0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Devyniukė

     Štai ir išaušo toji diena, kurios mokiniai baisiausiai laukė, o patys čempionai trokšte troško nukelti dar bent porai dienų. Negalėdami patikėti savo laime - jie pagaliau stebės didžiausią renginį savo akimis! - visi visi mokiniai, nuo mažiausių pirmakursių, kuriems visa tai nesuvokiamas stebuklas, iki kiek nusivylusių septintakursių, nes ne jie buvo išrinkti šių metų dalyviais, traukė gilyn į Uždraustąjį mišką. Pamiškėje nieko ypatingo neišvydę, kai kurie jau ėmė nervintis, tačiau paėjėjus kiek giliau į miško tankymę, prieš visų smalsuolių akis išdygo niekada čia nestovėjusi didžiulė šventykla. Visi kaip vienas troško sužinoti kas toje šventykloje slėpėsi, tačiau, deja, žiūrovus nuo šventyklos skyrė aukšta tvora, pro kurią nė vienas nemėgino pralysti.
Pirmoji užduotis

     Giliai Uždraustąjame miške buvo pastatyta didžiulė senovinė šventykla. Šventykla buvo tokia didžiulė, kad medžių tankmėje žiūrovai negalėjo įžiūrėti jos galo, tačiau nepaisnat to, akis traukė ypatingi šventyklos raštai, įvairi augmenija ant šio pastato, liudijanti jo senumą - vijokliai, sąmanos. Maža to, šventykla buvo visa aptrupėjusi, kas leido suprasti, kad ši tikrai po truputį byra ir didžiulių dramatiškų kovų su slibinais ar kalnų troliais neatlaikytų. Ne slibinai ir ne troliai, tačiau čia buvo įsiveisiusios dvi didžiulės gyvatės, atgabentos iš Magijos ministerijos paslapčių departamento, kuris, specialiai šiam turnyrui, sukūrė naują gyvačių atmainą. Gyvatės, kurių ilgis siekia netgi aštuonis metrus, yra puikiai prisitaikiusios prie tamsos, esančios šventykloje - jos puikiai regi tamsoje, tačiau ne šviesoje, tad prie kartais pasitaikančių šventykloje  metalinių indų su žarijomis, suteikiančių apšvietimą, gyvatės praranda gerą regėjimą. Tačiau be regėjimo, jos taip pat pasižymi labai stipria klausa ir uosle, tad surasti čempionus milžiniškoje, klaidų labirintą pirmenančioje šventykloje - joms juokų darbas. Gyvatės kaip ginklą prieš čempionus gali panaudoti savo lipnius žvynus, kuriuos palietus, čempionas prilimpa prie gyvatės arba įkąsti čempionui, taip sulesidamos nuodų, kurie sukelia haliucinacijas. Tačiau nugalėjus savo gyvatę (kiekvienam čempionui yra skirta viena gyvatė), čempionui iš jos gerklės reikia ištraukti didžiulę sėklą, dydžiu prilygstančią suaugusio žmogaus delnui ir, šventyklos vidury suradus didžiulį aukurą su žalia liepsna, įmesti sėklą į jį ir sudeginti.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Šiandien buvo svarbi diena, tik Elliw neprisiminė, kodėl. Visi aplinkui buvę berniūkščiai ir mergiūkštės ėjo kažkur, tad velsietė nutarė, kad jai reikėtų eiti kartu. Tikėtina, kad ten bus pamoka, o ji buvo gera mergaitė. Taigi negalėjo tiesiog paimti ir nenueiti. Ne, reikėjo mokytis ir galbūt galų gale įsidėmėti mokyklos pavadinimą. Šiek tiek trikdė tai, kad nemaža dalis pirmą kartą matomų berniūkščių ir mergiūkščių ėjo prie jos ir linkėjo sėkmės. Žinoma, Elliw būtų skubiai šį faktą pamiršusi, tačiau tai pasikartojo tiek kartų, kad net ir ši puikia atmintimi pasižyminti mergaitė tai įsiminė. Tiesa, tik kelioms minutėms. Atsidūrusi kažkur ji neįsivaizdavo, kodėl yra būtent čia ir kur dingo visi kartu su ja ėję žmonės. O gal niekas nėjo? Ar gali būti, kad atmintis ją apgavo? Tikriausiai taip ir buvo. Tai šiek tiek sutrikdė, tačiau klastuolė neketino pasiduoti. Nelabai toli nuo jos vis dėlto buvo kažkoks berniūkštis, kurio niekada anksčiau nebuvo tekę matyti.
- Kas tu? - rimtu balsu paklausė velsietė, tačiau netruko to klausimo pamiršti. Kaip ir to, kad netoliese buvo kažkoks žmogus. Ne, dabar Elliw tiesiog spoksojo į kažkokį statinį, kuris visiškai nebuvo panašus į teleskopą. Sulig ta mintimi klastuolė susivokė neturinti su savimi astronomijos prietaiso ir, žinoma, labai išsigando. Neįsivaizdavo, kaip reikės ištverti visą dieną (ar kelias minutes) neįsivaizduojant, kur yra didžiausia įmanoma brangenybė. Taigi dabar svarbiausia buvo išsiaiškinti, kur išnyko teleskopas. Vėliau jau bus galima galvoti ir apie kitus dalykus, kurie kol kas buvo visiškai nereikšmingi. Deja, aplinkui nesimatė nė vienos iš penkių gerų mergaičių, su kuriomis labai norėjosi susitikti. Tik jos sugebėtų paaiškinti, kas čia dedasi. Kodėl Elliw atsidūrė kažkokioje neaiškioje vietoje, kurioje nėra nė vieno teleskopo? Ką ji čia iš viso daro?
Galbūt reikėjo eiti į kažkokį neaiškų pastatą. Bet kaip žinoti, ar ten bus bent vienas astronomijos prietaisas? Eiti jų ieškoti Elliw paprasčiausiai neturėjo jėgų - prastai išsimiegojo (nors to neprisiminė), tad dabar buvo gerokai pavargusi. Labiausiai norėjo... Ne, ne miego. Surasti teleskopą ir penkias drauges. Tada jau bus galima eiti į tą keistą pastatą pamiegoti.
Deja, panašu, kad į keistąjį pastatą eiti teko anksčiau nei pas brangenybę. Tai gerokai sutrikdė, ir klastuolė pradėjo atkakliai mąstyti, ką reikėtų apkaltinti. Žinoma, kaltos buvo tik tos penkios bjaurios mergiūkštės (ir visai nesvarbu, kad viena iš jų yra berniūkštis, tuo labiau, kad šito fakto Elliw neprisiminė). Taigi ji sušuko:
- Tai tu kalta!
