0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • II kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #270 Prieš 4 metus »
Kadencė Uždraustajame miške galėjo atrasti bent šiek tiek ramybės. Užsimetusi sidabrinės spalvos striukę, antrakursė žingsniavo gilyn miškan. Tik visiški kvailiai galėjo bijoti šios vietos. Šiaip ar taip, mokinių čia šmirinėjo daugiau nei kokių nors fantastinių būtybių. Vis dėlto net ir žinodama šį faktą, varnė sukluso išgirdusi kažkokius keistesnius garsus. Prisimerkė tikėdamasi ką nors įmatyti. Proto bokštas nusprendė patraukti garso link. Galiausiai pamatė. Nedidelėje proskynoje stovėjo liūtas.
- O, kačiukas,- nusiviepė mergaitė eidama link gyvūno. Kai jau buvo visai arti, ištiesė rankas norėdama paglostyti grifų simbolį. Koks švelnus kailiukas. Iš jo išeitų puikūs kailinukai mergaitei.
My hands, your hands tied up like two ships

*

Angelina Presley

Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #271 Prieš 4 metus »
  Julian'ą šiek tiek erzino mintis, kad metoformago sugebėjimas pasiversti tik į vienintelį gyvūną, paskyrė jam būtant Grifų gūžtos simbolį - liūtą, bet visvien keturiolikamečiui taip pat ir patiko tai.
  Staiga pastebėjęs prie jo artėjančią mergaičiukę klastuolis nepatenkintas parodė liūto dantis. Jam nepatiko, kad jaunuolis gaus apsimesti gyvūnų iki tol, kolei mergina dings iš čia. Merginai priėjus prie jo ir pradėjus glostyti jo vešlų ir švelnų kailį, ketvirtakursis nusprendė nebesikankinti ir atsitraukė nuo garbanotų plaukų savininkės susikaupė ir atgavo žmogaus būseną.
- Ko čia stovi ir trugdai, panelyt? Ir nebūk tokia nustebusi. - Nepatenkintas suburbėjo rudų plaukų savininkas ir grįžęs prie didelios apimties medžio atsisėdo prie jo. Julian'o nugara buvo atremta į medžio kamieną...

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #272 Prieš 4 metus »
 Giedrame nakties danguje švietė milžiniška pilnatis. Sidabriniai šviesos ruožai krito ant tamsių samanų, kurias netrukus sutrukdydavo smulkios merginos koja. Mayra tyliai džiaugėsi, kad ši naktis tokia šviesi ir lazdelė gali būti paruošta kitiems tikslams. Aplink, po lapais ir medžių šakomis, lakstė smulkūs gyviai, kuriems dažna miško viešnia nebebuvo baisi. Per mišką nuaidėjęs paukščio klyksmas privertė juodaplaukę krūptelėti. Kad ir kaip dažnai nakties tamsa apsigaubusi į šį medžių prieglobstį atsėlindavo Mayra, prie pavojaus, besislepiančio kiekviename kampelyje, ji nujautė, kad niekada nepripras. Įdėmiai apsidairiusi, klastuolė nusėlino gilyn į mišką. Mėnulis įdėmiai sekė merginą, žinodamas, kad netrukus jam bus pateikta kraujo auka.
 Mayra sulėtino žingsnį. Priešais stovėjo kažko nusigandusi stirna. Iš jos šnervių ritosi nerimastingi garų kamuoliukai, o baimės kupinos akys lakstė į visas puses. Nukreipusi lazdelę į padarą, Mayra ruošėsi sušnabždėti Immobulus.

