0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nora Springskot

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #15 Prieš 11 mėnesių »
Noros susižavėjimas Hogvartsu truko tik keletą akimirkų, kol apsiprato. Pamokos, namų darbai ir visa kita jau buvo pradėję pabosti. Pasiilgusi savos muzikos ir nuosavo, tetos dovanoto pianino, mėlynplaukė mergaitė pagriebė sąsiuvinį su pieštuku bei išdundėjo lauk.
Pirmakursė nežinojo beveik nieko daugiau, išskyrus Hogvartsą bei jo apylinkes. Tamsūs, pilki debesys tik kėlė niūrią nuotaiką ir neaiškų nerimą. Vis dėlto, mergaitė, pačiai ne itin žinomais būdais, beniūniuodama naują melodija, pasiekė Godriko dauboje esančią kavinukę. Nedrįso įeiti, tačiau tai privertė plūstelėjęs šaltas rudens vėjas. Kitą sykį pagriebsiu ne tik pieštuką bei šį lapų rinkinį, bet ir kepurę ar net šaliką. Taip ir begalvodama, o gal nardydama tarp minčių, šmurkštelėjo į kavinukę. Viduje pulsavo šiluma, kvapas priminė šviežiai keptų sausainių. Atsisėdusi prieš vieną, iš daugelio laisvų staliukų, pakėlė viršelį. Pirmame puslapyje švietė natos bei keli paskubomis brūkštelti žodeliai. O, teta Herodota, nepatikėtum, kad esu klastūnyne! Pervertusi visus lapus, atsivertė tą, kuriame vyravo tuštuma. Ir atsiribojusi nuo aplinkos ėmė pieštuku dėlioti natas. Nesvarbu, kad kai kurios negali būti viena po kitos. Jai to norėjosi.
Natų sąsiuvinys, pieštukas ir trintukas
- nuolatiniai palydovai Noros gyvenime.

*

Neprisijungęs Evia Herodotte

  • II kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Viltis yra durnių motina.
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #16 Prieš 11 mėnesių »
Evia iš kitų besimokančių burtininkų tebuvo girdėjusi apie šią kavinukę. Rankoje baltų popieriaus lapų ryšuliukas, apdengtas kažkokiu, neišvaizdžiu medžiagos gabalu. Šviesūs plaukai krito žemyn, specialiai nesurišti. "Medinuko" durys pasirodė kiek sunkios, vos atidaromos. Nesupratusi kodėl taip yra, klastuolė įvirto į kavinę beveik nugriūdama ir susiraukusi. Tačiau vos tik įėjus, aplinka ėmė kelti žavesį. Pagaliau radau vietelę, kurioje galėsiu ramiai piešti. Merlino barzda, trintuką pamiršau!
 
Prilietusi vieną iš daugelio neišsiskiriančių kėdžių, Evia sustabdė žvilgsnį ties mergaitės figūra, esančia priešais. Kokia bukaprotė būtų mėlynais plaukais?!  Stengėsi nesišlykštėti sėsdamasi. Prisitraukė arčiau stalo, atvertė baltuojančius popieriaus lapus. Visada netinkamu metu į galvą ateidavo ką piešti, o dabar minčių kaip nėra, taip nėra. Iš galvos niekaip negalėjo išmesti priešais sėdinčios mergaitės, kuri lyg ir pati kažką piešė ar rašė lapuose. Ji klastuolė? Dar sykį mažoji Evia suraukė antakius.

