0 Nariai ir 3 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #300 Prieš 3 metus »
 Liucija išlėkė iš mergaičių miegamojo lyg ją vytųsi penkios chimeros. Širdyje siautė jaudulys dėl Eliko - pirmi sakalės tarti žodžiai mintimis buvo nerimą keliantis klausimas. Bet tai rupūžei paukščių giminės atstovei tiesiog trūko mergaitės. Kartais balsu, kartais mintimis pasiginčijusi su Eliko, Liucija pasidavė ir pasiėmė augintinę kartu su savimi. Švilpė tikėjosi, kad sakalė pagaliau pradės pati skraidyti, o jei ne... Na, praeitą kartą gydymo kerai padėjo.
 Vis dar nepatenkinta įvykių eiga, baltaplaukė, rankose laikydama paukštį žingsniavo Uždraustojo miško link.
Paleisk.
Palauk.

Ant Eliko Liucija pykti negalėjo - kažkas viduje priversdavo mergaitę kiekvieną kartą atsidusti ir nusileisti sakalei. Pastebėjusi Cindy ryškius plaukus, švilpė sustojo. Jau norėjo svarstyti, ką daryti toliau, kai iš jos pirštinėtų rankų suplazdėjusi sparnais ištrūko Eliko. Stebėdama, kaip augintinė pakyla ir vos papūtus vėjui vėl nusileidžia (bent jau nekrenta, kaip praeitą kartą) ant žemės, Liucija atsiduso. O, Viešpatie, padėk. Sakalė vėl pakilo į orą ir šį kartą nusileido ant netoli Cindy stovėjusio medžio šakos. Baltaplaukė pribėgo prie bendrakoledžės.
-Atsiprašau... Šita... Rupūžė...-mergaitė bandė atgauti kvapą,-išsiprašė lauk ir pažiūrėk! Tinginė! Taip tu!
Apsimestinai piktai balsu, Liucija parodė pirštu į sakalę. Ši, patenkinta tokiu už širdies griebiančiu šeimininkės vaidinimu, pasikedeno plunksnas ir klyktelėjo.
-Žinai, tegul pati pasigauna maisto. Nori vis tiek eit į mišką?-nusiimdama pirštines, paklausė bendrakoledžės mergaitė.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Cindy Grant

Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #301 Prieš 3 metus »
  Mergaitė kantriai laukė kol švilpė pasirodys. Ji tikėjosi, kad nebuvo apgauta ir, kad baltų plaukų savininkė nepaliks Cindy apgautos, likimo valioje jos čia ilgai laukti, bet taip ir nesulaukti. Viskas bus gerai. Ji tikrai manęs neapgavo. Reikia tik turėti kantrybės ir dar šiek tiek palaukti kol ji pasirodys. Pamąstė vienuolikametė ir toliau neramiai, nekantriai trypė koja, laukdama kol Liucija sumanįs pasirodyti. Daugiau ilgai nebe tekus laukti, pirmakursės akys užmatė mergaitė, su kuria ši kalbėjo ir susitarė susitikti čia bendrąjame mergaičių švilpukių miegamajame. Cindy veide atsirado šypsenėlė ir ji nuvijo visas mintis, kad ji galėjo būti apgauta šalin. Mergaitei pradėjus teisintis Grant tik sukikeno, bet ilgai nelaukus prakalbo:
- Baik tu juokus, viskas gerai. Nenumiriau palaukus šiek tiek ilgiau.
Iškart tik tai tariusi, jaunoji švilpynės koledžo narė pažvelgė į sakalę, kuris jai pasirodė tikrai gražus. Cindy tik dar plačiau nusišypsojo.
- Jis ar ji gražus. Oi, atleisk, gi tai sakalė. Koks jos vardas? - Paklausė mergaitė ir toliau vis dar žvelgė į gyvūną.
