2
2

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Neptunica Ameshville

  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • If I look okay, that doesn't mean I'm really okay.
Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Prieš 1 metus »
Kitame Uždraustojo miško gale, pačioje šiauriausioje miško pusėje, kur retai kas ateidavo stūksojo namas. Čia mažai kas pasirodydavo, nes net ir vasara čia būdavo lyg žiema. Be to virš namo ir dieną ir naktį "stovėdavo" audros debesys. Čia visada griaudėjo, žaibavo. Kartais kildavo tornadas. Daugelis nešdavo savo "kūdašių" iš šitos vietos. Kai kuriose legendose teigiama, kad šiame name gyveno ragana. Ši pabaigusi Hogvartsą prieš 100 metų ir neturėjusi kur eiti, mat jos šeima, priklausiusi Grifų Gūžtai, ją - klastuolę atstūmė, tad tuometinis Hogvartso direktorius leido jai pasilikti. Ši ir susikūrė namą Uždraustajame miške.

Pats namas labai labai apleistas, čia gyvenusi ragana mirė prieš 50 metų. Kalbant apie namo išvaizdą. Namukas kažkada buvo dviejų aukštų apšiltintas vasarnamis. Pirmame aukšte nedidelė svetainė su židiniu, dviem sofom ir kavos staliuku. Šalia vonia ir virtuvė. Antrame aukšte kažkada buvo 2 miegamieji, viename miegodavo ragana, kitame dažnas raganos svečias - kentauras. Namuose anksčiau vyravo balta, žalsva ir pilka spalvos, šiais laikais šių spalvų beveik nesimato. Kalbama, kad namas užburtas ir pakenks visiems pašaliniams, įėjusiems į namą be leidimo.

Įsiruošusi pasivaikščioti po Uždraustąjį mišką, klastuolė apsirengė ir išėjo iš Hogvartso pilies. Buvo jau šalta ir debesuota. Gerai, kad šilčiau apsirengiau, peršalimas man nereikalingas. toptelėjo. Mergina nužygiavo link miško, danguje protarpiais matėsi saulė, tačiau jos šiluma buvo lyg kažkur dingusi. Jau artėja žiema. Greitai pradės kristi sniegas. Sniegas, pirmakursiai pasilinksmins nusišypsojo pati sau penktakursė. Nors ji jau buvo nebe vaikas, tačiau buvo įsitikinusi - šią žiemą progos pasilinksminti nepraleis ir ji. Sužais su pirmakursiais sniego karą ir panašiai. Blackwood įžengė į mišką nesuprantu, čia šalčiau ar šilčiau oras miške buvo šiek tiek nesuprantamas, vis gi klastuolei šalta nebuvo, tad ji nužingsniavo toliau ir...Pasiklydo. Ji pirmą kartą pasiklydo, tačiau tai normalu, juk ji retai lankėsi šiame miške ir tik kelis kartus būdavo viena, o tada toli nenueidavo. Bandydama rasti išėjimą iš miško ji užklydo į šiaurinę miško pusę, o čia surado tą patį namą. Koks apleistas.Be to kodėl čia taip griaudėja? Juk ką tik buvo debesuota. Teks pabūti čia, kol audra praeis. Šviesiaplaukė įėjo į namą. Šiurpoka pagalvojo, bet tai jos negąsdino. Vis gi jai čia nepatiko, išėjusi iš namo klastuolė dar kelis kartus pasiklydo miške, tačiau galiausiai rado išėjimą ir grįžo į Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Gabriella Zaun