Galų gale atsidūrė viduje ir tą pačią akimirką pamiršo, kur jai reikėtų eiti, kad atsidurtų ten, kur buvo prieš tai. Tiesa, kadangi ankstesnė buvimo vieta taip pat buvo išnykusi iš atminties, tai nebūtų davę daug naudos. Ech, viskas buvo tiesiog siaubingai sudėtinga ir, maža to, baisu. Turbūt reikėjo kur nors eiti, tačiau Elliw nė neįsivaizdavo, kas čia vyksta. Nesuprato kur esanti ir ką čia daranti. Tikėtina, kad ieškojo teleskopo, bet kodėl būtent čia?
Nutarusi, kad į šitą vietą ją atviliojo kokia nors bjauri mergiūkštė, velsietė supyko. Jau norėjo jas visas apkaltinti, tačiau vieta atrodė esanti keistai tuščia. Tai tarsi bylojo, kad kaltinimo niekas neišgirs, o tai daryti be reikalo Elliw nebuvo nusiteikusi. Liko tylėti, tad klastuolė būtent tai ir darė.
Po kurio laiko tylėti pasidarė nuobodu, bet ji jau buvo pamiršusi, ką šiuo atveju būtų galima pasakyti. Susimąsčiusi bandė apsižvalgyti, tačiau matė tik kažkokį nejaukų pastatą, kuris nuo kiekvieno Elliw prisilietimo galėjo sugriūti. Nutarusi išbandyti šitą teoriją klastuolė žengė artimiausios sienos link ir prisilietė. Nemenkas gabalas tinko atskilo ir keistai garsiai nukrito ant žemės. Ko gero, čia pasidarbavo bjauriosios mergiūkštės, mat bjauriai suskaudo dešinę pėdą.
- AUČ! - garsiai sušuko Elliw, nors neprisiminė, kodėl tai daro. Vis dėlto vieta ir laikas atrodė tinkami sušukti būtent šią frazę.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Ir vėl tas iki kaulų smegenų pažįstamas judulys kaustė vaikino kūną ir mintis. Vaikinukas labai nervinosi dėl šios burtų trikovės turnyro užduoties. Jis nežinojo ar kerai, kuriuos jis išmoko bus naudingi, jis nežinojo ar jo spėjimai buvo nors truputį teisingi. Jeigu jisai ir profesorius buvo visiškai neteisūs? Jei jie tiesiog nuėjo į lankas su savo spėjimais ir mintimis? Tada visa tai bus tisiog klaida ir vaikino gyvybė galės pradėti, tiesiogine ta posakio prasme pradėti kabėti ant plauko. O vaikinukas dar tikrai labai norėjo gyventi ir toliau auginti įvariausius gyvūnus savo kurpinėje, kuri buvo it guminė.
Su savo apkrautomis mintimis, Jones pavardės savininkas žingsniavo Uždraustojo miško link. Daug vaikinų ir merginų linkėjo vaikinukui sėkmės, tačiau vaikinukas bijojo, kad vien sėkmė šį kartą jam nepadės. Dažnai sėkmė būdavo dalykas, kurio jam labiausiai trūkdavo, tačiau dabar jam reikės tikrai ne vien tos sėkmės, kurios jam visada tragiškai trūkdavo. Jam reikės būti šaltu, gerai kritiškai mąstyti ir atsiminti visus kerus, kuriuos kada nors mokėsi, kadangi jis nežinojo kas gi gali nutikti. Bet kada ši užduotis galėjo pasisukti visiškai netikėta ir nenuspėjama linkme, kuri galėjo netgi nužuti vaikiną arba kaip tik jį labai išgelbėti iš keblios situacijos. Galiausiai lėtais ir sunkiais žingsniais, jaunasis magizoologijos žinovas pasiekė vieta, kurioje turėjo vykti pirmoji Burtų trikovės užduotis. Ši vieta jam siuntė keistas emocijas ir labai keistus jausmus, kurie jam labai nepatiko. Tai buvo šventykla, kuri atrodė iškilmingai, tačiau labai jau nesaugiai, tai yra tragiškai. Rudų plaukų savininkas galvojo, kad ta šventykla vos vėjui stipriau papūtus tiesiog sugrius it koks nors žiobarų mago pastatytas kortų namelis. Na, o tas kortų namelis beveik niekada nestovėdavo normaliai.
Šiais metais šalia vaikino stovėjo ta keista mergaitė, kuri visur paskui save tampydavosi teleskopą. Tiesa, dabar ji buvo be jo kas buvo labai jau keista. Galbūt trumpų plaukų savininkė buvo atsikračiusi šios žvaigždėms stebėti skirtos priemonės? O gal šį prietaisą sudaužė ir nebegalėjo jo nešiotis, kadangi jis buvo per daug sugadintas? Deja atsakyti į kilusius klausimus vaikinukas negalėjo, kadangi atsakymų paprasčiausiai nežinojo. Jis beveik nepažinojo šitos teleskopų mėgėjos, tad daugelis dalykų apie ją Jones pavardės savininkui buvo visiškai neaiškūs ir nesuprantami. Ji tiesiog buvo keistuolė, kurios Švilpynės koledžo čempionas nepažinojo.
Po kelių akimirkų vaikinas kilęs iš Prancūzijos galėjo eiti į vidų. Iš pradžių jis sekė paskui mergaitę, kadangi vaikinukas nusprendė, jog viena ji šitoje šventykloje tikrai labai ilgai neišbus. Kažkur viduje rudų akių savininkas jautė kažkokį pareigos jausmą, kuris vertė stebėti ir saugoti mergaitę. Kiek vaikinukas girdėjo iš kitų mokinių, mergaitė buvo jaunesnė už jį. Juk jaunasis magizoologas buvo septintakursis, tad nenuostabu, kad jis buvo vyresnis , tačiau jis puikiai prisiminė kaip jam buvo baisu ir nesmagu kai jis buvo penktame kurse. O ta užduotis kur reikėjo kovoti su troliu jam buvo daug baisesnė nei užduotis kur reikėjo gamintis priešnuodį. Na, žinoma už labirintą nieko baisiau net būti negalėjo, tačiau trolio užduoties metu jis šiek tiek susižeidė. Būtent dėl šių priežasčių jisai sekė klastūnyno čempionei iš paskos. Greitai magizoologijos mėgėjas išgirdo mergaitės aiktelėjimą. Jis sunkiai atsiduso, kadangi mergaitė greičiausiai susižeidė. Jones buvo labai jos gaila, tačiau jis nežinojo ką galėtų padaryti, kad palengvintų mergaitės skausmą ir jai padėtų, tad tiesiog laukė kol ji pradės judėti toliau. Jei žinoma pradės tai daryti.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Jeigu Elliw būtų prisiminusi, kad kažko klausė, turėtų visišką teisę įsižeisti - nepažįstamasis neatsakė. Vis dėlto ji neprisiminė ne tik savo klausimo, bet ir fakto, kad netoliese yra kažkoks berniūkštis. Dabar tereikėjo padaryti… Kažką. Neįsivaizdavo nei kur yra, nei kaip čia pateko. Norėjosi paklausti teleskopo patarimo, tačiau prietaisas buvo beviltiškai išnykęs. Problema buvo ta, kad draugės lygiai taip pat kažkur dingo, tad Klastūnyno čempionė liko visiškai viena. Reikėjo kapstytis iš gąsdinančios situacijos.
