0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

liusinda

Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
 Liusinda priėjo prie Andrea'os ir pažvelgė į pakabuką.
 - Nieko tokio. Gal šioje knygoje yra burtas kuris šią grandinėję pataisytų? Arba galime nunešti kažkokiai mokytojai... Ji tikrai turėtų padėti.
 Varniukė priėjo prie kelmo. O jei tiksliau tai jo likučių.
 - Keista tai buvo vienintelis kelmas netoliese. Andrea, apsidairyk aplinkui vien medžiai. Gal šis kelmas buvo įpatingas?
 Pirmakursė atsisuko į draugę
 - Jau netrukus turėsime eiti į koledžo kambarį, aš pasiimsiu apsiaustą, nes reikės gražinti šia knygą... Tačiau manau, kad dar galime čia pabūti,- Liusinda nusišypsojo ir apsidairė.
 Ji tik dabar pastebėjo koks gražus šitas miškas. Medžiai labai įvairūs, mišks nėra per retas ar per tankus. Šis miškas buvo tiesiog tobulas.

*

zaibas2000

Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
-Žinai gerai, kad jo nepalietei- tas medis nuodingas ir būtų tave pasmaugęs. Gyvenu su tevais ir dvyne sese Aukštutiniam Freglį.
Mergaitė dar daug pasakojo apie save kol šuktelėjo:
-Štai ir atėjome.
Prieš jas stūksojo didžiulis akmuo. Švilpė pašaipiai pažiūrėjo į savo draugę kuri stovėjo nustebusi. Tada ji sumurmėjo "Fortus" ir kažkas baisingai pokštelėjo. Akmuo prasiskyrė ir merginos įėjo į nuostabaus grožio pievelę kur stovėjo balta, gėlėm kaišyta pavėsinė, o aplinkui bėgiojo kiškučiai...
-Žinau atrodo kaip rojus, ir gal ne klastuolės skonio,- šyptelėjo ji.- Na kaip patinka? Aš čia praleidžiu daug laiko- gera vietelė mokytis ir skaityti.
[[Luna: Maximum simbolių skaičius turi būti 600 ženklų ;)]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Allison Luna Meko »

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
-Gal juokauji ? Ši vieta yra tiesiog nuostabi !!!
Tai sušukusi Lėja nubėgo iki pavėsinės ir išbaidė kelis mielus baltus kiškučius .
-Čia taip gražu .Čia tvyro kažkokia ypatinga atmosfera...
Lėja padėjo savo krepšelį ant staliuko pavėsinėje.Ji pradėjo kraustyti maistą. Akimirksniu juodo ir balto šokolado sausainiai atsidūrė stiklinėse lėkštutėse , salotos atsidūrė salotinėje , o Lėjos žaliasis termosas , puoštas klastūnyno gyvūnu - gyvate buvo jaunosios raganaitės užburtas ir pilstė avietinę arbatą į puodelius.
Kai arbata buvo išpilstyta , termosas vėl atsidūrė klastuolės krepšelyje. Mergaitė arbatos paragavo
-Nėjau cukraus , bet , tikiuosi , vis vien tau patiks -šūktelėjo ji draugei
Raganaitė dar kartą gurkštelėjo arbatos . Staiga ji pamatė , kad jos plaukai nusidažę šviesiai rožine spalva
-Atleisk - mergaitė juos greit vėl pakeitė į įprastąją orandžinę - kartais plaukai manęs visai neklauso...
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Urtė labai džiaugėsi, kad draugei patinka ir mielai paglostė kelis kiškučius.
-Iš kur žinai, kad mėgstu avietes be cukraus?- nusijuokė ji, bet pastebėjusi Lėjos plaukų spalvos pasikeitimą sumišo.-Negi tu metamorfomagė?!!!
Šūktelėjo ji. Tada jos sumišimą veide staiga pakeitė šypsena.
-Žinai aš gebu peržiūrėti kitų mintis, tai berods leligimantija. Vadinasi abi esam nepaprastos ir galim daryti ko kiti negali. Žinai ar nori nueiti iki upelio šalia? Ten yra tiltelis ir galima gaudyti buožgalvius. Nors gal pirma pavalgom...
Ji irgi išdėliojo savo gėrį iš kuprinės ir mergaitės puolė visą tai lyg kelias dienas nevalgiusios.
[[Luna: Maximum simbolių skaičius turi būti 600 ženklų ;)]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Allison Luna Meko »