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #1 Prieš 7 mėnesius »
Gabriella net neįsivaizdavo ką ji veikia Uždraustajame miške. Akimirkai,ji pagalvojo,jog yra tikra savižudė. Nepaisant to,kad čia tikrai pilna pavojų,ji čia vaikštinėja sau viena,be to,ji gana toli nuklydo,kažkur į šiaurinę miško daly. Grifiukė nežinojo,ką ji čia veikia,ir kodėl ji čia,juk tikrai pakankamai prisiklausiusi ir prisiskaičiusi yra apie Uždraustąjį mišką. Galų gale,net yra girdėjusi legendą,jog pačioje šiauriausioje šio miško pusėje,kadaise gyveno ragana,ir čia dar vis turėtų būti jos namas,ir jame dedasi įvairūs keisti dalykai. Tiesą sakant,šią legendą ji išgirdo šį rytą iš savo bendrakursės. Tačiau Gabriella vis dėl to manė,kad tai tik prasimanymas. O galbūt ne? Galbūt ji kaip tik,eina įsitikinti,ar toji mergaitė sakė tiesą? Tiesą sakant,grifiukė pati nežinojo,kokiu tikslu ji čia atsidūrė. Na,ji visada norėjo nueiti į Uždraustąjį Mišką,tačiau eiti vienai.. Ne pats geriausias sumanymas. Tačiau,kartais gerai pabūti vienam,su savo mintimis. Tad,Gabriella patraukė toliau į miško glūdumas. Grifiukė visiškai nepažinojo miško ir jo vietovių,tad pasiklysti jai,čia buvo vieni juokai. Na,tiksliau,ji čia jau pasiklydo,tačiau,kad ir kaip keista bebūtų,pirmą kartą mergaitei visiškai nerūpėjo,kad ji nusižengia taisyklėm. Pirmą kartą,jai buvo visiškai vienodai,kad galbūt iš čia ji neišneš sveiko savo kailio.
Gabriella vis žingsniavo greitu žingsniu nesustodama. Ši vis ėjo ir ėjo,pati nežinodama kur,ir nežinodama kas jos gali laukti. Neilgai trukus grifiukė priėjo kažkokį pastatą ar kažką panašaus į tokį. Ši,trumparegė,ir kaip visados pamiršo savo akinius ir lęšius. Nu ir sekasi čia man,kaip visada,nei akinių nei lęšių... Ar aš kadanors prisiminsiu tai,jog esu trumparegė,ir bet kada galiu atsitrenkti į medį? Priėjusi kiek arčiau,mergaitė suprato,kad tai namas. Šioji prisiminė bendrakursės pasakojimą ryte,prisiminė,kaip mergaitė pasakojo,kad ten šalta ir žvarbu,o virš namo visuomet stovi debesys. Gabriella neteko amo,ir kokias kelias akimirkas stebėjo pastatą,kol jai į galvą toptelėjo,kad jos bendrakursė tikrai neišsigalvojo legendos,ir,kad namas tikrai tikras. Grifiukė įsižnybė sau kelis kartus į ranką,kad įsitikintų,kad nesapnuoja. Ir nors ji ir jautė žnybtelėjimus,ji tikrai negalėjo patikėti,kad štai ji,stovi prieš kadaise gyvenusios atstumtosios raganos namą. ji negalėjo patikėti,kad yra pačioje šiauriausioje Uždraustojo miško dalyje,negana to,viena,pasiklydusi ir apsirengusi gana vasariškai,kai čia ganėtinai žvarbu. Jei kam gali taip "pasisekti" tai tik man... Gal jau metas nešt kudašių iš čia,kol aš dar gyva? Pamąstė sau.
Tačiau smalsumas buvo didesnis už norą dingti iš šios vietos,tad grifiukė nusprendė žengti į namo vidų ir tenais apsižiūrėti...

