[Elijah Chris Dawson]

Delgadui išėjus Elijah tik pažvelgė į Luną ir linktelėjo... Taip atsidėkodamas, nes jautė, kad tas vilkas Anikai kelia šiokią tokią baimę.. Juk vaikinas visada jaučia kada žmogus bijo, o šįkart jis tą jautė net labai..
- Spėt spėjau, tačiau pati žinai tie kiškiai, - dūstelėjo Chris' as, - jų kraujas nelabai skanus, be to gal turi kokią servetėlę, nes pati matai koks aš, - šyptelėjo Dawson' as ir žvilgtelėjo į Aniką..
- Jaučiu baime ir turbūt žinai nuo ko ji sklinda, - juokėsi vaikis, - viskas vilko nebėra, tai manau dabar nėra ko bijoti, nebent manęs, - pašaipomis nuleido vaikinukas ir apsidairė aplinkui, buvo gan ramu nieko negirdėti..
- Tai ką veiksim? - Prisėsdamas ant kelmo klaustelėjo vaikis ir sužiūro į dvi merginas..

[Anika Alanis]

Vilkui psišalinus Anika lengviau atsipūtė. Jai patiko visokie magiški padarai, tačiau ne laukiniai žvėrys ir ypač po to, kai tas bandė ją užpulti.
-Tavęs? - prunkštelėjo mergaitė. - Tavęs aš nebijau. O derėtų?
Ji pažvelgė į vaikiną su šypsena ir vėl nuraudo, kaip saulutė.
Gal visgi nederėtų su juo šitaip kalbėti, dar įsižeis. Pagalvojo Anika.
- Aš turiu jei reikia, - ji iš apsiausto kišenės išsitraukė servetėlę ir atkišo į priekį, kad vaikinas paimtų.
-Ką veiksim? O iš ko galima rinktis? Jeigu judu liksite su manim tai mažai kas belieka, o jei ne, patys suprantat, aš paskui jus niekaip nespėčiau. Nežinau, - gūžtelėjo pečiais mergaitė. - Gal man derėtų eiti? Elijah galės baigti savo medžioklę...
Anika jautėsi kažko liūdna ir nežinojo kur yra to priežastis.

[Luna Gardner]

-Ne, servetėlės neturiu,-atsakydama šyptelėjo mėlynakė ir apsidairė. Jie stovėjo viduryje Uždraustojo miško, o aplink buvo taip tylu, jog Luna puikiai girdėjo Elijah'aus ir Anikos kvėpavimą. Jiems abiems atsisėdus rudaplaukė liko stovėti priešais klausydama jų pokalbio. Pastebėjusi, kaip mergaitė nuraudo dėl Elijah'aus žodžių, mergina šyptelėjo, tačiau netrukus šypsena dingo. Kalbėdama Anika atrodė liūdna. Verčiau jau būčiau nėjusi į Uždraustąjį mišką... Mergaitei atsakius Luna tik gūžtelėjo pečiais, nežinojo ką dar sakyti. Baltai šviesai apšvietus mišką mėlynakė kilstelėjo galvą į dangų ir  išvydo, kaip ryškus mėnulis išlenda iš po juodo debesies. Iki pilnaties liko vos dvi dienos...

[Elijah Chris Dawson]

Elijah buvo gan keistas vaikinukas, jam buvo keista terliotis su merginomis, tačiau draugų vaikinų susirasti jam nelabai sekasi arba trukdo mergiotės, kurios visada aplink jį apspitusios..
- Ačiū, - šyptelėjo Chris' as Anikai ir nusivalė savo išterliotą veidą.. Ir išgirdęs tolimesnius varnės žodžius nežinojo ką atsakyti.. - Ech.. - atsidūso vaikinas, - nežinau, nepatarčiau dabar eiti, nes iki išėjimo toloka, dar pasiklysi, o paskui pati žinai vilkai ir kažkas panašaus, - kiek bauginančiai ištarė Dawson'as ir nusukė žvilgsnį į Luną, kuri stebėjo mėnulį..
- Artėja pilnatis, - savo mintis įgarsino vaikinas ir žvilgtelėjo į dangų, kur iš po debesų kyšojo jau visai pilnas mėnuo..
Elijah nežinojo ką kalbėti, ką sakyti.. O tyla jam tiesa sakant nelabai patiko, tačiau iš ko rinktis jis taip pat nelabai turėjo.. Mergiotės neatrodė labai patenkintos viena kita, tačiau vaikinas manė, kad jos apsipras, tiksliau Anika neatrodė laiminga, turbūt nelabai smagu, tačiau reikia mokytis bendrauti..
- Na iš tiesų man dar reiktų truputį pamedžioti, tai jei gali Luna pabūk su Anika, sutinki? - Žvilgtelėjo į vilkę..