Pamiršusi, kad yra kažkur viduje, Elliw ryžtingai nužingsniavo į priekį. Ėjo pakankamai greitai, tad atsitrenkusi į iš kažkur atsiradusią sieną gerokai prisitrenkė. Jau norėjo surikti legendinį “AUČ!” tačiau išsižiojusi pamiršo, kad jai skauda, taigi nieko nesakė.
Deja, tai nepadėjo prisiminti, kur ji yra ir ką čia veikia. Norėjo ko nors paklausti, bet nebuvo tikra, ar netoliese rastų bent vieną draugę arba teleskopą, tad bijojo tą daryti. Teko tiesiog tylėti ir apsimesti, kad viskas yra aišku. Tai buvo labai sudėtinga, tačiau Elliw netrukus pamiršo, ką daro, tad gyvenimas šiek tiek supaprastėjo.
Nutarusi, kad reikia kur nors nueiti (visai pamiršo, kad neseniai per tokį sprendimą atsitrenkė į sieną) mergaitė pasijuto esanti be galo protinga. Argi ji ne šauniai čia sugalvojo? Taigi reikėjo eiti, kol dar prisiminė šį šaunų nutarimą.
Velsietė ėjo. Kelis kartus kur nors atsitrenkė, tačiau šį kartą neskaudėjo, tad paprasčiausiai nebuvo priežasties susidūrimus su kažkuo prisiminti. Užtat liko daugiau laiko susimąstyti apie tai, kad gyvenimas ne toks jau ir blogas. Nepaisant to, kad tiek teleskopas, tiek Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah buvo dingusios, Elliw jautėsi visai patenkinta. Neprisiminė, kodėl, tačiau tai jai ir nerūpėjo.
Po kurio laiko ėjimo klastuolė kažką išgirdo. Neįsivaizdavo, kas tai yra, tačiau visai susidomėjo. Galbūt būtų tai pamiršusi, bet garsas niekur nedingo, taip pat ir susidomėjimas juo. Taigi dabar velsietė judėjo turėdama tikslą: norėjo pamatyti, kas ten yra. Ką gali žinoti, galbūt ji ras teleskopą?!
Apėjusi kažkokių griuvenų krūvą mergaitė pamatė didelį ir judantį daiktą. Nesuprato, kas tai, tačiau viena buvo aišku - tai tikrai ne teleskopas. Tiesa, tai nebuvo ir kuri nors bjauri mergiūkštė, tad viskas buvo ne taip ir blogai. Elliw norėjo paklausti to daikto, kur galėtų rasti savo brangenybę arba Liuciją, tačiau tuo metu pamatė dideles akis, kurios tiesiog siaubingai išgąsdino. Velsietė tiesiog sustingo iš baimės, kol galiausiai pamiršo, ko taip bijo. Vis dėlto netrukus tas keistas daiktas vėl prisiartino, ir Elliw suprato: reikia sprukti. Bandė apsisukti, tačiau pamiršo, kurioje pusėje pabaisa yra, tad iš pradžių pasileido jo link.
- Liucija?! - panikuodama sukliko velsietė. Viskas atrodė tiesiog siaubingai, tačiau galiausiai pavyko apsisukti. Pirmiausia Elliw, aišku, atsitrenkė į sieną, nuo kurios nukrito dar vienas tinko gabalas. Jis lyg ir pataikė į padarą, tačiau tai nė kiek nenuramino. Viskas, ko Elliw dabar norėjo, buvo susirasti teleskopą ir prakeikti neLiuciją, ne neLiuciją, ne ne neLiuciją, ne ne ne neLiuciją ir ne ne ne ne neLiuciją. Tik jos buvo kaltos dėl to, kad klastuolė pateko į tokią nepavydėtiną situaciją. Mergaitė tiksliai neprisiminė, kas čia atsitiko, tačiau vis tiek skuodė tolyn. O gal ir artyn, niekada negali žinoti. Norėjosi verkti, tačiau tam tarsi nebuvo priežasties - arba Elliw jos neprisiminė.
Kurį laiką bėgti sekėsi visai neblogai, tačiau kažkurią akimirką pakeliui pasitaikė akmuo, už kurio Elliw, žinoma, užkliuvo. Iš karto plojosi ant žemės ir ilgokai slydo žeme.
- Liucija?.. - liūdnai kreipėsi velsietė, tačiau geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje ir vėl nepasirodė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Galiausiai mergaitė ir vėl pajudėjo. Lėtais žingsniais vaikinukas sekė jai iš paskos. Nenorėjo, kad mergaitė pamatytų jį ir vėliau sumuštų, kadangi Jones girdėjo, jog šita Klastūnyno koledžo čempionė mušasi. Žinoma gerai, kad čia ji neturėjo savo teleskopo ir bent jau juo negalės trenkti vaikinui į galvą ar į bet kokią kitą kūno dalį. Tiesa, jis nežinojo ar ji nemoka muštis ir plikomis rankom, tad saugaus atstumo laikymasis buvo vienintelis saugus sprendimas. Žinoma, rankose jis laikė savo lazdelę, kuria būtinai galėtų apsiginti, tačiau gintis burtais prieš merginą jam būtų šiek tiek gėda. Juk ji mergina, o jis džentelmenas. Niekas gyvenime jo nemokė skriausti merginų, jis visada turėjo būti jiems geras, draugiškas ir paslaugus, tad prižiūrėjimas irgi buvo šiokia tokia paslaugumo dalis. Ryan sunkiai atsiduso, kadangi jam reikėjo daryti užduotį, tačiau kartu jis ir norėjo prižiūrėti klastuolę, kurios vardas atrodė, kad buvo Elliw. Vaikinukas nebuvo tuo užtikrintas šimtu procentų, tad negalėjo sakyti, jog jos vardas yra būtent toks. Jones pavardės nešiotojas pasitvarkė savo plaukus ir prisispaudė prie sienos išgirdęs garsą. Jis visai pamiršo, kad užduotyje gali būti ir basiliskas ar kažkoks kitas gyvūnas. To vaikinas kol kas nežinojo, tad šiek tiek nervinosi. Juk gyvūnas galėjo būti labai pavojingas gal netgi užburtas taip, jog vaikinukas negalėtų panaudoti jokių burtų ant to gyvūno. Tai iš viso būtų pasibaisėtina. Kaip tada vaikinui reikėtų įveikti gyvūną ar nuo jo apsiginti? Nesąmonė. Didelė, labai didelė nesąmonė. Juk tada vaikinukas ir kita čempionė galėtų būti nužudyti. Nors Ryan'o greičiausiai niekas ir nepasigęstų, kadangi jis yra niekam nereikalingas švilpis. Juk jis buvo dingęs kurį laiką, tačiau to niekas deja, bet nepastebėjo. Tai tik įrodė, kad jis yra niekam nereikalingas ir niekas jo nepasigestų. Tačiau tos mergaitės tikrai kažkas pasigestų, tad vaikinas turėjo ją saugoti ir prižiūrėti. Juk ji yra ir jaunesnė už jį. Ją reikia prižiūrėti kaip kokią mažąją sesutę, kurios vaikinas niekada gyvenime neturėjo. Jis turėjo tik jaunesnįjį brolį ir vyresniąją sesę, kuriems patiko jo gyvūnai. Taip, kartais jie su vaikinuku bendraudavo vien todėl, kad galėtų pabendrauti ir su jo gyvūnais, kurie visada būdavo kartu su vaikinu. Smagu ar ne?