*

Neprisijungęs Nora Springskot

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #17 Prieš 11 mėnesių »
Nora jau buvo pratusi atsiriboti ir nekreipti dėmesio į nieką, kai rašo natas ar savaip "medituoja". Neišimtis ir šis kartas. Šiek tiek pasilenkė į priekį, kad geriau matytų chaotiškai sudėtas natas. Sruoga paleistų mėlynų plaukų ėmė badyti akis, tad ją mergaičiukė užkišo už ausies. Nora nebuvo iš tų, kurie bijotų vienatvės. Ji tuo mėgavosi ir visuomet džiaugėsi atradusi laisvą minutę atsiriboti nuo visko. Kas gi galėjo įeiti su tokiu skambiu garsu į šią tyla dvelkiančią, sausainiais atsiduodančią kavinukę? Klausimas galvoje atsirado visai atsitiktinai. Išties, Nora nematė savęs tarp žaliųjų gyvačių. Jai reikėjo laiko apsiprasti. Kodėl tokia rami, nedrąsi, kukli ir jautri mėlynplaukė atsidūrė klastūnyne? Atsisuk. Nagi. Niekas dėl to dar neraudo iš gėdos (galbūt), be to kodėl nesurizikavus? Žodelis galbūt ją persekiojo daugelyje apmąstymų. Atsidususi ir neturėdama ko prarasti, nebent pieštuką su trintuku bei lapų rinkinį su keliais žodeliais bei natomis, pasuka galvą atgal. Akys sustoja ties šviesiaplauke mergaite. Priešais ją - popieriaus lapai, o vienoje rankoje pieštukas. Ši atrodė susimąsčiusi. Kol jos nepamatė dirsčiojant, kuo greičiau atsisuko atgal. Užkalbinti ar neužkalbinti? Šviesiaplaukė mergaitė neatrodė pikta, o tuo labiau neatrodė, kad reiktų jos vengti.
Natų sąsiuvinys, pieštukas ir trintukas
- nuolatiniai palydovai Noros gyvenime.

*

Neprisijungęs Evia Herodotte

  • II kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Viltis yra durnių motina.
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #18 Prieš 11 mėnesių »
Pagalvojusi ir atleidusi antakius, Evia pieštuku lengvai braukė per lapą, atiduodama visų ornamentų kurie atsidurs ant lapo, fantaziją smegenims. Nejučia pakėlusi akis mergaitė pastebėjo greitai užsisukančią mėlynplaukę. Gal vertėtų susipažinti? Juk draugai niekam nepakenkė. Nuo savos minties net nukrėtė šiurpas. Pataisiusi širdelės formos sidabrinį pakabutį ant kaklo, kurio nesimatė per klastūnyno spalvomis išmargintą šaliką, Evia užsimerkė. Tik sekundei, nė daugiau. Giliai iškvėpusi sausainiais dvelkiantį kavinukės orą, užvertė lapus ir priešais matė tą pačią, pilką ir niūrią drobę, kurios keliose vietose nežymiai matėsi dėmės, o jų atsiradimo istorijų ji neprisiminė. Kojomis pasistūmėjo su medine, gyvenimo mačiusia kėde, prieš atsistodama, Evia krūptelėjo ir vylėsi, kad senos kėdės išleisto erzinančio garso nieks negirdėjo. Išties... Tie tamsaus mėlynumo plaukai prie jos dera. Pasiryžusi šviesiaplaukė mergaitė atsistojo. Nusprendė kėdės prie stalo nepritraukti, kad dar sykį nesujauktų jaukios tylos kavinukėje. Pakėlusi nuo stalo lapų ryšulį bei vienoje rankoje maigydama pieštuką, žengė keletą užtikrintų žingsnių link mergaitės. Kad neatrodytų išpuikusi, veide nutaisė malonią miną. Kažin, ar ji turi trintuką?

