[Luna Gardner]

-Netiki Kalėdų seneliu? Nuvylei mane, Elijah'au...-apsimesdama liūdnai atsakė Luna,-bus proga kitais metais pasistengti būti geresniam ir imti tikėti Santa Klausu,-linksmai nusijuokė mergina žvilgtelėdama vaikinui į akis. Pokalbis apie Kalėdų senelį juodaplaukei priminė mažų vaikų pokalbį, kuriame vienas iš jų netikėjo Kalėdų seneliu. Netrukus temai pasisukus apie Rajaną ir Džesiką Luna nusijuokė.
-Turbūt mano, kad net būdamas už juos jaunesnis, esi per daug nuobodus,-toliau erzindama šyptelėjo mėlynakė.-Jei reikės, pati apginsiu Džesiką, verčiau liepk tėvui nesiimti jokių veiksmų,-perspėjančiai atsakė juodaplaukė. Žinojo, kas laukia, jei Elijah'aus tėvas imsis kokių nors veiksmų dėl Džesikos ir Rajano. Net jei vilkolakiai vis dar nebuvo draugiškai nusiteikę vampyrams, tačiau buvo pasiruošę ginti Džesiką, net jei ši draugauja su vampyru.
-Turbūt tai įgimtas vilko instinktas, tačiau esu pasiryžusi visą gyvenimą praleisti su vienu žmogumi,-paprastai atsakė mėlynakė laukdama kandžių grifo žodžių.
-Štai, tau įrodymas, ką tik vos pats nepasakei, jog žmogus puikus variantas pasimaitinti, ypač, tas, kurį myli,-plačiai nusišypsojo Luna ir netrukus pajuto kietą žemę po savimi. Kiek gi galima?.. Deja, netrukus merginos mintis nutraukė linskmas juokas. Jausdama visu kūnu šaltą sniegą juodaplaukė ėmė giliai kvėpuoti. Sniegas puikiai atvėsino šiltą mėlynakės odą.
-Puikiai,-sarkastiškai atkirto ši ir vaikinui dingus nė neketino šio vytis. Sugniaužusi šaltus delnus į kumščus mėlynakė atsistojo. Šaltis ėmė kandžioti merginos odą. Nekreipdama į tai dėmesio varnė išsipynė juodus plaukus ir perbraukė per šiuos ranka. Nuo sniego plaukai buvo šlapi, lygiai taip pat kaip ir drabužiai. Turbūt dabar Luna atrodė, kaip ką tik iš dušo. Na, išsimaudžiau anksčiau laiko... Pakilus šaltam vėjui varnė ėmė drebėti. Šlapi drabužiai ir šaltas vėjas nebuvo pats geriausias derinys. 

[Elijah Chris Dawson]

- Netikiu, atsiprašau Luna, kad tave nuvyliau, - pašaipiai ištarė vaikis, - ne, dėl gerumo tikrai ne, nes kitaip tapsiu šiukšle, kurią visi mėtis.. - atkirto vaikis ir savo melsvai žalsvomis akimis pažvelgė į merginą..
- Norėtum, - šyptelėjo Elijah, - juk paaiškinau priežastį kodėl, o kai sutiksiu Rajaną, jis atsiims, - kiek pyktelėjęs tarė Elijah, tačiau neilgam, nes dėl smulkmenų jis tikrai nepyktavo, tad greit jo veidą vėl puošė šelmiška šypsena..
- Su vienu žmogumi? - Tu gal juokauji, bus per daug nuobodu, - šyptelėjo Chris' as, tačiau žinojo, kad ir jis visai to norėtu, tačiau tinkamą žmogų kaži ar jis atras..
- Taip vos nepasakiau, o tai jau ir yra skirtumas, nepasakiau.. Ir tai tikrai nėra geras variantas, tai kalbėjau ne aš, o mano vampyriški instinktai, kurie labai norėtųsi nudėti, - kiek surimtėjęs nutęsė grifas... Jis labai norėjo mirti, tačiau kitos išeities neturėjo, juk jei jis sau pasidarytų galą, būtų per daug tiesmukiška..
Vaikinas niekur toli nepabėgo, jis tik užkopė į medį ir iš ten stebėjo Luną, kuri tuo momentu išsipynė plaukus ir atrodė lyg ką tik išlipusi iš dušo, tad nieko nelaukęs vaikis greit nušoko nuo šakos.. Nusileido tiesiai prie merginos.. 
- Mh.. - numykė vaikis, - gal tau paskolinti megztuką, - nusirengdamas tarė Elijah, - persirenk jį vietoj savo drabužių, kol tuos išsidžiovinsi, - šyptelėjo vaikis tiesdamas ranką su megztiniu..

