0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #90 Prieš 7 mėnesius »
Auris prunkštelėjo. - Jie skirti pusryčiams. - Pareiškė. - Ir jeigu ką, aš dar labai jaunas senolis. - Jis klausėsi apie Ameliją ir aišku dar pasklido Dori pasisakymai apie žiobarus.
- Gal kai paaugs atras kas patinka ilgesniam laikui. Ji visai maža. - Apie vargšus žiobarus šį sykį nutylėjo. Kažin ar apie juos jie čia susirinko pasišnekėti.
- Na gerai jau dalinkimės šiuo Alano turtu. Ką jau bepadarysi. - Šypsojosi.
- Kažkiek gal prisimena jį. Nelabai jie bendravo. Aaronui Alanas buvo ne galvoje. Ir dėkui Merlinui. Jis pora metų vyresnis už mane. Ir jį domino knygos bei žmonių gniuždymas mano nuomone. Jei jau jis apsistodavo dvare pasistengdavau pasiimti Alaną kur nors. Bet Aaronui nelabai patiko dvare. Tai jo nuostabios viešnagės dažniausiai pavykdavo išvengti. - užsivedė šnekėti Auris.
- O jo sūnaus jis tikrai nematė Nes niekas nežinojo, kad Aaronas tokį turi. - Mergina kažkiek papasakojo apie darbą ir tada pokalbis pasisuko nelabai malone linkme.
- Ką konkrečiai žinai? - Nelabai norėjo apie tai kalbėtis. Bet jei dori nori, tai galima. - Taip tą laišką pamenu. Ir kaip klojosi jūsų susitikimas?

Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #91 Prieš 7 mėnesius »
- Visai ne, - paprieštaravo Dori dėl blynų. - Tarp kitko, nuo to laiko, kai gimė mergaitės, mano pusryčiai yra tik kava, - nusijuokė.
Mintyse šmėstelėjo prisiminimai. Kaip sudėtinga buvo atkurti santykius su Alanu. Kokie jie abu kurį laiką buvo susvetimėję. Kaip ji pjaustėsi rankas... Nejučiom mergina nusipurtė.
- Ai, dar jai patinka muštis, - su pasipiktinimu pridūrė. - Tik kas truputį, bando lupt kitus vaikus. Gerai, kad Arielei kartais pavyksta ją sustabdyti. Ir kodėl gi Aaronui nepatiko dvare? - paklausė.
Padavėja atnešė maistą. Mergina padėkojo. Pamaišė sriubą, matėsi, kad ji dar velniškai karšta.
- Kodėl klausi, ką konkrečiai žinau? - primerkė akis. - Kad galėtum kažką nuslėpti? - nusijuokė. - Žinau, kad mateisi su Džamile. Kaip ji? Ir kaip jauteisi tu? - dabar balsas nuskambėjo neįprastai rūpestingai kaip Dori. - Apie mano ir Leticijos susitikimą geriau neklausk, - pavartė akis. - Kaip matai, Leticija gyva, tad jos nenudėjau. O šiaip, Senkleriams tapus mano šeima ir aš suskystėjau, - gūžtelėjo pečiais omeny turėdama išgelbėjimą nuo psichų, bet nelabai troško tuo girtis.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #92 Prieš 7 mėnesius »
- Nelabai gerai. Turėtum valgyti pusryčius. Ar elfas jums jų neparuošia? - Rūpinosi Senkleris.
- Gal išaugs. Kartais taip jau būna su tais vaikais. O kodėl Aaronui nepatiko dvare neturiu žalio supratimo. - Išties neraukė kodėl taip buvo. - Matyt laikė save per daug karališka asmenybe. - Numojo ranka.
Atnešus maistą Auris kibo į saviškę porciją. Kadangi pastoviai pamiršdavo pavalgyti, tai tikrai jautėsi alkanas.
- Gal. Nežinau. Ne. Gal tiesiog kad žinočiau ką jau žinai ir apie ką kalbėt nebereikia. - Valgyti jis nustojo. Kol kas. Dori balse juto rūpestį.
