4
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 441
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
-Ha, dėkingos,- pašaipiai pakartojo seserį ir įsidėmėjo abiejų mergaičiukių užsakymus. Aišku, pati Lisetė tokiu atveju būtų užsisakiusi pačių prabangiausių ledų, kokių kavinukė tik galėjo turėti - juk užmokėti turėjo kitas. Žinoma, tokių pasiūlymų jaunėlėms nedavė, po to piniginėje skraidytų vėjai...
-Tuoj grįšiu,- žvilgtelėjo į klastuoles ir nužingsniavo iki baro. Rausvaplaukė vis dar keikė save už tokias kvailas lažybas, geriau jau būtų pasilikusi pyragą sau...
-Porciją šokoladinių ledų, aplietų baltu šokoladu, porciją vanilinių ledų su klevų sirupu ir karamelizuotais graikiniais riešutais,- septyniolikmetė žvilgtelėjo į prie staliuko sėdinčią seserį bei Katrilę ir vėl atsisuko į už baro stovinčią moteriškę,- ir karšto vyno,- tyliau pridūrė, kad tik Samantha neišgirstų. Paskui prasidės laiškai iš namų už tai, kad sunkiai uždirbtus tėvų pinigus klastuolė leido ant vyno...
-Judvi dar atsiimsit!- sukikeno Lisetė, grįžusi prie staliuko.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Rosette la Claire

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
Samantha apžiūrinėjo šią seną, tačiau gražaus interjero kavinukę, stebėjo įeinančius ir išeinančius žmones, dėl nemalonios tylos ir blogo jausmo, pati norėjo būti viena iš tų išeinančių. Žvelgdama pro langą matė laimingus žmones, kurie kažkodėl džiaugėsi šiuo tikrai prastu oru, kuris atrodė, kad norėjo, jog Samantha jaustųsi prastai ir jai nesisektų visa ši diena. Ji jau nekreipė dėmesio į vis dar savo nepasitenkinimą rodančią sesę, kuri taip elgėsi, jog sugadintų dieną man, ir vienai antrakursei, kurios mergaitė deja, dar nepažinojo. Tačiau Lisetei atrodo, pavyko. Samantha žiūrėdama, kaip sesuo užsakinėja ledus ir tikriausiai dar kažką sau, uždavė šalia sėdinčiai, kol kas dar nepažįstamai antrakursei turbūt kiek kvailoką klausimą :
- Ar ir tau atrodo, jog ši diena kažkodėl bus labai prasta?