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
-Nežinojau , kad mėgsti avietes be cukraus . Tiesiog pati cukraus stengiuosi vartoti kuo mažiau. Tai man sukelia nevaldomus išvaizdos keitimosi priepuolius. O , patikėk , tikrai nemalonu , kaip per egzaminą plaukai pradeda kvailioti - tai pamėlsta , tai pažaliuoja , štai jie trumpi , o netrukus jau šluoja žemę.Na, nemalonu. Be to ,aš dar nelabai valdau išvaizdos keitimąsi . Būtų gerai išmokti , paprašysiu kokio profesoriaus pagalbos kitais metais.
Mergaitė paėmė sausainį su šokoladu.
-O kaip dėl minčių skaitymo ? Gerai sekasi ? Ar kartais nepasiseka ?Tik prašau , neskaityk mano minčių , gal galvoju apie kažką asmeniško - klastuolė užmetė plaukus ant veido ir nusijuokė
-Galim eiti prie upelio . Bet reikia žiūrėti ar jau netemsta . Kiek girdėjau , čia visko pilna ...O maistą paliksim turūt čia ?
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
Urtė pasijuokė iš savęs prisiminusi vieną linksmą nutikimą.
-Kaip valdau minčių skaitymą? Patikėk sekasi ne geriau nei tau. Vieną kartą praktikuojantis pamačiau visas sesės mintis nuo gimimo iki tos dienos. Ir juokingiausia, kad niekaip negalėjau grįžti ir mama turėjo man padėti,- suprukštė ji.- Nuo to karto daug treniruojuosi...
Ji įsipylė dar arbatos ir žvilgtelėjo į dangų.
-Tu teisi- jau temsta. Palikime upelį kitam kartui ir grįžkime į pilį. Nesuprantu kodėl, bet kelias einant iš miško būna ilgesnis. Maistą paimk nežinia ar triušiai neįsigudrins užšokti ant stalo, o jai lis gali ir sušlapti...
Mergaitės nudrožė keliu ir tikrai ėjo ilgiau nei prieš tai. Prie išėjimo Švilpė dar pažvelgė į draugę ir prieš atsisveikindama pridūrė:
-Susitikime čia rytoj, penkta gerai? Tik nebeimkim tiek maisto, užteks zefyru, kursim laužą... Dar pasiimkim kokį žaidimą turėsim ką veikti- jai nori pasiimk Herbalogiją, padėsiu su sąlyga jai padėsi man kerėjime. Na iki ryt, gerai?
Pamojavo ji.

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
Kitą dieną Lėja vėl atėjo anksčiau . Tik šį kartą klastuolė nelaukė draugės prie miško . Ji žingsniavo tiesiai į mišką . Einant pamiške ( ir žiūrint sau po kojomis , kad neužkliūtų už besiraizgančių medžių šaknų ) Lėjos žvilgsnis kažkaip vėl krypo į keistąjį medį . Bet Švilpynukės įspėta ji arti prie jo nėjo .Nors...ji labai norėjo paimti mėginį . Palikusi kuprinę ( joje vėl buvo žaliai pilkšvas termosas su aviečių arbata be cukraus , jei kartais mergaitės ištrokštų ) ant žemės Lėja lėtai ėjo link medžio. Jos rankoje buvo raudonas kišeninis peiliukas ir maišelis mėginiui .
Kojos ją tarsi pačios nešė link medžio . Prisiartinus ji labai atsargiai peiliuku nurėžė vos vos medžio žievės , stengėsi rėžti kuo mažiau , kad labai nežaloti medžio .Ji įdėjo mėginuką į maišelį ir jau buvo pasiruošusi grįžti prie kuprinės..bet jos kojas apraizgė medžio šaknys. Klastuolė pargriuvo ant kietos ir šaltos žemės , išmesdama iš rankų ir peiliuką ir mėginuką.
Lėja smarkiai susitrenkė galvą , todėl viskas atrodė kaip pro miglą...jos akys matė ilgą medžio šaką , kuri tiesėsi prie jos kaklo....
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Elladora Lassar