- Tai va kam tau buvo reikalingi tie nelemti griaużikai. Bet taip, galime eiti į mišką. Aš tam nieko prieš ir net norėčiau ten nueiti, kadangi dar neesu ten buvusi. - Tarė švilpukė ir patraukusi žvilgsnį nuo sakalės pažvelgė į Liuciją.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #302 Prieš 3 metus »
 Cindy reakcija mergaitę pradžiugino. Galbūt Liucijos iš oro atsiradusi augintinė ir nesukels per daug įtarimų, bet mergaitė suprato, kad jai vis tiek reikia būti atsargiai. Įsidėjusi pirštines saugiai į kišenes (imti sakalą plikomis rankomis yra bloga idėja, o Marso sakalą - dar ir akinamai durna), švilpė paėmė į ranką lazdelę. Uždraustajame miške jos, greičiausiai, prireiks - nežinia, kokie padarai ten gyvena, o ir sprendžiant iš įvairių nugirstų gandų, jie tikrai pavojingi. Pritariamai linktelėjusi Cindy, Liucija patraukė į mišką.
 Medžiai greitai tankėjo, kol, galiausiai, jų lapija užstojo didžiąją dalį dienos šviesos ir aplinkui įsivyravo prieblanda. Užsižiebti lazdelės baltaplaukė nenorėjo - suprato, kad melsvas žiburėlis tikrai pritrauks nepageidaujamų svečių. Iš nuostabos išplėstomis didelėmis melsvomis akimis Liucija dairėsi aplinkui. Tamsūs medžiai, tamsi žemė - visur tamsu tamsu. Ir baugu. Net menkiausias trakštelėjimas priversdavo mergaitę krūptelėti. Eliko, trumpai pasisukiojusi virš šeimininkės galvos, irgi dingo savais, paukštiškais, reikalais. Jos liko dviese.
-Cindy, ką darysime, jei mus užsipuls?-žvilgtelėjusi į bendrakoledžę, sušnabždėjo švilpė.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Cindy Grant

Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #303 Prieš 3 metus »
  Mergaitės kurį laiką ėjo tyloje. Tai daug kalbančiai Cindy šį kartą net šiek tiek patiko, kadangi ji galėjo peržvelgti uždraustąjį mišką, kuris buvo paslaptingas ir kuriame tykojo daug pavojų, bet visa tai pirmakursę žavėjo. Iš tiesų, jai ši vieta net būtų pasirodžiusi gan jauki, jeigu ši nežinotų, kiek daug pavojų čia gali patirti ir kiek visko daug gali čia įvykti. Nors uždraustasis miškas turi ir gerąją pusę. Be pavojų čia buvo ir pilna paslaptingų, gražių vietų, naujų atradimų. Taip bemąstydamą ir besižvalgydamą švilpukė net būtų pro ausis praleidusi bendrakoledžēs klausimą, bet ši pačiu laiku nukreipė dėmesį nuo uždrausto miško apžiūrinėjimo ir sugebėjo jį išgirsti.
- Yra keli variantai. Bandysim kovoti ir laimėti, apsisaugoti prieš nežinia ką arba bandysim pabėgti nuo nežinia ko ir sėkmingai grįžti į Hogvartsą. - Sušnabžda Grant nenorėdama sukelti daug triukšmo ir taip prisikviesti neprašytų svečių. Dėl viso pikto oranžinių plaukų savininkė išsitraukė lazdelę ir tvirtai laikė ją savo rankoje...               

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #304 Prieš 3 metus »
 Viskas Marleną užkniso. Pamokos, knygos, koledžo stereotipų daromas spaudimas, o dar ir suknisti mokiniai niekaip neužsičiaupia, klykaudami koridoriuose, o tas aidas taip skaudžiai rėžė per jautrią klausą... Pirmai progai pasitaikius, Ashley iškeitė uniformą į savo kadieninę aprangą - tamsias, patogias kelnes, šiltą bliuzoną ir žieminius batus.
 Sniegas maloniai girgždėjo po batais. Marlena bėgo į vienintelę vietą, kur jautėsi gerai - mišką. Nesvarbu, kad čia ne Ūdrų Žabangai, miškas yra miškas. O ir per pastaruosius beveik pusę metų su juo susipažino.