Greitai pasirodė ir garso šaltinis. Jones sulaikė kvapą, kadangi tai buvo milžiniška gyvatė. Tiesa, tai nebuvo basiliskas kaip galvojo profesorius Beaumont, tačiau jis vis tik buvo arčiau. Tai buvo kažkokia keista ir švilpiui jokiuose vadovėliuose nematyta gyvatė. Iš Prancūzijos kilusiam vaikinui, ši gyvatė labai nepatiko. Taip pat jis suprato faktą, kad jei jau yra viena gyvatė kažkur turėtų rastis ir kita. Juk čempionai tai buvo du. Rudaplaukis tvirčiau suėmė savo lazdelę ir ėmė žvalgytis kitos gyvatės. Šiuo metu iš savo regos lauko pametė trumpaplaukę, kadangi buvo labai užsiėmęs gyvatės paieškomis, kurios bent kol kas buvo bergždžios. Antrojo padaro niekur nesimatė. O gaila. Vaikinukas labiau norėjo ir patyrinėti gyvatė. Juk tai galėjo būti kažkokia nauja ar labai reta rūšis, kurios gyvenime vaikinukas sutikti negalės... Jones pavardės nešiotojas sunkiai atsiduso ir apsižvalgė ieškodamas mergaitės. Greitai ją pamatė, tačiau dabar ją vijosi gyvatė. Rudų akių savininko lūpas paliko bjaurus ir riebus prancūziškas keiksmas. Šviesiai rudų plaukų savininkas greitais žingsniais pasileido paskui gyvatę. Jam reikėjo kaip nors išgelbėti kitą čempionę nuo neaiškaus likimo, kadangi vaikinukas tikrai nežinojo ką šios gyvatės sugeba. Juk jos galėjo turėti tokį liežuvį kokį turėjo varlės arba mokėti kalbėti, bet deja čempionas to nežinojo.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Skaudėjo viską, taip pat ir teleskopą. Nepaisant to, kad prietaisas buvo nežinia kur, jį vis tiek skaudėjo, dėl šito Elliw buvo daugiau nei tikra. Tik ką daryti, kad situacija bent kiek pagerėtų? Kaip ji gali kažką padaryti, kai neįsivaizduoja, kur yra ir ką daro? Jau seniai buvo pamiršusi, kad ją vijosi kažkokia gyvatė. Tiesiog norėjo susirasti drauges ir su jomis pasišnekėti.
Kažkoks neaiškus garsas privertė atsisukti. Tiksliau, bandyti atsisukti, mat velsietė vis dar buvo ant žemės. Baisingasis padaras, kuris tikrai nebuvo teleskopas, sekė iš paskos, o tai tiesiog siaubingai gąsdino.
- Liucija? - viltingai kreipėsi mergaitė klastuolė, tikėdamasi, kad geriausia ir protingiausia mergaitė kažkaip atsidurs čia ir išgelbės ją iš sudėtingos situacijos. Deja, draugė ir toliau buvo išnykusi, kas tiesiog siaubingai apsunkino gyvenimą. Reikėjo iš padėties sukti pačiai. Problema buvo ta, kad Elliw neprisiminė, kokia ta padėtis, pamiršo netgi gresiantį pavojų.
Kadangi neprisiminė, kodėl guli ant žemės, nutarė atsistoti. Vos tai padarė, atsitrenkė iš nežinia kur atsiradusią sieną, ir ant jos užkrito didelis tinko gabalas.
- AUČ! - garsiai suriko Elliw ir vėl supyko. Atsisuko į stabtelėjusį padarą ir pridūrė: - Tai tu kalta!
Buvo šiek tiek keista kaltinti kažką, kas nebuvo bjauri mergiūkštė, bet velsietė juto esanti visiškai teisi. Būtent tas padaras buvo kaltas dėl kažko. Nežinia kodėl klastuolė nutarė išsitraukti keistąją lazdą, kurią turėjo kišenėje. Ji nebuvo teleskopas, taigi visiškai nenaudinga, tačiau tą padaryti atrodė tinkama. Deja, ką daryti toliau, Elliw nežinojo, tad stovėjo iškėlusi lazdą ir tylėjo. Svarstė, ar čia tiktų tas žodis, kurį kažkodėl įsiminė, bet suriko visai ką kita:
- Lumos Maxima!
Iš lazdos galo pasklido ryški šviesa, kuri apakino Elliw. Gali būti, kad ji apakino ir tą keistą padarą, apie kurio egzistavimą mergaitė jau buvo pamiršusi, bet blogiausia buvo tai, kad ji negalėjo matyti teleskopo. O gal kaip tik dabar atsirado Liucija, tik Elliw to nežino?!
- Liucija? - dar kartą viltingai kreipėsi velsietė, tačiau viltys ir vėl žlugo. Buvo liūdna. Geriausia ir protingiausia mergaitė išties ją paliko likimo valiai. Bet kaip taip gali būti? Ir ką daryti dabar, kai nieko aplinkui nesimato?
Lyg visų pasaulio nelaimių, dėl kurių kaltos buvo penkios bjaurios mergiūkštės, būtų maža, velsietė netyčia bakstelėjo lazda tiesiai sau į akį. Suskaudo, tačiau nespėjus surikti “AUČ!” rudaplaukė vėl pradėjo matyti. Tai pradžiugino, tačiau ji netruko pamiršti, kad ką tik nematė, tad susiraukė. Netoliese gulėjo kažkoks suglebęs padaras, kas kiek sudomino. Neprisiminė, ar kada nors buvo tekę matyti jį anksčiau, tačiau kiek padvejojusi žengė artyn. Nebūtų galėjusi pasakyti, kodėl tai daro, tačiau buvo įdomu. Pakankamai įdomu, kad Elliw tą prisimintų.