*

Neprisijungęs Nora Springskot

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #19 Prieš 11 mėnesių »
Sausainių kvapas, kėdės cypimas - privertė Norą susierzinti, tačiau mergaičiukė to neparodė. Išgirdusi artėjant žingsnius (o gal tai tik galvoje, minčių upės kuriamas garsas?), toliau ranka nukreivodama į šoną, lape ėmė pratęsti penklinę. Argi ta šviesiaplaukė mergaitė galėtų prieiti? Kur tau! O, Herodota, kaip man liūdna vienai... Be tavo kačių Rouzės ir Liuciferio, vienintelis dalykas, kuriuo galiu užsiimti laisvalaikiu yra muzikos kūrimas. Mėlynplaukė klastūnyno pirmakursė sunkiai atsiduso. Net nesuvokė kaip užsižiūri į šalia esantį trintuką ir beveik per aplaidumą vos nepaleidžia iš rankos pieštuko. Neturiu omenyje, kad tai blogai. Bet visgi. Kartais dalykai tapę rutina ima nusibosti. Staiga sušvito skaisčiai žalios mergaitės akys. Aš galiu Herodotai parašyti laišką!  Tai tebuvo vienas lašas iš visos minčių upės Noros galvoje. Palikusi kreivoką penklinę ir pusiau baigtas, beveik kartu neskambančias bei nederančias natas, atvertė kitą puslapį. Ranka stipriau suspaudė pieštuką, o galvoje minčių upė ėmė vis labiau ir labiau  didėti.
Natų sąsiuvinys, pieštukas ir trintukas
- nuolatiniai palydovai Noros gyvenime.

*

Neprisijungęs Evia Herodotte

  • II kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Viltis yra durnių motina.
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #20 Prieš 11 mėnesių »
- Atsiprašau? - kostelėjo kelis sykius, nes gerklė pasirodė sausa. - Gal galiu prisėsti?
Evia suvokė, kad jos balsas skamba lyg perdžiūvęs moliūgas. Žinoma, laisvų staliukų pilna, tačiau man reikia prisėsti čia. Užsikišk, užsikišk! Nesulaukusi atsakymo šviesiaplaukė atsisėdo priešais tamsius, mėlynus plaukus turinčią mergaitę. Iš nugaros jaunajai klastuolei atrodė, kad ši mergaitė bus bent dvejais metais vyresnė. Tačiau sėdėdama šalia, Evia suvokė, kad ji daugiausiai pirmakursė.
- Atleisk, - prisiminė ant staliuko padėjusi lapus ir pieštuką, kuris sugalvojo nuriedėti nuo purvinos medžiagos, - aš Evia. Galbūt turi trintuką? Atėjau papiešti, bet... Tik atsisėdusi supratau, kad be trintuko nieko nepadarysiu.
Šviesiaplaukė Evia laukdama prabylant paslaptingai mėlynplaukei švelniai šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Nora Springskot

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #21 Prieš 11 mėnesių »
Nora nebuvo iš mėgstančiųjų kalbėti ar dalintis daiktais. Ji buvo prie jų prisirišusi.
- Aš Nora, - išsitiesia, nes pajautė kaip ima kūprintis.
Tamsiaplaukė nežinodama ar Evia'i (tikisi, kad teisingai išgirdo vardą) dabar reikia trintuko, tačiau lyg mechaniškas robotas ištiesia nedidelį baltą gabaliuką mergaitės link.
- Atleisk, nesu pratusi bendrauti, - nusišypsojo pirmą kartą šiandien. - Mėgsti piešti?
Nora šalia padėjo pieštuką.
- Gal turėtum minčių, ką parašyti tetai? - nežinia kodėl paklausė.
Neturėdama ką ištarti ir galvodama ką galėtų parašyti (dar stengdamasi nenutolti nuo realybės) pataiso plaukus.
- Evia, tavo labai gražūs plaukai, - pagyrė priešais sėdinčiosios ilgus, puikiai prižiūrėtus plaukus.
O aš kaip varnų lizdas. Tik kol kas be varnų...
Natų sąsiuvinys, pieštukas ir trintukas
- nuolatiniai palydovai Noros gyvenime.

