0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ara Vidurnaktė

  • I kursas
  • *
  • 21
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • What is normal for the spider,is chaos for the fly
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #60 Prieš 7 metus »
Visą šią sceną stebėjo aukšta,blyški antrakursė. Jos raudonos,žėrinčios akys sekė viską. Mergina šypsojosi. Arai šis vaizdelis buvo kerintis. Nors dar tik antrakursė,mergina ant rankos jau turėjo tamsos ženklą.
Staiga ji pamatė,jog link jaunuolių šuoliuoja dar vienas,daug didesnis,vilkolakis.
-EXPECTO PATRONUM!- Tvirtu balsu sušuko Ara,ir iš jos lazdelės iššokęs baltas,blizgantis voras nuskuodė link vilkolakio. Greitai,iš jo teliko tik mėsos  bei kraujo bala. Ara pašaukė savo sergėtoją atgal,ir išėjo į mėnesieną. Jos šviesūs,beveik balti plaukai žvilgėjo nuo šviesos,eidama link jaunuolių,ji atrodė tarsi tikra vampyrė. Mergina buvo susikaupusi ir rami.
Ara priėjo prie jų.
-Ką jūs čia veikiate? Nežinojote,jog pavojinga?
I'm sorry,I'm a death eater.

*

Neprisijungęs Jade Clarck

  • III kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Hey,watch out,I'm not a good wolf
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #61 Prieš 7 metus »
Jade vėl atsisuko,tačiau nieko už nugaros nepamatė.
-Bėk...-tyliai ir vos girdimai paliepė Jade,tačiau Jamis neišgirdo.Ji nepajėgė atsistoti ant kojų.Staiga iš Krūmo iššoko dar vienas vampyras (jie mėgsta ten lindėti).Jade jau traukė lazdelę,bet šalia jos atsidūrė milžiniškas voras ir,kaip matant sudorojo vampyrą.Jade,suradusi jėgų šiaip taip atsistojo,ir pažvelgė ton pusėn,iš kur atsirado voras.Iš tamsios kertės po medžiais išlindo dar viena klastuolė.Jade ją mažai pažinojo,bet iš matymo suprato,kad tai Ara.Supratusi,kad labai nemandagiai į ją vėpso,mergaitė priėjo prie Aros ir tarė:
-Dėkui,kad mus išgelbėjai.
Pamačiusi ant Aros rankos tamsos ženklą,Jade nė kiek nenustebo,juk ji-tikras blogio įsikūnijimas.
-Ara,iš kur gavai tamsos ženklą?-pašnibždomis paklausė Jade.
EXOTIC <3

*

Neprisijungęs Ara Vidurnaktė

  • I kursas
  • *
  • 21
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • What is normal for the spider,is chaos for the fly
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #62 Prieš 7 metus »
-Gimiau.- šyptelėjo mergina,parodydama savo aštrias iltis. Ara buvo vampyrė,tad jai patekti į Hogvartsą padėjo tik ryšiai su Severo Sneipo šeima. Asmeniškai ji mokytojo nepažynojo,tačiau buvo daug apie jį girdėjusi.
Blondinė nuėjo link jauno vaikinuko,gulinčio ant žemės.
-Kas jam? Sužeistas?- Ara suraukė nosį,pasišlykštėjusi žiūrėdama į žaizdą jam ant rankos.
-Remotio...- Sušnibždėjo ji,perbraukdama savąja lązdele vaikinui per ranką. Žaizda kaip mat sugijo.
Ara atsistojusi apsidairė. Ji nelabai su kuo bendravo,nebent su Draku,kurį beveik visi manė mirusį.
Nekalbant apie tai...Dangus buvo tamsus,mėnesiena buvo kažkur dingusi. Mergina pažiūrėjo į dangų ir susiraukė.
-Jums reikėtų būti viduje. Šiąnakt čia pavojinga. Daugelis vampyrų savęs nekontroliuoja.
I'm sorry,I'm a death eater.

*

Neprisijungęs Jamison NightWalker

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirk,bet Aukso Šmaukštą pagauk!
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #63 Prieš 7 metus »
Jamisonas atsitokėjo, kai pamatė Ara.
-O, sveika! Na taip, bet nieko, vampyrams čia saugu, bet paprastiems žmonėms...Beje, kaip čia patekai? Nejaugi...-jis žiojosi atsakyti, bet staiga pamatė ant Aros rankos-tamsos ženklą- Viskas aišku..
Šįkart Jamisonas, Jade ir dar Ara pradėjo žinksniuoti. Kol jie ėjo, Jamis papasakojo visus nuotykiu Arai.
Pagaliau jie priėjo tą pačią vietą, kur Jamis ir Jade matė vampyrų armija. Jos ten nebebuvo. Tiksliau buvo, bet visi buvo negyvi.
-Na taip...Kažkam nepasisekė...-tarė Jamisonas.-Beje, Ara,tu vampyrė, turėtum žinoti kur naujoji vampyrų būstinė, ar ne?
Staiga visi krūptelėjo- juos pradėjo pulti net trys pschikai!
-Bėgam!-sušuko Jamisonas.

