0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juliet Dark

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tiesa yra tai , kuo tiki
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
Išgirdusi draugės klyksmą Juliet su siaubu atsisuko. Pamačiusi, kas nutiko draugei, mergaitė užsidengė burną delnu, kad nesuriktų.
Drebančiomis rankomis paėmusi lazdelę klastuolė burtais suplėšė augalą į gabalus, O tada jau pribėgo prie draugės
- Viskas gerai? Nesusižeidei? Padėjusi švilpynukei atsikelti, pamatė, jog jos kulkšnis lūžusi.
- O siaube. Aš kalta. Atleisk, kad norėjau eiti į labirintą. Eime link išėjimo.
Apsidairiusi raudonplaukė suprato, jog joms išeiti pro įėjimą nepavyks. Jos jau buvo nuėjusios per toli, kad sugebėtų rasti kelią atgal.
- Panašu, kad vienintelis likęs kelias - į priekį - pasakė klastuolė, duodama draugei jos lazdelę - bet juk visos kliūtys turėjo būti pašalintos. Kaip šitas augalas čia atsidūrė. O gal... gal einant tolyn sutiksime ir dar baisesnių gyvių...?
Miau

*

zaibas2000

Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Urtė su draugės pagalba šiaip ne taip atsistojusi puolė ją raminti.
-Ne čia ne tu kalta. Viskas gerai nurimk. Čia aš pati kalta reikėjo žiūrėti kur einu... Jau tuojau galėsiu vaikščioti. Pamatysi. Galėsime eiti toliau.
Dar sumurmėjusi "Ferula" ji įsitvėrė koją.
-Matai, jau galiu ramiai vaikščioti. Manau nieko baisesnio nesutiksime jai būsim akylos...
Tada apsižvalgiusi ji patarė draugei.
-Galime pabandyti grįžti atgal panaudojus keturių krypčių kerus, tačiau galime eiti į priekį ir rizikuoti sutikti dar ką nors. Pabandysiu.
Ji sušnibždėjo "Rodyk" ir nusivylusi papurtė galvą.
-Atrodo kerai neveikia. Pabandyk tu. Įdomu ar neveikia visi kerai... Accio gėlė!
Ji sutrikusi pažiūrėjo į Juliet. Kerai neveikė.

*

Neprisijungęs Juliet Dark

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tiesa yra tai , kuo tiki
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Ne ką mažiau už Švilpynukę sutrikusi klastuolė išsitraukė ir savo lazdelę
- Wingardium levioza - pabandė kerus, nutaikiusi juos į augalo, užpuolusio draugę, likučius
Nieko. Augalo žievės atplaišėlės ir liko gulėti ant labirinto grindų
- Siaubas. Ką darysim? Panašu, kad teks eiti į priekį...
Klastuolė išsipynė kasą, kuri ir taip būtų išsipynusi ir patraukė tolyn.
- Daugiau jokių labirintų.
Joms einant toliau, jos išgirdo keistą dunksėjimą. Lyg kas jas sektų. Bet atsisukus ten nieko nebūdavo
- Manai, tai tik pokštas, skirtas mus įbauginti?
Raudonplaukė nepatikliai nužvelgė labirinto išsišakojimą
- Eime į dešinę ar į kairę?
Mergaitės pasuko į kairę. Joms einan tolyn keistas garsas vėl pasikartojo
- Kas gi čia galėtų būti?
Bet atsakymo ilgai laukti nereikėjo, nes prieš mergaites staiga išniro...
Miau

*

zaibas2000

Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Urtė iš nevilties einant dar pabandė porą kerų, bet nieko nepešė. Kaskart atsisukus ją nusmelkdavo bloga nuojauta. Staiga pasukus į kairę prieš akis iškilo padaras didumo su lyg dviaukščiu namu. Ji vos susilaikė nesuklykusi. Kur neklyksi kai prieš akis iškyla vienas pavojingiausių pasaulio padarų. Tai buvo Olomatauras- padaras su ožio galva ir beždžionės kūnu, tačiau atrodo kaip iškaltas iš akmens. Tai ir yra stipriausias jo ginklas, jis gali švaistytis rankomis kaip akmenimis ir jo beveik neima kerai, o ką jau bekalbėti apie sudorojimą be kerų.
Atrodo kerėjimo mokytoja iš labirinto šluodama visus gyvius poros nepastebėjo... [/i Suburbėjo ji sau grakščiai išsilenkdama nuo smūgio akmenine uodega. Mergaitei kilo vienintelė mintis ir ji atsisuko į Juliet.
-BĖGAM!!!!