[Luna Gardner]

-Taip...-linktelėjo mergina ir atsiduso. Ji jau dabar jautė mėnulio jėgą, kuri veikė ją. Žadino viduje miegantį žvėrį. Giliai įkvėpusi mėlynakė atsiduso ir atsisuko į Elijah'ų ir Aniką. Mergaitė, regis, nebuvo patenkinta Lunos buvimu, tad rudaplaukė kiek nejaukiai apsidairė. Išgirdusi berniuko klausimą mergina linktelėjo.
-Žinoma, pabūsiu su ja,-draugiškai šyptelėjo Anikai. Ryškiai mėlynos merginos akys spindėjo nakties tamsoje, tad Luna tikėjosi, jog mergaitė žino kur ji stovi. Puikiai matydama visą aplinką rudaplaukė užjautė Aniką. Ji ne tik buvo tarp antgamtinių būtybių, tačiau dar ir nieko nematė nakties tamsoje. Kad ir ką man tenka iškęsti būnant vilkolake, tačiau esu dėkinga už gebėjimą matyti naktį...

[Anika Alanis]

- Eik tiktai greičiau, - pamojo ranka Elijah'ui, kad šis paskubėtų. - Mes čia kuo puikiausiai pabūsim.
Anika trupučiuką pasislinko, kad galėtų atsiremti į medžio kamieną ir atsišliejo.
Suspindo mėnesiena. Pro tankius medžius prasiskverbė menkutė šviesa ir mergaitė pamatė viską ryškiau. Ji buvo visa purvina, apsibraižiusi ir spėjo, kad susivėlusi. Šviesiaplaukė ranka perbraukė per savo plaukus ir laimei jie buvo puikūs kaip visada. Ji pasitaisė, kad jie gražiai kristų ant veido dešinės pusės ir atsisuko į vilkę.
- Taigi, - švelniai nusišypsojo. - Kiek laiko judu pažįstami? Atrodo, kad visą amžinybę ir puikiai vienas kitą žinote. Kaip susipažinot? Truputi netradicinė sąjunga ka?
Ji nusijuokė. Tėčiui būtų patikę tai išgirsti...

[Luna Gardner]

Nulydėjusi Elijah'ų žvilgsniu mergina priėjo prie medžio ir atsirėmė į jį nugarą. Ilgi rudi plaukai užkrito ant veido, tad mėlynakė užkišo juos už ausies ir kilstelėjo galvą į dangų. Išgirdusi Anikos klausimus rudaplaukė atsisuko į ją. Ryškiai mėlynos akys įsmigo į Aniką.
-Hmmm...-susimąstė Luna,-Elijah'ų pažįstu nuo praėjusių mokslo metų,-galiausiai atsakiusi mergina draugiškai šyptelėjo.
-Turbūt vienas kitą puikiai suprantam...-atsiduso ir tęsė toliau atsakinėdama į tolimesnius klausimus,-su Elijah'u susipažinom netoli Uždraustojo miško, tai buvo vienas įdomiausių ir linksmiausių vakarų Hogvartse,-nuoširdžiai atsakė Luna. Žinojo, jog jų bendravimui gresia pavojus, tačiau šiuo metu jai tai visiškai nerūpėjo. Norėjo bent trumpam apie tai pamiršti.
-Taip, netradicinė...-sutiko mėlynakė,-O tu? Seniai pažįstami su Elijah'u?