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 687
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Katrilė tik plačiai išsišiepė. Žinoma, jeigu būtų tos nelaimingosios, tiksliau lažybas pralaimėjusios septyniolikmetės vietoje, tikrai nesijaustų patenkinta savimi. Tačiau mergaitė buvo laimėjusiųjų pusėje, tad dėl tokių niekų visiškai nesuko galvos, laukė ledų.
Padėjusi rankas iki alkūnių ant stalelio, Devina akimis klaidžiojo visur, kur tik galėjo. Nejauki tyla šalia rožinplaukės sesers tvyrojo nuolat, bet ugniaplaukė kažkokiais būdais to nepastebėjo. Iki tol, kol nepradėjo megztis pokalbis. Galbūt pokalbis.
- Turbūt, - garsiai iškvėpė anglies dvideginį, - neypatinga, keista ir prasta.
Būtent taip de Liuka galėjo apibūdinti savo dieneles jau keletą savaičių, bet niekas to nežinojo - apie tai niekam nepasakojo ir nekalbėjo. O ir nereikėjo patikėti savų minčių ir išgyvenimų kažkam kitam.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 441
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #33 Prieš 11 mėnesių »
   Lisetei buvo kiek keista, jog panašaus amžiaus mergužėlės neitin bendravo tarpusavyje. Nors nei rausvaplaukės sesuo nebuvo kažkokia tauškalė (žinoma, juk šios savybės tėvai gerokai nepagailėjo vyresniajai seserei, tad, ko gero, mažajai ne kas ir liko), nei Katrilė, bent jau šalia prancūzaitės, niekada nebuvo išsišokėlė. Laimei, Klastūnyno prefektė buvo šalia:
-Tokie rūškani veidai,- žvilgtelėjo į mergaičiukes, ypač Samantą,- suvalgėte visą obuolių pyragą ir už tainemokamai gavote ledų porciją. Dievaži, kas gali būti geriau? Tučtuojau nusišypsokit!- sukikeno Lisetė.
    Vos po keletos akimirkų padavėja jau stovėjo šalia klastuolių stalelio su užsakymu:
-Vaniliniai ledai?- paklausė, o septintakursė pirštu parodė į Catrille,- šokoladiniai?- šįkart pirštu mostelėjo į seserį,- o jums karštas vynas,- nusišypsojo ir padėjo taurelę šalia prancūzaitės,- skanaus.
-Merde,- tyliai nusikeikė prancūziškai, vildamasi, kad antrakursė nemokėjo, o pirmakursė sesuo spėjo pamiršti gimtąją kalbą, kuria la Claire šeima, išsikraustę į Angliją, kalbėjo tik ypatingomis progomis,- čia taip vadinamos virintos vynuogių sultys,- šyptelėjo ir atsigėrė karšto vyno.-Tai...Kaip jums sekasi, papasakokite,- bandydama nusukti pokalbio temą, paklausė Lisetė,- tiesa, ar skanūs ledai?
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 234
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • My cupcake is full of spicy chillies
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #34 Prieš 6 dienas »
Maža jauki kavinukė, kurioje pastatyti vos keli staliukai. Ant kiekvieno jų vaza su pamerktomis švelniai kvepiančiomis ramunėlėmis. Saulė jau ėmė leistis. Burtininkai po darbo sugužėjo pasimėgauti aitrių arbatų kvapu. Tačiau nors nebuvo nė vieno laisvo stalelio likę, padarų šnekesiai nesugebėjo užgožti kanklių skambintojo iš užjūrio.
Prie vieno iš stalelių, kuris išties buvo dviem, sėdėjo tamsiaplaukis vaikinas. Delne padėjęs smakrą, o dešinėje rankoje skrebeno plunksna pergamentą. Praeivis pamanytų, kad šis pasikvietė į pasimatymą knygų kalną ir dar penketą neperskaitytų laiškų. Ant stalelio kampo nerūpestingai stūksojo karšto šokolado puodelis.
Daili rašysena, įmantri, su uodegomis ir pasvirusi vos vos į dešinę it banga kuri trokšta pasi glemžti niekuo neįtariančius sausus batus. Jeigu pasilenktumei, norėdamas perskaityti kas parašyta, nustebtum – Šventas, katalikų pakraipų, žodis. Senasis testamentas, Exodus.

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ***
  • 137
  • Lytis: Moteris
  • eliasas nusviedė avinžirnį
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #35 Prieš 5 dienas »
Jam daug labiau patiko parkai. Juose buvo daugiau erdvės, mažiau žmonių, mažiau grūsties ir triukšmo. Jam labiausiai patiko parkai lyjant arba anksti ryte, kai aplink nė gyvos dvasios. Tad ir nebūtų galėjęs pasakyti, kokie vėjai užnešė jo nelaimingą duomenų analitiko sėdimąją į šią burtininkų prikištą kavinukę Godriko Daubos centre. Tegalėjo tai laikyti nelaimingu atsitikimu, didžia neganda, trukdžiu jo kasdieniame gyvenime, dar įstabiau apie save priminusia antipatija bet kokiam kalbančiam asmeniui. Ypač tokiam, kuris kalba visiškai nereikšmingus, Andriaus nuomone, dalykus.
O gal jis tiesiog buvo alkanas pyragėlio su mėlynėm. Jokiu būdu ne su vyšniom, nes šios priminė kraują.
Nematė laisvo staliuko, nei laisvos pakampės, nei taburetės. Valgyti pyragėlį atsitojus buvo nei šis nei tas. Neelegantiška. Intensyviai besižvalgydamas vis dėl to užtiko laisvą kėdę prie stalelio, kurį savo mažute asmenine biblioteka, regis, pavertė kažin koks nematytas jaunuolis. Vildamasis, kad šis nepratars nė žodžio ir niekaip kitaip nepareikš prieštaravimų, Elias be žodžių ir vien piktu žvilgsniu nuliedamas, prasigrūdo pro tankiai sustatytų staliukų mišką ir mažiau elegantiškai, nei jam būtų patikę, klestelėjo ant kėdės. Pro knygų rietuvę mestelėjo žvilgsnį į kažin kaip transiškai parimusį bernelį, atsiduso. Žinoma, galėjo juk tiesiog parsinešti pyragėlį namo, toptelėjo jam. Šiek tiek per vėlai. Pamąstė, kad vis tiek jau atsisėdo, o kad nebūtų tuščias laiko švaistymas, tai ir pasinaudos padėtimi, kurioje atsidūrė. Mėlynių pyragėlis nieko neįtardamas gulėjo ant stalelio paviršiaus, virš jo vos vos linguojant ramunėlėms vazoje.
intensyvus pūkelis