Padaras staigiai pakėlė galvą, kas gerokai išgasdino. Atrodė, kad jis nemato, nors klastuolė nebuvo tikra, ar tokie padarai iš viso geba matyti. Norėjo paklausti, kur galėtų rasti savo teleskopą, tačiau prikišęs snukį visai arti padaras mergaitę išgąsdino, ir ji atšoko į šalį. Tiksliau, bandė šokti į šalį. Iš tiesų kažkaip atsitiko tokia nelaimė, kad mergaitė pataikė tiesiai į tą padarą ir iš karto prie jo prilipo. Tai tiesiog siaubingai išgąsdino. Taip išgąsdino, kad Elliw neprisiminė, kurią draugę reikėtų kviesti.
- Vėtratrūne?.. - liūdnai kreipėsi klastuolė ir pabandė atsiplėšti. Deja, nesisekė. Ji jau neprisiminė, kas čia tiksliai atsitiko, tačiau nuo buvo nė kiek ne mažiau baisu. Ak, kodėl turi taip nesisekti? Kodėl šitas padaras negalėjo persekioti vienos iš penkių bjaurybių (ar kad visų iš karto)? Juk Elliw - gera mergaitė…
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Staiga vaikinukas išgirdo garsą už savęs. Jones pavardės savininkas staiga apsisuko ir pamatė čia antrą gyvatę. Jis paspartino savo bėgimą ir pradėjo lipti pirmajai gyvatei tiesiai ant kulnų. Na, kulnų gyvatė neturėjo, bet jis tikrąja ta žodžio prasme beveik užlipo gyvatei ant uodegos.
Iš tiesų, dabar visą vaikinuko kūną kaustė šiokia tokia baimė. Jis nežinojo kaip šios gyvatės elgsis, ką jos darys ir kokios jų ypatybės. Juk kiekvienas gyvūnas turi kažkokių magiškųjų savybių. Jones tyliai atsiduso pasitvarkydamas savo plaukus ir toliau lėkdamas pirmyn. Dabar jis prisiminė, kad turi nužudyti gyvatę ir iš jos ištraukti sėklą, kurią turi įmesti į kažkokį laužą. Jaunasis magizoologas neprisiminė į kokį laužą ar ugnį, tačiau puikiai prisiminė, kad tai buvo kažkokia ugnis. Prancūzas tyliai atsiduso trumpam stabtelėdamas ir suimdamas lazdelę tvirčiau. Tada jis atsisuko į gyvatę ir ištiesė savo lazdelę.
- Aresto Momentum, - ištarė vaikinukas, tačiau niekas neįvyko. Gyvatė judėjo link jo tokiu pačiu greičiu kaip ir anksčiau. Švilpynės koledžo atstovas kaip reikiant sunerimo, tačiau greitai suprato, kad kerus ištarė su klaida ir greičiausiai jie būtent todėl ir neveikia.
- Arresto Momentum, - pasakė dar kartą rudų plaukų savininkas. Šį kartą jam pavyko - gyvatė sulėtėjo. Daug apie magizoologiją nusimanantis vaikinukas lengviau atsiduso ir kiek sulėtino savo bėgimą, kadangi kiek pavargo, bet vis dar vijosi mergaitę su gyvate. Po kelių akimirkų jis pamatė įdomų vaizdą - mergaitei pavartojus kerus iššaukiančius šviesą gyvatė kiek stabdelėjo. Vaikinas suprato, kad ji buvo apakinta šviesos. Pagaliau vaikinukas išsiaiškino gyvatės silpnybę, o tai jam galės būti labai naudinga. Rudų akių savininkas puse lūpų šyptelėjo ir toliau stebėjo Elliw ir gyvatukę, kurios kitos savybės jam vis dar nebuvo aiškios. Iš Paryžiaus kilęs vaikinukas greitai pamatė kaip trumpaplaukė prilimpa prie gyvatės. Jis buvo tuo labai nustebęs, tačiau suprato, kad tokia ir yra ta magiškoji gyvatės savybė. Švilpis buvo tuo labai nustebęs, tačiau ši savybė jam patiko, kadangi buvo labai orginali, įdomi bei gal netgi šiek tiek keistoka, o keisti gyvūnai jaunajam magizoologui daug labiau patiko nei įprastiniai magiškieji gyvūnai. Juk paprastuosius magiškuosius gyvūnus tyrinėja ir viską apie juos moka nors kiek besidomintis magizoologijos mokslu, o Jones pavardės savininkas norėjo būti kitoks ir būti išskirtinis.
Tik po penkių minučių rudaakis sumirksėjo akimis ir suprato, kad kažkaip turėtų bent bandyti atklijuoti kitą čempionę. Jaunuolis ėmė įnirtingai mąstyti kaip galėtų atklijuoti gyvatę nuo mergaitės arba mergaitę nuo gyvatės, kad pats nepriliptų prie gyvatės. Galiausiai priėjo vieną išvadą - jam reikėjo nužudyti gyvatę, kad ji jam neįkąstų tol kol jis bandys atklijuoti teleskopininkę. Prancūzaitis paėmė savo lazdelę tvirčiau, kadangi jau buvo atpalaidavęs ranką ir ištarė burtažodį:
- Diffindo.
Greitai gyvatė buvo supjaustytą į smulkius gabalėlius. Lengviau atsikvėpė, kadangi kažkokiu magišku būdu mergina, kuri mėgo teleskopus nebuvo supjaustyta. Jaunuolis priėjo prie jos ir pradėjo ją tempti link savęs kol galiausiai atlipino ją nuo gyvatės. Tiesa, ant gyvatės liko gana nemažai jos drabužių, tačiau tai buvo geriau nei mirti nuo gyvatės įkandimo, kadangi šviesiai rudų plaukų turėtojas numanė, jog gyvatė būtų jai įkandusi ir greičiausiai nužudžiusi, kadangi niekas neįleidžia nepavojingų gyvūnų į Burtų trikovės turnyro užduotis. Jie visi, tie organizatoriai tenori sutraumuoti vargšus vaikus, kurie patenka į Burtų trikovės užduotis. Tiesiog pasibaisėtina, vaikinas nebeturėjo vilties. Jis mąstė, kad vis žmonės, tai yra burtininkai, blogi.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Buvo liūdna, nors Elliw neprisiminė to priežasties. Ji norėjo kur nors eiti, kad galėtų surasti penkias drauges ir bent kelis teleskopus. Nė kiek neabejojo, kad tada gyvenimas pasidarytų žymiai gražesnis, o ji pagaliau suprastų, kas čia atsitiko.