*

Neprisijungęs Feliksas Eliad

  • II kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Klausimas nemiršta tol, kol ieško atsakymo.
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #273 Prieš 4 metus »
 Hogvartsas Feliksą jau pradėjo erzinti. Pamokos, mokiniai ir visa kita... Pralaužęs baimę ir miego norą juodaplaukis ištempė save į mišką. Dabar arba niekada. Įsakmiu tonu vis skambėjo žodžiai mokinio galvoje. Priėjęs mišką jis sustojo ir atsigręžė į pilį. Šiuo metu, kaip niekada, traukė ten grįžti. Feliksą apniko įvairios mintys ir bandydamos įrodyti kodėl reikėtų nukreipti  naktinės kelionės tikslą atgal prie pilies sukosi galvoje. Vaikinukas pyktelėjo ant savęs. Įsižnybęs sau į ranką jis greitu žingsniu įžengė į uždraustą teritoriją. Įvairūs garsai virpino Felikso klausą ir vertė jį krūpčioti. Staiga juodaplaukiui į galvą šovė mintis išsitraukti burtų lazdelę. Be šios vaikščioti šiame miške atrodė kvailystė net ir Feliksui. Ranka pasiekė kišenę ir pagrabaliojo aplinkui. Lazdelės nebuvo. Su vis didėjančia panika juodaplaukis išvertė visas tris savo turimas kišenes. Lazdelė dingus kaip į vandenį, nors gal, tiksliau, ten dingęs Felikso protas, nesumojęs paimti magiško įrankio. Jei ne anksčiau, tai dabar vaikinukas tikrai būtų pasukęs link pilies, bet kažkokia neaiški jėga jį privertė eiti gilyn į mišką. Ūmai ant žemės gulinčios šakos ėmė traškėti kur kas labiau ir Feliksas duprato esąs ne vienas. Netoli mokinio stovėjo mergina. Vaikinukas norėjo pasišalinti, bet šakų traškesį po jo kojomis turbūt būtų išgirdęs net kurčiasis, tad juodaplaukis liko stovėti vietoje. Jis bandė nekreipti dėmesio į lengvą pykinimą, bei nejudėti, o tik žiūrėjo į šalimais esančią juodaplaukę.
 Ar tikrai vien būti gyvam jau reiškia gyventi?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #274 Prieš 4 metus »
 Stirna baikščiai suuodė orą ir išsigandusi nustriksėjo gilyn į mišką. Susierzinusi, Mayra nuleido lazdelę ir atsisuko pažiūrėti, kas nubaidė jos auką. Netoli jos stovėjo nusigandęs pirmakursis, matyt vienas iš tų, kuriuos klastuolė norėjo ne kartą nuspirti nuo laiptų. Tyliai prunkštelėjusi, Mayra lėtais žingsniais, lyg sėlintų, pradėjo eiti artyn berniuko. Likus maždaug metrui iki jos ir vaiko, klastuolė sustojo. Ji nebuvo apsirengusi uniforma, tad berniūkštis negalėjo žinoti, iš kur ji, nebent pats sukiojosi bendrajame kambaryje ėsdamas jai nervus. Norėdama pasirodyti draugiška ir ne tokia pavojinga, mergina pabandė išspausti šypseną, bet pasirodė tik bejausmė grimasa.
-Ir ką čia tokiu metu veikia maži vaikai? Neturėtum šiltai lovytėj miegoti?-merginos balsas nejučia pakilo. Nenuleisdama savo tamsių akių nuo berniuko, Mayra bandė prisiminti, kada paskutinį kartą jos šeimininkas gavo šviežio vaiko kraujo. Ji ištiesė vaikui ranką:
-Eime, palydėsiu atgal į pilį.

*

Neprisijungęs Feliksas Eliad

  • II kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Klausimas nemiršta tol, kol ieško atsakymo.
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #275 Prieš 4 metus »
 Staiga Feliksas pamatė į mišką sprunkančią stirną. Ši, matyt, stovėjo netoli merginos. Juodaplaukei atsisukus į klastuolį Feliksas sulaikė kvėpavimą. Kai mokinė pradėjo slinkti link jo neliko jokių abejonių, kad jis pastebėtas. Mergina neatrodė labai draugiška, o ir aplinkybės Feliksui atrodė neįprastos. Jis papuolė į mišką tiesiog vedamas smalsumo, gal dar ko nors, bet ši mergina, regis, ten atėjo su kažkokiu reikalu ir tai klastuoliui kėlė neaiškią baimę. Juodaplaukei prisiartinus prie vaikinuko šis nejučia dviem žingsniais pasitraukė atgal. Nakties tylą pertraukė merginos balsas. Juodaplaukio baimė kiek sumažėjo ir šis susiraukė. Kai į jį kreipėsi kaip į mažvaikį, Feliksui tai buvo kone blogiausias dalykas. Juolab, kai klbančioji taip pat yra mokinė. Deja taip kalbėti su mažesniaisiais buvo visai pamėgtas vyresniųjų dalykas. Juodaplaukis nekreipė dėmesio į jam ištiestą ranką.
- Atvažiavau į hogvartsą ne tam, kad savo gyvenimą pramiegočiau lovoje ir tikrai ne tam, kad vaikščiočiau susikibęs už rankyčių, - ne itin draugišku tonu ištarė Feliksas. Jis, kaip ir priešais esanti mergina nenuleido nuo šios akių ir stebeilijo tiesiai į mėnulio apšviestą juodaplaukės veidą.
 Ar tikrai vien būti gyvam jau reiškia gyventi?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #276 Prieš 4 metus »
 Kai berniukas atsitraukė, Mayros veide pagaliau pasirodė nuoširdi šypsena. Bet ji nebuvo skirta neklaužadai pirmakursiui, oi ne. Mayrai tiesiog patiko baimė, sustingusi ore. Tvirčiau suėmusi lazdelę, klastuolė žengė didelį žingsnį berniuko link ir ištiesusi ranką jau galėjo paliesti jo kedenamai atrodančius plaukus.
-Šią naktį ne kiekvienas išdrįstų įžengti į mišką. Netgi kentaurai liko savo stovyklose. Koks tavo vardas? Kas tave patraukė čia?-su degančiu smalsumu ir nekantrumu akyse Mayra nužiūrinėjo priešais ją stovintį hogvarcietį. Mergina vertino jaunojo burtininko drąsą, bet tada jos akys užkliuvo už tuščių berniuko rankų. Ot kvailys. Norėdama greitai baigti šias nesąmones ir paruošti ratą apeigoms, Mayra ruošėsi pagriebti vaiką už apykaklės ar greitai sumurmėjus Petrificus totalus nutempti būsimą auką į jos vietą.