*

Neprisijungęs Juliet Dark

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tiesa yra tai , kuo tiki
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
Pamačiusi šį siaubingą padarą Juliet suklykė
- Kas čia? - išsigandusiu balsu paklausė draugės, bet laiko duoti atsakymą nebuvo.
Pamačiusi, kad draugė bėga, klastuolė padarė tą patį. nubėgusi užtektinai, d paradas negalėtų jos užkliudyti, Juliet dar pabandė kerus
- Aquamenti
Visiškai nieko. Laimė, kad padaras buvo lėtas, taigi mergaitėms pavyko nuo jo atsiplėšti. Pamačiusi, kad kelias išsišakoja, raudonplaukė nudžiugo kaip niekad
- Žiūrėk. Sukam į dešinę.
Po posūkio mergaitės dar pabėgo kelis žingsnius, o tada stabtelėjo atgauti kvapo.
- Būnam kaip tik galime tyliau - sušnabždėjo klastuolė
Laimei, kad padaras jų nerado ir jo žingsniai nutilo. Bet atsirado kita bėda.
Keistas augalas apsivyniojo aplink mergaitės kojas, ją pargriovė ir nusitempė tokiu greičiu, kad Juliet nespėjo net suklykti.
Augalas nusitempė ją tolyn nuo draugės, o vijokliai pririšo prie sienos.

Miau

*

zaibas2000

Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
(ta kova turėjo būti kokių trijų postų  ;D)
Dabar jau Urtė atsigręžė į draugę. Pažiūrėjusi įdėmiau ir tuoj pat pažinusi augalą Švilpė mostelėjo lazdele. Staiga ji prisiminė jog burtai neveikia ir ėmė kramtyti lūpą sparčiai galvodama. Tačiau ji jau žinoj ką daryti, tačiau buvo rizikinga ir mergaitė neturėjo pagrindinės sudedamosios dalies.
-Juliet, apsičiupinėk kišenes ar neturi kokios nors pamokų praleidinėjimo užkandėlės?!!!
Pagavusi draugės sviestą vimdomąją pastilę šviesiaplaukė staigiai ją susmulkino ir įbėrusi į maišelį ingridientų staiga visus juos užvertė ant gėlės. ši puolė šnypšti ir tyliai suglebo paleisdama draugę.
-Nereikia man dėkoti, nes dabar būsim atsiskaičiusios,-nusišypsojo ji, tačiau jos veidas staiga paniuro,- tikrai prasta mintis buvo čia eiti.

*

Neprisijungęs Juliet Dark

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tiesa yra tai , kuo tiki
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
Smaugiama keistojo augalo raudonplaukė bandė jį rankomis atkabinti sau nuo gerklės, bet nesėkmingai. Visa laimė, kad laiku atėjo Švilpynukė, ir augalas nespėjo jos pasmaugti.
Sukniubusi ant žemės mergaitė kelis kartus sunkiai sualsavo, o tada padėkojo draugei
- A- ačiū
Atsirėmusi nugara į labirinto sieną, klastūnyno pirmakursė pažvelgė į draugę
- Viskas čia taip tragiška. Tikiuosi, nesutiksime daugiau grėsmingų padarų...
Mergaitė palinko į priekį ir apsižvalgė. Lyg tais, niekas neartėjo.
- Kodėl čia neveikia burtai? - kiek susinervinusi paklausė Juliet rankose vartydama juodmdedžio lazdelę - Dar kartą atleisk, kad norėjau čia ateiti. Maniau, kad tiewiog smagiai pasibūsim... Aš atsiprašau...

Miau

*

zaibas2000

Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
Urtė apkabino kvapą bandančią atgauti draugę.
-  Viskas gerai, neatsiprašinėk. Kitas kartas bus liksmesnis.
Tada dar truputi pamasčiusi švilpė pridūrė.
- Įsivaizduoju kodėl mes negalime naudoti magijos, tačiau kam mums tai drausti... Ar nesi užsitraukusi kieno nors nemalonę?
Tada mergaitė apsižvalgė ir parodė draugei vietą kur žolė tarytum mirguliavo.
- Žinau, kad tie kerai neapima didelio ploto todėl turėjome greitai išeiti iš šių kerų veikimo lauko. Pabėgėkime.
Šviesiaplaukė krykštaudama nubėgo pirma ir peršokosi užtvarą džiugiai suriko.
- "Lumos maximuma"
Visą aikštelę lurioje jos buvo nutvieskė ryški šviesa. Urtė du džiaugsmu akyse atsisuko į Lėją ir... nualpo. Jai akyse sumirguliavo žiburiukai ir viskas aptemo...