*

Neprisijungęs Taylor Granger

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #22 Prieš 7 mėnesius »
*bumpt* dusliai dunkstelėjo ant žemės Taylor. Praėjo kiek laiko, kol atsitokėjo. Mergaitė atsisėdo, papurtė galvą ir apsižvalgė. Ji buvo kažkokiame gan sename pastate medinėmis sienomis. Užuodusi maisto kvapą, suvokė, jog yra kavinėje. Kavinėje buvo tylu. Matyt ne darbo valandos. Aišku, kad ne darbo valandos, kvailele, pagalvojo Taylor, pažvelgusi į laikrodį ant sienos ir supratusi, kad yra penkta ryto. Hmmm...matyt nusikėlė ne tik į kitą vietą, bet ir laiku.
Staiga kampe kažkas sušnarėjo. Taylor apsidairė ir greitai atsistojo. Kairiojoje pastato pakampėje, už šluotos tupėjo mažas pūkuotas padarėlis. Mergaitė suvokė, jog tai serafinas. Ji išsitraukė lazdelę.
-Stupify!- riktelėjo. Serafinas sustingo ir Taylor galėjo geriau jį apžiūrėti.
No matter what happens in life,be good to people. Being good to people is a beautiful legacy to leave behind.

*

Prisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Nuodų ir Vaistų profesorius
  • *
  • 1452
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #23 Prieš 6 mėnesius »
   Žemė buvo kiek pažliugusi nuo dažno lietaus, žolė džiuvo. Dangus - cemento spalvos, rytų pusėje tamsėlesnis. Ir niūrus, šaltas vėjas iš ten pat. Nešė debesis, nešė audrą, galbūt. Kažin, lietaus, ar sniego?
Kažkas, užsidengęs juodo apsiausto gobtuvu galvą, greitu žingsniu išėjo iš kapinių, tuomet užvertė galvą aukštyn, nusikeikė ir pasuko į kitą pusę. Beskubant gobtuvas nusmuko ir atidengė galvą - juodais, garbanotais iki pečių plaukais ir tokia pačia juoda barzda. Atverdamas duris vyras kilstelėjo galvą aukštyn - perskaitė kavinės iškabą.
   Įžengęs į kavinę, Sorenas von Sjuardas apsižvalgė ir atsiduso. Žmonių tokią dieną čia nebuvo daug  ir eliksyrininkas svarstė, ar tai gerai, ar blogai. Nusprendė, kad tai turbūt net neturėtų jo jaudinti, bet išsirinko stalelį prie lango, toliau nuo virtuvės ir salės vidurio. Sulaukęs padavėjo buvęs Hogvartso profesorius paprašė atnešti arbatos, bet paskui persigalvojo ir užsisakė šio to stipresnio iš ten, į kur jis dabar planavo vykti.
   ,,O kartais po vizito pas Godunovą tu nepasižadėjai niekad nebemaukti?" - išgirdo barzdočius ,,sąžinės" balsą.
   ,,Ir tu dar skundiesi bloga atmintimi. Aš daug ką pasižadėjau, " - Sorenas mintyse niauriai šyptelėjo.
   ,,Kaip ir paaiškinti man, ką mes čia veikiame," - jeigu būtų stovėjęs ant stalo, Spaikas būtų skėstelėjęs kojelėmis į šonus.
   ,,Kadgi jau ir paaiškinau," - Sorenas atsiduso. Nežinojo, kiek laiko užtruks svetur. Kalbant atvirai, net nežinojo, ar apskritai grįš. Tiek dėl savo paties apsisprendimo, tiek dėl kitų negalimų numatyti priežasčių. Kokio bieso išvis ten trenkėsi? Tarsi pusiau giminės norėtų jį matyti. Kas ten norės? Mama greičiausiai buvo paskutinė grandis tarp jo ir giminų, cha, iki tol, kol trolis ištėškė į sieną ir sutraiškė kaip kokį tarakoną ar kolorado vabalą. Kažin, ar Igoris dar gyvas. Kažin, ar tasai jo kaleimšikas tėvas dar gyvas. Nespinduliavo draugiškumu netgi visai be akcento kalbančiam užsieniečiui ir puikiai išmanė lagerių ir kalėjimų žodyną. Nors, po teisybe, nedažnai tas žinias demonstravo. Ko gero, ir Igoris bus toks. Ar jau yra. Sorenas tyliai paskaičiavo, kiek metų galėtų būti tam vaikiui... Atrodo, kai von Sjuardas atėjo profesoriauti į Hogvartsą, Igoriui buvo 13. Kie metų praėjo? 10? 11? Įbrolis turėtų būti jau tvirtas jaunuolis. Šiek tiek vyresnis už patį Soreno sūnų.
   Padavėjas atnešė stiklinę peršviečiamo skysčio. Stiklinę. Tiesiog. Sorenas sutrikęs pažvelgė į nueinantį padavėją, kurį laiką pavėpsojo. Ar reikėtų paprašyti neperšviečiamo puodelio? O gal niekas net neatkreips dėmesio? Et, kam čia rūpi. Vyras išsitraukė iš kišenės gertuvę ir įsipylė į puodelį kažko raudono. Skysčiai veikiai susimaišė, Sorenas kurį laiką stebėjo, kaip vienas tirpdo kitą, o tada žvilgsnis apsiblausė ir mintys vėl nukrypo kažkur tolyn.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 13 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 