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VII kursas
  • *
  • 581
  • Taškai: 48
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #2 Prieš 3 mėnesius »
Žingsniuodama sniego nuklotu žemės paviršiumi Luna stebėjo lėtai krentančias snaiges. Ilgą, bordo spalvos švarką nuklojo mažutės snaigės paversdamos šį tikru Kalėdiniu simboliu. Perbraukusi ranka per juodus, snaigėmis papuoštus plaukus mergina nubraukė šias, tačiau netrukus jų vietą užėmė kitos. Juodi plaukai pasipuošė snaigėmis, kaip ir bordo spalvos švarkas. Nuleidusi galvą mėlynakė nužvelgė puriu sniegu nuklotą žemę. Nors sniego sluoksnis dar nesiekė kelių, tačiau užmigusios žemės nebebuvo matyti. Stebėdama užmigusią gamtą, kurią vis labiau ėmė puošti sniegas, juodaplaukė nė nepastebėjo, kaip įžengė į Uždraustąjį mišką. Šis, regis, taip pat buvo užmigęs priversdamas čia atėjusius patikėti, kad tapo visiškai nepavojingas. Vis dėl to ryškiai mėlynų akių savininkė nusprendė išlikti budri ir žengdama šiugždančiu miško paviršiumi gaudė kiekvieną garsą. Deja, šių čia beveik nebuvo. Girdėjosi tik tarp medžių vinguriuojančio šalto vėjo švilpimas. Žengdama tvirtais, tačiau lėtais žingsniais Luna priėjo šiaurinėje dalyje stovintį namą. Virš šio stūksantys audros debesys ir žaibai lydimi griaustinio verste vertė apsisukti ir grįžti iš ten kur atėjus, tačiau mergina drąsiai žengė keistojo namo link. Stebėdama siautėjančius žaibus mėlynakė apsidairė. Nors kieme jau karaliavo žiema ir šaltis, tačiau čia, regis, buvo dar šalčiau. Medžiai aplink atrodė mirę, vietoj to, jog būtų užmigę žiemos miegu. Nusukusi žvilgsnį nuo medžių mergina žvilgtelėjo į tamsiai rudas duris priešais. Turbūt jei būtų žinojusi visą šio namo istoriją būtų apsisukusi ir grįžusi į pilį, o galbūt tik dar drąsiau būtų žengusi vedama smalsumo. Kad ir kaip ten bebūtų, dabar Luna stovėjo prie tamsiai rudų durų aplink jausdama kandžiojantį šaltuką. Šis tarsi norėdamas įspėti apie gresiantį pavojų niekur nesitraukė nuo juodaplaukės, net gi tuomet, kai ši įžengė į vidų. Jei daugelyje namų įžengus pasitinka maloni šiluma ir jaukumas, tai šiame karaliavo dar didesnis šaltis pranešantis apie gręsiantį pavojų. Paleidusi duris Luna žengė kelis žingsnius nužvelgdama dulkėmis nuklotas grindis ir seniai nebegyvenamus kambarius. Už nugaros užsitrenkus durims šešiolikmetė krūptelėjo. Atrodo, jog čia būtų gyvenusi išprotėjusi ragana... O kad mergina būtų žinojusi, jog taip ir buvo, deja, apie tai nė nenutuokė. Vis dar įtempusi vilkolakės klausą juodaplaukė žvelgė į dulkėmis nuklotus baldus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Luna Gardner »

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • VII kursas
  • *
  • 505
  • Taškai: 16
  • Lytis: Vyras
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #3 Prieš 3 mėnesius »
Elijah, kaip visad, ilgai negalėdavo išbūti pilyje, jam reikėjo erdvės, miško, gamtos ar bent jau būti ten, kur galima jausti pavojų ar šaltį.
Tad šiandien vampyras "tripė" sniegą keliaudamas link Uždraustojo miško ir kažko ten manėsi paieškosiantis, nes pamokos, namų darbai taip 'iškvaršino" galvą, kad norėjosi nuotykių, azarto, turbūt dėl to jis ir pakliūvo į Grifų Gūžtą, nes kitos jo savybės, labiau priklauso Klastūnynui.
Vos tik įžengė į mišką pasileido nežinomu keliu, tačiau kažką matė ir tuo sekė, jis ir pats nežinojo, kieno pėdsakai užsiliko sniege, tačiau rodėsi dar švieži. Turbūt ne man vienam norisi nuotykių.. Nežymiai šyptelėjo Grifas ir pasileido paskui kažkieno paliktais pėdsakai, kurie greit ir baigėsi.