******
Pagaliau jie pabėgo. Jamisonas sustojo prie to pačio medžio, atsisėdo pailsėti...
Jamisonas pateko tarp TOP 10 turtingiausių saugykloje:
2016 metai, liepos 25 diena, 16:36
Nebūsiu nuo 06.28 iki ... (Kažkada)
((Visiems, kam turiu parašyti RPG, parašysiu grįžęs))

*

Neprisijungęs Ara Vidurnaktė

  • I kursas
  • *
  • 21
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • What is normal for the spider,is chaos for the fly
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #64 Prieš 7 metus »
Ara sustojo už medžio ir,giliai įkvėpusi,sugriebė savo lązdelę ir sušnibždėjo
-Lumos.- šviesa pasklido iš jos lazdelės,ir Ara pasileido į priekį.
Staiga ji prisiminė Jamisono užduotą klausimą.
-Taip. Aš vampyrė. Tradicinė. Ir taip,geriu žiobarų kraują. -Neleido Vaikinui net paklausti Ara. Ji keliavo link naujosios vampyrų būstinės,kuri buvo šiek tiek už Akromantulų lizdo. Nenorėdama daugiau komentarų apie žymę,ji užsidengė ją su savo apsiaustu.
Vaikai keliavo toliau. Greitai jie priėjo akromantulų lizdą.
-Solis.- ir aplink mokinių kojas užsidegė ugnis,juosianti juos ratu. Vorai bijojo ugnies,nesvarbu ar magiški,ar ne. Ara patyliukais keliavo pro šį lipnų lizdą,jos juodoji gyvatukė vis dar slėpėsi po jos apsiaustu.
I'm sorry,I'm a death eater.

*

Neprisijungęs Jade Clarck

  • III kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Hey,watch out,I'm not a good wolf
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #65 Prieš 7 metus »
Jade išlindo iš kažkokios pelkės visa purvina.Ji atsistojo ant didžiulio akmens,kad galėtų apžvelgti teritoriją.Jamisono ir Aros niekur nesimatė.
-Na,kur tiedu pasidėjo?-paklausė pati savęs Jade.Nulipusi nuo akmens,ji pasileido į rytus,kur,jos manymu turėtų būti pilis.
Eidama,ji kelis kartus brido įvairaus dydžio upelius,viename,šiek tiek didesniame,ji netgi išsimaudė,kad neatrodytų tokia purvina.Priėjusi seną ąžuolą,ji sustojo pailsinti kojas.Puiku,dabar beliko tik tuodu surasti. Pagalvojo Jade ir sušvilpė.Šalia jos atsirado snieginė leopardė.
-Naira,surask Jamisoną.Su juo eina dar viena mergaitė,tad nepulk jos,-paliepė Jade,ir akimis nulydėjo komandą vykdančią leopardę.Atsistojusi,Jade dar kartą apsižvalgė.Nieko ypatingo,tik prieblanda,kurią sudarė medžiai.Staiga,kažkas sutraškėjo,Jade žaibiškai atsisuko.Ji turėjo be galo gerą uoslę, klausą ir regą.Tiesa sakant,Jade buvo pusiau vilkas,galima sakyti vilkolakė,bet ji gali pasiversti vilku bet kada.Už krūmų nieko nesimatė,tačiau Jade galėjo girdėti objekto žingsnius.Tai buvo pirmas kartas,kai to jqai prireikia apsiginti,tačiau ji neturėjo kitos išeities.Ji užsimerkė.Staiga,ji ėmė virsti vilku,jos veidas ištįso ir tapo vilko nasrais,kojų ir rankų pirštai formavosi į letenas.Jau po kelių minučių Jade's nebuvo,vietoj jos stojo tvirta,juoda vilkė.Ji palinko prie žemės,kad objektas jos negalėtų pastebėti.Vilkė jautė kiekvienu savo kūno raumenėliu,kad padaras tuoj tuoj išlys iš už krūmų.Staiga,ji suurzgė ir šoko tiesiai ant Jamio.Prispaudusi jį prie žemės,vilkė suurzgė garsiau nei prieš tai ir atšoko nuo vaikino.Jis šiaip taip atsistojo,ir vilkė užsimerkė.Vėl transformavimasis,tik šįkart,vilkė virto mergina.Ji pažvelgė į Jamį ir tarė:
-Neįkandau?Kur Ara,ar jai viskas gerai?
Jade žiūrėjo tiesiai už Jamio,bet nieko nedarė.Tamsus siluetas jau ėjo link Jamio,buvo tiesiai už jo.
-Sveika,Ara,-pasisveikino su siluetu Jade ir nuėjo prie draugų.
EXOTIC <3

