[Heidi Mollson]

Kelias nebuvo toks trumpas kaip įsivaizdavo Heidi. Mergaitė manė, kad siluetas gyvena viename iš šitų namų netoli parko, bet jis ėjo kiek toliau negu jie. Nors ir laikėsi tokio atstumo, kad galėtų jį matyti ir staigiai užsukęs už kampo jis nedingtų, bet karts nuo karto, o ypač tose vietose kur buvo mažiau šviesos pamesdavo jį iš akių. Jie taip keliavo gal kokią dešimtį minučių, o gal taip tik atrodė tamsiaplaukei, bet galų gale priėjo kažkokį namą. Klastuolė stebėjo tamsaus vyriškio veiksmus laukdama kol šis įeis į namo vidų ir ji galės įžengti pro vartelius, o tuomet atsisėsti netoli durų ir arba pamiegoti arba taip prabūti visą naktį. Kadangi klastuolė nematė kito kelio iš čia tik kaip pro vartelius prieš kuriuos ji stovėjo, tad buvimas prie durų į namo vidų buvo puiki galimybė pastebėti nereikiamus žmones ir likti nepastebėtai. Kol laukė to momento kuomet namo savininkas įeis į namo vidų ir užvers paskui save duris Heidi nusprendė, kad bent takelį iki namo reikia kažkaip pagražinti, tad nusprendė, kad jeigu taip atsitiks, kad ims gyventi šitame nuostabiame name ji ims knistis apie takelį ir sodinti įvarius augalus, kurie pradžiugins šį kiek seną namą. Tegul greičiau jis eina vidun, kad aš galėčiau įeiti į jo kiemą ir man netektų stovėti čia kaip nenormaliai tokios ir panašios mintys dabar sukosi mergaitės galvoje laukiant kol siluetukas įeis į vidų.

[Edgar Jeffter]

Priėjęs savo namų duris juodaplaukis atsigręžė į vartus, pro kurios galima patekti į jo kiemą. Nieko ko nesitikėtų nepastebėjo. Už jų jau stovėjo Heidi. Vaikina šyptelėjo papurtydamas galvą į šonus suprasdamas tai, kad vos tik žengs į namo vidų, jį sekusi mergaitė nieko nelaukusi įslinks į jo kiemą. Abejojo, jog ji nuspręstų pasilikti už sidabrinių vartų. Jei drįso įkyriai sekti jam iš paskos iki jo namų bei laidyti nepagarbiai savo pačios burtų lazdelę, tai kas jai turėtų reikšti užeiti į svetimą kiemą.
Apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas savo pirštinėta ranka pamojo nepažįstamajai, jog ši ateitų. Jau, kai ji žino jo gyvenamą vietą, nebūtų protinga ją paleisti. Nebent nuspręstų vėl pasišalinti iš savo namų. Jeffter'is nelaukė, kol mergaitė prieis prie jo. Ir atsisuko į namų duris, kurias atrakinęs žengė į namo vidų. Norėjo sukti į virtuvę, bet prisiminęs, jog joje negali degti šviesų dėl jo paties saugumo, pasuko į kairėje buvusį treniruočių kambarį. Namo duris paliko pravertas, kad galėtų užeiti ir Heidi. Tik neaišku ar ji išvis nusprendė užeiti į jo kiemą, nes vaikinas jai pamojęs ranka į ją daugiau neatsigręžė.

[Heidi Mollson]