Jaunasis vampyras dabar stovėjo prie rudų durų, kelis žingsnius atsitraukęs, ėmėsi dairytis. Čia, šiaurinėje miško dalyje stovintis namas, atrodė, gana niūrus virš jo kabojo audros debesys, o aplinka visi gyviai, medžiai atrodė išmirę ir niūrūs, o kaustantis šaltukas gėlė dantis, nors žalsvai - melsvų akių savininkas buvo vampyras ir šalčio jis nejautė, tačiau šįkart jautė, kaip ji perskrodžia įvairios bangos, kurios kūną vertė pašiurpti.. tačiau tai vyko dėl to, kad čia viskas aplink buvo šiurpu ar dėl to, kad šalta, sunku suprasti.
Ilgai stovėdamas ir dairydamasis pagaliau susiprotėjo įeiti į vidų, nors smegenys liepė nešti iš čia savo "kudašių" kuo toliau, nes nežinia kas laukia viduje, tačiau jis nebūtų jis. Vos tik pravėrė duris jį kažkas perspėjo, kad šis iš čia nešdintusi, tačiau ne, kurgi.
Viduje buvo viskas užklota dulkėmis, baldai, tačiau Dawson' o klausą privertė sustoti ties žmogaus širdies plakimu, kuris girdėjosi truputį tolimiau, jam šis atrodė pažįstamas, tačiau namo šaltis ir niūrumas privertė viską užmiršti, o durims užsitrenkus jis tik pažvelgė atgal ir pabandė jas atidaryti, tačiau nesėkmingai, tad nusprendė apsidairyti.
- Č - ččia y - yra kas n - nors? - Mikčiojančiu balsu klaustelėjo šešiolikmetis ir žengęs kelis žingsniu išvydo žmogaus siluetą, kuris priminė Luną, tačiau jis tuo labai abejojo ir nenorėjo, kad kokia dvase, kuri gali gyventi šiame name, jį apgautu.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VII kursas
  • *
  • 581
  • Taškai: 48
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #4 Prieš 3 mėnesius »
Seniai nenaudojami baldai stovėjo palikti dulkėti, paveikslai kabantys ant sienos tapo nebeįžiūrimi dėl nublukusių dažų ir didelio dulkių sluoksnio, o grindyse per kelis dešimtis metų susidarė nemaži plyšiai. Namas, kaip siaubo filme, tetrūko, jog imtų dėtis keisti dalykai ir iš rūsio išlįstų kokia nors pagieža. Cha, būtų smagu. Tyliai suurzgusi Luna dar kartą nužvelgė vidų ieškodama rūsio. Galbūt siaubo filmuose rodoma tiesa? Žengusi kelis žingsnius mergina žvilgsniu nužvelgė į antrą aukštą vedančius laiptus, o tuomet žvilgsnis užkliuvo už šalia esančių laiptų. Šie, regis, vedė būtent ten, kur ir norėjo juodaplaukė. Galbūt iš tiesų esu savižudė? Uždėjusi ranką ant apdulkėjusios durų rankenos mėlynakė jau ruošėsi nulenkti šią, kai pasigirdo lauko durų girgždėjimas. Sustingusi šešiolikmetė klausėsi girdimo širdies plakimo. Šis visiškai nepriminė žmogaus širdies dūžių. Elijah'us... Merginos širdis iš džiaugsmo suplakė kelis kartus greičiau. Netrukus tyliame namo viduje nuskambėjo vaikino balsas. Paleidusi durų rankeną mėlynakė puolė prie jaunojo vampyro. Nė pati nežinojo, ar taip veikė aplink tvyrantis šaltis, ar papraščiausiai buvo per daug pasiilgusi Elijah'aus. Pribėgusi mergina apsivijo rankomis vaikino kaklą ir apkabinusi šį nusijuokė.