*

Neprisijungęs Jamison NightWalker

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirk,bet Aukso Šmaukštą pagauk!
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #66 Prieš 7 metus »
Jamisonas atsitokėjo.
-Kur tu buvai pradingus?-paklausė jis Jade.
Jade net nesistengė pasakyti. Jamisonas, Ara ir Jade patraukė toliau. Staiga kažkas sukrebždėjo.
-Nejaugi, dar vienas?-pašnibždomis tarė Jamisonas.
Ir ištikro! Iš vieno labai nuskūrusio krūmo iššoko dar vienas vampyras.
Šįkart jis puolė Jamisoną. Laimei, Jamisonas spėjo atsispirti ir pavirsiti šikšnosparniu.
Vampyras įdėmiai žiūrėjo į beskraidantį Jamisoną.
Pagaliau Jamisonas prisiminė dar vieną savo gebėjimą-skaityti ir valdyti mintis ir protą.
Jamisonas susikaupė, žiūrėjo tiesiai vampyrui į akis ir staiga... Vampyro smegenys sprogo!
Jis negyvas parkrito ant žemės ir mirė.
Jamisonas palengva nusileido ir labai rimtai tarė:
-Reikia greičiau dingti iš čia, nes net vampyrams čia nesaugu.
Jamisonas pateko tarp TOP 10 turtingiausių saugykloje:
2016 metai, liepos 25 diena, 16:36
Nebūsiu nuo 06.28 iki ... (Kažkada)
((Visiems, kam turiu parašyti RPG, parašysiu grįžęs))

*

Neprisijungęs Jade Clarck

  • III kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Hey,watch out,I'm not a good wolf
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #67 Prieš 7 metus »
Jade ir vėl nusisuko į krūmus,tačiau ir vėl nieko neišvydo.Ji užsimerkė ir virto vilku.Šalia jos stojo Ara ir Jamis.Ji suurzgė,tačiau nieko iš to gero.Staiga iš krūmų šoko vampyras ir pataikė tiesiai ant Jamio.Jade nespėjo susigaudyti,kai vampyras jau buvo negyvas,ištaškytomis smegenimis.Jamis vis dar skraidžiojo ore šikšnosparnio pavidalu.Jie patraukė toliau.Tik staiga,Jade išgirdo kauksmą,labai panašų į vieną iš jos senos gaujos.Jade įtempė ausis.
-Palaukite čia,o aš tuoj grįšiu,-paliepė Jade ir nubėgo į miško gilumą.Ji vis bėgo,kol suuodė,kad čia vilko būtą,tada ji sustojo ir apsižvalgė.Nieko aplinkui nebuvo,tik medžiai.Staiga iš už medžio pasirodė vilkas pilku kailiu ir puolė Jade.Jie nusirito šlaitu žemyn.Atsidūrę apačioje,kibo viens kitam į gerklę,tačiau nei vienam nepavyko jos perkasti.Jade kirto dantimis per galines vilko kojas,šis parkrito.Vilkas nebegalėjo atsistoti,tad,galima sakyti,kad Jade nugalėjo.Staiga,vilkas sukaukė,ir Jade užplūdo prisiminimai.Kaip šaltą naktį,ji glaudžiasi prie savo motinos,o kitą dieną randą ją negyvą miške,nušautą medžiotojų,ir kaip viena gauja priglaudžią ją.Prisiminė ir gaujos vadą,buvusį jai kaip tėvą.Jade iš prisiminimų pažadino vilko kauksmas.Ji atsitiesė visu ūgiu.Šalia jos gulėjo vilkas.Staiga Jade pašoko.
-Tai tu?-paklausė ji vilko.Jis sunkiai pakėlė galvą,nes buvo gana senas.
-Nesupratau tavo klausimo,-tarė vilkas.Jade sulaikė kvėpavimą.
-Tu - Taitas?-vildamasi paklausė Jade.
-Taip,o tu kas?-atsakė jis.
-Tai aš,Jade,-nusišypsojo ji.Vilkas pamėgino atsistoti ir jam pavyko.
-Jade,vaikeli,ar tai tikrai tu?-paklausė jis ir Jade linktelėjo.Tada ji nesuvaldė emocijų ir virtusi mergina puolė vilkui ant kaklo.Taip jie prastovėjo gal dešimt minučių.Jie papasakojo vienas kitam kaip jiems sekėsi per tuos metus.Tada Jade prisiminė,kad jos laukia draugai.
-Aš jau turiu bėgti,tikiuosi dar pasimatysime,-atsisveikino ji.Jie ir vėl apsikabino ir Jade grįžo atgal.
-Na štai ir grįžau,-tarė Jade.Jie patraukė toliau.
-Jami,o tu neišsigandai kai aš ant tavęs užšokau?-paklausė Jade.
EXOTIC <3