  Netrukus siluečius jau stovėjo prie durų ir atsigręžęs į Heidi stovėjo prie durų lyg kažką galvodamas. Dar po kelių akimirkų įvyko dalykas kurio mergaitė galvojo anksčiausiai sulaukti tik ryte - namo savininkas jai pamojo ateiti ir nusigręžęs atrakino duris pro kurias tuoj pat ir įėjo. Tamsiaplaukės atžvilgiu viskas vyko per daug greitai, tad ji nusprendė dar pastovėti už vartų kurį laiką ir tik tuomet, jeigu durys dar nebus užrakintos, įeiti į vidų.
  Nors sprendimas ir buvo protingas, bet klastuolė negalėjo ilgai taip išstovėti, tad jau po pirmų sekundžių atvarė vartelius ir įėjo pro juos vos nepamiršdama jų uždaryti. Pasiekusi duris praėjo pro jas į akliną tamsą ir jau norėjo degti šviesą, bet pagalvojo, kad jeigu šeimininkas jos neuždegė, tai galbūt reiškia, kad koridoriuje tokio dalyko nėra arba jis tiesiog nenorėjo jos degti. Apsisukusi Heidi užvėrė duris paskui save likdama aklinoje tamsoje.
  -Kur tu? -pabandė kviestis žmogystą kurios namuose dabar ji buvo.
  Kadangi akys ėmė po truputį apsiprasti ir mergaitė ėmė girdėti kažką jai iš kairės, ji pasisuko į tą pusę ir ėmė tiesiog žiūrėti į tamsą laukdama bent kokio nors paaiškinimo ar dar ko, bet jo tikriausiai nebūtų gavusi be klausimo.
  -Kodėl pas tave taip tamsu namuose? Tu neturi elektros ar kaip čia yra?
  Tamsiaplaukė ėmė kiek prisibijoti šios vietos, bet raminamasis šaltinis buvo tikriausiai vis dar šiame name esantis parko žmogus.

[Edgar Jeffter]

Mergaitė atsidūrė kambaryje greičiau nei Edgar'as spėjo kambaryje uždegti šviesą. Ir jis tikrai nestovėjo atsistojęs tamsoje bei laukė, kol į namą užeis tamsiaplaukė raganaitė.
- Aš čia,- ramiai tarstelėjo įjungdamas šviesą baltų sienų supamame kambaryje magas.
- Kaip tavo amžiaus burtininkė jau turėtum būt išmokus šviesos kerus,- šitaip juodaplaukis atsakė į Heidi klausimą dėl elektros, nors ir puikiai žinojo, kad josios lazdelė dabar buvo pas jį.
Vaikinas atsistojo prie sienos, prie kurios nieko nebuvo ir laukė, kol į kambarį užeis jį atsekusi burtininkėlė. Kadangi į namus parsirado ne vienas, o su svečiu, kuris, regis, pats prašėsi pas Edgar'ą, tai dabar namų  šeimininkui teks pasikalbėti su juo. Pirma reikėjo išsiaiškinti daugiau apie tą paauglę, o po to dar reikėjo išsiaiškinti, ką reikės daryti vėliau su ja. Regis, Godriko Dauba antgamtų atžvilgiu pastaruoju metu buvo ganėtinai apsivaliusi, tačiau šiame miestelyje padaugėjo keistų turistų, linkusių lankytis čia naktimis. Ir kaip tyčia tuos keliauninkus sutikdavo Jeffter'is.
- Drąsiau,- tarė žaliaakis dar vis nematydamas kambaryje mergaitės.

[Heidi Mollson]

Sulig klausimų pabaiga užsidegė ir šviesos kambaryje į kurį šiuo metu žiūrėjo Heidi. Sienų baltumas ir sklindanti šviesa vos ne apakino mergaitės, tad ji ėmė tankiai mirksėti tikėdamasi, kad tai išspręs problemą. Galų gale akys priprato ir tamsiaplaukė pamatė kambarį, bet ne siluetą esantį jame, bet vietoj to išgirdo jo balsą kažką sakantį apie šviesos kerus. Mokėt tai moku, bet kai neturi lazdelės ne taip ir lengva pasidaryti šviesos. Dar kartą peržvelgusi tamsiąją namo dalį ir nieko tenai nepamačiusi įėjo į kambarį sulig nepažįstamo žodžiais drąsinančiais ją. Įėjusi į kambarį peržvelgė jį ir neradusi nieko įdomaus atsistojo priešais žmogystą kurios veidą pamatė pirmą kartą per šią naktį, o tuo labiau per visą savo gyvenimą. Nors ne, klastuolė pastebėjo kai ką keisto šiame kambaryje - kai ėjo į namo vidų matė, kad už langų slypi tamsa nors ryški ir balta spalva, net ir  nakties metu turėjo gerai matytis.
  -Tai jūs čia vienas taip ir gyvenat? -paklausė kiek akivaizdaus klausimo ir rankomis apglėbė visą kambarį.
  Heidi manė jį gyvenant šitame kambaryje vien dėl to, nes jame vieninteliame degė šviesa ir jis buvo be langų, kas reiškė, kad arba šis vyras yra tariamai išvykęs ir/ar nenori, kad kaimynai žinotų, kad jis yra namuose. Kadangi ranka jau pavargo laikyti, o nuo tokio ilgo kuprinės nešiojimo pečius ėmė kiek skaudėti mergaitė nusiėmė kuprinė ir pasidėjo su šluota šalia savęs ant grindų stengdamasi užimti kuo mažiau vietos šitame ir taip nemažame kambaryje.