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 234
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • My cupcake is full of spicy chillies
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #36 Prieš 5 dienas »
Religija grynakraujų šeimose nebuvo paplitusi, ypač žiobariškoji, kuri garbino žiniuonis ir burtininkus it jie būtų dievai. Tačiau Desrosiers šeimoje įprasta lankytis bažnyčioje, visokiausio plauko, protestantų ir katalikų, ir kalbėti su mirtingaisiais kurie nieko neišmanė apie magiją.
Pažįstamiems grynakraujams šis šeimos hobis nepatiko. Ypač kai ausys suklusdavo ir imdavo klausytis mokymų, aukos manierų ir prasimanymų apie rojų, šventąją dvasią. Galbūt jie tiesiog nesuprato, nes žodžiai nebuvo suprantami? Šyptelėjo puse lūpų.
Taškas. Perrašyti jau parašytus žodžius, pasitelkiant žodynus ir istorinį kontekstą buvo lengviau, negu sugalvoti naujus veikėjus, kurie grynakraujams būtų priimtinesni morališkai.
Atitrauktą kėdė. Kažkas atsisėdo prie stalelio. Kietai suspaudė lūpas, kad rodos jos supanašėjo su plona išrašyta linija. Pirmiausia išvydo pyragėlį, kuris beveik lietė Mozės giminės aprašą. Dėl Dievo meilės! Net nepajuto, kaip žaibiškai lapas atsirado tarp jo pirštų.
-   Labas vakaras, su mielu noru padaryčiau jums vietos, - skambėjo mandagiai, tačiau akyse atsispindėjo sumišimas.
Nemėgo būti užkluptas nepasiruošęs, bet ką jau padarysi... Išsitraukė iš po apsiausto lazdelę ir mostelėjo ja.
-   Reducio, - purpurinės žiežirbos apsupo knygas ir viena po kitos jos supanašėjo su pyragaičiu savo dydžiu.
Dūžis. Karštas šokolado puodelis buvęs ant kampo... atsitrenkė į grindis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 dienas sukūrė Armand Desrosiers »

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ***
  • 137
  • Lytis: Moteris
  • eliasas nusviedė avinžirnį
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #37 Prieš 5 dienas »
Elias pats nebūtų taip nepaprastai mandagiai ir žaibišku greičiu susipakavęs. Nebūtų susipakavęs ir lėtai bei nemandagiai. Ko gero, paprasčiausiai nekreiptų dėmesio ir paliktų visus savo rakandus, ten kur šie ir gulėjo. Galbūt todėl, kad viską buvo linkęs vertinti iš savo žiūros taško ir retai kada įsijausdavo į kitų asmenų esybes (tai būtų galima paaiškinti visišku empatijos trūkumu. Jos teturėjo lašelį.), tokio bernelio elgesio buvo nustebintas. Tačiau tylėjo ir nieko nesakė, tik akimirkai pagavęs jaunuolio žvilgsnį tarsi dėkodamas nežymiai linktelėjo smakrą. Gana linksmas reginys buvo staiga susitraukiančios knygos. Akimirką pasvarstė, ar jų svoris liko toks pat, koks buvo, ar stebuklingai išgaravo. Mintis į jo abejingą išraišką pritraukė nežymų vyptelėjimą lūpų kampučiu.
Tačiau ilgai šitaip samprotauti neteko. Garsų visumoje vienišas dūžtančio puodelio garsas nepasimetė, kaip tik suskambėjo kaip nederanti nata, negebėjusi harmoningai įsilieti į šito nepakeliamo triukšmo simfoniją. Andriui beveik išsprūdo aiktelėjimas, toks svetimas garsas, pusiaukelėj virtęs tiesiog atodūsiu. Žaibiškai švarko vidinėj kišenėj sužvejojęs lazdelę, mandrai, atrodytų, nerūpestingai pamosavo ir puodelio šukės susiklijavo į savo prieš tai buvusią esatį, o karštas (nors turbūt jau atvėsęs) gėrimas susipylė atgal į indą. Puodelis vėl atsidūrė ant stalo, tiesiai priešais bernelio nosį. Elias šykščiai šyptelėjo.
- Nerekomenduoju šito gerti.
Dalykiškai supakavo lazdelę atgal į švarko vidumą prie šonkaulių ir paslinko savąjį pyragėlį arčiau savęs. Nusivylęs suprato, kad kažkur dingo visas jo apetitas.
intensyvus pūkelis