*

Neprisijungęs Feliksas Eliad

  • II kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Klausimas nemiršta tol, kol ieško atsakymo.
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #277 Prieš 4 metus »
 Mergina dar žingsniu prisiartino prie juodaplaukio. Felisui tai nepatiko. Jis nelabai patikliu žvilgsniu stebeilijo į vyresnės mokinės akis.
- Kodėl?... - išsprūdo Feliksu, kai juodaplaukė prabilo apie išdrįsimą ir kentaurus. Tada jo dėmesys nukrypo į juos apšvietusį mėnulį. Ai, taip, vilkolakiai ir visa kita...Norėdamas paslėpti savo ką tik išsprūdusį klausimą klastuolis pasiskubino atsakyti į užduotus klausimus.
- Aš Feliksas. Tiesiog atėjau ir viskas, - atsakė jis. Kad šiti klausimai neatrodytų kaip vaikinuko tardymas jis pats netrukus ištarė klausimą merginai.
- O tu? - nuskambėjo žodžiai iš Felikso lūpų. Jo nosį kuteno miško kvapas. Vaikinukas nužvelgė juodaplaukę. Ši jam atrodė kiek keistoka. Feliksas pagalvojo kiek jie dar čia stovės, o šis susitikimas miške jam pradėjo rodytis kvailas.
 Ar tikrai vien būti gyvam jau reiškia gyventi?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #278 Prieš 4 metus »
 Faliksas. Berniuko vardas buvo Mayrai girdėtas ir, dar kartą gerai nužvelgusi berniuką, klastuolė suprato, kad jis - jos bendrakoledžis. Ak, ne mano reikalas. Auka yra auka. Ką padarysi. Tragiška, bet katais būtina. Kelis kartus mirktelėjusi, juodaplaukė greitai mestelėjo atsakymą į klausimą:
-Mayra.
Pačiupusi berniuko ranką, mergina pradėjo jį temptis prie aukojimo vietos. Nors ir buvo smulkutė, bet nakties metu visada gaudavo lyg kokį jėgų antplūdį, o dar kai šeimininkas stebi... Sunku nesistengti. Kaulėtais pirštais spausdama Felikso ranką, mergina skubiais žingsniais ėjo gilyn į mišką. Prie verkiančio medžio, kur buvo palikusi visus daiktus. Mėnulis tyliai sekė dvi figūras miške, abejingas visam pasaulio žiaurumui, ir tik kilo ir kilo aukštyn...