- Nustebau aišku. Ir man nepatiko, kad ji atkeliavo į pilną magų miestą, kur kas nors galėtų ją įduoti Dolohovams. Aišku jie slapstos, bet vis tiek. Bet Džamė užsispyrė ir viskas. Kaip visada. Ai apsipykom. Paskui rudenį susirašėm dėl Leticijos, jos susitiko. Tai va. Bet aplamai tai buvo sprogdinantis laikas. Susitikau ir dar kai ką. Ne vien Džamę. - Jo žvilgsnis dabar jau pasidarė svajingas. Auris lėtai pjaustėsi savo kepsnį.
- Oi Dori, kiek nesąmonių pridirbau tu net neįsivaizduoji. - Nusišypsojo. - Senklerių šeimoje tokie pokyčiai, kad net aš galvoju per kurią šventę vėl apsilankyti dvare su Eion, Erka ir Timočiu. O šiaip dėl Leticijos. Ji tokioje pat nežinioje, kaip tu buvai. Man atrodo galėtumėt susivienyti ir sutarti. Ko jums pyktis?

Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #93 Prieš 6 mėnesius »
Ji nusikvatojo, kai Auris susirūpino jos pusryčiais.
- Paruošia, dėde Auri, - tarė. - Bet aš tiesiog nenoriu, - gūžtelėjo pečiais. - Galiu daryti prielaidą, kad Erkos, Eion ir Timočio mityba tiesiog puiki, - šyptelėjo. - Nežinau, ar išaugs. Šiek tiek nerimauju, kad ne. Ir apskritai, kartais jos elgesys neramina, - prikando lūpą. - Kartą žaidimų aikštelėje nuo karstynių nukrito mergaitė. Visi labai išsigando, o Amelija žiūrėjo iš smalsumo blizgančiom akim. Paskui sakė, kad jai buvo tiesiog įdomu, kas atsitiks mergaitei... Belieka tikėtis, kad ji paprasčiausiai dar nesupranta, kaip stipriai galima susižeisti ar dar blogiau, todėl nejaučia nerimo, o ne dėl to, kad jai tas pats, - atsiduso.
Paskui Dori pagalvojo apie save. Apie Rensą. Bet aš nenorėjau, kad ji mirtų, tarė sau mintyse. Norėjo prisiminti, kaip pati žvelgė į kitų nelaimes, kai buvo visai maža. Bet neprisiminė. Bet jau esant vyresnei kiti žmonės nerūpėjo, jei ji pati nebuvo su jais niekuo susijusi. Gi ir dabar nerūpi... Aš būčiau stebėjusi, kaip psichas pabučiuoja Leticiją, jei nebūčiau pamačiusi, kad ten ji, pasigirdo balsas galvoje. Tačiau pati savęs ji negąsdino, o štai Amelijos elgesys kėlė nerimą.
- Pff, karališka asmenybe, - pašaipiai pasakė.
Pagalvojo apie tai, kokie paties Aarono namai. Nes Senklerių dvaras Dori atrodė pakankamai karališkas.
- Žinai, iš lūpų į lūpas informacija gali gerokai pakisti, - nusijuokė. - Tad gali pasakoti viską.
Paskui Dori išklausė, ką pasakojo Auris, tarpais pūtė sriubą, jog pravėstų.
- O toliau su Džamile bendrauji? - paklausė. - Gal žinai, ar ji pasiims auginti snarglę pas save?
Net nepajuto, jog Leticiją pavadino snargle.
- Ką dar susitikai? - paklausė. - Kokių nesąmonių? Kokie pokyčiai? - ji nieko nesuprato. - Dėl tos mažvaikės, - susiraukė, - prašyčiau neknisti proto. Ji įžūli, bjauri mergiotė. Tikrai nežadu su ja vienytis.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #94 Prieš 6 mėnesius »
- Brangioji dukterėčia. Normaliai ir balansuotai valgyti yra svarbu. oi, su jais tuo klausimu problemų nėra. Be to Erka dar ir puikiai gamina. - Jai pasakojant apie Amelijos elgesį susimąstė. - ji dar labai maža. Galbūt tikrai nesupranta. Žinai kaip būna. Kartais maži vaikai skaudžiau patampo gyvūnus, ar būna neatsargūs. Turbūt tiesiog reikia jai aiškinti apie tai. Ir stebėti jos elgesį. - Svarbiausia turbūt tokius dalykus laiku sugauti ir pabandyti pakeisti.