 Ritmingas kojų dunksėjimas į žemę, garai, virstantys iš burnos ir medžiai. Dar ir iš pilko dangaus pamažu ėmė leistis sniego trupinėliai. Rudaplaukė sulėtino tempą ir galiausiai sustojo. Ji nebuvo nubėgusi giliai į mišką, bet tikėjosi, kad joks mokinys tokiu oru nesugalvos pasivaikščioti po uždraustą vietą. Širdis tankiai plakė varnės krūtinėje ir ji užsimerkusi pakėlė galvą aukštyn, atkišdama krentančiam sniegui veidą. Pagaliau ramybė. Tokiomis akimirkomis Marlena pavydėdavo animagams - pasivertei vilku kada nori ir prasileki po apylinkes. O ji... Nuo pat gimimo prakeikta baimingai sekti Mėnulį.
 Netoliese kranktelėjo varnas ir mergaitė instinktyviai pasuko galvą garso pusėn, akimis nusekdama skrendantį paukštį.. Jos veide nušvito šypsena. Namai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Marlena Ashley Hatfield »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #305 Prieš 3 metus »
Elliw kelias valandas skaitė astronomijos vadovėlį. Nieko neįsiminė, tačiau tokia veikla mergaitei patiko. Astronomija buvo įdomus mokslas. Vis dėlto velsietė suprato, kad tai yra vienas iš tų mokslų, kuriuos reikia mokytis praktiškai. O tą geriausia daryti lauke - o tai nueis į kokį kabinetą, kur vėl sutiks Liuciją, aiškinančią, kad ji atėjo į ateities būrimo ar dar kokią klasę... Tad norėdama ramiai pažiūrėti pro teleskopą Elliw pasiėmė prietaisą ir patraukė į mišką.
Šiek tiek snigo, tačiau Elliw nė nepagalvojo, kad sniegas gali sugadinti teleskopą, ką jau kalbėti apie tai, kad apsiniaukusiame danguje nieko nesimatys. Mergaitė tiesiog norėjo stebėti dangų, o tą, kaip ji ką tik nusprendė, geriausia daryti lauke. Eidama miško link Elliw susimąstė apie tai, kad aukšti medžiai užstos vaizdą, tačiau gal buvo galima tikėtis, kad ten kur nors buvo šviesesnė vietelė.
Miške Elliw iki šiol nebuvo buvusi - nepaisant to, kad buvo neįtikėtinai žiopla ir užmarši, savo trūkumus žinojo, tad suvokė: jai ten rodytis geriau neverta. Vis dėlto dabar norėjosi netrukdomai stebėti dangų, o prie ežero visada buvo nemažai mokinių - net ir šalčiausią žiemą. Tad teko keliauti kur nors toliau.
Pasiekusi mišką Elliw nutarė pasidėti teleskopą ir patraukti ieškoti tinkamos vietos, po to teleskopą pasiims. Ji atrėmė prietaisą į medį. Norėjo išsitiesti, tačiau trenkė galvą į tą patį kamieną. Susiraukusi paglostė galvą. Laimei, smūgis nebuvo labai stiprus, tad kentėti buvo galima. Elliw pasiėmė šiek tiek purvino sniego ir užsidėjo ant skaudančios vietos. Netrukus kiek palengvėjo. Velsietė patraukė toliau.
Kelias akimirkas buvo viskas gerai. Priekyje rudaplaukė pastebėjo tarsi tinkamą vietą ir nuskubėjo ten link. Deja, beskubėdama nepastebėjo kažkokio kupsto, tad už jo užkliuvo ir plojosi ant žemės. Pataikė tiesiai į nešvaraus sniego krūvą.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #306 Prieš 3 metus »
 Marlena nenorėjo sušalti, tad patraukė toliau. Gilyn į mišką šiandien nėjo, laikėsi pakraštyje, nes jeigu prasidėtų pūga, reikėtų greitai grįžti į pilį. Taip, šiandien belstis į pačią gilumą nebuvo prasmės, užteks pakraščio.