*

Neprisijungęs Jamison NightWalker

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Mirk,bet Aukso Šmaukštą pagauk!
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #68 Prieš 7 metus »
Jamisonas atsitokėjo.
-Ne, neikiek, aš juk vampyras.-nusišypsojo- Aš nejaučiu baimės...
Tada jie pagaliau patraukė gylyn į mišką.
Staiga Jamisonui atsirado noras skraidyti. Jis atsispyrė ir pakilo į orą.
Lengvas vėjelis jam dvelkė per veidą.
Staiga Jamisonas sušuko:
-Jade! Ara! Aš matau trobelę!
Jis nusileido ant žemės ir kartu su Ara ir Jade įėjo į trobelę.
Buvo tamsu. Staiga netikėtai užsidegė žvakė. Jamisonas ją paėmė ir pažiūrėjo kas buvo namelio viduje.
Visur mėtėsi kaulai ir plaukų kuokštai.
-Jo...Šiek tiek nejauku..-sumykė Jamis.
Akimirkai pasirodė, kad kažkas perbėgo.
-Jade ir Ara-tarė Jamis-Apsižvalgykite pietrininėje namo pusėje, o aš apžiūrėsiu likusią.
Jie išsiskirstė po namą ir pradėjo ieško kažko.
Jamisonas pateko tarp TOP 10 turtingiausių saugykloje:
2016 metai, liepos 25 diena, 16:36
Nebūsiu nuo 06.28 iki ... (Kažkada)
((Visiems, kam turiu parašyti RPG, parašysiu grįžęs))