*

Neprisijungęs Feliksas Eliad

  • II kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Klausimas nemiršta tol, kol ieško atsakymo.
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #279 Prieš 4 metus »
 Išgirdęs merginos vardą juodaplaukis norėjo paklausti dar ir kodėl ji čia atėjo, tai labiausiai ir norėjo sužinoti. Tačiau žodžiai taip ir nepasiekė šio pasaulio, nes Mayra čiupus vaikinuko ranką pradėjo jį temptis į miško gilumą. Tai įvyko taip staigiai ir netikėtai, kad Feliksas kurį laiką negalėdamas atgauti amo ir nieko nesusigaudydamas tiesiog ėjo kartu. Atsitokėjęs pabandė ištraukti ranką, bet juodaplaukė ją laikė stipriai.
- Paleisk!... - garsiai sušvokštė klastuolis ir dar kartą truktelėjo ranką. Suprato, kad taip nieko nepeš, tad dar keletą žingsnių paėjęs į priekį Feliksas griuvo ant žemės, vaizduodamas, kad netyčia pargriuvo. Kelys skaudžiai atsitrenkė į šaką, tačiau klastuolis nekreipė į tai dėmesio ir pasinaudojęs trumpa akimirka, kai ranka tapo laisva, greitai pašoko ant kojų ir atsitraukė per saugų atstumą. Palaikydamas tarpą tarp jo ir Mayros šis ištarė:
- Niekur neisiu, kol nepasakysi kur mane vedi, - pauzė. - bet to, nebūtina remtis į mane, gali pasieškoti sau kito ramsčio, šakų čia pilna, - Feliksas ranka mostelėjo į ant žemės gulinčias šakas, bet akių nuo juodaplaukės nenuleido ir, reikalui esant, buvo pasiruošęs duoti kojoms valią.
 Ar tikrai vien būti gyvam jau reiškia gyventi?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #280 Prieš 4 metus »
 Tempti berniuką iš paskos nebuvo lengva ir Mayra juto kaip pamažu jai pradeda skaudėti kojas bei trūkti oro. Jis dar kažką sušuko, bet mergina tuo metu per daug galvojo apie kojų kilnojimą ir ant žemės besimėtančias slidžias šakas, kad kažkaip tai užfiksuotų. Feliksui pargriuvus, klastuolė net nespėjo sureaguoti ir jos anksčiau tvirtai į berniuko ranką įsikibę pirštai atsileido. Mergina instinktyviai nukreipė lazdelę į pabėgėlį.
-Prie verkiančio medžio,-pridususi atsakė jam klastuolė.-Eisi pats ar man tave sustingdyti?
Mayros tikslas jau buvo netoli ir jai tiesiog niežėjo rankas, kaip ji norėjo tą vaikiščią paėmus nutempus ten pririšti prie medžio. Tankiai krūtinėje besidaužanti širdis nenorėjo rimti, o mėnulis kilo vis aukščiau ir aukščiau. Laiko buvo likę mažai.

*

Neprisijungęs Feliksas Eliad

  • II kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Klausimas nemiršta tol, kol ieško atsakymo.
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #281 Prieš 4 metus »
 Verkiantis medis... Verikiantis med... Ne, Feliksas tokio nebuvo girdėjęs. Be to iš vyresniosios mokinės tikėjosi kokio nors paaiškinimo, o ne kažkokio, niekada negirdėto, pavadinimo. Medžių aplinkui buvo pilna, žinoma, ko daugiau galima tikėtis - jug miškas. Kodėl tada merginai reikėjo jį vestis prie būtent kažkokio medžio? Ir ką ji ketina daryti? Klastuolis greitai nusprendė, kad nieko nesužinojęs negali tiesiog nueiti ir atsiduoti juodaplaukės valiai. Gintis jis negalėjo, nes neturėjo lazdelės, be to, abejojo ar netgi šią turėdamas sugebėtų apsiginti. Liko vienintelis variantas - bėgti. Feliksas juo ir pasinaudojo. Tačiau kilnodamas kojas per šakas ir stengdamasis nesustoti jis prisiminė, jog nė nežino į kurią pusę bėgti, o tuo pačiu ir kurioje pusėje yra pilis. Sustojo. Kiek pamastęs jis nusprendė grįžti. Be Mayros pagalbos hogvartso tikrai nepasieks. Gal nieko neatsitiks.
- Gerai, einu, - ištarė jis vėl priartėjęs prie juodaplaukės. - Bet gal vis dėl to galėtum paaiškinti ką ketini daryti?
 Ar tikrai vien būti gyvam jau reiškia gyventi?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #282 Prieš 4 metus »
 Felikso veide matėsi sumišimas. Tai Mayros nestebino - apie Verkiantį medį sunku ką nors buvo rasti ir jai. Ko klastuolė nesitikėjo, tai kad berniukas lyg kokia stirna dės į kojas. Nerimui ir pykčiui pasiekus maksimumą, Mayra visai įtūžo ir pasileido paskui bėglį. Kartą ji bandė pataikyti į jį su Immobulus, bet kerams atsimušus į medį, ji suprato, kad lengviau bus tiesiog pagauti Feliksą už plaukų ir nusitempti ten, kur jai reikėjo. Berniukas netikėtai sustojo ir pasidavė. Mayra nuo bėgimo buvo sušilusi, jos plaukai susigarbanoję ir išsidraikę, o iš burnos vertėsi garų kamuoliai. Klastuolė neplanavo bėgioti maratonų ar kaip kokia pedofilė vilioti vaikus miškan. Mayra laikė lazdelę nukreiptą į Feliksą ir stebėjo kiekvieną jo krustelėjimą beveik nemirksėdama. Vis dar pikta, Mayra jam išrėžė:
-Jeigu dar taip sugalvosi pabėgiot, nukirsiu pirštukus ir sugrūsiu juos tau į burną. O dabar viens, du, trys eisi prieš mane. Ir aukos nekalba. Dar viena šunybė ir nusitempsiu tave už kojos. Valdovas ir taip ilgai laukia. Pfu, visą naktį bėgioti. Gėda. Jei gerai elgsiesi iškart gerklę perpjausiu.
 Greitu galvos mostelėjimu, Mayra parodė Feliksui eiti pirmam. Visą naktį jie kvailai sukiojosi aplinkui, tad iki medžio nebuvo toli.