[Edgar Jeffter]

Po Edgar'o žodžių pagaliau į kambarį teigėsi įeiti ir šių namų svečias. Po kambarį jis nesiblaškė. Jis atsistojo prieš namų šeimininką ir jam uždavė klausimą.
- O koks tau dėl to skirtumas ar vienas aš gyvenu, ar ne?- nesiteikė duoti atsakymo tamsiaplaukis. Iš šio mergaitės klausimo dabar galėjo susidaryti įspūdį, jog šioji apie jį gal ir nelabai ką žino, tačiau domėjimasis tuo ar ne vienas gyvena kėlė tam tikrus įtarimus. Nors einant link namų nepastebėjo kažko įtartino, ar kažko kas galėtų būti juos atsekę. Todėl kažin ar nepažįstamoji mergaičiukė už namo ar jo teritorijos turi bendrų laukiančių kokio nors sutartinio ženklo.
- Gal nori prisėsti?- pirštine dengiama ranka parodė į kambaryje esančią kėdę, vos tik Heidi pasidėjo savo kuprinę su šluota ant žemės.
- Tai kas tu tokia? Ir ką naktį veiki Godriko Dauboje?- nors jau burtininkas išmanantis apsigynimą nuo juodosios magijos ir buvo gavęs atsakymus į šiuos klausimus, jis vis tiek dar kartą paklausė šių klausimų. Norėjo įsitikinti jų tikslumu ir patikrinti ar raganaitė pateikdama dabartinius atsakymus nenukryps nuo tų, kurie buvo duoti anksčiau.
- Tai kas tu? Ir ką naktį veiki Godriko Dauboje?

[Heidi Mollson]

Heidi stovėjo ir žiūrėjo į buvusį siluetą laukdama tikriausiai dar ne vieno klausimo apie ją, su ja susijusius dalykus ar apie tai ką ji galėtų žinoti. Kadangi naktis jau buvo pasiekusi vidurio pabaigą mergaitė būtų nesupykusi gavusi vietą kur pamiegoti ir galimybę atsakyti į nepažįstamojo iškilusius klausimus tą rytą kada baigiasi ši naktis, ar tai būtų rytojaus ar visgi jau šiandienos rytas. Sulaukusi kiek piktoko klausiminio atsakymo į savo klausimą tamsiaplaukė jį praignoravo ir toliau vos nemiegodama stovėjo netoliese savo daiktų iki tol kol gavo leidimą sėstis.
  -Ačiū, -padėkojo klastuolė eidama link kėdės, ją atsitraukdama ir sėsdamasi ant jos.
  Vos ne iš kart po to, kai ji klestėjo ant kėdės iš vyriškio burnos išslinko tas pats klausimas kurį jau buvo tekę girdėti parke.
  -Aš esu Heidi Mollson, -jau trečią kartą išgirdusi tą patį klausimą pradėjo kalbėti mergaitė. -Godriko Dauboj neveikiu nieko, tiesiog tai yra galutinė stotelė mano kelionėje.
  Tamsiaplaukė norėjo visą šitą atsakymą pakartoti dar kartą taip bandydama įrodyti, kad to pačio dalyko kartojimas du ar daugiau kartų yra šiek tiek erzinantis, bet būdama pavargusi to ji nedarė. Nors kėdė ir nebuvo patogi, bet miegas ant jos ėmė dar labiau, tad klastuolei teko sukaupti visas jėgas, kad kažkuriuo metu jos akys neužsimerktų ir ji neatsidurtų miego karalystėje su klausimų atsakymais. Galėtų greičiau baigtis šita apklausa ir tada tikriausiai būtų galima eiti miegoti į šiltą lovą, jeigu aišku man teks galimybė rasti tokį dalyką kaip lova.