*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1037
  • Lytis: Vyras
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #24 Prieš 6 mėnesius »
Nepaisant apniukusio dangaus, Edgar'as slampinėjo Godriko Daubos gatvėmis, nesibaimindamas, kad netikėtai gali būti sulytas. Nebuvo apsirengęs kažkokios tai striukės ar lietpalčio, kas galėtų apsaugoti nuo sušlapimo. Nė skėčio nebuvo pasiėmęs, o tiksliau tokio nė neturėjo. Tokį nelabai patrauklų vakarą, žvelgiant iš oro pusės, jaunas magas nusprendė išeiti prasiblaškyti. Be namų kiemo ir tos atkarpos nuo namų iki parduotuvės, jau seniai buvo iškišęs nosį, kad ir dėl paprasčiausio pasivaikščiojimo. Pagrinde leisdavo dienas savo treniruočių kambaryje, tobulindamas savo įgūdžius. Vis gi šią dieną ištrūkti iš namų buvęs grifas pasirinko ne šiaip sau. Tai buvo jo gimtadienis. Todėl nusprendė ją bent truputėlį padaryti neįprastą. Ne, jokių įmantrybių jis neprisigalvojo. Jis tiesiog norėjo, kad ji nebūtų lygiai tokia pat, kaip ir daugelis šių metų dienų. Pati gimtadienio diena irgi nebuvo, kaip ir daugelis turėtų, kai ją minėdavo besimokydamas Hogvartse su savo draugais ar dar prieš pradėdamas magiškus mokslus su savo tėvais. Šį sykį buvo vienas. Na, bet tai nenuostabu. Juk po Hogvartso jis beveik nebuvo  nieko susitikęs iš savo bendraklasių ar kitų mokyklos moksleivių.
Medinukas, tokią iškabą prieš akis išvydo Jeffter'is. Aišku, ne pirmą kart jis ją čia regi. Visgi ne pirma diena, kai gyvena Godriko Dauboje. Nors iškaba, skelbianti kavinės pavadinimą, juodaplaukiui buvo matoma ne pirmą kart, jis joje nebuvo apsilankęs nė karto. Bet šiandien ją išvydęs nusprendė užsukti. Įėjęs į kavinukės vidų nužvelgė ganėtinai jaukų interjerą ir patraukė tiesiai prie baro prie, kurio ir atsisėdo.
- Man vieną..,- stabtelėjo ir dar pagalvojo ko iš tiesų norėtų, - Moliūgų sulčių,- nusprendė, kad būtų neprošal prisiminti tą skonį, kurio itin dažnai mėgaujasi ne vienas burtininkų pasaulio atstovas. Gavęs savo butelaitį, vaikinas užsivertė jį ir truktelėjo porą gurkšnių ir nepraleido progos barmeno patikinti, kad tai tikrai neblogas gėrimas. Tuomet Edgar'as pasukęs galvą nužvelgė dar sykį kavinukę. Jau buvo beveik beatsukantis galvą atgal, prieš barą, bet staiga stabtelėjo ir sukoncentravo žvilgsnį į kiek tolėliau prie lango sėdintį vyrą. Sorenas? kiek nustebo. Negali būti vis gi galvojo, kad apsigauna pats save, todėl pasitrynė pirštinuotos rankos pirštais akis ir jas primerkė, kad galėtų įsitikinti ar neklysta.