*

Neprisijungęs Feliksas Eliad

  • II kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Klausimas nemiršta tol, kol ieško atsakymo.
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #283 Prieš 4 metus »
 Feliksui pasidavus juodaplaukės lazdelė iš karto nukrypo į jį. Be to, kas dabar Feliksui jau tapo visiškai aišku, Mayra gerų ketinimų neturėjo. Ji atrodė supykusi. Klastuolis jau pasigailėjo, kad pradėjo bėgti, o ir naudos iš to jokios nebuvo. Kai vyresnė mokinė pradėjo kalbėti, pasidarė aišku, jog Felikso nuogastavimai pasitvirtino su kaupu. Baimės kupinu veidu jis žiūrėjo į juodaplaukę. Auka? Aš? Kodėl? Iš kur galėjau žinoti, kad žmonės tokie žiaurūs? Felikso širdis pradėjo smarkiau plakti. Tikrai, uždraustasis miškas labiau pavojingas ne dėl gyvūnų, o dėl ten besibastančių mokinių. Ir kodėl būtent šiandien jam reikėjo ten ateiti? Kas dabar bus? Feliksas nenoromis pradėjo eiti pirma juodaplaukės. Jis vis baimingai gręžiojo galvą atgal. Galiausiai nebeištvėręs įtampos jis pabandė tyliai prabilti:
- Gal... Gal galim kaip nors susitarti... Ką nors...! - balsas trūkčiojo, o klastuolis suprato, kad nieko doro nepasakė ir kad taip išsigandęs nieko doro ir nepasakys.
 Ar tikrai vien būti gyvam jau reiškia gyventi?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #284 Prieš 4 metus »
 Feliksui pradėjus eiti, Mayra atsiliko nuo jo vos keliais žingsniais.  Savo lazdelę klastuolė laikė beveik įrėmusi berniukui į nugarą, o galvoje sukosi tik mintys apie būsimas apeigas. Su auka ji užtruko žymiai ilgiau negu planavo, tad pasiruošimui laiko beveik neliko. Nors galvodama apie auką, ji įsivaizdavo kokią stirną ar vėl nelaimėlį kiškį. Ne ne, kažkas viduje šnabždėjo, kad vaiko siela geriau. Kažkur ūktelėjo paukštis ar žvėris, sušlamėjo medžių lapai, o paskendusi savo apmąstymuose Mayra beveik praleido Felikso paskutinį pagalbos šauksmą. Tylėdama mergina tik bakstelėjo lazdelę berniuką, rodydama jam pasiskubinti, bet mintyse ėmė sverti galimybes bei keikti save už neapdairumą, juk šis greitakojis jau bandė nuo jos pabėgti. Jeigu Feliksas savanoriškai atiduotų savo sielą... Tai būtų žymiai geriau, nei Mayrai papjovus jį tiesiog pasiųsti pragaran.
-Parduok savo sielą Šėtonui ir išeisi iš šio miško gyvas,-galiausiai nutraukusi nejaukią tylą sumurmėjo juodaplaukė. Jai nelabai rūpėjo, kokiu būdu ar kodėl šio vaikio nemirtinga esybė atsidurs Pragaro liepsnose, ji tiesiog kaip ir kiekvienas paklusnus vergas vykdė savo valdovų nurodymus. O ši naktis reikalavo aukos.