 Marlena, aukštai keldama kojas, ėjo nežinia kur. Jai tiesiog norėjosi judėti besiklausant gamtos garsų. Medžiais prabėgo voverė, numesdama šiek tiek sniego nuo šakų ir atkreipdama mergaitės dėmesį. Akimis nulydėjusi graužiką, varnė išgirdo bumbtelėjimą, tarsi kažkas būtų atsitrenkęs į medį. Susidomėjusi, ji pakreipė galva. Maža tikimybė, kad koks nors mokinys atklydo į Uždraustąjį mišką kaip ir ji, bet yra. Ashley atsargiai artinosi prie garso šaltinio. Dabar buvo aiškiai girdėti žingsniai, pagal kuriuos buvo galima spręsti, kad čia valkiojasi arba pirmakursis, arba labai smulkus antrakursis. Nė vienas variantas Marlenos neguodė, mat ji atėjo čia, kad nuo tokių žmonių pailsėtų. Dar vienas garsas ir mergaitė krūptelėjo iš netikėtumo. Nepažįstamasis nusivertė. Koks žioplys.
 Ir išties, pro medžius pasirodė nuostabus vaizdas. Kažkokia rudaplaukė, apsivilkusi baltą pižamą su keistų formų melsvomis dėmėmis (ten ale drugeliai), gulėjo purvino sniego krūvoje. Marlena atsargiai apėjo nepažįstamąją.
-Tau viskas su galva gerai?-paklausė ir po to pridūrė,-Sušalsi.
Ištiesti rankos Ashley visai nenorėjo, ką žinai, dar atsidurs ten pat, kur ir nepažįstamoji.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #307 Prieš 3 metus »
Išgirdusi žingsnius ir balsą Elliw apsidžiaugė. Pirmiausiai pagalvojo, kad tai Liucija - amžina jos gelbėtoja, kažkaip ir vėl atsidūrusi reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Deja, pakėlusi akis pamatė, kad tai kažkokia nepažįstama mergaitė. Velsietė pasirausė atmintyje - bandė prisiminti, ar buvo ją mačiusi kokioje nors pamokoje (astronomijoje?). Vis dėlto prisiminti nepavyko, nors tuo stebėtis kažin ar reikėtų.
- Kuo tau užkliuvo mano galva? - suirzusi paklausė ji. Kelias akimirkas laukė: gal nepažįstamoji padės atsistoti? Vis dėlto panašu, kad ji nebuvo nusiteikusi to daryti, tad panašu, kad Elliw teks atsikelti pačiai. Sunkokai rasdama, kur padėti kojas, ji pagaliau šiaip ne taip atsistojo. Nužvelgė pižamą ir beliko tik nusiminti. Ji buvo visa purvina, be to, Elliw tik dabar pradėjo jausti, kad jai šalta. Ką gi, dėl šito nepažįstamoji, ko gero, buvo teisi.
Elliw nesivargino klausti jos vardo, nes žinojo, kad vis tiek jo neatsimins. Gal reikėtų ją tiesiog palikti vieną? Juk nemaža žmonių dalis būtent to eina į mišką, ar bent jau taip spėjo švilpė. Kažkokia nuojauta kuždėjo, kad čia sutikta mergaitė nėra tokia maloni kaip Liucija. Dėl to Elliw nesinorėjo leisti laiko kartu. Ji norėjo patraukti tolyn - gal ras kokią kitą tinkamą vietą žvaigždėms stebėti? Tačiau žengusi vos kelis žingsnius mergaitė nepastebėjo šakomis uždengtos duobės ir nieko nelaukusi įkrito į ją.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #308 Prieš 3 metus »
 Marlena tylėdama stebėjo mergaitę, kuri visaip bandė susidėlioti galūnes, kol, galiausiai, šiaip ne taip atsistojo. Nepažįstamoji atrodė tragiškai, gal net blogiau nei tragiškai. Tikrai, koks sveiko proto žmogus eina tokiu oru su pižama į mišką pasivaikščioti? Na, Ashley irgi ne su kailinukais vaikščiojo, bet ji ir nesivartė sniege. Gerai, kad varnė nedavė šiai mergaitei rankos. Gal dar būtų užsikrėtusi šia beprotybe.