*

Neprisijungęs Juliet Dark

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tiesa yra tai , kuo tiki
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Įkalbėta draugės, Juliet atsistojo ir pasileido bėgti paskui ją
Bebėgant išsitraukusi lazdelę radonplaukė visais būdais stengėsi neatsilikti nuo draugės. Jeigu jos būtų išsiskirsčiusios kas sau, tikrai nebūtų radusios išėjimo iš šio košmaro.
Pažiūrėjusi į mirguliuojančią žolę, Juliet kiek nepatikliai pažiūrėjo į draugę
- Hm.... o jeigu ten...
Bet neišklausiusi jos bandymo perspėti Švilpynukė peršoko lauką. Nelinksmai šyptelėjusi klastuolė padarė tą patį.
Pamačiusi, kad burtais veikia, Juliet kelis kartus pašokinėjo iš džiaugsmo ir lazdele išbūrė feherverkus.
- Na, va dabar išėjimas jau visai netoli ir...
Pamačiusi, kad draugė nualpo, Juliet net nežinojo., ko griebtis.
- Urte, Urte, alio, girdi mane? - bet šukavimai nepadėjo
Su ašaromis akyse Juliet visai supanikavo. Kai jau norėjo atsisėsti ant žolės ir čia pat apsiverkti, išsitarukė lazdelę, kerais pakėlė draugę ir nuskraidino paskui save link labirinto galo. Vos tik pamačiusi ''šviesą tunelio gale'' klastuolė nuskubėjo link palatų....
Miau

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Maži, pavasarinio lietaus lašeliai krito ant ištižusios, purvynais pavirtusios mižiniško labirinto žemės. Čia tvyrojo gan tirštas rūkas, bjauri drėgmė ir pavasariškas šaltukas, kuris netaip skaudžiai kandžiojasi kaip žiemiškasis. Juodai ir geltomis spalvomis apsidabinusi būtybė slinko link labirinto įėjimo.  Jaunuolis, kaip buvo galima spėti iš vyriško sudėjimo, susigūžė. Šlapia aplinka jam nepatiko kaip ir nesuvaldyta ugnis. Igoris dar labiau įsisupo į mantiją. Geriau čia nebūtų ėjęs, tačiau jau šaukštai popietų.
Švilpis giliai įkvėpė drėgnaus oro. Kai  ore tvyroje drėgmė, garsai, kvapai susitiprėja, o tai buvo didelis pliusas ketvirtakursiui, kuris kaip tik dabar stengėsi  sužinoti, ar nieks neatslinka link labirinto.
Igoris susiraukė. Be jo čia nieko nėra. Kol kas.
Lėtai sukišdamas šiltas rankas į kišenes, švilpis pasisuko ant kulno ir apžvelgė apylinkę.
Vis dar nieko.
Įdomu, ką veikia Elna ir Emilijana, Džeimsas...-iš niekur dingtelėjo mintis rudaplaukio galvoj, kai šio akys užkliuvo  už  tolimoj boluojančių Hogvartso pilies  kontūrų, kurie skendėjo gan trištame rūke.
Būsimas penktakursis gūžtelėjo pečiais. Kol kas tai nesvarbu,- nusprendė šis ir nusisuko į tamsų labirinto įėjimą.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
Elna šiandien buvo liūdnai linksmos nuotaikos. Sunku tai apibūdinti. Turbūt paprasčiausia būtų pasakyti, kad ji nori būti viena su savo mintim.
  Vos jai išėjus iš pilies ją pasitikio vėsus, bet silpnas pavasarinis vėjas ir tirštas rūkas. Jos strazdanų nusėtą veidą papuošė silpna šypsenėlė. Gerai, kad dar nešviečia saulė. Ji lėtai ėjo ir net pati neįsivaizdavo, kur eina. Jau priartėjusi prie kvidičo aikštės Elninho pasirodė, kad priekyje, prie labirinto mato kažkieno siluetą. Varnė silpnai papurtė galvą, bandydama save įtikiniti, kad ji nieko nematė. Nenorėdama toliau judėti link to pilno painiavos tako El užmerkė akis ir stovėdama mėgavosi drėgme ir vėjeliu.
  Praėjo pora minučių, o daugiau, bet galų gale mergaitė atsimerkė ir vis dėlto atsargiai pradėjo žingsniuoti. Ak, ak, jau nepaneigsi, kad kažkas tikrai stovėjo prie įėjimo. Varniukė išleido tylų atodūsį ir jau norėjo suktis atgal, bet smalsumas visad laimi. Pilnai priartėjusi Klumpė pažino stovintį vaikiną.
- Tu tik pažiūrėk, kaip juokinga ir graudu, nes mes vėl susitikom, Igori, - gale Klumpar pabrėžė jo vardą ir išspaudė šiokį anokį šypsnį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Sam Laker