Problema buvo ta, kad klastuolė negalėjo pajudėti. Ji atkakliai bandė žingsniuoti, tačiau buvo praradusi gebėjimą vaikščioti. Tai gąsdino. Norėjo paklausti Liucijos patarimo, bet geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje vis dar nebuvo atsiradusi, tad teliko liūdėti ir bandyti suprasti, kas čia vyksta.
Netoliese kažkas prakalbo, kas buvo dar viena šiurpinanti aplinkybė. Elliw neabejojo esanti čia viena: nesimatė nė vienos draugės, o bjauriosios mergiūkštės taip pat negriovė gyvenimo. Kad pasaulyje gali būti ir kitų žmonių, kurių ji neprisimena, klastuolė dabar nepagalvojo. Norėjosi sprukti ir išsigelbėti nuo šitos nepamirštamos situacijos. Deja, to padaryti ir toliau nesisekė, ir Elliw pamažu pradėjo panikuoti.
- Liucija? - liūdnai kreipėsi, kai pajuto esanti kažkur tempiama. Neįsivaizdavo, kodėl tai vyksta, tad nesipriešino, ir pagaliau pajuto vėl galinti judėti. Nugarai pasidarė keistai šalta, tačiau visai netrukus klastuolė šito jau neprisiminė. Manydama, kad jai padėjo kuri nors iš draugių, džiaugsmingai apsidairė, tačiau netrukus gavo nusivilti: viskas, ką ji pamatė, buvo kažkoks nepažįstamas berniūkštis. Ir, maža to, dar vienas artėjantis padaras, apie kurio egzistavimą velsietė jau buvo sėkmingai pamiršusi. Vis tik atmintyje kažkas apie baimę užsiliko, tad ji į besiartinančią pabaisą žiūrėjo šiek tiek įtariai. Tarsi norėdama apsisaugoti žengė arčiau sienos. Atsirėmė į ją, ir iš karto iš viršaus pradėjo kristi milžiniški tinko gabalai. Vienas jų vos nepataikė Elliw į galvą. Ar kuris nors neiškirto berniūkščio, ji nesusimąstė - buvo pamiršusi, kad jis egzistuoja.
Po kurio laiko stypsojimo ir nieko neveikimo velsietė pastebėjo, kad neaiškusis padaras, kurio buvimą netoliese ji buvo nepamirštanti, guli nejudėdamas ir keistai išsižiojęs. Burnos viduje buvo kažkas, kas velsietę sudomino. Kiek pasvarsčiusi pamiršo, apie ką galvojo, tačiau vis tiek priėjo prie padaro ir įsidrąsinusi įkišo ranką į burną. Aplinkui padarą gulėjo bent keli dideli tinko gabalai, tad jeigu Elliw tai prisimintų, galbūt suprastų, kad ką tik užvertė ant gyvatės sieną. Deja, ji nė neįsivaizdavo, kad nuveikė tokį didelį darbą, tad dabar tiesiog bandė ištraukti keistąjį daiktą. Atrodė, kad gali tekti pačiai lįsti į baisią burną, bet pagaliau radinys saugiai (?) tūnojo velsietės rankoje. Tą pačią akimirką ji vos neišmetė daikto ant žemės, bet tokios nelaimės pavyko išvengti.
Dabar reikėjo sugalvoti, ką su tuo daiktu daryti. Vis dar turėdama jį su savimi Elliw patraukė pasivaikščioti. Nutarė, kad stovėdama vietoje draugių neras, o pačią gali labai lengvai aptikti kuri nors bjauri mergiūkštė. Ne, to leisti nebuvo galima, taigi klastuolė žingsniavo. Nepastebėjo, kaip priėjo kažkokią ugnį, tad į ją vos neįsivertė. Pasidarė nemaloniai karšta, tad Elliw skubiai išsitraukė keistąją lazdą, kurios kažkokiu būdu vis dar nebuvo pametusi. Žiūrėdama į ugnį, kuri kažkodėl buvo žalia, mergaitė prisiminė kažkur girdėtą žodį.
- Evanesco! Evanesco! - kelis kartus sušuko ji atsukusi lazdą į ugnį. Nieko neatsitiko, tad velsietė šiek tiek nusivylė. Argi ji varginosi įsiminti žodį tam, kad jis neduotų naudos? Susiraukusi pabandė dar kartą, tačiau ir vėl nesėkmingai.
- Tai tu kalta, - liūdnai pratarė velsietė. Kaltinimas garantuotai buvo skirtas visoms penkioms bjaurioms mergiūkštėms, iš kurių, tiesa, viena buvo berniūkštis.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Jones pavardės nešiotojas vis dar džiaugėsi, kad kerais netyčiomis nesupjaustė mergaitės. Tai buvo vienintelis geras dalykas, kuris įvyko Burtų trikovės turnyro metu. Visa kita buvo tiesiog baisu. Šitos gyvatės, bent jau vaikino nuomone, buvo baisios. Jos buvo labai pavojingos ir realiai visai nenaudingos. Kam gali būti naudingos limpančios gyvatės, kurios dar yra nuodingos? Labai nuodingos? Na, žinoma vaikinukas nežinojo ar jos buvo tikrai labai nuodingos, tačiau buvo panašu, kad jos yra. Tiesa, jos turėjo ir keletą silpnybių. Na, kiek rudų plaukų savininkas suprato jos silnoji savybė buvo šviesa. Kai ta Klastūnyno čempionė panaudojo šviesos sudarymo kerus, gyvatė pradėjo nebematyti ir tai buvo jos silpnybė. Jaunasis magizoologas jau mąstė apie kitos gyvatės žudymą, kadangi gyvatės buvo dvi, o ne viena. Tiesa, Švilpynės koledžo atstovas Burtų trikovės turnyre nežinojo kur antroji gyvatė buvo po to kai jisai ją užbūrė, jog ši sulėtėtų, tačiau kažkur būti gyvatė turėjo. Jones pasivėlė savo plaukus pradėdamas žvalgytis, kadangi jam reikėjo kažkaip nužudyti ir antrąją gyvatę, kadangi mergaitė galėjo ir vėl prilipti prie gyvatės, o tada rudų akių savininkui vėl reikėtų pulti ir galvoti kokius kerus naudoti, kad išgelbėtų mergaitę.