[Luna Gardner]

-Negaliu atleisti tokio dalyko...Per daug mane nuvylei,-nusijuokė mėlynakė,-juk žinai, kad tavo požiūris nėra teisingas? Taip, sutinku, kad kai kurie žmonės per daug naudojasi gerumu, tačiau yra daugybę, kuriems iš tiesų jo reikia,-trumpam pamiršusi kandų toną atsakė juodaplaukė. Nuo mažens buvo mokoma ginti ir saugoti silpnesnius, o stipresniems iškaršti kailį, tad ir toliau ketino tai daryti. Alfos instinktai neleido kitaip pasielgti.
-Per daug nuobodu? Vargu ar su manim kam nors galėtų būti nuobodu,-šyptelėjo mėlynakė,-na, žinoma, kai esi per daug nuobodus, tuomet telieka tik keisti merginas, kaip kojines,-skaudžiai "įkando" mergina ir plačiai nusišypsojo.
-Pasakei ar ne nėra skirtumo, abu puikiai supratom apie ką galvojai ir visai nesvarbu kuri tavo pusė kalbėjo. Jei nesuvaldai vampyro kalbėdamas vargu ar suvaldysi, kai šalia tavęs atsidurs žmogus,-rimtai atsakė Luna. Labai tikėjosi, jog šia tema ilgai diskutuoti neteks. Šaltam vėjui kandžiojant merginos odą Luna krūptelėjo, kai tiesiai priešais ją nusileido vampyras.
-Savo megztinį gali pasiūlyti savo gerbėjoms, neketinu jo vilktis,-sukryžiavo rankas ant krūtinės aiškiai parodydama, jog nepersigalvos.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah nieko nebeatsakė tik nusišypsojo, tačiau išgirdęs apie jo požiūrį jau nebetylėjo..
- Manau jis teisingas, tikrai nenoriu apie tai kalbėti.. - numykė jaunasis vampyras ir nutylo, nebežinojo, ką daugiau ir pasakyti..
- Kodėl tu apie save taip gerai manai? - Kilstelėjo viena antakį, - manai su tavimi gali būti nenuobodu ar tu tuo tikra? Nes aš tuo abejoju, - bandydamas kiek labiau atsikirtinėti nutęsė Chris' as.. - aš per daug nuobodus? Dar nenori atsiimti žodžių? - Šyptelėjo Dawson' as.. - Juk aš merginų nekeičiu kaip kojinių aš dar nepasirinkau.. Ir aš neesu per daug nuobodus jai nori žinoti, geriau taip nesakyk, - dar sykį jo veidą nupuošė lupų kampučių pakilimas..
- Taip, žinau, nereikia man to sakyti, - jau kiek susirūpinęs kalbėjo Elijah, - tačiau vyrui gyventi be merginos nėra lengva.. - šelmiškai šyptelėjo..
- Pavydi? - Atidžiai nužvelgė merginą, - tiesa sakant dabar pasakei lyg pavydėdama.. Pala, aš tau patinku.. Supratau, dabar žinau, kodėl merginas vadinai idiotėmis ir tavo kūną krėtė šiurpas, tu manęs pavydi.. - erzindamas Luną toliau nutęsė vaikis nuo veido nenuimdamas tos šelmiškos šypsenos.. - Na esu vienai merginas davęs megztinį, tačiau ne šitą, o dabar tau siūlau.. Suprantu, kad manęs pavydi, tačiau čia jau tavo reikalas ir greičiau imk, nenoriu, kad susirgtum, neversk man pačio tavęs aprengt, tu gi nenori, kad aš dabar tave nurengčiau.. Imk tik greit ir nepavydėk, pasistengsiu gerbėjom savo megztuko nesiūlyti.. - dar sykį šyptelėjo grifas..