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Kaukėtas šešėlis
« Atsakymas #69 Prieš 7 metus »
Kai Frankas įžengė į uždraustąjį mišką, jį nukrėtė šiurpas. Jis pasijautė, kaip stirna įžengusi į vilko teritoriją. Kiekvienas medžio šakelės trakštelėjimas priversdavo Franką išsigąsti. Kažkas garsiai trakštelėjo Frankui iš dešinės. Kai berniukas atsigręžė į ta pusę, išvydo savo koledžo gyvūną. Jis pamatė barsuką. Barsukas išvydęs Franką nuo jo nebėgo. Jis vos krutėjo.
-LUMOS, - sušnibždėjo berniukas.
Melsvai šviesai užsižiebus, Frankas išvydo kai ką siaubingo. Barsukas buvo be kojų. Jos buvo nuplėštos ar nukirstos. Iš žaizdų kraujas dar tekėjo. Frankas apsidairė miške, kad pastebėtų, kas tai galėjo padaryti. Staiga, jį nukrėtė šaltis, nes išgirdo šaižų riaumojimą.
-NOX, - sušnabždėjo Frankas.
Prieš nusekdamas riaumojimą, berniukas atsigręžė į barsuką ir, pagalvojęs apie Hogvarstą, vos girdimu balsu ištarė:
-DELETRIUS.
Barsukas dingo. Frankas tikėjosi, kad jis atsirado Hogvartso ligoninėje. Jis turėjo vilties išgelbėti tą varkšą gyvūną. Vėl pasigirdo riaumojimas. Frankas, nieko nelaukęs, nubėgo jo link. Riaumojimas vis garsėjo, kai tada berniukas išvydo figūrą tamsoje. Frankas pasislėpė už medžio, nelaukdamas kada jį pastebės, ir apžiūrinėjo figūrą. Ji buvo labai liekna. Iš kūno įlinkiu, Frankas nusprendė, kad tai moteris. Be to ji buvo nuoga. Tariama moteris kažką laikė rankose. Tas daiktas judėjo. Buvo panašus į vištą, bet per daug plunksnuotas. Dar geriau įsižiūrėjęs, pamatė gyvūno žalsvas akis. Tas gyvūnas buvo pelėda. Netikėtai, nuogos moters ranka pakeitė savo formą ir tapo kardu. Pelėda pradėjo plasnoti ir draskyti moters ranką. Moteris išmetė pelėdą į orą ir perkirto ją pusiau. Paukščio dalys nukrito ant drėgnos žemės. Moters ranka atvirto į savo normalų pavidalą. Ji pritūpė prie pelėdos dalių ir pradėjo jas valgyti. Pradėjo valgyti žarnas. Ji jas valgė, kaip vaikai valgo cukrinius sliekus. Įsideda slieko galvą į burną ir įsiurbia visą kūną į burną.
-Galėtai ir nestebėti manęs, - prabilo moteriška figūra.
Frankas išsigandęs pradėjo eiti atbulas. Jis užsikabino už medžio šaknies ir pargriuvo. Išgirdęs artėjančius žingsnius, berniukas išsitraukė lazdelę ir sušuko:
-LUMOS.
Kai Frankas pamatė moters veidą, jis vos neapalpo. Jos pusę veido dengė metalinė kaukė. Veidas, kuris matėsi per kaukę, buvo išteptas krauju. Viena moters akis kabojo iškritus iš akiduobės. Jos pilvas buvo perskrostas. Iš jo krito žarnos. Moters, jei dar galima ją taip pavadinti, intymios vietos buvo pridengtos.
-Patinka, ką matai? - paklausė ji.
-Labai patinka, - pasakė Frankas. -Net noriu jums pasakyti komplimentą, - sulaikęs kylantį maistą skrandyje pasakė jis.
-Kreipkis į mane tu, - pasakė man pabaisa. -Na sakyk, nekantrauju.
Frankas, staiga, nukreipė burtų lazdelę į pabaisą ir sušuko:
-DEPRIMO.
Iš lazdelės pasklidusi, balta šviesa padarė gilią skylę moters krūtinėje.
-Tu manai, kad dar viena skylė manyje, mane nužudys? - linksmai paklausia pabaisa moteris. -Tu mane padarei dar gražesne.
Kai moteris ištarė šiuos žodžius, jos abi rankos transformavosi į gyvates. Viena apsivijo aplink Franko koją, o kita aplink kaklą. Gyvatės staigiai pritraukė Franką prie pabaisos. Ji pradėjo glostyto berniuko veidą. Netikėtai, Frankas pajautė skausmą veide. Jautė, kaip jo skruostu tekėjo šiltas jo kraujas. Pabaisa, moteris, nulaižė Franko kraują. Gyvatės iškėlė berniuką į viršų. Ranka, gyvatė, kuri laikė berniuko kaklą, pradėjo smaugti Stiglerį. Jam pradėjo tepti akyse. Jis matė įvairių spalvų taškelius akyse. Kai Frankas manė, kad jau uždus, gniaužtai atsilaisvino ir numetė berniuką ant žemės. Jis stipriai trenkėsi į minkštą žemę.
-Pasilaikysiu tave kuriam laikui, nes mėgstu šviežią kraują, - iš pabaisos burnos išsiveržė tokie šiurpūs žodžiai.
-Na jau ne! - nukreipęs lazdelę į pabaisą, sušuko Frankas. -DIFFINDO.
Frankas pasigailėjo ištaręs šį burtažodį, nes visur pasipylė pabaisos kraujas. Ant žemės negyva gulėjo, perkirsta pusiau, moteris, pabaisa. Jos kaukės kerai nepalietė. Tikriausiai buvo per silpni perskelti kaukę, bet pakankamai stiprūs perpjauti pabaisą. Paėmęs kaukę, nuo jos ruošėsi nuvalyti kraują, bet nenuvalė, nes manė, kad kaukė su krauju bus didesnis įrodymas susigražinti garbę. Berniukas apsisuko ir bėgte išbėgo iš uždraustojo miško. Prieš įeidamas į burtininkų mokyklą, Frankas iš po ąžuolo šaknų pasiėmė juodąją knygą. Knygą labai drebėjo. Po poros minučių berniukas stovėjo prie Švilpynės koledžo durų. Vienoje rankoje jis laikė drebančią knygą, o kitoje - pabaisos kaukę. Berniukas giliai įkvėpė ir įžengė į bendruosius kambarius. Kaip ir tikėjosi, jis buvo pilnas vaikų. Priėjęs prie pulkelio švilpinukų, numetė ant grindų kaukę. Kraujas nuo kaukės nulašėjo ant grindų. Viena mergaitė net suklykė.
-Štai jums visiems įrodymas, kad aš ne bailys! - sušuko Frankas.
Berniukas nusigręžė nuo švilpinukų ir nuėjo į savo miegamąjį. Kambaryje buvę vaikai, pamatę Franko veido išraišką, užsidėjo savo chalatus ir išbėgo iš miegamojo kambario. Frankas nusirengė savo kruvinus drabužius ir pažvelgė į veidrodį. Ant savo kojos ir kaklo berniukas pamatė dvi negilias skylutes ant kaklo ir dvi ant kojos. Gyvačių ilčių skylutes. Nuėjęs nuo veidrodžio, berniukas iš savo lagamino išsitraukė marškinėlius su Švilpynės herbu ir juos užsidėjo. Jis buvo apsirengęs tik marškinėlius ir apatinius. Pižamos nesidėjo, nes nenorėjo atrodyti kaip nevykėlis. Jis suprato, kad nuo šios nakties įvykio jis pasikeitė. Jis tapo kitokiu. Jis tapo drąsiu ir bebaimiu. Dėl to, kad tapo bebaimiu jis suabejojo, kai atvertė drebančią juodąją knygą.
-ŽMONIŲ VAIKE! - sušuko kentaurė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Frankas Stigleris »