Galiausiai gyvūnų mėgėjas pamatė iš už kampo atšliaužiančia gyvatę. Ji šlaužė lėtai ir it kokia sraigė ar vėžlys. Iš tiesų, ji jam dabar atrodė gana juokinga, tačiau vaikinukas toliau ją stebėjo. Gyvatukė artėjo link vaikino ir merginos. Ryan'as savo rankoje vėl tvirtai suspaudė savo lazdelę pasiruošdamas užpulti gyvatę, tačiau jam to neprireikė. Elliw atsirėmė į sieną, kuri atrodė tikrai prastai. Ji visa buvo aptrūpėjusi ir sutrūkinėjusi, tad buvo baisu stebėti visą šitą sceną, tai yra merginos atsirėmimo sceną. Greita ant gyvatės užkrito stambūs gabalai sienos. Jones kaip stebėtojas sukikeno, tačiau ir pats gavo iš smulkaus tinko gabaliuko į galvą. Ryan'as nusipurtė pasivalydamas savo plaukus nuo tinko gabaliukų. Galiausiai nusprendė supjaustytoje gyvatėje paieškoti sėklos, kurią jam reikėjo įmesti į kažkokią tai ugnį. Gana aukšto ūgio vaikinas nuėjo prie gyvatės filė ir pradėjo žvalgytis. Iš tiesų, čia buvo tikrai nemažai kraujo, kuris gerai, kad buvo gyvatės kraujas, o ne vieno iš čempionų kraujas. Juk abudu čempionai buvo gyvi ir sveiki. Na, tikriausiai. Jones pavardės savininkas nežinojo ar teleskopų mėgėjai viskas buvo gerai. Gal jis netyčia jai vis tik įpjovė?
Prancūzas koja sklaidė išsitaškiusias gyvates žarnas. Galiausiai pamatė gana nemažą sėklą besimėtančią prie vienos iš supjaustytos filė dalies. Iš Paryžiaus kilęs vaikinas pasikėlė sėklą ir ją pavartė bei apžiūrėjo. Ji nebuvo kažkokia labai išskirtinė ar įdomi, tačiau vaikinui jos reikėjo tam, kad galėtų iš čia dingti ir tiesiog gyventi laisvai. Na, žinoma iki kitos užduoties, ir tai greičiausiai visą laiką vaikino galvoje suksis dalykai apie pasiruošimą užduočiai, apie tai kaip jam reikia kažkaip įvykdyti užduotį, kurios bent jau iki užduoties vaikinas nenumano. Rudų plaukų savininkas atsiduso ir pastebėjo, kad mergina pradingo. Kiek paklaidžiojęs, jaunasis gyvūnų mėgėjas surado mergaitę. Ji bandė pradanginti ugnį, kurios Jones ir reikėjo, kad pabėgtų.
- Ne, Elliw, sustok. Nedaryk to, - ištarė sunerimęs vidutinio ilgio plaukų savininkas. Juk jei ji pradangins šitą ugnį jie abudu greičiausiai liks čia įkalinti ilgam. Tikrai labai ilgam. Magizoologiją dievinantis jaunuolis sunkiai atsiduso pažvelgdamas į žalsvąją liepsną, kuri jei kas galėjo būti jo išsigelbėjimu, o gal pražutimi. Juk švilpis nežinojo kas jo laukia kitoje baisioje Burtų trikovės turnyro užduotyje.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Buvo ir liūdna, ir pikta. Visai nesvarbu, kad Elliw neįsivaizdavo, kokia galėtų būti to priežastis, dėl to nei liūdesys, nei pyktis nė kiek nesumažėjo. Velsietė niekaip negalėjo suprasti, kodėl neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne neLiucija būtinai turi trukdyti gyventi. Kodėl viskas negali būti paprasta? Būtent taip ir būtų, jeigu tos penkios bjaurios mergiūkštės, iš kurių viena buvo berniūkštis, tiesiog išnyktų.
Štai ir dabar. Elliw atkakliai kartojo tą žodį, kurį buvo įsidėmėjusi, tačiau nieko neįvyko. Tai tiesiog siaubingai erzino. Kad taip bent teleskopą turėtų! Deja, prietaisas kartu su penkiomis geromis mergaitėmis buvo tiesiog beviltiškai išnykęs, tad vilties išsiaiškinti, kas čia vyksta, nebuvo visai. Akyse susikaupė ašaros, tačiau Elliw nematė reikalo verkti, tad to ir nedarė. Netrukus pamiršo apie sudrėkusias akis, tad gyvenimas pasidarė šiek tiek geresnis.
Bent jau iki to laiko, kol su ja pradėjo šnekėti kažkoks nematytas berniūkštis. Klastuolė nesuprato, kodėl jis kažką nusišneka, tad nustebusi atsisuko. Spoksojo geras kelias minutes, kol galiausiai susivokė paklausti:
- Kas tu?
Tiesa, jau neprisiminė, kodėl to klausė, mat faktas, kad jis šnekėjo, jau seniai buvo išnykęs iš atminties. Dėl to, suprantama, kaltos buvo tik tos penkios bjaurios mergiūkštės. Jos ir toliau nesusirado prasmingesnės veiklos nei Elliw gyvenimo griovimas. Argi tai nėra paprasčiausiai kvaila?..
Elliw nuleido lazdą ir netyčia bakstelėjo ja sau į koją. Tai privertė surikti:
- AUČ!
Gyvenimas buvo pernelyg sudėtingas, kad velsietė galėtų jį gyventi savarankiškai. Deja, aplinkui nesimatė nė vienos geros mergaitės, kuri sutiktų padėti. Reikėjo daryti ką nors, kad situacija pasikeistų. Kitaip sakant, reikėjo surasti drauges.
- Liucija? Sabrina? Joana trečioji? Vėtratrūne? Sarah? - viltingai kreipėsi Elliw, tačiau nė viena iš tų gerų mergaičių neatsirado. Tai labai nuliūdino. Klastuolė nė neįsivaizdavo, ką jai reikėtų daryti toliau. Kaip išgyventi šitą baisią dieną ir visą gyvenimą?
Elliw pradėjo vaikščioti aplink ugnį ir už kažko užkliuvusi vos į ją neįdribo. Tai dar labiau išgąsdino, tad mergaitė pašoko ir į kažką atsitrenkė.
- Pasitrauk! - suriko ji, nors nė neįsivaizdavo, ar tai nebuvo kokia siena. Geriausia būtų, jeigu tai kokia bjauri mergiūkštė - gal nutrenktų ją taip, kad nebeliktų sveikatos gadinti kitiems gyvenimą? Vis šiokia tokia nauda iš kvailos dienos.
Deja, apsižvalgiusi Elliw nė vienos iš bjaurybių nepamatė. Ar gali būti, kad pavyko ją sunaikinti? Tai labai pradžiugino. Gal vis dėlto gyvenimas ne toks jau ir blogas? Priėjusi tokią išvadą velsietė patenkinta nusišypsojo. Nesuprato, kodėl rankose vis dar laiko keistą daiktą, tad jau norėjo šveisti jį į šoną, bet paskutinę akimirką apsigalvojo. Reikėjo apžiūrėti įdėmiau, tad klastuolė įsispoksojo į daiktą. Netrukus pamiršo, kodėl tai daro, ir pabandė jo atsikąsti. Nepavyko, tad ji kiek susiraukė. Pajuto, kad nori valgyti. Laimei, netruko to noro pamiršti, tad nesijautė pernelyg blogai.