  • II kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Stars can't shine without darkness
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
Tikriausiai ji išėjo iš pilies... Semas, vos atvykęs į Hogvartsą visą laiką stebėjo kelis žmones. Tai Elna, Džeimsas, Igoris.... Šis trejetukas jam pasirodė vertas dėmesio ir nors paprastai laiką jis leisdavo vienas, šį kartą pasišovė susipažinti su kažkuo, kuo galėtų pasitikėti. Igoris dingo jau po ketvirtos pamokos, Džeimso šiandien jis išvis nematė. Tačiau Elną, ją jis matė prieš kelias minutes. Po paskutinės pamokos. Tada El su kažkuo kalbėjosi, bet dabar, dabar ji kažkur prasidangino. Nereikėjo man persirenginėti... -Vos girdimai sau sumurmėjo Semas. - Galėjau parsinešti daiktus ir susirasti El!
 Vaikinas jautėsi keistai, paprastai, jis nemėgsta žmonių draugijos, bet dabar jį aplankė kažkoks nepažįstamas jausmas. Vienišumas.
 Laker išsbėgo iš pilies, niekeno nepastebėtas. Išėjęs į lauką įkvepė pilnus plaučius oro. Lauke buvo drėgna, tačiau būtent toks oras vaikinui patiko labiausiai. Nedideli lietaus lašeliai švelniai glostė žandus. Jis galėjo užsidėti kapišoną, tačiau nusprendė to nedaryti. Geriau jau kuo greičiau surasti Elną. Ką darysiu ją suradęs? Pasisveikinsiu? Tiek to. Susirasiu ją vėliau, koks tikslas tai daryti dabar, kai net nežinau ką sakysiu. Galėčiau pats apžiūrėti apylinkes. Įdomu, ar kvidičo aikštė tokia pati, kaip ir aprašyta knygose...?
 Ten Semas ir patraukė, po penkių minučių ėjimo, pradėjo šalti rankos ir jis pasigailėjo, kad neapsirengė šilčiau. Jis susikišo rankas į kišenes ir ėjo toliau, retkarčiais peršokdamas per pasitaikiusias balas.
  Netikėtai pastebėjo, kad viena keistai, švyti. Atsitūpė prie jos ir pamatė kažką panašaus į medalioną. Tamsiai mėlyno ir žalio marmuro pakabukas keistai skleidė šviesą po vandeniu. Semas jį ištraukė. Wind buvo parašyta ant jo.  Paspaudus iškilimą kitoje pusėje, medalionas atsivėrė. Vienoje pusėje buvo veidrodėlis, o kitoje, kažkokia nuotrauka. Strazdanotos, ristanosės mergaitės. Semas įsižiūrėjo į ją ir suprato, kad nuotrauka Elnos. Įdomu, prieš kiek metų, ji daryta Vaikinas įsikišo medalioną į kišenę, ir pasitikrino, ar niekas jo nemato. Apsidairė aplinkui Jei jis Elnos, ji neturėtų būti toli...      -Pagalvojo jis. Vaikis pasileido bėgti link arčiausiai esančio ir vos per rūką įžiūrimo objekto - aikštės. Bebėgdamas jis paslydo, ir skaudžiai tėškėsi ant užpakalio. Atsistojo ir pradėjo valytis rūbus. Velnias...-Sumurmėjo. Turbūt tas jo paslydimas ir lėmė, kad netoliese išgirdo girdėtą balsą. Tiesą sakant, Semas nugirdo tik vieną žodį - "Igori". Slaptai nusliūkino prie labirinto, ten turėtų būti įdomiau, nei tuščioje aikštėje. Priėjęs prie įėjimo, Semas staiga atšoko. Į jį žiūrėjo dvi žmogystos. Jis prisimerkė ir suprato, kad tai tik Elna su Igoriu. Būtent jų jam ir reikėjo.
 - Čia aš... Tik aš. Semas. - Su palengvėjimu, tikėdamasis, kad neišgąsdino bendramokslių, ištarė vaikinas ir nusišypsojo.
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Sam Laker »