[Luna Gardner]

Išgirdusi vaikino žodžius juodaplaukė linktelėjo. Didžiąją vakaro dalį praleidusi bandydama "įkąsti" grifui ir "kovodama" dabar Luna jautėsi pavargusi. Mielai būtų sutikusi susirangyti po šilta anklode ir bent kelioms dienoms neatmerkti akių. Vis dėl to, ji stovėjo Uždraustajame miške kartu su Elijah'u ir poilsį bent kol kas galėjo pamiršti.
-Aš negalvoju gerai apie save, žinau, kokia iš tiesų esu ir būtent dėl šios priežasties žinau, kad nuobodu su manim tikrai nebūna. Dažniausiai kitiems atsidūrus šalia manęs tenka patirti nemažai nuotykių,-šyptelėjo juodaplaukė,-Ne, tikrai nenoriu,-papurtė galvą,-jau pasakiau ir net gi du kartus,-plačiai nusišypsojo mėlynakė ir žvilgtelėjo į vaikiną, tačiau vos išgirdus kitus grifo žodžius, šypsena dingo iš merginos veido. Kelias akimirkas Luna sutrikusi stebėjo Elijah'ų, galiausiai ėmė žiūrėti į jį, taip tarsi šis būtų pasakęs, kad magija neegzistuoja.
-Aš supratau, tik tai, kad tu-beprotis,-ramiai atsakė juodaplaukė išklausiusi visus grifo žodžius.-Neketinu vilktis tavo megztinio,-dar kartą pakartojo Luna ir šyptelėjusi vaikinui pasisuko pilies link.
-Manau, bus geriau, jei grįšim, netrukus ims švisti,-žvilgtelėjo į dangų, kuris pamažu ėmė šviesėti.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah vis dar buvo toks pat linksmas ir energingas.. Tačiau to pačio pasakyti apie Luna jau nebuvo galima, ši atrodė kiek pavargusi..
- Jei su tavim nebūna nuobodu, gal man dar ne per vėlu kai ką apgalvoti, - pašaipiai šmaikštavo vaikinukas.. - Juk nebus nuobodu tada tikrai.. - dar sykį išspaudė juokelį ir žvilgtelėjo jai į akis. O gal aš ir nejuokauju, pats jau nebesuprantu..
- Nenori nereikia, - šyptelėjo vaikis ir vėl apsirengė megztuką.. - Aš beprotis? Žinai gal tu beprotė? Juk tu sakei, kad megztinį geriau siūlyti kitoms merginoms.. Tai reiškia pavydi, tačiau to pati nepripažįsti, - šyptelėjo Chris' as ir šelmiškai nužvelgė merginą, kuri atrodė tikrai ne kaip.. Ir jis žinojo tik tai, kad jis dėl to biškį kaltas..
- Aha , manau, geriau grįžti.. - dar sykį nusišypsojo vaikinukas ir po truputį kartu su mergina pradėjo eiti link pilies.. 

[Luna Gardner]

Beveik parą laiko nemiegojusi dabar Luna jautėsi mieguista ir pavargusi ir to nė nebandė nuslėpti. O kam? Juk vis dėl to ji taip pat buvo žmogus, kuriam reikėjo poilsio ir miego. Svarbiausia miego. Ir daug. Mintis apie poilsį nutraukė ištarti grifo žodžiai.
-Apgalvoti ką? Kad pats metas tapti ir pačiam ne tokiam nuobodžiam?-atradusi dar jėgų mergina ir vėl ėmė erzinti Elijah'ų.
-Jei kam nors, ko nors ir pavydžiu, tai tikrai ne tavo gerbėjoms,-nuoširdžiai atsakė juodaplaukė. Luna troško paprasto gyvenimo, be jokių gaujos rūpesčių, vilkolakių ir vampyrų nesutarimo, burtų. Norėjo bent kelias dienas pabūti paprasta mergina, kuriai rūpėti tik paprasčiausi dalykai. Deja, likimas nusprendė kitaip. Nebesigilindama į šią temą ar kurią nors kitą Luna ėmė žingsniuoti pilies link. Dabar labiau už viską troško šilto, gaivinančio dušo ir minkštos lovos.