Tiesą sakant, pasidarė gerokai nuobodu. Čia nesimatė nė vieno teleskopo, tad ką jai reikėtų veikti? Kad taip surastų drauges ir galėtų su jomis pasikalbėti… Elliw nė kiek neabejojo, kad susitikus Liuciją, Sabriną, Joaną trečiąją, Vėtratrūnę arba Sarah viskas iš karto pasidarytų žymiai geriau. Taip, jai būtinai reikėjo rasti drauges.
Deja, netoliese buvo tik kažkoks nepažįstamas berniūkštis. Velsietė kurį laiką spoksojo į jį ir galiausiai uždavė rūpimą klausimą:
- Kur Liucija?
Deja, berniūkštis nebuvo ta gera mergaitė, tad iš jo nebuvo jokios naudos. Tai gerokai skaudino, tad Elliw ir vėl pradėjo vaikščioti apžiūrinėdama vis dar rankose laikomą daiktą. Nežiūrėdama kur eina (tarsi žiūrėjimas ką nors pakeistų) velsietė už kažko užkliuvo, ir neaiškus daiktas išsprūdo iš rankos ir įkėlė tiesiai į žalią ugnį.
- Mano telesk!.. - pradėjo šaukti klastuolė, tačiau laiku susiprato, kad tai visai ne astronomijos prietaisas, o netrukus šį įvykį ir pamiršo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų Trikovės turnyras 2022. Pirmoji užduotis
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Jones ir vėl pradėjo painioti jo pačio mintys. Vieną akimirką jis mąstė, kad dalyvavimas turnyre labai smagi ir naudinga patirtis, o kitą akimirką mąstė, kad tai didžiausia jo gyvenime padaryta klaida. Žinoma, dažniausiai mąstė, kad tai yra didžiausia jo padaryta klaida, o ne geriausias pasirinkimas. Aišku, jis turėjo galimybę susipažinti su labai įdomia gyvačių rūšimi, tačiau tai prilygo skausmui ir baimei, kuriuos teko patirti pjaustant gyvatę, kai mergaitė buvo prie jos prilipusi. Prancūzaitis pasitvarkė savo plaukus, kurie buvo kaip reikiant susivėlę nuo viso bėgiojimo ir jo pastovaus plaukų tvarkymo, kuris labiau vėlė plaukus nei juos tvarkė, tad dabar jie buvo it koks nelabai tvarkingas paukščių lizdelis.
Ryan'as labai tikėjosi, kad Klastūnyno koledžo čempionė ir vėl nesugalvos bandyti ugnį pradanginti, kadangi šį kartą jai galėjo ir pavykti. Juk ne veltui sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja. Jei vaikinas nesuklydo skaičiuodamas dar vienas kerų panaudojimas būtų tas lemtingasis ketvirtas kartas. O jis to nenorėjo, kadangi jis labai norėjo užbaigti Burtų trikovės turnyro pirmąją užduotį ir dingti iš šitos prakeiktos šventyklos, kurioje dabar jau gulėjo dvi nebegyvos prakeiktos gyvatės.
Išgirdęs trumpaplaukės paklaustą klausimą, jaunuolis kiek suglumo. Kaip ta mergaitė galėjo nežinoti kur ji yra? Juk jie abudu buvo turnyro čempionai? Nors galbūt mergaitė net nežinojo kur esanti? Galbūt ji turėjo kažkokių psichologinių sutrikimų, kurie jai neleido blaiviai mąstyti? Deja, ir į šituos klausimus rudų plaukų savininkas atsakymų nežinojo, tad nusprendė atsakyti į jaunesnės dalyvės klausimą.
- Aš esu Ryan Jones. Burtų trikovės turnyro čempionas kaip ir tu, - galiausiai atsakė jis kiek pamąstęs, kadangi turėjo pasakyti gerai suformuluotą atsakymą, kurį jaunesnioji čempionė suprastų, kadangi vaikinukas nusprendė prieiti išvadą, jog mergaitė vis tik turi kažkokių psichologinių sutrikimų, kurie jai neleidžia mąstyti kaip įprastam ir normaliam žmogui. Juk būna ten visokių ligų, vaikinukas netgi buvo sutikęs keletą jomis sergančių žmonių įvairiose žiobarų stovyklose ir veiklose, kurios kartais netgi buvo nuobodokos. Na, bet rudų akių turėtojas nesiskundė - jam patiko būti aktyviu žmogumi, kuris dalyvauja visose veiklose, kurios jam yra siūlomos. Juk smagu kažką veikti, na nors ir be gyvūnų, be kurių vaikinui labai liūdna.
Iš Prancūzijos širdies atvykęs vaikinukas ir vėl buvo suglumintas merginos klausimo. Ji klausė kur yra Liucija, o kiek vaikinas žinojo tokia jau seniai nesimokė Hogvartse. Na, bet jis negalėjo teisti kažkokios klastuolės su kuria įprastai nebendraudavo. Ji buvo vienkartinė jo bendrininkė Burtų trikovės turnyrui po kurio vaikinukas baigs Hogvartsą. Tačiau į šį jos klausimą jaunasis magizoologas nusprendė vis tik neatsakyti. Kam jam kištis į jos mintis?
Švilpynės koledžo atstovas stebėjo mergaitės veiksmus. Ji jam pasirodė it girta kol galiausiai įmetė savo sėklą į žaliąjį laužą. Čempionas pradėjo kramtyti savo lūpą įnirtingai mąstydmas. Jam irgi reikėjo tai padaryti, bet rimčiau, kadangi jis nežinojo ar reiktų mesti sėklą tiesiog ar kažką pasakius. Po kelių akimirkų jis paniro į gylius apmąstymus. Kas jei tą sėklą reikia užburti kokiais nors burtais, kuriuos reikia išsiaiškinti? Ar pavyktų jam išsiaiškinti tą burtą? Bet ne... Visa tai buvo kvaila. Švilpis papurtė savo galvą ir vidutinio greitumo žingsniais priartėjo prie žaliosios liepsnos. Prikando savo liežuvio galiuką ir pavartė sėklą savo rankoje. Tada iškvėpė ir įkvėpė orą. Po šio kvėpavimo ritualo įmetė savo sėklą į žalius liepsnos liežuvius. Kas bus tas bus pagalvojo nurimdamas. Jis juk pabaigė Burtų trikovės pirmąją užduotį. Tai jam buvo puiki naujiena, tad jis daugiau nieko ir nebedarė.
There's no such thing as fate.