*

Neprisijungęs Lorisa Anabelė Vienaraginė

  • III kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • There's nothing wrong with being weird.
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #70 Prieš 7 metus »
Lorisa tylomis klaidžiojo tarp medžių, karts nuo karto akimis užkabindama vis kokį gyvį, tyloje ropojantį medžio kamienu. Tylomis įkvėpusi gurkšnį gaivaus oro, mergaitė sustojo, užversdama savo plunksnomis papuoštą galvą. Užsimerkusi ji pradėjo sukioti tarp pirštų lazdelę. Ramybė. Viskas ko Lorisai reikėjo.
Jos nuotaika pakilo tik dar arčiau dangaus, išgirdus atplasnojančią Luną- jos margaplunksnę pelėdą. Vos jai nusileidus Lorisai ant peties, mergaitė pažvelgė į ją ir kiek susilenkusi, kad šiai būtų patogiau įsitaisyti, paglostė šilkines plunksnas.
-Prisilakstei, ką?- švelniai paklausė mergaitė, nykščiu bakstelėdama Lunai per snapelį.
Pelėda draugiškai sukando pirštą, lyg bandydama sukurti žaidimų atmosferą, kuriai Lorisa netrukus pasidavė. Juokdamasi mergaitė kilstelėjo petį, priversdama paukštį pakilti į orą ir oro gūsiu, sukeltu jos didelių sparnų, suvelti Lorisai plaukus.
-Ei!- Žaismingai supyko mokinė, sukryžiuodama rankas ties krūtine. Pelėda suūkė, galvą pasukdama šonu.- Na gerai, gerai, bėk pas tą savo plunksnuočių.
Lyg perskaičiusi gyvūno mintis, mergaitė mostelėjo ranka. Pelėda garsiai suklykusi, atsispyrė ir pakilo oran. Antrakursė atsidususi, prisėdo ant šalia esančio kelmuko ir pradėjo klausytis gamtos keliamų garsų. Giliai įkvėpusi vėsaus oro, Lorisa atsiduso ir užsimerkusi pradėjo klausytis už dešimties metrų skaniai kramsnojančių testralių.
"Kodėl negaliu būti kaip visi?" -mergaitės mintis perskrodė klausimas, privertęs ją nuleisti akis ir pradėti žaisti pirštais.
-Gal viskas pasikeis su laiku.- ji tik silpnai atsiduso ir pagaliau pažvelgė į testralius, kurių bandė išvengti akimis.- O gal aš to nenoriu?
Lorisa pakilusi nuo kelmo, ištiesė vieną ranką. Gyviai sustingo, išpūsdami pro šnerves karštą orą. Patinas artėjo žingsnis po žingsnio mergaitės link. Bet ši baimės nejuto. Ji mokėjo elgtis su jais, žinojo kiekvieną kūno judesį, kiekvieną gestą.
-Aš jūsų neskriausiu.- ji saldžiai tarė ir netrukus sulietusi delną su šio snukiu, švelniai jį patrindama.- Štai taip..
Mergaitės delnai pradėjo bėgioti po švelnutį testralio kūną. Netrukus šis visai pasidavė Lorisai ir davė leidimą likusiems šeimos nariams prieiti. Lorisa šyptelėjusi pritūpė ir paglostė jauniklį. Jo tamsios akys tyrinėjo plunksnas, įpintas į plaukus ir netrukus šios buvo sučiuptos. Lorisa leido jam žaisti, žinodama, jog sužeisti jos jis nenori.
"Tikriausiai pasikeisti ir nenoriu"
Hi! What's up? :3

*

Neprisijungęs Juliette marcelle Wenlann

  • V kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #71 Prieš 7 metus »
Patyliukais išskubėjusi iš Hogvartso pilies, varnė patraukė link Uždraustojo miško. Taip, ji seniai žinojo, kad ten negalima eit, ypač tokiems mažyliams, kaip ji, tačiau argi ne tiesa, kad kur daugiausia pavojų, ten smagiausia? Būtent taip ir manė antrakursė Juliette. Taigi, eidama siauru takeliu, vedančiu į mišką, mergaitė sustojo apsidairyti ar jos niekas nemato, bet, įsitikinusi, kad visiškai saugu, Marcelle patraukė toliau. Kaip ir kiekvieną kartą, ji eidavo vis į kitą vietą, tad ir dabar buvo ne išimtis. Štai, priėjusi saulės apšviestą slėnį, pilną įvairių gėlių ir plazdenančių plaštakių, varnė apsidairė. Netoliese girdėjosi testralių leidžiami garsai. Na, Jul nebuvo baili, kaip kiti, tad neišsigando. Kaip tik ji dievino gyvūnus ir manė, kad kiekvieną iš jų galima prijaukinti, net jei jie yra ne visų mėgstami. Pasidėjusi savo apsiaustą, mergaitė nutarė pavaikščioti netoliese. Beeidama pro tankius žolynus, varnė, iš už medžio pamatė mergaitę. Taip pat varnę. Ši stovėjo ir glostė testralius. O taip! Juliettei buvo būtina su varne susipažinti. Tad pralindusi krūmokšnių ir žolių ruožą, atsidususi, Marcelle pažvelgė į mergaitę.
- Hallo! Tikriausiai nepažįsti manęs, nebent esi prasilenkus kokiame koridoriuje, - nusijuokė. - Taii.. Aš esu antrakursė. Varnė. Aha, kaip ir tu. Gal nori draugaut?- numykė Jul. Dvilikametė suprato, kad jos skruostai paraudo. Tada suskubo pasakyti:
- Tiesa, nesusidaryk įspūdžio, kad esu tokia plepi. Šiaip aš gana nedaug kalbu,- nuoširdžiai atvėrė šypseną varnė.