[Anika Alanis]

- Neseniai, - gūžtelėjo pečiais mergaitė. - Susipažinom prieš kelias dienas. Bet jis man jau dabar atrodo artimesnis nei dauguma senų draugų. Ar gi nekeista?
Ji nusišypsojo pati sau, prisiminusi.
- Pažįstu jį taip trumpai, o jau papasakojau jam savo istoriją, kurios nežino išvis niekas. Pati nežinau kolėl taip elgiuosi, bet jis man patinka, supranti? Turbūt supranti, juk tu turbūt jo geriausia draugė ir puikiai žinai, koldėl juo galima žavėtis.
Ji pažvelgė į medžių tankmę, kur ką tik matė Elijah dingstantį. Jis tikriausiai jau buvo labai toli nuo jų.
Staiga, tarsi kažką atsiminusi, Anika pradėjo kuistis po savo mantija ir po akimirkos nuo kaklo nusimovė pakabutį.
- Gal galėtum pažiūrėti? - paprašė ji, atkišdama jį vilkei. - Man įdomu kas tai. Žinau tik tiek, kad jis kažką daro vilkolakiams.
Medalionas buvo monetos dydžio ir sidabrinis. Ant jo išgraviruoti senovės runų simboliai.
- Tik jei sidabras kenkia, geriau neliesk. - Patarė.

[Luna Gardner]

-Galbūt kažkam ir atrodytų keista, tačiau ne man, kartais atsitiktinai sutiktas žmogus tampa kur kas artimesnis, nei seni draugai ar tikrieji artimieji,-žvilgtelėjusi į Aniką atsakė mergina. Išgirdusi tolimesnius mergaitės žodžius mėlynakė šyptelėjo.
-Nežinau ar vis dar galiu vadinti jį geriausiu draugu, mūsų rasės ne itin sutaria...-tyliai atsakė rudaplaukė. Prakalbus apie tai vilkė liūdnai šyptelėjo ir žvilgtelėjo į tą vietą kur dingo Elijah'us. Nors regis, berniukas buvo gana toli, tačiau Luna vis dar jautė jo plakančią širdį. Išgirdusi mergaitės prašymą mergina žvilgtelėjo į ją ir paėmė paduotą medalioną.
-Sidabras man nieko negali padaryti, jis naudojamas žudyti paprastus vampyrus. Be to, mano kardas nukaltas iš plieno ir sidabro.-Paėmusi medalioną, kuris buvo ne didesnis, nei moneta kalbėjo vilkė,-nesu anksčiau tokio mačiusi,-gūžtelėjo pečiais Luna,-žinau, jog yra keletas medalionų, kurie leidžia vilkolakiams lengviau valdyti savo pavidalą per pilnatį, tačiau šis į jį nepašus, be to jis iš sidabro, tad gal jis daro ką nors vampyrams, o ne vilkolakiams?-paklausė rudaplaukė.

[Anika Alanis]

- Aš buvau tikra, kad vilkolakiams, - gūžtelėjo pečiais mergaitė. - Jis buvo mano tėčio, o jis gavo jį iš vilkolakio. Pastarasis buvo atsiskyrėlis, be gaujos. Tvarkydavosi, kaip išmanydavo vienas, buvo gan malonus žmogus, tik kiek keistokas. Man dažnai pasakodavo, kaip negali laimėti ginčo prieš savo arbatinį.
Mergaitė nusijuokė ir paėmusi medalioną iš Lunos užsidėjo jį atgal ant kaklo.
- Nežinai tai nežinai. Ką jau padarysi. Būtų buvę įdomu sužinoti, gal tai duotų man kokią užuominą.
Anika įmetė pakabutį po drabužių apykakle, kad vėl kristų prie kūno. Naktį oras buvo žvarbesnis nei įprastai, tačiau giedras ir aiškus. Mergaitė susikėlė kojas, susikryžiavo po savimi, sunėrė rankas sau ant krūtinės ir ėmė laukti.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah į medžioklę išlėkė net neatsigręžęs atgal, nes buvo tikras, kad Anika saugi, o be to ir Luna jis labai pasitikėjo, žinojo, kad jai galima patikėti netgi gyvybę..
Chris' as nardė pro šakas pro krūmus bandydamas kažką rasti, tačiau miškas buvo lyg išmiręs vien kiškiai, jokio rimtesnio žvėries nerasi.. tad jis tuo save ir guodė.. Bet jam to nelabai užteko, tad nieko nelaukęs jis pasinėrė atgal link merginų, kad galėtų greičiau pasiekti Hogvartsą ir pasimaitinti atsargomis, kurias įdėjo tėvas..
- Na tai ką merginos, pasišnekėjot? - Šyptelėjo vaikis ir dėkingai linktelėjo galva žvilgtelėjęs į vilkę.. - Žinok Luna, šiandien miškas išmiręs, nė gyvos dvasios... kažkas įdomaus nemanai, čia gal prieš pilnatį? - Tik nužvelgė mėnulį ir vėl žvilgtelėjo į paneles..
- Tai ką veikėt?