-Taip, šiame name yra kai kas,-šyptelėjo ir atsitraukusi žvilgtelėjo į jaunąjį vampyrą. Taip, nuostabi vieta pasimatymui.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • VII kursas
  • *
  • 505
  • Taškai: 16
  • Lytis: Vyras
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #5 Prieš 3 mėnesius »
Elijah stovėjo ir dvejojo ar tai tikrai Lunos siluetas, kurį jis dabar mato, tačiau stengėsi išlikti budrus ir neapsirikti, juk yra girdėjęs įvairių legendų apie šį pastatą.
Vos jis žengė du žingsnius, Luna kaip mat apsivijo vaikino kaklą rankomis, šis atsakė tuo pačiu savąsias sunėręs aplink merginos liemenį.
- Kas? - šyptelėjo Chris' as pakštelėdamas jai į skruostą. - Tai ką čia veiki? Nori mirt? - Kiek rimčiau klaustelėjo Dawson' as išgirdęs keistus garsus sklindančius antrajame aukšte. - Girdi? - Paklausė vilkiūkštės ir žengė kelis žingsnius arčiau laiptų, kurie vedė į antrąjį aukštą.
- Na ką panelyte, neriam į nuotykius? - Šyptelėjo Elijah ir ėmė kilti laiptais, kai staiga garsas tiesiog ėmė "pjauti ausis", turbūt dėl to, kad klausa buvo per daug gera, tačiau jis stengėsi tai ignoruoti.
- Eisime ten? - Stovėdamas prie durų, iš už kurių ir sklido tie garsai, klausiamai pažvelgė į merginą ir išsitraukęs lazdelę, jas pravėrė...

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VII kursas
  • *
  • 581
  • Taškai: 48
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #6 Prieš 3 mėnesius »
Tylą, karaliavusią namo viduje, perskrodė vaikino balsas.
-Seklys Morka,-nusijuokusi atsakė juodaplaukė. Nujautė, kad jaunasis vampyras ją čia atsekė, tik nežinojo ar savo noriu, ar vedamas smalsumo. Vis dėl to apie tai ilgai negalvojo. Pajutusi Elijah'aus bučinį ant skruosto Luna kilstelėjo savo lūpų kampučius.
-Galėčiau to paties paklausti ir tavęs,-žvilgtelėjo į žaliai melsvas vaikino akis.-Ne, nenoriu mirti, bet gyvenimas be nuotykių - ne man,-šyptelėjo ir jautriai vilkolakio klausai pagavus keistus garsus kryptelėjo galvą. Iš antrojo aukšto sklido keisti garsai priversdami visą namą šiurpti nuo sukeliamo garso. Pakėlusi galvą mergina įsmeigė žvilgsnį į laiptus, vedančius į antrąjį aukštą. Elijah'ui žengus šių link juodaplaukė kelias akimirkas dvejojo. Nors nuojauta vedė į rūsį, tačiau smalsumas, kas kelia tokį garsą buvo stipresnis. Linktelėjusi vaikinui Luna žengė paskui šį.
-Su mielu noru,-kilstelėjo savo lūpų kampučius ir nėrė paskui rudaplaukį į viršų. Deja, nė nespėjus pasiekti durų jautrią vilkolakės klausą pervėrė nepakeliamas garsas. Užsidengusi ausis mergina kelias akimirkas laukė, kol garsas nurims arba jautri klausa apsipras su tuo. Nė nespėjus sulaukti garsas ėmė slopti, kol liko vos girdimas. Užšokusi paskutinius laiptelius mėlynakė atsistojo šalia vaikino ir išsitraukusi savąją burtų lazdelę linktelėjo jaunajam vampyrui. Vos tik Elijah'us pravėrė kambario duris garsas nurimo. Atrodė, jog jo ten nė nebuvo. Sutrikusi Luna žvilgtelėjo į vaikiną ir žengusi per durų slenkstį sustojo tuščiame kambaryje. Šiame, rodos, nebebuvo gyvos dvasios jau daugybę metų. Vis dar neprarasdama budrumo mergina nužvelgė kambario sienas, kai staiga žvilgsnis užkliuvo už iš kažkur atsiradusio kirvio. Šio aštria geležte varvėjo kraujas, o visame kambaryje pasklido geležies ir kraujo kvapas.