*

Prisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Nuodų ir Vaistų profesorius
  • *
  • 1452
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #25 Prieš 6 mėnesius »
   Durys Sorenui kažkur už nugaros tyliai sugirgždėjo - panašu, kad lietus į kavinukę atpūtė - na, tiksliau, atplukdė, jeigu jau taip reikėtų išsireikšti - dar vieną lankytoją. Bet į jį von Sjuardas neatkreipė dėmesio. Nors iš žingsnių ir kvapo net nemąstydamas nustatė, kad prie durų būta žmogaus, ne senio ir vyro. Galbūt panašiai kvepėtų ir Fasiras, jeigu kraujyje neturėtų tos tamsios, gana bjaurios priemaišos, gautos iš tėvuko. Kažin, ar įmanoma iš tokio mišrūno - pusiau vampyro, pusiau velos ar pusiau trolio - išvaryti kurią nors pusę ir išgryninti? Be abejo, būtų tokių, kurie tuo pasinaudotų. Bet ne, ko gero, neįmanoma... Juk visgi mišrūniškumas pasireiškia ir anatominiais dalykais ir magija, o ne vien kitokiu krauju. Ech, didelis čia skirtumas.
   ,,Kapines aplankiau, į bažnyčią užėjau..." - tyliai mintijo eliksyrininkas. ,,Gal dar reiktų praeiti pro senuosius namus? Kaip manai?"
   ,,Ko tu ten nematęs?" - pasišiaušė voras. ,,Prieš išvykdamas nori apžiūrėti kiekvieną praeities antkapį? Ko jau ten tikies, mirties?"
   ,,Ne..." - numykė von Sjuardas, bet plačiau ir nebeatsakė. Purviname lango stikle išvydo blankų savo paties atvaizdą - ką gi, reikėjo pripažinti, kad dabar kirpėjo paslaugos nebūtų pamaišiusios. Galbūt prieš susirandant gimines derėtų susitvarkyti išvaizdą? Nors iš tiesų, vampyras nė pats neišmanė, ko į ten beldžiasi. Traukė tolyn nuo Anglijos, galbūt reikėjo pailsėti nuo įtampos ir darbo. Velniai čia žino...
   Buvęs profesorius gurkštelėjo kartoko paties ką tik pasidaryto gėrimo. Kažko susiraukė - nežinia, ar kažką prisiminęs, ar nuo nelabai kokio gėrimo skonio, atsiduso.
   ,,Skelk ką sarkastiško, seniai besišaipei iš manęs," - Sorenas nutilo, išgirdęs tylią muziką. Per ją prasiskverbė tylus garsas - barmenas kažką pylė kažkam į stiklinę ar taurę. Ar bokalą. Bala čia nematė. Juodaapsiaustis nejučiomis kyštelėjo ranką į eliksyrininko krepšį, patikrino, ar ten tebėra pinigai ir peilis. ,,Kažin, ar Rusijoje išeina atsiskaityti galeonais, ar tik rubliais..." - pamintijo jis. Pagal planą barzdočius turėjo kur nors Godriko Dauboje dabar susirasti židinį ir iš jo nukeliauti į kurį nors uostą, iš kurio patektų į žemyninę Europos dalį. Bet čia vėl iškilo dilema - ar visgi nereikėtų susiveikti žiobariškos valiutos? Galbūt reikėtų paklausti padavėjo, ar dar kažko? Sorenas vėlgi instinktyviai apsidairė, žvilgsniu ieškodamas padavėjo. Auksinės akys trumpam išsiplėtė, pastebėjus, kad kažkas žiūri į jį. Kažkoks jaunuolis, kurio veido bruožai von Sjuardui atrodė kažkur matyti. Eliksyrininkas dar kurį laiką pavėpsojo stebėtojui į akis, o tada nusuko žvilgsnį ir darsyk gurkštelėjo iš stiklinės. Galbūt pats laikas išeiti, kol kas nors neužkalbino?
   ,,Laikas..." - pamintijo von Sjuardas, užsivertė visą stiklinę ir palikęs užmokestį su arbatpinigiais išdūlino laukan. Neatsigręždamas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 13 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 