*

Neprisijungęs Lorisa Anabelė Vienaraginė

  • III kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • There's nothing wrong with being weird.
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #72 Prieš 7 metus »
Lorisa kiek pasimetusi pažvelgė į mergaitę ir palikdama ranką ant testralio patino šono, pradėjo jį švelniai glostyti. Mokinė puikiai pažinojo testralius, tad iš jo judesių ir įsitempimo galėjo justi, kaip šis išsigąsta, o jauniklis, pasislepia už motinos.
-Aš Lorisa,- švelniai tarė, glostydama patiną, stovintį visai šalia jos. Bet nespėjus net praverti burnos kitam sakiniui, šis atsistojo ant galinių kanopų ir suplasnojo savo dideliais sparnais.- Ei, ei, shhh..
Lorisa užlindo priešais mergaitę, nenorėdama, jog testralis ją sužeistų. Ištiesusi dvi rankas į priekį, pradėjo jį raminti, bet netyčia gavo iš kanopos į ranką. Suinkštusi  mergaitė atsitraukė ir išsigandusi pažvelgė į gyvūną. Užsiėmusi už rankos Lorisa luktelėjo, kol gyvūnas vėl atsistos ant keturių. Šis atrodė ne mažiau išsigandęs, nes sugebėjo sužeisti draugę.
Pasigriebusi Julliet ranką ji atsargiai prisivedė ir ištiesė testraliui, sukaupdama paskutinę drąsą, likusią jos smulkiame kūne. Testralis sekundei užmezgė akių kontaktą, garsiai suprunkštė ir šnervėmis pakuteno mergaitės delną.
-Nagi, ji gera, aš tai jaučiu,- Švelniai tarė Lorisa ir testralis galiausiai pasidavė.- Štai taip.
Mergaitė paleido mokinės ranką ir kiek atsitraukė.
-Atleisk, gal kiek išgąsdinau tave,- Lorisa pradėjo žaisti pirštais.- Esu keista, na taip visi mano.. Nuo mažens man gyvūnai atstojo šeimą.
Mokinė pasukusi žemes ratu bato galu, sunėrė priešais save pirštus.
-Nežinau, ar tikrai nori su manimi bendrauti,- Sekundę pridūrė ir akimirką pajuto sau už nugaros šnopuojantį testralį.
Patinas dantimis sugavęs Lorisos plaukuose esantį plunksnų kuokštą, atsiprašančiai žaismingai timptelėjo. Nors Lorisa ir pakėlusi ranką švelniai perbraukė per gyvūno šnerves, šiuo metu jai svarbesnis buvo Julliet atsakymas. No jos priklausė, ar Lorisa galutinai užsivers žmonėms, ar bandys kapanotis lyg purvu bendravime.
Hi! What's up? :3

*

Irish wolfhound

Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #73 Prieš 6 metus »
Kira bandė susirišti nepaklusnius plaukus. Nors ne, palyginus, šiandien plaukai buvo pakankamai paklusnūs, tačiau viena sruoga vis išsprūsdavo iš uodegos. Juodų it anglis plaukų kuokštas vis krisdavo ant akių, kad ir kaip mergina mėgintų jį įsprausti į kasą. Dažniausiai trečiakursė nešioja akinius, kurie būtų sulaikę tą sruogą, bet kaip tik šiandien nusprendė jų nesidėti. Jau gal aštuntą kartą per pusdienį ji vis keitė šukuoseną tikėdamasi, jog dabar niekas neerzins jos žalių akių. Klastuolei buvo keista, jog anksčiau nebuvo pastebėjusi šios plaukų sruogos, lyg ji būtų ėmusi ir per naktį užaugusi. Pagaliau idealiai susirišusi standžią uodegą trečiakursė bijojo net pajudėti, kad neišsitaršytų plaukai.
Mergina pakėlė akis ir pamatė laiptais nulipančią Dawn, kuri jau buvo susiruošusi eiti į Uždraustąjį mišką.
- Gal tau padėti? - paklausė ši pamačiusi krūvelę varnės nešamų daiktų.
Kira priėjusi mišką suvokė, jog nežino, kur eiti toliau. Uždraustąjį mišką ji buvo išnaršiusi, tad jį pažinojo, tačiau kur nusivesti Strain. Visgi mergina pakvietė draugę, tad negali tiesiog be tikslo vaikščiot ratais. Žinoma, kitiems hogiečiams atrodytų normalu, jog ji pasikvietė varniukę tiesiog paslampinėti miško užkaboriais, tačiau Mori nieko be priežasties nekviečia. Gal dėl to, jog ji išvis beveik su niekuo nebendrauja. Šį faktą trečiakursė tiesiog ignoravo. Pati sau tvirtindama, jog ji turi keletą pažįstamų ir jai užtenka.
Ir vėl... Ta pati juoda sruoga eilinį kartą erzino žalias akis apgaubtas tankiomis blakstienomis. Grįžusi į pilį aš ją tiesiog nusikirpsiu...
Mintyse greitai permetė visas žinomas vieteles šiame Hogvartso lopinėlyje. Gal... Ne, ten dažnai užklysta koks hogietis. O gal... Ten irgi Dawn vestis negaliu, dar užsuks koks padaras ir visa ši kelionė geruoju nesibaigs. Na, tuomet turbūt lieka tik miško proskyna. Šios vietos ir pati klastuolė gerai nežinojo. Bet jokia geresnė idėja nešovė į galvą.
- Žinau vieną vietelę visai netoli nuo čia. Tiesą pasakius dar nebuvau jos gerai iššniukštinėjusi, bet ten gan ramu. Ką manai? - nužvelgė draugę ir įsmeigė žvilgsnį į rudas Strain akis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Kira Mori »