-Kas per?...-kryptelėjusi galvą šešiolikmetė žvilgtelėjo į vaikiną, kai staiga tiesiai prie pat kaklo praskriejo ką tik gulėjęs kirvis. Vos spėjusi pasilenkti mergina išvengė šio kirčio ir laimei ginklas nurėžė vos kelis juodus plaukus. Ramiai plakusi širdis ėmė daužytis, it pašėlusi. Žvilgtelėjusi į sieną priešais Luna išvydo joje įsmigusį kruviną kirvį. Giliai atsidususi mergina atsisuko į vaikiną. Už šio esančios durys garsiai užsitrenkė palikdamos abu jaunuolius kambaryje. Švesiai žaliomis durimis ėmė tekėti raudonos spalvos dažai. Žinoma, taip atrodė tik iš pradžių. Vos po kelių akimirkų mergina suprato, jog tai tikrai ne dažai. Durimis tekėjo kraujas, kuris netrukus išraižė tris žodžius. "Dinkit iš čia". Žengusi atatupsta juodaplaukė žvilgtelėjo į vaikiną. Belangis kambarys įkalino jaunuolius, o vienintelis išėjimas užsitrenkė jiems prieš nosį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Luna Gardner »

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • VII kursas
  • *
  • 505
  • Taškai: 16
  • Lytis: Vyras
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #7 Prieš 3 mėnesius »
- Aš Seklys Morka? - Pasiteiravo vaikinukas. - Kodėl taip sakai, ką aš sekiau, gal save? - Klaustelėjo Elijah žaisdamas veide su sarkastiška šypsena, tačiau, tą šypsena galėjo dingti, jei ši dar pasisvaidys tokiais "kaltinimais", nes šis jos nesekė. - Nesekiau tavęs, tiesiog išėjau į lauką, nes atsibodo tūnoti viduje per daug nuobodu ir neįdomu. - Užbaigė Dawson' as ir perskrodė merginą šiltu žvilgsniu.
Elijah kartu su mergina pateko į tikrą pragarą. Neapsakomas garsas "pjovė" ausų būgnelius, tačiau šis greit ėmė slopti, o pravėrus duris pasimatė tuščias kambarys, kuriame atrodė, jog nerasi gyvos dvasios, baugu, dar šalčiau nė apačioje, atrodė, kad šiame name gyvena sielos, kurios neprasibrauna į rojų.
Staiga tuščias kambarys tapo nebetuščiu, staiga jame atsirado kirvis ir kraujo kvapas sklindantis nuo jo.
- Aha, kas per..?- Pasiteiravo Chris'as , kai tuo pat metu tas kirvis praskriejo pro Luną, šis labai išsigando, o merginai pasilenkus ir spėjus išvengti smūgio jis atsikvėpė ir pagriebęs merginą, savo galiomis pasinaudojęs bandė pasprukti iš namo, tačiau durys buvo visos užtrenktos, nors užrašas liepė iš čia dingti, tačiau išėjimo nebuvo.
- Pakliuvome į bėdą, - kiek susirūpinęs išspaudė jaunasis vampyras ir ėmėsi dairytis, tačiau namas darėsi vis neramesnis ir kuo toliau tuo labiau vertė juo šiurpti, vos tylia aprėpia visus kambarius, kažkur pasigirsta moters balsas, kuris tiesiog žviegia, o iš jo sklindantis garsas, verčia kištis ausis, tačiau ką toliau daryti Grifas nežinojo, bet nenorėjo, kad nukentėtu mergina, tad bandė saugoti savo ir jos kailį, tačiau ko tikėtis jis tikrai nežinojo.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VII kursas
  • *
  • 581
  • Taškai: 48
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #8 Prieš 3 mėnesius »
Kambaryje nuskambėjus vaikino klausimui Luna papurtė galvą.