*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1037
  • Lytis: Vyras
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #26 Prieš 6 mėnesius »
Savo žalių akių Jeffter'is nenuleido net ir tada, kai jam žvilgsniu atsakė ir žmogus, kuris atrodė panašus jaunuoliui į jo buvusį nuodų ir vaistų profesorių. Eiti ar neiti? ėmė  juodaplaukis svarstyti, ką gi jam daryti, kai galiausiai nuo jo savo akis nusuko juodaplaukio dėmesį patraukęs kavinės lankytojas. Nenorėjo apsikvailinti prieidamas be reikalo, kaip koks nesusipratėlis. Kita vertus, nepriėjimas irgi ramybės neatneštų, juolab, jog gal gi buvusį vadovą atitraukė reikalai dėl sūnaus, kuriam gal kažkas nutiko. O tokia galimybė egzistavo, nes jokios žinios apie savo bylą iš savo krikštasūnio jaunasis magas nesulaukia jau daugiau, kaip kelis mėnesius. Bet šitą mintį norėjo atmesti kuo greičiau ir vylėsi, kad buvusiam bendrakoledžiui viskas gerai.
Kol animagas buvo apimtas dvejonių ar kilti iš vietos ar ne išgirdo tik kavinukės durų trinktelėjimą. Pakėlęs galvą nebematė vyriškio sėdėjusio tolėliau. Iškart susikrimto, kad nekilo anksčiau iš savo vietos. Dabar jau ilgai nebesvarstė. Staigiai užsivertė stiklinį buteliuką moliūgų sulčių ir vienu sykių jį visą ištuštino. Tuomet padėjo keletą galeonų už gėrimą ir pakilęs išskubėjo iš kavinukės. Lauke buvo jau tamsu. Dar ir lietus buvo pradėjęs lyti, o tai jau nebuvo į naudą jaunuoliui šiandien švenčiančiam gimtadienį. Be jokios abejonės, jis galėjo pasinaudoti nesušlampamumo kerais. Bet nelabai norėjo naudotis tuo kažkodėl. Na, lauke ir nepylė, kaip iš kibiro, bet ir ne dulksna buvo. Apsižvalgius į šonus, trumpaplaukis pamatė tolumoje žygiuojantį siluetą, kurio link ir pats sparčiu žingsniu, nuskubėjo.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 398
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #27 Prieš 2 mėnesius »
    Šaltą, tačiau itin, kad ir kaip bebūtų keista, gražią žiemos dieną Lisetė surūgusi žingsniavo link „Medinuko“ kartu su savimi vesdamasi seserį bei antrakursę klastuolę, vieną iš septintakursės bandymų triušiukų, kuriai verčiau reikėjo gimti metais vėliau arba anksčiau - tik taip būtų išvengusi krikštynų. Visą kelią septyniolikmetė mintyse, o kartais ir garsiai, reiškė nepasitenkinimą. Prakeikė save ne tik už tai, jog apskritai lažinosi, bet dar ir už tai, kad dėl pralaimėtų lažybų mergina turėjo vestis porelę ledų. Kas galėjo žinoti, kad į tuos mažus skrandukus tilps toks milžiniškas obuolių pyragas? Geriau jau būtų pasilikusi nors gabalėlį jo sau...                           
     Priėjus Godriko daubos pakraštį, rausvaplaukė priėjo prie nedidukės kavinukės su iškaba „Medinukas“. Senos medinės langinės buvo išmargintos įvairiais raštais. Rusvų čerpių stogas puikiai derėjo prie rausvais raižiniais puoštų durų, pro kurias, žinoma, klastuolės ir įėjo į vidų. Atidžiau apsidairiusi, Lisetė surado laisvą stalelį (viduje buvo itin daug žmonių, tačiau visai nenuostabu, juk šeštadienis) ir prie jo nusivedė tas dvi nenaudėles.
-Prakeikiu jus abi,- apsimestinai piktai dėbtelėjo į jaunesnėles,- rinkitės ledus.