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #74 Prieš 6 metus »
  Mergina greitai apsisuko savo bendrajame kambaryje ieškant įrankių augalams rauti, kadangi žinojo, kad Kira jos laukia. Trečiakursė nelabai pažinojo Kirą, tad nenutuokė, kokia mergina yra ištikrųjų. Gal klastuolė neturi daug kantrybės? Gal jau dabar keikią Strain už tai, kad tiek ilgai ieško reikalingų daiktų? Varniukė stengėsi kuo greičiau nukakti link Kiros, taip pat stengtis nesutikti kokio mokytojo, kuris jai tuoj pat paskirtų bausmę už bėgimą iš pamokų. Mergina, nuo to incidento kambary iki pareikalavimo, ėmė vis mažiau lankyti pamokas. Paragavusi nuotykių, ši norėjo jų ragauti vis daugiau ir daugiau. Jos mama būtų labai nusivylusi, jeigu išgirstų šitai apie savo mokslinčę dukrą
  Užsigalvojusi, Dawn net nepastebėjo, kad juodaplaukė stovi jau priešais. Varniukei žaliaakė siūlė pagalbą, tačiau ji atsisakė, kadangi Dawn nebuvo jau taip sunku nešti. Kad ir mažytėse Strain rankose, vis tiek tilpo ir maišelis, ir kišeninis peiliukas, ir pargamento lapelis. Taip pat spraudėsi ir lazdelė - be lazdelės Dawn net iš vietos nedrįstų pajudėti. Kartais pagalvodavo, jog jai praverstų maišelis, kuriame telpa viskas - kad ir ta dėžė, kurioje yra rodomi paveiksliukai. Na, dabar turėsiu ko prašyti tėvų gimtadieniui. Prisistačiusi šalia Kiros tarsi koks kareivis, varniukė nekantravo kuo greičiau dingti iš pilies.
  Eidama paskui klastuolę, Dawn jautė žolę po kojomis, tačiau batai sutrukdė pajusti tikrą malonumą. Mergina norėjo batus nusimesti, tačiau artėjo šaltasis metų sezonas, o Strain tikrai nenorėjo peršalti ir pasigauti kokią šlykščią ligą. Vėjelis kartais papūsdavo ir sukeldavo merginai širpulius per visą kūną, kurie tikrai nebuvo malonūs. Einant mišku Dawn žvelgė į visas puses, kad jeigu jos pasiklystų, bent savo fotografine atmintimi sugebėtų pargabenti jas atgal. Akys užkliuvo už Kiros ir jos surištų juodų plaukų. Taip surišti plaukai jai labai tinka. Gaila, tačiau mergina nedrįso tai pasakyti balsu. Tada varniukė visą kelią galvojo, kad jai pačiai praverstų kitoks įvaizdis. Savo plaukus nešiojo palaidus gal nuo pat gimimo, o pinti įvairias ir įmantrias kasas ji nemokėjo. Iš jos apmąstymų merginą ištraukė klastuolės balsas.
-Na, man tinka viskas...ieškoti gėlėms,-šiek tiek padariusi pauzę pasakė ji, kadangi visiškai buvo pamiršusi, jog savo rankose visą tą laiką nešiojosi įvairius įrankius augalams rauti ir ieškoti. Galų gale likusią kelio dalį trečiakursė stengėsi atidžiau žiūrinėti aplink save, kad pamatytų nors vieną jai tinkamą augalą.