  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Rytoj - ir vėl rytoj - ir vėl rytoj...
Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
Elladoros apsiaustas kartas nuo karto apsiveldavo lapais ir žiedlapiais. Ji pamažu traukė miško pakraščiu ir ieškojo reikalingų žolelių. Pirmiausia jai reikėjo rasti radonlapę ugniažolę. Vargu, ar buvo dar nors vienas taip Elladoros mylimas augalas. Pastarasis tiko mažiausiai septyniems nuovirams. Mergina palengva tyrinėjo krūmynus vildamasi rasti nors keletą jai taip reikalingų lapelių. Po pusvalandžio nesėkmingų paieškų ji prisėdo ant sutrūnyti baigiančio rąsto atsikvėpti. Miškas kvepėjo drėgnomis samanomis, įprastais ir stebuklingais grybais, paukščių giesmėmis ir sirpstančiomis uogomis. Tamsiaplaukė užsimerkė. Kiek leido plaučiai įkvėpė nepaprastai gaivaus oro ir atsimerkusi, dešinėje pusėje, visiškai prie rąsto aptiko jai taip reikalingo augalo lapelius. Pagaliau! Ji išsitraukė iš kurpinės lininį maišelį ir pradėjo atsargiai skabyti lapus. Jei netyčia išraus su visomis šaknimis, užsiliepsnos miškas, o to Elladorai mažiausiai reikėjo. Prisiskynusi lapų (ir nepadegusi miško) Elladora užbūrė maišelį susitraukimo kerais, kad šis užimtų kuo mažiau vietos jos kuprinėje.
Toliau Elladora traukė jau kiek laimingesnė, nes kitus augalus pavyko rasti kur kas greičiau. Augalus ji susirinko palyginti greitai, visus lininius maišelius užkerėdavo ir saugiai susidėdavo į kuprinę. Paskutiniai jos sąraše buvo: auksaspalviai alksneliai (mažos, už saulę geltonesnės uogos, kurias sutrynus pasklisdavo be galo malonus šaltmėtės kvapas), juodžarslio žievė (Elladora labai nemėgo žaisti su medžių žieve, bet pastaroji jai buvo reikalinga vienam iš nuovirų), ir pipirinio sraigučio šaknelės (nors vargiai jas galima vadinti šaknelėmis, kai jų ilgis buvo bemaž 30 centimetrų). Mergina išsitraukė stiklainėlį ir prisiskynė kitame miško gale augusių auksaspalvių alksnelių. Rasti jų krūmelius buvo labai paprasta - visa miško dalis, kurioje jie augo, kvepėjo šaltmėte. Beveik prie pat jų augo ir juodžarsliai. Jie buvo kokių 500 metų senumo lapuočiai, kurie rudeniop ne pageltonuodavo, kaip įprasti medžiai, bet pajuoduodavo. Dažnai šis vaizdas aplinkinius nemenkai pašiurpindavo, nes atrodydavo, kad iš medžių išeina paskutinė gyvybė. Elladora prisipjovė žievės, susipakavo ją ir patraukė ieškoti pipirinio sraigučio. Šio keisto augalo tamsiaplaukė ieškojo pustrečios valandos. Jis pats buvo be galo mažas, bet šaknys buvo tokio ilgio, kad vienos šaknies užtekdavo 8 skirtingiems nuovirams išvirti. Kai pagaliau aptiko mažyčius daigelius, Elladora išsitraukė kastuvėlį ir pabandė atsikasti augalo šaknis. Pasirodo, šios buvo gerokai susiraizgiusios, todėl reikėjo kantriai pavargti, kol išsikasė jas pagal reikalavimus. Jei Elladora būtų nukirtusi bent nedidelę dalį, visas augalas būtų netekęs vertės ir būtų neveiksmingas. Visą vakarą praklaidžiojusi ilgaplaukė nusprendė, jog laikas grįžti į Hogvartsą, nes miškas sutemus labai pavojingas. Ji persimetė jau apsunkti spėjusią kuprinė ant kito peties ir lengvu žingsniu patraukė pilies kryptimi.
„Tik per klystkelius žmogus suranda tikrą kelią."
(J. V. Gėtė „Faustas")