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
Žvelgdamas į labirinto įėjimą, Igoris pajuto, kad minkštą žemę pasiekė mergaitiški žingsniai, kurie prasidėjo nuo pat Hogvartso kontūrų. Kažkas artėja,-pagalvojo Igis, vis dar vėpsodamas į tamsų augalų koridorių. Netikėtai gamtos tylą pertraukė pažįstamos personos balsas.
-Visados šitaip bus, Elna,-prakalbo švilpis ir su šiais žodžiais atsisuko į savo gaujos narę,- O dabar, pasakyk man, ar čia yra dar viena persona,-kalbėjo Igoris, mokindamas varnę, kaip esant žmogaus pavidalu galima pasinaudoti savo vilkolakiškumu, tikėdamasis, kad mergaitė supras, kad mokymai ne tik vyks per pilnatį, bet ir žmogaus pavidalu.
Būsimas penktakursis pažvelgė į Elnos rudas akis ir laukė ką gi ši pasakys. Tuo tarpu jaunuolio ausys užfiksavo vieną gremėzdišką nukritimą ant sėdimosios vietos. Vėliau girdėjo kaip svečias per daug triukšmingai nuslinko prie labirinto įėjimo.
Garbanius atsiduso ir atsisuko į svečią, kuris stovėjo prie įėjimo į labirintą. Šiam prisitačius, Lorijanas-Greywindas metė repliką:
-Kitą kartą kai bandysi slapstytis, stenkis, Sam, susilieti su aplinka. Tik tada niekas tavęs nepastebės,- be jokių emocijų pasakė ketvirtakursis, pažvelgdamas į berniuką, kuris buvo apsitaisęs Grifų Gūžtos atributika.
Nuo kada grifai slapstosi?Kiek aš prisiminu į Grifų Gūžtą priima drąsius mokinius...- nustebo keturiolikmetis, paslėpdamas giliai savyje šią emociją.
-Beje, labas, aš Igoris, Sam.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
Vėjas lengvai plaikstė Elnos rudas plaukų sruogas ir ji šaltai vyptelėjo.
-Visada? - susidomėjusi kilstelėjo vieną antakį. -Aišku, kad nėra. Argi nematai? Prasta rega? O jei matai, tai kam klausi?
Klumpar gerokai suglumo nuo tokio klausimo, nes, po velnių, nieko aplink aiškiai nėra. Bet vaje! Kažkas tolimo, panašaus į nukritimo garsą pasiekė varnės ausis. Na va, man jau vaidenas...
-Ta laiminga proga, kad esam vieni aš noriu paklausti. Ar labai suprantamai ir aiškiai praneši man apie artėjančią pilnatį? Žinai, nesu gera ant užuominų šifravimo.
Ak, ak, viskas kažkaip pasikeitė! Ir švilpio klausimas nebeatrodė toks bereikšmis. Staigiu judesiu dvylikametė atsisuko į Sam. Greitai atsipalaidavusi ir giliai viduje tikėdamasi, kad šis grifas neišgirdo jos klausimo. Pasitvarkiusi plaukus ji pakėlė akis į dangų, įkvėpė, nusišypsojo Igoriui ir ištiesusi ranką berniuko grifiuko pusėn tarė:
-Labas labas. Aš Elna, malonu. Tikiuos nesi tas vienas iš nemalonių Grifų Gūžtos atstovų.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Sam Laker

  • II kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Stars can't shine without darkness
Ats: Didžiulis labirintas netoli kvidičo aikštės
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
   Semas suprato, kad slapstydamasis ko gero sudarė siaubingą įspūdį. Igorio replika privertė jį pasijausti darželinuku, tačiau gana greitai jis atsigavo ir atsakė:
 -Turėsiu omeny. -Atsisuko į Elną ir nesusilaikė draugiškai neįkandęs. -Žinoma esu. Visi mes, Grifai, tokie. Priešingai nei jūs, protinguoliai. Grifai didesni paukščiai, nei varnai. O vyresnieji visada erzina jaunėlius.
   Nebežinodamas ką toliau daryti, Semas šiek tiek sutriko ir padarė gana skubotą sprendimą.
 -O dabar, jei neprieštarausite, aš eisiu į labrinintą.
   Tai pasakęs vaikinas kone prakeikė save. Ne tik, kad prisistatė kaip pats nerangiausias bailys pasaulyje, bet ir vos radęs paliko žmones, kurių taip ieškojo. Kas bus, tas bus.-Pagalvojo.
   Nusišypsojo šalia stovinteims jaunuoliams ir patraukė gilyn į labirintą.