[Elijah Chris Dawson]

Eilinis nuobodus vakaras Hogvartso pilyje. Rutina. Vaikinas jautėsi pavargęs nuo rutinos, kuri kiekvieną dieną jį ėmė "spausti". Vidinis balsas rėkte rėkė jos atsikratyti, nes tas pats per tą patį jį vargino, rodos, vaikinas kiekvieną dieną tapdavo vis piktesnis ir irzlesnis. Ne dėl to, kad jis vampyras ir tai jam būdinga, bet dėl to, kad visus šiuos metus jo gyvenime vyrauja tas pats per tą patį. Pamokos. Namų darbai. Bendrasis kambarys. Miegamasis. Ir taip kiekviena diena.
Šį vakarą  Dawson' as nusprendė praleisti šiek tiek kitaip. Norėjo prasiblaškyti. Juk paskutiniai metai Hogvartse. Reikia gerų prisiminimų. Juk drąsos jaunuoliui niekad nestigo, o jau ir kraujo atsargos ėjo į pabaigą, tad pavakarieniauti miške buvo nebloga mintis.
Na aišku grėsmė buvo didžiulė, nes jei kas pagaus, rudaplaukis lengvai neišsisuks, tačiau dažniausiai "apžavai" arba jo grožis daug ką paveikdavo. Na merginos sunkiai jam atsispirdavo, tačiau jis vieną turi ir kitų jam nereikėjo.
Tyliai išsliūkinęs iš pilies Chris' as patraukė link Uždraustojo miško. Čia jis per visus septynis metus lankėsi ne kartą. O be to ir pagautas dar ne sykį nebuvo. Tad baimės jausmas buvo pranykęs. Jis nieko nesitikėjo ir šį kartą. Gal rastu kaip pasiteisinti.
Žingsnis po žingsnio pagaliau pasiekęs mišką vampyras gyliai įkvėpė ir iškvėpė. Miške galima buvo užuosti visko. Kraujo kvapas, gaiva, gėlės, įvairios žiedadulkės ir kiti įvairūs miško kvapai dabar dirgino žalsvai - melsvų akių savininko uoslę. Eidamas vis gyliau į mišką ėmė užuosti kraują. Geležies, metalo kvapas, tiesiog kuteno jo uoslės dirgiklius. Atsilaikyti? Ar ieškoti? - Mąstė vaikinukas koja už kojos eidamas link tos vietos. 
Pasiekęs tą vietą išvydo sužeistą mažą žvėrelį. Tačiau jis jau buvo mirštantis. Tad vaikinas galėjo užbaigti jo kančias ir išsiurbti visą kraują, kuris dar tviskuliavo jo venomis arba palikti jį čia numirti skausminga mirtimi. Aišku, antgamtikas pasirinko pirmą variantą ir apsidairęs prislinko prie žvėrelio.

[Melisa Keyes]