*

zaibas2000

Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Urtė truputi vėlavo todėl vėl pasileido bėgti, tačiau kad ir kaip keista Lėjos prie miško nepamatė. Mergaitė nusprendė, kad jos draugė jau laukia jos pavėsinėje. Ji ramiai įžingsniavo į mišką.
Jos nurimusi širdis pašoko išgirdusi Klastuolės riksmą. Švilpė akimirksniu suprato jog draugė neatsispyrė pagundai paimti mėginį nuo medžio. Ji pasileido link riksmo šaltinio ir suspėjo pačiu laiku, Lėja jau buvo beprarandanti sąmonę. Urtė riktelėjo porą burtažodžių ir įstengė atplėšti draugę nuo žemės, tada nuvilko ją į pavėsinę nepamiršusi pačiupti Klastuolės daiktų. Vos atsidūrus saugioje vietoje ji pratrūko:
-Ką tu sau manei??? Negi neįspėjau?- jau truputi nurimusi pridūrė.- Ar paėmei nors kiek? Šio medžio žievė labai naudinga... Jai tau pasisekė gauti nors truputį galime išsivirti labai įdomių eliksyrų. Nesigiriant, gerai moku ir nuodus ir Herbalogiją....

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Atsipeikėjusi Lėja apsidairė
-Išgelbėjai mane ? - ji lengviau atsiduso -ačiū , maniau , kad baigsis blogiau.
Lėja kelis kartus sukosėjo
-Minėjai eleksyrus ???Šaunu. Manau , galėtumėme jų išsivirti pačios . Ta prasme kad ir šiame miške , šioje laukymeje....
Lėja atsistojo ir nuėjo prie kuprinės .Pamėmė termosą, užbūrė ir jis vėl pripilstė arbatos
-Vėl be cukraus - nusišypsojo
Trubuti atsigėrusi Lėja prabilo
-O jei tikrai ? Kokius eleksyrus galima būtų išvirti su šiomis šaknimis. Geriausia , kad jie praverstų. Pavyzdžiui - nematomo , nors , žinau , kad tokio tubūt nėra.
Lėja paėmė mėginį
-Va, kaip manai , kokiems eleksyrams tiek užtektų ?
Lėjos manymu , išsivirti eleksyrų be profesoriaus pagalbos būtų tikari šaunu.
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
Urtė sriūbtelėjo arbatos ir šyptelėjo:
- Galime virti sėkmės gėralą, bet jis labai sudėtinga ir užima daug laiko tad manau atkrenta. Dar yra kūno keitimo eliksyras, bet tau bus neįdomu, nes tu ir taip gali keisti savo plaukų spalvą. Atkrenta ir gyvybės eliksyras, nors būtų įdomu suteikti gyvybę staleliui, tačiau vampyro iltis jau seniai uždrausta,- tarsi sau, tarsi draugei šnekėjo Švilpė.-Iš visai įmanomų galima rinktis vakarėlio eliksyrą. Šis apipylus mūsų pavėsinę gali ją paversti tikru pižamų vakarėli rojumi. Dar mielai gaminčiau sodo viralą kuris padės išsiauginti,bet kokį augalą. Tad tau rinktis- pižamų vakarėlis ar sodininkystė, nes tavo paimtos žievės užteks tik vienam...
Kol jos draugė galvojo mergaitė knisosi kuprinėje kol ištraukė knygą paimtą iš bibliotekos. Čia jos ras ko reikia...
-Na tai ką virsim?

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
Lėją draugė labai pradžiugino
-Na, o kodėl negalim pasidaryti gyvybės eleksyro ? Nes sunku gauti vampyro iltį , taip ???
Klastuolės galvoje viskas lėkė pašėlusiu greičiu.
-Šiaip jau...aš galiu keisti ne vien plaukų spalvą , taigi..- klastuolė bandė surikiuoti mintis , kurių mišrainė dabar maišėsi jos galvoje - o jeigu aš užsiauginčiau iltis ? Tada vieną iš jų išmuščiau ir  viskas ! Tiesa , nesu įsitikinusi , ar jos ataugs..
''Nuo kada pradėjau kalbėti tokias nesąmones '' - pamanė Lėja
Ji atsistojo ir išėjo iš pavėsinės.Atsistojo ant žolės ir ėmė keisti savo išvaizdą.Ji užsiaugino iltis , akis nudažė ryškiai raudona spalva o odos spalvą išblyškino iki visiškai baltos.
-Na , panašu į vampyrą ? - Lėjai visa ta nesąmonė , kurią pati ir surengė kažkodėl atrofė labai juokinga. Netrukus ji akis nudažė sodria mėlyna , plaukus padarė ilgus ir visiškai tiesius
-Dabar aš elfas
Ji vėl pakeitė savo išvaizdą į normalią- plaukai vėl tapo orandžiniai , akys - lazdyno spalvos. Ilčių nebebuvo.
-Galėčiau atnešti dar.Juokauju - greitai pridūrė , pamačiusi draugės miną - gal pižamų vakarėlis , galėsim pakviesti daugiau žmonių . Gal surasim daugiau draugų ?
[[Luna: negalima dėti smailų RPG poste ;). Tad ištrink smie ir jį pakeisk kokiu nors žodžiu.]]