*

Neprisijungęs Rosette la Claire

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #28 Prieš 2 mėnesius »
- O mes tau dėkingos!- atsakė laimingai pirmakursė, nors vis dar jautėsi šiek tiek nemaloniai, juk tiek obuolių pyrago telpa tik per prievartą.
Einant link kavinės, Samantha pajautė, jog pamiršo savo žalias pirštines. Velnias. Pagalvojo mergaitė, ir susidėjusi rankas į šilto palto kišenes, stengėsi kuo greičiau ten atsidurti. Nors Samantha ledų ne taip ir norėjo, vis dėl to užsisakyti turėjo :
- Man paprastų šokoladinių, aplietų baltu šokoladu.
Sesė atrodė, kad tuoj vien žvilgsniu nužudys. Todėl mergaitė ne taip jau ir ramiai atsisėdo ant tamsios, girgždančios medinės kėdės, kuri atrodė, kad tuoj sulūš. Visa tai, jai priminė namus. O tada ji pagalvojo, juk tiek nedaug teliko iki egzaminų, ir iki grįžimo namo... Garsas, kaip lėkštė buvo beveik numetama ant medinio stalo, labai išgąsdino Samanthą.

*

Neprisijungęs Catrille Devina de Liuka

  • III kursas
  • *
  • 56
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip tai, kodėl iškart ne?
Ats: Kavinė ''Medinukas''
« Atsakymas #29 Prieš 2 mėnesius »
Katrilė, visiškai atsipalaidavusi ir patenkinta savimi, žingsniavo paskui rausvaplaukę, su kuria teko dirbti vienos pamokos metu (tiksliau, beveik padaryti visą darbą) ir jos seserimi. Išties, mergaitė Lisetės sesers nepažinojo, o pati rožinių plaukų savininkė atrodė itin draugiška ir maloni. Žinoma, jeigu praleisime tą krikštynų eksperimentą, kurio dėka raudonplaukė turėjo niekur nedingusį randą.
Tos lažybos tebuvo vieni niekai - net būdama liesutė, porcelianinio atspalvio odos it visąlaik sirgusi peršalimu, gebėjo laisvai suvalgyti visą šeimyninę picą, o ką jau kalbėti apie visą pyragą. Tiesa, šį skanumyną teko beveik prievarta pabaigti, tačiau lažybos buvo lažybos, be to, noras laimėti darė savo.
Atsisėdusi prie staliuko, Devina tik nusišypsojo Lisetei, mat širdyje tikrai žinojo, jog ši mergina ant jų nepyko. Nors ir žiema, ledų baisiai norėjosi.
- Man vanilinių su klevų sirupu ir karamelizuotais graikiniais riešutais, - išrėžė mėgstamiausių, tuo metu, ledų skonį.
I used to be summer, but now i'm cold.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017