  Apsilankymas Hogvartso teritorijoje buvo dar vienas Magijos ministerijos darbuotojos spontaniškas sprendimas. Pavargusi mergina nenorėjo po darbo išlėkti namo į Aukštutinį Fleglį. Jai knietėjo po dviejų metų vėl apsilankyti ten, kur anksčiau dažnai leisdavo laiką. Kaip keista, kad dar prieš ketverius metus Melisa buvo Varno Nago koledžo mokinė Hogvartse, o dabar jau dvejus metus su puse 'pramogauja' ministerijoje ir gaudo blogiukus. Tiesą sakant, jai jau pabodo visi kvaili popieriai ir nusižengimų registravimai, tačiau šiai dar vis reikia pinigų norint iškeliauti kur nors.
  Pasiekusi Hogvartso apylinkes, merginos žvilgsnis iškart nukrypo link Uždraustojo miško, ji jau nebesimoko šioje burtų mokykloje, todėl nusprendė, kad laisvai gali jame apsilankyti. Reikia nuotykių, reikia. Praėjus miško proskyna ši pasuko dešinėn ir įlindo į medžių tankumyną. Diena jau ėjo į pabaigą, kartu šalinosi ir saulė, todėl miške pasidarė tamsiau, tačiau smaragdinių akių savininkė vis tiek sugebėjo kažką įmatyti. Praėjusi pro kelis senus medžius sustojo. Šios klausa buvo be galo gera, tad ji sugebėjo išgirsti kažkieno žingsnius ir kvėpavimą. Apsižvalgė aplink ir pastebėjo žmogystą, o šalia jo vargšą žvėrelį.
- Ee, klausyk, tai ką tu darai nėra labai legalu, mano manymu,- pavartė akis garbanė. Tikiuosi, jis draugiškai nustos daryti ką daręs, nes man šiandienai darbo jau užteks.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah džiaugėsi pagaliau lupomis palietęs "šviežieną", nes pastaruoju metu gėrė jau pastovėjusį kraują, kuris nebuvo šiltas ir šviežias, kaip šis. Bet ar įmanoma, kad jis galės atsipalaiduoti ir ramiai pasimaitinti? Tikrai, kad NE. Kažkas turi ateiti, sutrukdyti. Elijah prie to buvo įpratęs, tas jo jau nestebino.
Besiurbiant paskutinius lašus jo klausą sudirgino moteriškas balsas. Ne vaikiškas. O suaugęs. Keista..
Dabar Elijah širdis ėmė daužytis. Kas tai gali būti. Profesorė šiemet buvo viena. Atmestinas variantas, nes ją jis pažinojo. Mokinė? Na, kad ne. Nieko nelaukęs vampyras greit apsišluostęs sau aplink burną, atsigręžė atgal. Kas ji? - Pamąstė rudaplaukis žvelgdamas į ją.
- Legalu? - Kiek su pašaipos gaidele balse, akimis nuo kojų iki galvos nužvelgė garbanę. - O kas tu esi, kad apie tai kalbi? - Kiek surimtėjęs klaustelėjo Chris' as. Ir pilnai atsistojęs ant kojų, žengė kelis žingsnius arčiau jos. Keistos moters. Kuri neatrodė labai draugiškai nusiteikusi. Nors suprasti iš jos buvo sudėtinga, sakoma, kartais išvaizda žmogų klaidina.
- O kaip jūsų manymu, tokiems kaip man čia išgyventi? - Eidamas ratus aplink keistą moteriškę veptelėjo dar vieną klausimą. Jo galvoje virė minčių "košė". Dauguma iš jų buvo klausimai į kuriuos atsakymų jis dar vis nežinojo. Ta garbanė stovėjo šalia jo, rodėsi jau suaugusi ir užimanti neblogas pareigas. Tačiau ką ji čia veikia? Kas dabar bus jaunuoliui?

[Melisa Keyes]

  Melisa nusijuokė, kuomet suprato, kad vaikinas šios nepažįsta. Garbanė perlipo per kelias šakas ir atsisuko į vaikiną, kiek jaunesnį už ją.
- Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovė Magijos ministerijoje,- greit viską išpylė garbanė ir atsikvėpė.
  Nei ji norėjo, nei ji turėjo laiko terliotis su šiuo, kaip jau pati pastebėjo, vampyru. Mergina tik atėjo ramiai praleisti dienos pabaigą miške. Rodos, niekas nepasikeitė, kaip vaikščiojo čia visi, taip ir tebevaikšto. Na, o aš kaip 'teisinguolė' turėsiu visus sugaudyti ir į ataskaitą įpaišyt? Na jau ne. Jau blaiviai nebemąstanti mergina pasukiojo galvą. Jai nepatiko, jog šis Hogvartso mokinys tiesiog vaikščiojo aplink ją. Vaikščiojo ir vaikščiojo.
- Aš tau koks grobis, kai vaikštai kaip apsėstas?- išrietė antakį starzdanė.- Ką aš žinau kaip tau išgyvent, ne mano reikalas, kaip nori taip ir palaikyk savo gyvybę, čia tik mano darbas visus gaudyt ir įrašynėt į visas kvailas atskaitas,- pavartė akis raudonplaukė.
  Tai buvo žaismingas gestas. Jai tikrai nebuvo bloga nuotaika, ši tik buvo baisiai pavargusi po varginančios darbo dienos, kuri be galo  prailgo.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah nė negalėjo pagalvoti, kad ta moteriškė bus iš Magijos Ministerijos. Na be to iš kur jam žinoti, kaip gali atrodyti ten dirbantys asmenys. Jis ten nesilanko. Nėra reikalo.
Klausimas ką ji veikia miške? Kur kas labiau rūpėjo Chris' ui. Magijos Ministerijos darbuotojai sėdi savo kabinete ir tvarko dokumentus, o kad jie dar NAKTĮ vaikščios miške, kas gali pagalvoti.
- Geros pareigos, - visiškai nepasimetęs ir bebaimis vaikinas galvojo, kaip išsukti savo sveiką kailį, kad ši niekur jo neįrašytu. - O ką jūs čia naktį veikiat? - Na gal šiek tiek naglai, tačiau vis dėl to, tylėti jau nebebuvo prasmės, o ji neatrodė labai daug vyresnė, gal keturiais - penkiais metais.
Išgirdęs garbanės nepasitenkinimą, kad šis suka ratus aplink ją, vaikinukas prakalbo:
- Ne, žmonių aš nepuolu, - sustojęs priešais ją tarstelėjo šis delnu nusibraukdamas ant akių užkritusią plaukų sruoga. Laikas apsikirpti.. Tačiau greit mintis išblaškė ausis pasiekęs moteriškės balsas. - Atsiprašau, jei jums nerūpi, tai ką jūs veikiat Ministerijoj? - Visiškai nepasimetęs, tačiau gana ramiu balso tonu veptelėjo šis. Jis nepagalvojo, kad už savo žodžius gali turėti vėliau atsakyti, tačiau tai buvo gryniausia teisybė.
- Tai dabar jau ir aš būsiu ten įrašytas? - Truputį susirūpinęs savo padėtimi klaustelėjo šis, tačiau matė, kaip Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovė buvo pavargusi, tad stengėsi naudotis palankia situacija. - O jei jūs nematėt manęs, o aš nemačiau jūsų, taip gali pavykti? - domėjosi šis, žinodamas, kad belekurią akimirka gali pasinaudoti apžavais.