- O taip. Ir gerai, kad buvo pradingęs galybei metų. Gaila, kad vėl ėmė šmėžuoti mano gyvenime. Nepasakyčiau, kad labai jo pasigedau. - Aaronui buvo skirta ir taip daug laiko ir jie perėjo prie daug svarbesnės temos.
- Dori, - Sudraudė ją dėl snarglės. - Nebendraujame su Džamile ir nieko tikslaus nežinau. Kuo tau kliūva ta Leticija? - Keista, juk abi jas vienodai atstūmė įtėviai. - Ji sunkaus būdo. Kartais. Bet šiaip juk viskas su ja gerai. Ir labai gaila, kad nenori su ja vienytis. - O tada atėjo metas jam išsipasakoti.
- Nežinau. Rolandas ir Elija pastaruoju metu tokie. Rūpestingi. - Paaiškino apie pokyčius.
- Aš sutikau Linėja. Pameni pasakojau apie ją? Visai netyčia ją sutikau. - Vien prisiminus tą susitikimą apėmė nelabai malonus jausmas. Auris papasakojo merginai kaip jie susitiko tą pirmą kartą.
- Prikalbėjau nesąmonių, nuo manęs vos nepabėgo Timotis. O ji pagalvojo, kad aš jo tėvas ir dėl jo elgesio pamanė, kad smurtauju prieš jį, todėl tik pamanyk kitą dieną atėjo pas mus į butą, susiradusi kur gyvenu. Norėjo patikrinti. Ai Dori, apšaukiau ją. Klaikiai pasikalbėėjom tą kartą. Žodžiu... - Auris norėjo, kad visi tie susitikimai būtų kitokie. Tiek pirmas, tiek antras. Tiek tas, kai atidavė jai laišką.
- Buvau ją dar kartą sutikęs. Paskui dar kartą.

Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #95 Prieš 6 mėnesius »
- Pff, - suprunkštė. - Nevalgau normaliai ir viskas man gerai. O dėl Amelijos, - atsiduso. - Paaiškinsi tu jai ką nors. Tegul Alanas ir aiškina. Aš neturiu tiek kantrybės. Merline, pas tave kantrybė tikrai geležinė, - nusijuokė. - Pati atsimenu, kaip terliodavais ir su manimi, o kur dar tai, kad apsiėmei globoti du mokinius ir brolį. Gal reik Ameliją pas tave nusiųst ir grįš šilkinė.
Ji pavartė akis, kai Auris ją sudraudė.
- Sunkaus būdo? Ji tiesiog bjauri mergiotė. Ir aš buvau iškeista į ją, - su kartėliu pasakė. - Dėl Rolando ir Elijos, - šyptelėjo. - Taip, aš žinau, kad jie rūpestingi. Tiesą pasakius, man jie niekada kitokie ir nebuvo. Bent jau Elija tai tikrai, nuo pirmo susitikimo buvo labai miela. O Rolandas. Dabar jis išvis geras žmogus. Dar ką tik man labai padėjo dėl... - ji išsišiepė. - Kai ko.
Nenorėjo taip greit imti pliurpti apie tai, kad yra Lestreindž. Be to, Auris prabilo apie kai ką laaabai įdomaus! Jis pasakė, kad sutiko savo pirmąją meilę. Ir ant jos šaukė.
- Auri, profesorius ir globėjas tu gal ir geras, bet vaikinas, man rodos, visai netikęs, - žodžiai patys išsprūdo iš burnos. - Atsiprašau, - ji šiek tiek nuraudo. - Tai, sakai, buvai sutikęs ją dar ir dar? O ir kitus kartus ant jos šaukei? Ar ką veikėt? - kilstelėjo antakį.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #96 Prieš 5 mėnesius »
- Aš pasakysiu Alanui, kad prižiūrėtų tavo mitybą. - Pareiškė.
- su vaikais reikia improvizacijos, lašelio tikėjimo, kad pavyks susitarti, tokiai mažai viską reikia paversti žaidimais, net jei ir norite ko nors pamokyti. O pas mane gali jas atvežti vasarą. Senokai jas bemačiau. - Sugalvotų ką jie visi galėtų nuveikti kartu. Būtų reikalas sugalvoti, nes visi tokie skirtingi. Pradedant Erkuže, baigiant Amelija.