[Edgar Jeffter]

Raganaitė atsisėdusi ant kėdės atsakė Edgar'ui į jo klausimus. Atrodo atsakymai nesiskyrė nuo prieš tai girdėtų, todėl namų šeimininkas nusprendė leisti sutiktajai mergaitei šiąnakt pernakvoti pas save. Aišku, tai reiškė, kad pats juodaplaukis liks nemiegojęs, nes jis tikrai nepasitikėjo Heidi tiek, kad ramiai galėtų eiti ilsėtis.
- Gerai.. Leisiu nakčiai tau pasilikti,- tarstelėjo žvelgdamas į nuovargio kupiną tamsiaplaukės veidą, - Eime,- tarstelėjo Jeffter'is ir iš treniruočių kambario perėjo į svetainę. Įėjęs į kitą patalpą magas iškart priėjo prie sofos, kurią paklojo savo netikėtam svečiui.
- Taigi, miegosi čia..,- atsisukęs į mergaitę tarė žaliaakis ir po to patraukė link išėjimo iš šio kambario. Tik prieš išeidamas dar stabtelėjo ir dar kartą atsigręžė į nepažįstamąją.
- Eidama gultis išjunk šviesą,- tokį nurodymą davė dėl tos paties priežasties, kodėl dieną vengia lįsti į lauką. Dar norėjo paminėti, jog ryt jai paliekant Edgar'o namus teks ištrinti jos atmintį, tačiau nusprendė tai padaryti prieš paauglei išeinant, kad šioji dabar galėtų ramiai ir nesukdama galvos pamiegoti.
Pats vaikinas nužingsniavo į virtuvę.

[Heidi Mollson]

Heidi sėdėjo ant kėdės nunarinusi galvą ir vos nesnaudė, tad išgirdusi jog jai bus leista čia permiegoti labai apsidžiaugė. Nulipusi nuo kėdės norėjo imti savo mantą, bet vos tik tai pabandžiusi pajuto, kad rankos patapo atskira respublika, tad nusprendė daiktus palikti čia iki ryto. Nepažįstamajam pradėjus judėti per tamsius kambarius mergaitė nusekė paskui iki svetainės kur stovėjo sofa ant kurios greitai atsirado patalynė skirta miegojimui.
  -Ačiū, -padėkojo klastuolė ir gavusi nurodymus tik tais linktelėjo.
  Kadangi akys jau buvo pratusios prie tamsos tamsiaplaukė nedegė šviesos. Vos tik sulaukė kol namo šeimininkas išeis iš kambario Heidi nusirengė nepatogius rūbus ir krito į šios nakties lovą. Kūnas po truputį ėmė atsipalaiduoti ir mergaitė nenorėdama trikdyti šio proceso tiesiog gulėjo apmąstydama dalykus ir įvykius kuriuos teko pajausti iki tol kol atkeliavo iki šio namo kur kaip ji nujautė teks prabūt nemažą dalį savo laiko kol nebus Hogvartse.
  -Viens, du, trys, -tyliai skaičiavo mėnulis švytintis iš dangaus uždengtas ozono sluoksnio užuolaida ir kita užuolaida kuri turėjo būti svetainės kambaryje.
  Po tų trijų iš eilės einančių skaičių tamsiaplaukė iš lėto užmerkė abidvi savo akis ir tuojau pat užmigo saldžiu ir giliu miegu, kurį paskutinį kartą turėjo dar prieš išvykdama iš Moriso namų.
  Saulė jau po truputį veržėsi iš už medžių viršūnių, žadindama įvairų rūšių gyvūnus, bet tai dabar nebuvo svarbu, nes iki tikrojo ryto dar buvo likę keletą valandų.