-Ne, tai tebuvo pokštas, kalbėjau apie save,-vos šyptelėjusi Elijah'ui mergina apsidairė. Namas vis labiau priminė šiurpą keliantį apsėstą pastatą. Ar kada nors nustosiu atsidurti tokiose vietose, kur net pats velnias bijotų eiti? Stovėdama viduryje kambario juodaplaukė apsidairė. Kirvis vis dar buvo įsmigęs į sieną priešais, o durimis varvėjo kraujas. Turbūt kitas jaunuolių vietoje būtų ėmęs panikuoti ir mirtinai išsigandęs, tačiau Luna stengėsi nustumti šiuos jausmus į šalį leisdama karaliauti šaltam protui. Išėjimo iš kambario, regis, nebuvo. Žvilgsniu bėgiodama dulkėmis nusėtomis grindimis mėlynakė laukė naujo puolimo. Staiga ėmė gailėtis, jog čia atėjo. Vis dėl to kelio atgal nebuvo. Nebeketindama daugiau nė akimirkos pasilikti šiame kambaryje mergina priėjo prie durų ir spyrė tiesiai į šias. Regis, krauju nulietos durys nė neketino atsidaryti. Suurzgusi Luna pabandė dar kartą, tik šįkart panaudodama ir vilkolakės galią. Tvirtai stovėjusios durys staigiai atsidarė.
-Nežinau, kaip tu, bet aš čia nebenoriu pasilikti,-žvilgtelėjusi į vaikiną juodaplaukė timptelėjo šį už rankos ir pasileidusi laiptais žemyn sustojo pirmajame aukšte. Žvilgtelėjusi pro petį mergina paskutinį kartą žvilgsniu nužvelgė kruvinas duris ir palaukusi Elijah'aus pasileido bėgte į kiemą. Žinojo, jog likus dar kelioms minutėms, iš namo ištrūkti nepavyks, bent jau gyviems, tai tikrai.
-Nuotykis kupinas netikėtumų, tiesa?-šyptelėjo žvelgdama į žaliai melsvas vaikino akis.-Bet manau, kol kas jų užteks...grįžtam į pilį?-dar kartą šyptelėjusi juodaplaukė patraukė link pilies nė nežvilgtelėdama į už nugaros likusį namą.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • VII kursas
  • *
  • 505
  • Taškai: 16
  • Lytis: Vyras
Ats: Namas šiaurinėje miško dalyje.
« Atsakymas #9 Prieš 3 mėnesius »
Elijah paignoravo visus merginos žodžius, nes jis pats jų neturėjo po įvykių, kurie nutiko, turbūt pasirodė pats silpniausias kada matytas padaras, kuris nemokėjo nieko.. Jis to garsiai nepasakė, tačiau jautėsi suniekintas su pačiu velniu, nes jo silpnumas, kurį jis parodė, buvo žiauresnis ir už pragarą, o dar savo merginai tai parodė.
Lunai pradėjus trankyti duris, jis net nesusivokė jai padėti, stovėjo lyg mūras, tačiau taip, ji visko ėmėsi viena, jis žinojo, kad ji stipri, tačiau per daug ji stengėsi tai parodyti.
- Aš.. - vos tik leptelėjo vaikinas, buvo ištemptas iš namo.. Na šaunu, negi paeiti pats nemoku, - pamįslijo vaikinas ir atsiduręs lauke giliai įkvėpė.
- Aha, - tik šaltai linktelėjo Elijah ir pasuko link pilies kartu su mergina, tačiau visą kelią einant link ten negalėjo pratarti nė žodžio, nes kažkoks gumulas gerklėje vertė tylėti, nes pykčiai prieš šventes blogiausias dalykas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Elijah Chris Dawson »

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019