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 234
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • My cupcake is full of spicy chillies
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #38 Prieš 5 dienas »
Sudužęs puodelis, netrukus vėl susilipdė. Šaltas šokoladas jame ir vėl trynėsi į keramikines sieneles. Visi mikrobai kurie buvo ant grindų, taip pat apsigyveno skystyje.
O juk norėjo atsigerti, rudeninio, švelnaus, karšto šokolado, kuris patiekiamas būtent vakarais. Pasijautė it pametęs, tris galeonus. Viso labo menkniekis, tačiau širdį apėmė nemalonus kutulys. Bent jau skystis nesugadino pergamentu, ar neįsigėrė į kitų lankytojų drabužius.
Nedėk puodelių ant kampo... Kiek kartų turiu tai sau kartoti. Kraudamas knygeles į krepšį pagalvojo.
- Ačiū, - atsainiai tarstelėjo, it tai vyriškis būtų numetęs ir sudaužęs puodelį. – Kad jau sėdime drauge, - kai kurie žmonės nenorėtų pradėti pokalbio po šitokio įstabaus pasisveikinimo, tačiau Armandas nebuvo visi. – Norėčiau paklausti, ar kada girdėjote apie Mozę? – taip, nuskambėjo būtent kaip ir norėjo, kaip sektos liudytojas.
Tokie žodžiai, pusei šios kavinukės lankytojų nieko nereiškė, Egipto išvaduotojo vardas, galėtų būti, kad ir nerangaus katino kuris pauodęs katžolės glaustosi prie stalo, vardas.

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ***
  • 137
  • Lytis: Moteris
  • eliasas nusviedė avinžirnį
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #39 Prieš 4 dienas »
Pyragėlis su mėlynėmis apleistas gulėjo ant stalelio priešais Andrių. Andrius spoksojo į pyragėlį su mėlynėmis, gulintį ant stalo, ir mintyse įkalbinėjo save šio bent atsikąsti. Ką gali žinoti, galbūt paragavus apetitas sugrįš. Ir vis dėl to, nespėjo pyragėlio net paimti į ranką. Jaunuolis, kurio puodelį išgelbėjo ir kurio egzistenciją jau buvo bepamirštąs ir nuskandinąs kavinėje banguojančioje veidų ir balsų jūroje, uždavė jam klausimą.
Ne, nedrįstų sakyti girdėjęs apie jokį Mozę. Pamanė, kad gal tai koks didus burtininkas, pastaruoju metu turintis savo veidą banaliai išdemonstruotą ant pirmojo Magijos Žinių puslapio. Na, o jeigu ne burtininkas, tai koks nors žiobaras, taip garsiai nuskambėjęs, kad pasiekė net magijos pasaulio ausis. Šiaip ar taip, nebuvo jokio skirtumo. Elias vis tiek žinių neskaitė, o svarbiausias naujienas, kad ir nenoromis, sužinodavo iš bendradarbių per kavos pertraukėles. Kadangi su jais nekalbėdavo, turėjo nepaprastą progą klausytis.
- Ne, - paprastai atsakė, neturėdamas noro nei išgirsti daugiau, nei labai gilintis. Tikrai nemanė, kad šis Mozė galėtų turėti bent kokios įtakos jo gyvenimui.
intensyvus pūkelis

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019