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Allison Luna Meko »
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Ats: Nuotykiai uždraustajame miške
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
-Žinai mane irgi labiau vilioja pižamų vakarėlis,- pasakė Urtė pagaliau nustojusi juoktis iš draugės išvaizdos.- Bet nenoriu, kad prieitų daug žmonių... Aš nemoku bendrauti, esu drovi... Susitarkime atsivesti po vieną draugę, gerai? Tada tikrai tilpsim, bet reikės atsinešti maisto, nes jo eliksyras neduoda.
Švilpė buvo taip užsivedusi, kad kai pagaliau žvilgtelėjo į knygą kurią laikė rankoje jos veido išraiška tapo beveik kenčianti.
-O ne!! Mums reikės dvidešimt sudedamūjų dalių, iš kurių tris labai sunku gauti. Su smaugenčio medžio žieve problemų nebėra, bet iš kur gauti mėlynosios žiedutės arba galios akmenį. Akmuo auga tik ten kur netoli labai tyras vanduo ir pavėsyje, o žiedutės tik labai gūdaus miško tankmėje... Aš tikrai netrykštu noru eiti gilyn į Uždraustą mišką... Plauk! Žinau kur esu mačiusi akmenį- taigi prie upelio! Galime nueiti nors ir dabar, o paskui teks pasisvečiuoti pas kentaurus miško gilumoj...
Mergaitės nudrožė takeliu link upelio.

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
Mergaites žingsniavo link miško, o priešais jas kaip tik galėdama greičiau skuodė kalytė, vardu Šypsenėlė.
Šyptelėjusi dėl tokio augintinės elgesio Lėja pažvelgė į Švilpynukę
- Nebijai eiti į mišką? Nes šiaip ten eidamos mes nusižengiam kelioms mokyklos taisyklėms...
Klastuolė padarė pauzę, leisdama draugei suvokti, kur jos eina, ir ar ji tikrai nori eiti toliau. Pati Lėja į mišką eidama jau ne pirmą ( ir tikrai ne paskutinį ) kartą nejautė jokios baimės nusižengdama. Aišku, mintis apie areštą neviliojo, bet juk visi žygiai turi ir pavojingą pusę
- Tu man taip ir nepapasakojai apie savo kilmę.
Lėja tikrai nebuvo iš tų žmonių, kurie apie kitus sprendžia ir draugus renkasi pagal kilmę ar išvaizdą. Svarbiausia klastuolei buvo vidinės vertybės.
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Emily Ravenclaw

Ats: Uždraustasis miškas
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
Emily galvoje kirbėjo begalės naujų minčių. Sulaukusi, kaip mergaitei atrodė, tokio keisto klastuolės klausimo, tik nusijuokė ir atsakė:
- Tu turbūt juokauji, žinoma nebijau. Kuo daugiau nuotykių patirsiu per šiuos mokslo metus, tuo daugiau papasakoti galėsiu tėvams.
Mergaitė ne vieną kartą girdėjo įdomių ir gan linksmų tėčio prisiminimų šia tema. O kaip Emily norėjo būti panaši į jį - tokia pat nutrūktgalvė! Matyt neleido moteriškas santūrumas... Arba rimtas mamos veidas atmintyje.
- Aš labai mėgstu pasivaikščiojimus naktį, tikiuosi tu irgi prieš juos nieko neturi? Manau galėtume ateiti dar ir sutemus, juk turėtų būti žymiai įspūdingiau, tiesa? - Emily pasižiūrėjo į Lėją savo pilkomis, iš džiaugsmo spindusiomis akimis. - Hm... Sakai kilmę... Aš kilusi iš burtininkų šeimos. Tėvai taip pat, bet va jau toliau giminės medy nesikapsčiau - seneliai mirė gan jauni, kiek girdėjau... O ir šiaip nelabai man įdomu.
Jau apėjome kokias 4 dideles duobes, panašias į kažkokius įspaudus, visą gausybę nugriuvusių medžių ir kelis įtartinai didelius urvus. Įdomu kur Lėja mane nusives...