[Melisa Keyes]

  Garbanė nebuvo įprasta Magijos ministerijos darbuotoja. Ji nesirengė tų nepatogių kostiumėlių kaip kitos darbuotojos, neturėjo nei vieno jų, tiesą pasakius. Kadangi mergina buvo jauna, jai patiko ‘netyčia’ padėti taip pat jauniems pažeidėjams išsisukti.
- Aha, žinau,- prunkštelėjo raudonplaukė. Kažkoks bebaimis, super, bus paprasčiau.- Aj, tas darbas vargina, čia taip spontaniškai nusprendžiau apsilankyti. Užsiknisau šiandien. Dar visos tos bobos iš ministerijos baigia man galvą išūžti,- pavartė savo smaragdines akis.- Kažkokios nenormalios,- suburbėjo.
  Melisa niekad nesakė, jog jai nepatinka jos darbas, atvirkščiai, ji dievino gaudyti blogiukus, tačiau visą smagumą sugadindavo popieriai ir visų šnekos apie tai, kad ji nežiūri į savo darbą rimtai. O taip, tikriausiai pati blogiausia darbuotoja esu. Sarkastiškai pamąstė moteris, gal labiau dar mergina. Antrą dešimtmetį peržengusi strazdanė pakedeno savo garbanas. Jos plaukai buvo jos skiriamasis ženklas. Visi ją atpažindavo vien iš jų. Na, ir iš jos kalbos manierų. Dažnai keliaudama ministerijoje ji kiekvienai jai nepatinkančiai personai pasakydavo kažką, kas įžeisdavo, tačiau tik dėl linksmumo. Šiandien ji kažkokiai surūgėlei pasiūlė apsilankyti pas plastikos chirurgą, kad išoperuotų jos pastoviai surauktą veidą. Jos nuomone, niekam nebuvo smagu žiūrėti į kiekvieną jos raukšlę, kuri atsirasdavo nuo pastovaus skundimosi blogu gyvenimu.
- Šaunu,- linktelėjo mergina.- Ten aš, švelniai tariant, linksminu žmones. Ten pilna visai jau nukvakusių žmogystų yra, kurie vaikšto kaip mirę, ką žinau, kažkokie keisti ir visad be nuotaikos. Šiaip, man patinka kriminalai,- Melisa tardama paskutinius žodžius kaip mažas vaikas rankomis pavaizdavo, jog šaudo iš šautuvo.- Aš dar pagalvosiu, ką gali žinoti, gal ryt jau nieko nebeprisiminsiu, bet dėl viršesnės valdžios negaliu nieko prižadėti. Jis viską mato, viską girdi. Derėtų jiems akis išbadyt ir ausis nupjaut. Kaip ten sakoma, daug žinosi - greit pasensi. Ne veltui ministerijoj pilna senių.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah nesijautė kaltas ar nusipelnęs bausmės. Juk jis nebuvo paprastas burtininkas, kuriam reikia apsaugos, nes šis negalėtu apsiginti miške. Chris' as buvo iš tų nuo kurių reikėjo bėgti kiek kojos neša. Į šį mišką draudžiama eiti mokiniams dėl to, jog "pavojinga", tačiau pavojų čia gali kelti tik slampinėjantys Hogvartso ar Magijos Ministerijos darbuotojai.
- Am.. - nežinodamas ką ir atsakyti tik kažką tyliai numykė. Merginos išsipasakojimas privertė vaikiną ne kartą šyptelėti. Keista, kad ši gali taip kalbėti. Ji turėjo aprėkti vaikiną, "išperti kailį" ir išeiti, tačiau ši, keista moteriškė, leidosi sukalbama. - Tiesa sakant, nesitikėjau.. - kiek nustebintas pridurė Dawson' as.
Na ir keista mergiotė.. Kaži, ten Magijos Ministerijoj daug tokių gerų vadovių, nors ne iš jos pasakojimų galima suprasti, jog ji viena..
- Tai gal laikas, senus žmogystus iš Magijos Ministerijos "praspirti" ir įleisti daugiau jaunesnių, - bandė palaikyti pokalbį. - Kriminalai yra smagu, pas mane gyvenime jų pilna, - nusišypsojęs iš merginos kiek vaikiško gesto, pratarė Grifas.
- Na jei jums šis įvykis išgaruotu būtų labai smagu, - mandagiai, tačiau visiškai drąsiai, ištarė šis. - Tai viršesnė valdžia nesužinos, nes jei sužinotu būtų riesta man, tačiau niekada nesuprasiu, kas blogo pabūti Uždraustajame miške? Na gal pavojinga čia kitiems, bet ne man.. - sunėrė rankas.
- O kuo vardu būsite? - Klaustelėjo šis žvelgdamas į keistus merginos plaukus, na jie nebuvo labai keisti, tačiau tos garbanos, retkarčiais atkreipdavo vaikinuko dėmesį.
Keista, tačiau rudaplaukis niekada nesidomėjo Ministerija, gal jį patį ji sudomintu ir ateityje jis pats ten kažkaip "netyčia" atsidurtu. Juk reikia jaunų žmonių, o ne sukrešusių senių.