-Ji kiaura. Smegenys bėga,-pradėjo erzinti keistuolę Marlena, tik nežinojo, ar nepažįstamoji ją išgirdo, mat netrukus ji įkrito į duobę, kuri prieš tai buvo labai aiškiai uždengta šakomis. O vargeli. Atsidususi, rudaplaukė papurtė galvą ir priėjo prie duobės krašto.
-Tau tikrai smegenys bemiegant išbėgo,-diagnozavo besmegenystę mergaitei varnė ir pritūpė.-Tai ką dabar darysi? Verksi?
Traukti šitos keistuolės iš duobės, kur jai būnant pasaulis tapo saugesniu, Marlena nenorėjo. Nors gal vėliau ir padės, jei tik nepažįstamoji pati galės išlipti.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #309 Prieš 3 metus »
Ką gi, akivaizdu, kad šita mergužėlė nebus tokia maloni kaip Liucija. Ne, ji panašesnė į apsigynimo nuo kažko ten profesorių, kuris jai į galvą daužo teleskopą! Tikriausiai klastuolė pasakė sau Elliw, nors toks pastebėjimas gerokai nustebino ją pačią. Nieko nežinodama apie Hogvartsą ji tarsi ir neturėjo turėti tokių stereotipinių minčių.
- Pati tu kiaura, - burbtelėjo velsietė. Nepažįstamoji pradėjo gerokai erzinti.
Nieko nespėjus daugiau pasakyti ar padaryti mergaitę užklupo nauja bėda, tad reikėjo sugalvoti, kaip iš jos išsikapanoti. O čia dar šita su savo idiotiškomis pastabomis!
- Nesuprantu, kodėl turėčiau verkti, - rėžė Elliw. Nukritusi ji skaudžiai prisitrenkė - juk nudribo tiesiai ant tų pačių šakų. Vis dėlto nesinorėjo, kad tai sužinotų šitas itin nemalonus padaras. Ne, geriau apsimesti, kad viskas yra gerai. Elliw kelias akimirkas gulėjo nejudėdama, kol galiausiai nutarė, kad taip atrodo dar juokingiau. Reikėjo bandyti stotis.
Tai bedarydama švilpė užmynė ant šakos, kurios kitas galas kaukštelėjo tiesiai jai į kaktą. Mergaitė susiraukė iš skausmo, tačiau sugebėjo neišleisti nė garselio. Liūdnai nužvelgusi pižamą pastebėjo, kokia ji purvina. Na ir nesiseka...
Galiausiai skaudančia kakta ir šonais Elliw atsistojo. Žvilgtelėjo į viršų ir apdovanojo ten esančią mergaitę ne itin maloniu žvilgsniu.
- Ko spoksai? - paklausė ji. Viršugalvis buvo maždaug ties duobės viršumi. Išlipti turėtų būti įmanoma. Bet prie šitos ji tikrai to nedarys - nesuteiks tokio malonumo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #310 Prieš 3 metus »
 Keistuolė kažkaip pralinksmino Marleną, nors varnė į mišką atsivilko norėdama pabėgti nuo visų. Mergaitės bandymas kažkaip atsišauti, kuris kuo puikiausiai pasiekė vilkolakės ausis, privertė ją išspausti šypseną. O dar ir ant snieguotų šakų išsitėškusi rudaplaukė buvo tikrai komiškas vaizdelis. Marlena nusijuokė. Vargšas vaikas, ne tik kad smegenų trupinėliai, bet ir tie turbūt nelabai tinkamai veikia! Mintyse pasižymėjusi, kad toks nerangumas ir kvailumas yra nepažįstamos mergaitės prigimtiniai bruožai, Ashley visai nebenorėjo jos erzinti. Niekuo jai taip nepadės.