[Anika Alanis]

Pastebėjusi, kaip vaikinas dėkingai linkteli vilkei, Anika pasijuto maloniai. Jau daug metų ja niekas nesirūpino, o štai dabar kažkas jaudinasi dėl jos saugumo. Nors gal prisigalvoju ko nėra? - klausė savęs mergaitė, tačiau tuoj nuvijo šias mintis šalin.
- Šnekėjom, - linktelėjo vaikinui.
Ji nebegalėjo daugiau sėdėti, buvo pernelyg šalta nejudant. Atsistojusi ėmė dairytis, bandė suprasti kaip greit išaus rytas.
- Gal derėtų eiti? Jei išauštų Elijah'sui tai sudarytų nemažai problemų manau. Jei nėra ką medžioti nemanau, kad dar yra čia ko pasilikti. Be to, jums tai nieko, o aš baigiu suledėti, todėl jei jūs nieko prieš, aš keliauju į pilį.
Ji apsisuko jau eiti, tikėdamasi, kad kiti seks paskui ją, bet staiga kažką išgirdo, kas privertė ją sustingti. Bandė įsiklausyti kas tai, bet buvo beprasmiška stengtis, garsai buvo labai toli. Tačiau tai priminė lūžtančius medžius ir šakas. Mergaitė pažvelgė į Elijah netardama nė žodžio, bet jos veide buvo aiškiai matomas klausimas.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah nudžiugo išgirdęs, kad merginos susidraugavo, nes kitaip tai buvo nelabai smagu stovėti tarp dviejų žmonių ir dar tų kurie nekenčia vienas kito..
- Tai puiku, - prideramai šyptelėjo Chris' as ir žvilgtelėjo į dangų.. Kuriame jau matėsi giedra, tačiau vaikis į tai didelio dėmesio nekreipė, nes žinojo, kad saulė jam labai didelės žalos nedaro.
- Na nežinau, aš dar kaip ir norėčiau pabūti, - atšovė Anikai ir žvilgtelėjo į ją prieš jai išeinant, tačiau staiga ji sustojo, o miške pasigirdo keistas garsas, tiksliau keistas čia nebetinka, baisus garsas.. Šakos ėmė lūžti, o vėjo gūsiai pasidarė netramdomi, tačiau Dawson' ui šis vaizdas jau buvo kažkur regėtas, o jam tik prisiminus..
- Luna, - su šypsena veide nužvelgė vilkolake.. - Gartas? - Dar kartą šyptelėjo ir ėjo link jo.. 

[Anika Alanis]

- Gartas? Kas per vi...
 Ji norėjo pasakyti, kas per vienas yra tas Gartas, tačiau žodžiai užstrigo kažkur gerklėje, nes garsas regis ėmė artėti. Jai netilpo galvoje, kokio dydžio turi būti šis padaras ar ant kiek stiprus, kad sukeltų tokį triukšmą.
Anika negalėjo apsispręsti, bėgti kiek kojos neša ar slėptis kur nors, tačiau liko stovėti kaip įkalta. O ir Elijah šypsojosi vietoj to, kad ruoštūsi kažkam baisaus. Tačiau Anika neketino laukti, kol teks sužinoti savo kailiu šio padaro kilmę ir ketinimus, tad kyštelėjo ranką į apsiausto kišenę ir išsitraukė lazdelę.
Mintyse pradėjusi galvoti ginybos burtažodžius kurie čia padėtų, suvokė, kad ne itin daug jų žino. Tačiau tai tikrai nesukliūdys jai gintis, jei tik to prireiks.
Ji stovėjo išdidžiai, gniauždama lazdelę ir laukė to kas bus.