- Dori, su ja pasielgta taip pat. Ji tokia pat pasimetusi, kaip ir tu buvai. Jai paauglystė, ji jaučiasi atstumta ir viskas susideda į jos sunkų charakterį. - Ji ir dabar jaučia didžiules nuoskaudas dėl visko. Pagalvojo apie Dori.
- Dėl ko jis tau padėjo? - Kalbėti apie Rolando ar Elijos gerumą nenorėjo. Tai buvo paini baugoka tema. Baisu, nes Aurį traukė prie jų ir norėjosi jiems rūpėti. Bet kartu atrodė, kad viską galėtų prarasti. O ir visokie principai. Ne, apie tai geriau nekalbėti.
Jis pradėjo kvatotis. - Kaip pirštu į akį. Vaikinas aš siaubingas ir nėr dėl ko atsiprašinėnti. Tiesa yra tiesa. Nešaukiau. Šaukiau pirmus du kartus, paskui jau nešaukiau. Kalbėjomės, net pavyko kartu pagroti įsivaizduoji? - Pats gal ir negalėjo to žinoti, bet kalbant apie ją akys žibėjo džiaugsmu.

Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #97 Prieš 5 mėnesius »
- Oi, Auri, neapsikrauk, - šyptelėjo Dori. - Ar nėra sunku gyventi visais taip rūpinantis? - paklausė.
Jai būtų nei motais mityba kieno?... Pusbrolio merginos. Jai tikrai būtų nei motais. Aišku, Auriui Dori tikriausiai nebuvo tik pusbrolio mergina. Jie patys buvo tarsi giminaičiai. Bet jau tai, ką valgo ir ko nevalgo Auris, tamsiaplaukę mažiausiai domino.
Ji vartė akis, kol Auris kalbėjo apie improvizacijas, tikėjimą ir žaidimus.
- Tai ne man, bičiuli. Mielai jas atvešiu, galėsi kankintis, - nusijuokė.
O paskui susiraukė ir piktai žybtelėjo akimis.
- Man neįdomu, - tarė. - Man nusispjaut ant tos suknistos Leticijos, gerai? Būk geras, nepamokslauk. Manęs tu nepakeisi.
Netrukus mergina vėl šypsojosi, na, bet Aurio tai turbūt stebinti neturėjo. Dori ir nuotaikų kaita geba eiti išvien.
- Naaa. Jis pasikalbėjo su mano tėvu, - nerūpestingai tarė ir ėmė įdėmiai spoksoti į Aurį, norėjo stebėti jo reakciją, juk jis žinojo, kad Dori tiksliai nežino, kas jos tėvas. - Ir tai ne Mendeeel, - ištęsė. - Dabar žinau.
Ji džiaugėsi, kad neįžeidė Aurio, o netrukus šis atrodė tarsi įsimylėjęs. Matyti jį tokį buvo baisiai keista.
- Tai klausyk, gal jūs susitaikysit? Ir būsit kartu? - paklausė. - O kaip ji reaguoja į tavo globotinių būrelį?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #98 Prieš 5 mėnesius »
- Oi, jau kadangi su Alanu ir taip dažnai kalbam užsiminti apie tavo valgymo įpročius sudėtinga tikrai nėra. - Vyptelėjo. - Kartais. - Pripažino.
- Atvežk. Turiu užslėpęs joms porą dalykėlių, manau turėtų sudominti kokei valandai. - Nusijuokė.
- Gerai, gerai. - Ne, brukti Leticijos negalėjo. Gaila, kad jos taip klaikiai sutarė. Bet jei stumtų kažką keisti nieko doro nepasiektų. Gal atėjus laikui jų santykis ir pasikeis. Abi sėdėjo toje pačioje valtyje tiesą pasakius.
Dori nuotaikos keitėsi žaibiškai. Bet Aurio nuotaikėlės irgi galėdavo kisti greitu tempu. Gal dėl to jiedu taip ir sutarė?