 O pasaulis mergaitei irgi nepadės, greičiau, pats stengsis visais įmanomais būdais tokios tragedijos atsikratyti, mat besistodama nepažįstamoji užsivožė sau su šaka. Akivaizdu, kad skaudėjo, bet tai, kad rudaplaukė neišleido nė garso, nustebino Marleną. Išpūtusi akis, varnė nužvelgė murzę. Dabar jau tokio vaiko duobėje ji negali palikti.
-Stebiuosi, kaip tu dar gyva,-atvirai atsakė Ashley ir ištiesė rankas.-Kibkis, ištrauksiu. Dar čia mirtinai sušalsi ir liksiu kalta.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #311 Prieš 3 metus »
Elliw žinojo: reikės kažkokiu būdu su šita mergaite daugiau nesusitikti. Žinoma, ji pati tuoj neprisimins, kaip ji atrodo, tačiau Liuciją rudaplaukė jau gali atpažinti. Kadangi šita į baltaplaukę visai nepanaši, akivaizdu: reikės vengti visų, kas neatrodo kaip jos draugė. Elliw tarsi suvokė, kad tai yra šiek tiek kvaila, tačiau puikiai suprato, kad šitos matyti arti savęs tikrai nebenorės. O kadangi neturėjo jokio būdo įsiminti veidui, reikėjo kažkaip suktis iš padėties.
Kurį laiką atrodė, kad nieko ir neįvyks. Elliw laukė, kol ana dings, bet ana, atrodo, nebuvo nusiteikusi to daryti. Staiga, velsietės nuostabai, nepažįstamoji ištiesė rankas. Pirmiausia kilo įtarimas, kad tai yra koks nors pokštas ar spąstai. Vos tik Elliw paims tas rankas, gerokai didesnė mergaitė ją kaip nors nuskriaus. Taip, ji pateikė priežastį, kodėl tai daro, bet iš kur staiga toks gerumas? Nors "liksiu kalta" įrodė, kad mergaitei labiau rūpi ne nukentėjusioji, o pačios gerovė, Elliw negalėjo taip ramiai ja pasikliauti.
Tačiau miške buvo šalta, iš duobės išlipti nebus taip paprasta, tad tikriausiai reikėjo tiesiog priimti pagalbą. Juk niekas kitas jos čia neras. Negalima buvo tikėtis, kad Liucija ją visada sekioja. Juk jai irgi reikia mokytis, ne tik gelbėti Elliw.
Taigi galiausiai rudaplaukė paėmė už ištiestų rankų. Neblogai sekėsi lipti viršun, tačiau staiga švilpė pajuto, kad rankos sprūsta jai iš pirštų. Po kelių akimirkų ji skaudžiai drėbėsi atgal į duobę.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #312 Prieš 3 metus »
 Mergaitė paėmė Marlenos rankas ir varnė tvirtai jas suspaudė. Kuo greičiau ištrauks keistuolę iš duobės ir parves į pilį - tuo greičiau galės ir pati ramiai pasibūti viena. O dar ir prie gerų be jokios sąžinės graužaties darbų prisidės dar vieną pliusiuką - ką žinai, gal kas ten aukščiau juos skaičiuoja?
 O ta murzė, pasirodo, buvo sunki. Marlena dabar ne kiek stengėsi ištraukti nepažįstamąją iš duobės, o kiek pati į ją neįčiuožti. Ji žino, kad turi lipti, o ne mane traukti kartu? Sutryptas sniegas slydo iš po Ashley batų, varniukei nuo įtampos paskaudo nugarą ir, galiausiai, nelaimėlės rankos pradėjo slysti. Bandydama sugaudyti prapuolenę, Marlena tvirtai įsikibo šiai už riešus (dabar tikrai liks mėlynės), bet galiausiai suprato, kad pati slysta į duobę.
 Ir Marlena Ashley Hatfield visai nemarleniškai atsidūrė kažkokioje miško duobėje ant murzinos kaip pelkių trolis kerėplos. Kaip nudiegta, varnė atšoko nuo nepažįstamosios.