[Luna Gardner]

Išvydusi grįžtantį Elijah'ų Luna šyptelėjo. Bendrauti su Anika jai neitin sekėsi, tad pamačiusi Elijah'ų mėlynakė lengviau atsikvėpė. Vaikinui pranešus, jog miškas tuščias rudaplaukė papurtė galvą.
-Nemanau, jog dėl to kaltas mėnulis,-žvilgtelėjusi į aukštai danguje šviečiantį mėnulį atsakė mergina. Ji ir pati jautė, jog miškas tuščias, tarsi visi būtų kažko išsigandę. Anikai atsistojus ir pasakius, jog ši keliauja į pilį Luna ruošėsi prieštarauti. Nenorėjo, kad ji viena eitų Uždraustuoju mišku, bet ir pati grįžti į pilį nenorėjo, tačiau merginai nespėjus nieko pasakyti ji išgirdo lūžtančias šakas ir sunkius žingsnius. Buvo aišku viena-artinasi milžiniškas padaras, tik tą padarą Luna puikiai žinojo. Išvydusi Elijah'aus šypseną ir kaip jis pasileidžia link Garto mėlynakė linksmai šyptelėjo. Buvo smagu žiūrėti, kaip vaikinas apsidžiaugia supratęs kas tai, tačiau ne Anika. Pastebėjusi, kaip mergaitė išsitraukia burtų lazdelę ir nutaiko ją į besiartinantį padarą rudaplaukė lėtai priėjo prie Anikos.
-Nuleisk lazdelę...-ištiesusi ranką Luna švelniai nuleido mergaitės ranką, kurioje ji laikė burtų lazdelę ir šyptelėjo. Merginai užteko pamatyti, kaip Anika reaguoja į Delgadą, nenorėjo, jog tai pasikartotų dar kartą, tik šįkart viskas galėjo baigtis daug baisiau. Netrukus vilkė išgirdo, kaip trakšteli keli medžiai ir tiesiai prieš juos krenta ant žemės. Išvydusi Gartą mėlynakė šyptelėjo. Tiesiai prieš juos stovėjo milžiniškas drakonas, kuris iškėlęs galvą garsiai suriaumojo. Turėdama puikią klausą mergina buvo priversta užsidengti ausis, jog nesprogtų ausų būgneliai. Išvydęs Elijah'ų Gartas nulenkė savo galvą ir sveikindamasis išpūtė šiltą orą tiesiai į vaikiną. Nors drakonas ir nerodė savo emocijų, tačiau buvo aišku, jog šis džiaugiasi išvydęs berniuką, kurį visai neseniai nešė ant savo nugaros. Pamatęs savo šeimininkę drakonas švelniai stumtelėjo merginą savo galva.
-Sveikas, drauguži,-glostydama milžinišką drakoną galvą nusišypsojo rudaplaukė,-aš taip pat tavęs pasiilgau,-žvelgdama tiesiai drakonui į akis tarė mėlynakė. Gartas kilstelėjęs galvą įsmeigė savo žvilgsnį į Aniką.
-Viskas gerai,-ramindama savo drakoną kalbėjo Luna ir tuo pat metu stebėdama mergaitę. Vilkė suprato, kaip turi jaustis Anika, tačiau tikėjosi, jog ši išliks rami, lygiai taip pat, kaip ir Elijah'us pirmą kartą išvydęs Gartą.
-Manau dabar jau aišku,kodėl visas miškas tuščias,-žvelgdama į vaikiną nusijuokė Luna. Už savęs drakonas paliko aiškią išgriautų medžių juostą.