[Melisa Keyes]

  Ko jau ko, bet Melisa mokėjo stebint. Tam sugebėjimų jai netrūko. Net save ši nustebino atsivilkdama čia, į 'visų laikų patį baisiausią' mišką. Mh, tikriausiai man čia irgi 'pavojinga' ir 'uždrausta' būti. Aj, aš juk Melisa Keyes, kad ir dirbu toj ministerijoj, nereiškia, kad visad taisyklių laikausi. Garbanės veide galima buvo matyti keistas, idiotiškas minas, kurias ji puikiai kontroliavo, tik šiaip mėgdavo apsimesti kvailele.
-Eik tu, kaip tais nesitikėjai,- netikrai nusijuokė Melisa švelniai trinkteldama vaikinui į petį. Šįkart vėl primetė esanti nevisprotė.- Ne, o jeigu rimtai,- surimtėjo.- Aš galiu būti ir labai pikta teta.
  Išgirdus, jog vaikino gyvenime kriminalų pilna, mergina jau kilstelėjo antakius. Tikėjosi, kad galbūt papasakos apie kokį nors nemenką nusižengimą. Ne ne, ji tikrai nenorėjo nieko blogo. Ši tik jau matė savo nuostabų veidą naujame Magijos žinių numeryje su antrašte 'Melisa Keyes sugavo patį blogiausią visų laikų blogiuką' ar kažką panašaus. Mergina per daug svajodavo apie tokius dalykus, kažkada netgi jau ėjo ministerijos ilgu koridoriumi iškėlusi galvą ir garsiai kalbėdama: 'Aš Melisa, esu pati geriausia'.
- Žinai, aš pati niekad nesupratau, kaldavo man tie profesoriai į galvą, kad čia draudžiama ir tiek,- gūžtelėjo pečiais.- Ėė, parazite tu, aš tau kas? Keturiasdešimties su viršum moterukė, kad kreipiesi daugiskaita? Ar čia tokios manieros tavo kalbėjimo?- apsimetusi įsižeidusia, paklausė Melisa.