-Tu moki rankas ir kojas valdyt?! Miško gražuolė! Po velnių, pati ir lipsi iš tos duobės dabar!-supykusi išrėžė Ashley, valydamasi sniegą ir žemes nuo rūbų. Mergaitė apsidairė - tas duobės kraštas, kurį nusiaubė ta purvina pabaisa, tapo visiškai netinkamas lipimui. Ištiesusi į viršų rankas, Marlena įsikibo į duobės kraštą. Jeigu gerai atsispirs, išlips.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #313 Prieš 3 metus »
Elliw nespėjo suprasti, kad jai bjauriai skauda, kai skausmas dar padidėjo, nes ant jos užkrito kažkas didelis. Mergaitė ilgokai nesuprato, kas čia dar atsitiko, kai staiga tas kažkas pradėjo ant jos rėkti. Tik tada švilpei atėjo į galvą mintis, kad tai galbūt ta pati mergaitė, kuri bandė ją gelbėti.
- Ko tu įlipai čia? - suirzusi paklausė rudaplaukė. Juk tikrai jokios naudos iš to, kad ji iš paskos įlipo į tą pačią duobę! Ar tai dar vienas būdas pasišaipyti iš Elliw? Ji nebuvo tuo patenkinta. Ji jau buvo pamiršusi, ką ten šaukė ta mergaitė. Dabar, atrodo, ji buvo nusiteikusi išlipti lauk.
- Ko tu lipai į duobę, jeigu iš karto lipi lauk? - visiškai pasimetusi paklausė švilpė. Niekaip negalėjo suprasti, kas čia vyksta. Ir tai ją erzino. Ji priėjo arčiau nepažįstamosios, bet iš karto užkliuvo jai už kojos. Netyčia, žinoma.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #314 Prieš 3 metus »
 Pirštai, spaudžiantys duobės kraštą, nemaloniai šalo, o krisdama Marlena dar ir išsipurvino savo numylėtą bliuzoną. Prakeikta besmegenė. Varnė jau ruošėsi išlipti iš spąstų, kai tas kalnų trolis kažką užbaubė.
-Tu mane įvertei, ar tau negėda? Ne tik kad pati užsimušt nori, bet ir kitus bandai pražudyt! O kas, jeigu būčiau atsitrenkus galva į akmenį ir mirus? Ar tada irgi būčiau aš kalta?-supykusi, išrėžė rudaplaukė, kai pamatė link jos einančią nelaimėlę.
-Oi, ei, laikykis atstumo. Gal aš koron... Aaa! Durnė! Besmegenė!-nepažįstamajai užkliuvus už jos kojos, Ashley pradėjo rėkti. Nepatenkinti, paukšteliai pakilo iš medžio ir pakeitė savo lokaciją. Gal kitur nebus klykaujančių padarų? Susvyravusi, mažoji Hatfield atsitrenkė nugara į duobės kraštą. Štai, dabar ir vėl prašyk namų elfų, kad išplautų bliuzoną. Atsistojusi, Marlena apsivalė žemes, įsikibo į duobės kraštą ir stryktelėjusi išsikabarojo iš spąstų.
-Adios, nevykėle,-varnė mestelėjo įnirtingai valydamasi sniegą ir žemes nuo savo rūbų. Jeigu būtų tiesiog ramiai pasivaikščiojus, pabėgiojus ir pasiilsėjusi, dabar nebūtų panaši į šalimais esantį pelkių trolį ir jai nebūtų šalta.
 Ashley tvirtais ir dideliai žingsniais pasuko išėjimo iš miško link, kai jos akys užkliuvo už vienišo teleskopo. Prisiminus duobėje paliktą mergaitę, rudaplaukė nusijuokė.
-Oi koks gražus teleskopas! Būtų gaila jį čia palikti!-demonstratyviai garsiai sušuko varnė žinodama, kad mažoji murzėlė ją tikrai girdės. O teleskopas, akivaizdu, buvo jos. Kas gi daugiau temptųsi tokį daiktą dieną į lauką?