs visiškai ramų toną atsakė nežiūrėdamas tėčiui į akis, tačiau tolimesni žodžiai buvo dar blogesni. Atsiprašyti Oliverio? Tai jau ne, jis ir taip viską gadina. Kodėl negalima kažko su tėčiu paveikti dviese. Kartą pažaidė futbolą, ir jau viskas? Taip nesąžininga!
- O šluotos tai jau auga, - nesusilaikęs sumurmėjo berniukas, bet tikėjosi, kad tėtis to neišgirs. Visai nenorėjo likti be vakarienės - tai būtų didžiausia kada nors gauta bausmė.
- Aš pajuokavau, atsiprašau, - po kiek laiko skubiai ištarė jis. Žodžiai tikrai nebuvo nuoširdūs, bet gal jų užteks, kad niekas neatimtų maisto?