- Kaip ne Mendel? - Jau norėjo klausti Ar ji susitiko su tuo Mendel, bet nebeliko prasmės. - Iš kur žinai? Matei jį? Kodėl tau dėl jo prireikė pagalbos? - Kalbėtis apie Nėją jam labai patiko. Bet deja, turėdavo kas kart nusileisti iš padebeesių. Dori uždavus tą klausimą irgi.
- Abejoju. Bet man patinka, kad ji išvis su manimi bendrauja. O į vaikus ji normaliai žiūri. Kad tu būtum mačiusi kokią reviziją darė mano bute, kai atvyko patikrinti Timočio. - Jis nusijuokė. - Jai įprasta visais rūpintis.

Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #99 Prieš 5 mėnesius »
Dori ėmė dūsauti Auriui vis nepaliekant jos mitybos temos.
- Ai, gal neužsimink jam. Leiskit man ramiai gyvent, - nusijuokė.
Kai raudonplaukis ėmė klausinėti apie tėvą, mergina išdidžiai iškėlė galvą, atrodė, kad puikuojasi.
- Iš tiesų, brangusis, aš esu kilusi iš visiškų grynakraujų, puikiai žinomų burtininkų pasaulyje, ne tik iš mamos, bet ir iš tėvo pusės. Mano tėtis yra Lestreindžas. Rabastas Lestreindžas, gali patikėti? - pakėlė antakius. - Milano Lestreindžo tėvas. Nežinau, pažįsti jį ar ne. Kai ten nuvykau, jis pradėjo man grasinti, tada pasiskundžiau Rolandui ir jis sutvarkė visus reikalus, - išsišiepė. - Rabastas manęs nekenčia, bet koks skirtumas? Dalyvausiu visokiuose pobūviuose, kur jis greičiausiai vaidins geraširdį tėvą, o aš nuskriaustą, bet dabar laimingą dukrelę, - papasakojo. - Kodėl abejoji? - paklausė dėl Linėjos. - Na, na, tai ką ji tokio ten padarė? Ar ji irgi tokia pasiutusi kaip tu?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #100 Prieš 5 mėnesius »
Auris nieko apie tai daugiau nesakė. Bet gal ir užsimins ką nors Alanui apie tai. Nors kai pagalvoji jo paties mityba tai...
O tada Dori pasakė tokią naujieną, kad raudonplaukis net valgyti nustojo.
- O... - Nutęsė. - Milą aišku pažįstu. Jie su Alanu buvo pavogę mano burtų lazdelę ir sukeitė su netikra iš šunybių krautuvės. Rabastaną pažįstu ir... O... Tik būk su juo atsargi gerai? Ir žiūrėk ką jam sakai. Kaip visą tai sužinojai? Vanesa tau pasakė taip? Bet, o kaip jis tą sužinojo? Negi ji pati jam ėmė ir pasakė? Juk jis galėjo dėl to nežinia ką iškrėsti. Bet nespėjo taip? Bet grasino mulkis nelaimingas. Rolandas laiku spėjo įsikišti. Gerai, kad Rolandas Rabastanui naudingas. Kitaip nežinau... Ir gerai, kad Rolandui užėjusi ilgalaikė rūpestingumo fazė. - Tolimesni merginos žodžiai visai nepatiko. Bet kam dar barstyti druskos ant žaizdos? Jis jos nekenčia. Bet lauks šaunūs pobūviai. Kas gali būti geriau? Bet kam tai akcentuoti?
- Tiesiog būk su juo atsargi Dori. Ir dar ženevjeva. Ta irgi nesveika. Nelik su jais dviese. Ypač su ja. - Jam visiškai nepatiko išgirsta naujiena.
- Nes aš ją labai įskaudinau. Juk sakiau tau kaip viskas buvo. Dabar jau nežinau kaip galėjau ją palikti. Bet aplamai anuomet pridariau daug dalykų, kurių dabar nekartočiau. - Jis vėl ėmė valgyi.
- Na tai sakau susirado kur gyvenu, ėmė rekvizuoti mano spinteles, tikrinti kaip gyvenu. Jau jei užsimano kažką padaryti, tai niekas jos nesulaikys. Žinai, kai susitikom pirmą kartą vaikystėje. Na akis į akį. Taip jau susiklostė, kad turėjau bėgti nuo tam tikrų asmenų. Bėgau ir aptikau tunelį į Devinių Medų rūsį. Tą slaptą. Jis buvo atidarytas. Nežinojau tada kas ten yra ir nulėkiau ten. Ir žinai, ji atsekė paskui mane. Pratūnojom ten beveik i iki ryto. Ji drąsi. Ji... Tiesiog ji nuostabi. Niekada nežinau ko iš Nėjos tikėtis.

Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #101 Prieš 5 mėnesius »
- Nebūk antras Rolandas. Žinau, kad Rabastanas pavojingas. Suprantu viską. Bet pasidžiauk dėl manęs, gerai? - Mendel kumštelėjo Auriui į petį. - Svarbu man tas kraujas. Ir nieko čia nepadarysi. Žanevjevai aš patikau, kol ji nežinojo, kas aš tokia. Na, ir Rabastanui anksčiau gal patikau, kol nežinojo, kas aš. Taip, man pasakė Vanesa šitą žinią. Ir pranešė Lestreindžams, - kalbėjo.
Paskui valgė sriubą ir klausėsi, ką apie buvusią meilę pasakoja Auris. Pagalvojo, kad ta Linėja visai isterikė, bet susilaikė nekomentavusi. O kai išgirdo, jog sekė Aurį tuneliu, pamanė, kad dar ir prielipa. Matyt, Senkleriai visai nemoka rinktis mylimųjų, pasakė sau mintyse. Juk ir mane kokią Alanas išsirinko. Na, Rolando pasirinkimas geras. Elija rami, užbaigė pokalbį su savimi galvoje.
- Tai tiesiog bendrauk, jei ji su tavimi bendrauja, - pasakė. - Akivaizdu, kad tavęs nepamiršo. Jeigu jai nerūpėtum, ji su tavim nebendrautų. Tik neapšauk daugiau, - šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #102 Prieš 5 mėnesius »
- Gerai gerai. Tai ką, gal po taurę šampano už tokią žinią? - Šypsojosi. Nors tiesą pasakius jam tai visai ta žinia nepatiko. Kokia kvaiša ta Vanesa, kad nulėkusi pas Rabastaną tiesiog jam ėmė ir skėlė šitai. Apie Ženevjevą jau irgi teko visko prisiklausyti. Bet gerai, kad gal Rolandas sutvarkė tą reikalą.
- Ai, viskas ne taip paprasta. O apšaukti jos aišku nenorėčiau. Bet negaliu nieko pažadėti. - Ne, negalėjo dėl nieko prisiekti. Bent dėl tokio dalyko. Nors kol kas tai tikrai negrėsė.
- Įdomūs tie mūsų gyvenimai. Niekada nežinosi kas laukia už kampo. - Tai pasakęs užsakė po taurę gėrimo.
- Už sėkmę? - Jos tikrai reikėtų. Jiems visiems. O, bet gi tada nei negalvojo kas dar laukė. O laukė dar virtinė visokių nutikimų. Ir tas susitikimas su Dori įvyko kone prieš visus tuos drebinančius nutikimus.

Ats: Kavinė „Medinukas“
« Atsakymas #103 Prieš 4 mėnesius »
- Žinai, iš tiesų būtent Elijai ir Rolandui esu dėkinga dėl to, kad mes su Alanu susitaikėm, - prikando lūpą. - Užjaučiu tave dėl to, kad nutrūko ryšiai su Linėja.
Galbūt ir kvaila atrodė tiek metų nepamiršti vieno žmogaus. Tačiau ar Dori būtų pamiršusi Alaną? Kaži. Tikriausiai būtų visiškai nusivažiavusi, neauginusi mergaičių. Įsivėlusi į nusikaltimus. Alanas buvo jos gyvenimo prasmė. Jos sąžinė.
Mergina kilstelėjo taurę, bet visos neišgėrė. Tik porą gurkšnelių. Po to karto su mama alkoholio visai nesinorėjo. Be to, ji žinojo, jog jei tik mama atvyks, ji su ja gers. Turės gerti. Ji nori bendrauti su mama ir jei tai vienintelis kelias - pirmyn.
Dori su Auriu dar šiek tiek pasišnekėjo. Pakalbėjo apie senus laikus mokykloje, papokštavo. O paskui abu išėjo iš kavinės.