0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #165 Prieš 9 metus »
Liucijus iškėlė galvą aukštyn ir užkaukė. Ne, čia visiška nebuvo Liucijus: jo asmenybės beveik nebuvo likę, todėl klaida būtų buvusi vadinti tą siaubingą padarą Liucijumi. Paskutiniai esybės ženklai išnykdavo vos užgesus vakarinei. Šio mešką ir vilką primenančios būtybės kailis buvo tamsiai pilkas, beveik juodas. Staiga vilkolakis nutilo ir iškėlė nosį aukštyn, kažką užuosdamas. Greitai pasuko galvą į pusę, iš kur sklido gardus kačių kvapas. Vilkas Atas su siaubu atsigręžė ir pamatė Džeinę su Naktimi.
- Palauk, Atai,- pavargusiu balsu suurzgė Liucijus ir keistai dėliodamas kojas, nukėblino link Džeinės ir Nakties. - Aš dar turiu savos esybės.
Liucijus sustojo. Jo ketera pasišiaušė ir išaugo aukštyn. Dabar jis buvo kone dvigubai didesnis už panterą arba tigrę.
- Negi nežinot, kad būti prie vilkolakio pavojinga?- subarė Liucijus. Perkreipė galvą iš skausmo: kūną pradėjo pamažu užvaldyti volkolakio protas. Koks gi ten protas: vieni instinktai ir žiaurumas.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #166 Prieš 9 metus »
Baltoji tigrė pavartė akis.
-Aš nebijau,-urgztelėjo plėšrūnė.-žinau, kad būti prie vilkolakio pavojinga ir panašiai, tačiau jeigu Adas nemirė, nemirsime ir mes.
Juodoji pantera pritariamai suurzgė.
-Kartais galvoju, kad pati esu pabaisa,-tyliai suurzgė Džeinė.-gal tai ir tiesa. Būtent dėl to mano baimės jausmas ir išblėso- labiausiai aš bijau savęs pačios.
Tigrė atsistojo ir pasiražė.
-Ką gi, tikiuosi, jau supratai, kad manęs neatsikratysi,-urgztelėjo ji.
Baltoji plėšrūnė akimirką pasvarstė.
-Gal pabėgiokim?-pasiūlė Džeinė.
Ji klausiamai žvilgtelėjo į Liucijų ir Adą.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #167 Prieš 9 metus »
Liucijus nbuvo apimtas tiek nuostabos, tiek įtūžio, tiek baimės.
- Visų pirma, jo vardas Atas,- pasakė vilkolakis.- Visų antra, tu nelabai daug išmanai apie vilkolakius.
Vilko ir meškos parodija vėl užkaukė: minutėlė iki nuvilkolakėjimo. Tada Liucijus iš pačių paskutiniųjų žmogiško proto jėgų iškėlė didžiulę aštriangaę, praplikusią - ir visa ta išvaizda - šlykščią leteną aukštyn į dangų, tiesiai į Vakarinę žvaigždę, matyt iš baimės nutolusią nuo pilnaties mėnulio.
- Ar matai tą žvaigždę?- užkimusiu balsu suurzgė vilkolakis. - Vakarinė...
Staiga vilkolakis pašoko. Akys tebebuvo žmogiškos, bet degė žvėriška beprotyste. Jis nukreipė galvą ir visą kūną į pilnatį ir jos šviesą. Atas nutempė vargšą žvėrį į mišką, dar spėjęs suurgsti:
- Nešdinkitės!
Tolumoje nugriaudėjo įniršusio vilkolakio stūgsmas.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #168 Prieš 9 metus »
Baltoji tigrė atsiduso ir pavartė akis.
-Pažįstu geriau nei tu numanai,-atkirto plėšrūnė.
Jos geriausias draugas Džeimsas buvo vilkolakis. Tačiau, priešingai nei Liucijus, savęs nebijojo ir mokėjo pažaboti žvėries protą ir jausmus. Jis mokėsi durmštrange, buvo metais vyresnis už ją. Vaikiną Juodasis privertė kovoti jo pusėje, tačiau dabar Juodasis nugalėtas ir Džeimsas vėl normalus.
-Gerai. Iki,-suurzgė plėšrūnė.
Ji ir jos juodoji pantera Naktis patraukė link Hogvartso. Proskynoje stabtelėjo ir pažvelgė į dangų. Aušo. Saulės spinduliai prašviesino naktį. Džeinė atsivertė į žmogų ir kartu su Naktimi nušingsniavo į pilį.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #169 Prieš 9 metus »
Vilkolakis, kažkur giliai savyje turintis surakintus Liucijaus esybės pagrindus, lėkė mišku. Atas jau nebespėjo su juo, be to, buvo eilinį kartą sunkiai sužeistas. Pilnatis vis dar smarkiai drumstė žvėries protą, bet tolumoje jau žiburiavo pavieniai saulės spinduliai. Vilkolakis dangstėsi medžių šešėliais ir pavojinga Uždraustojo Miško tamsa, kuri šėtono žvėrį globojo. Bet galų gale saulė vis vien apšvietė padarą, kurio tamsiai pilkame kailyje buvo prikritę šakelių, lapų ir purvo. Ir žvėris atvirto į žmogų. Vėl labai skausminga transfigūracija, bet tą skausmą lengviau pakęsti, kai žinai, kad žmogiškas protas ir šviesa vėl laimėjo.
Vilkolakiai ir į juos panašūs bet kokie likantropai geriausiai iš visų pasulyje egzistuojančių padarų suvokė Gėrio egzistavimą. Arba Blogio. Čia jau priklausė nuo paties žmogaus. Liucijus pasiražė ir nuėjo pasiimti gulinčio įprastoje vietoje prie medžio, savo vilko. Jį į mokyklą nešė savo rankomis.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #170 Prieš 9 metus »
Gabriellė degė neapykanta. Taip, helovino naktis ją pakeisdavo iš pagrindų. Ji tapdavo keista, pagiežinga ir visai kitokia, nei ją pažinojo žmonės. Merginos jausmai tarsi užvirdavo, labiausiai pasireikšdavo neapykanta ir žiaurumas. Gabriellė nieko negalėdavo sau padaryti.
Žingsniuodama palei medžius mergina nusiėmė nuo galvos apsiausto gobtuvą, išskleidė plaukus. Keista buvo šią naktį žingsniuoti ne nuostbiais kalnų takeliais Prancūzijoje, o pamiškėje kažkokio miško Anglijoje. Sustojusi Gabriellė įsiklausė: buvo girdėti dra neišskriduisų paukščių čirpavimas, įprasti gyvūnų skleidžaimi garsai. Karts nuo karto ūktelėdavo pelėda. Gabriellė atsisėdo ant skurdžios žolės, atsirėmė į medžio kamieną ir užsimerkė. Jautėsi išsekusi nuo nežinia ko. Taip sedėdama pajuto, kaip į kūną vėl grįžta jėgos, kaip į jos venas smelkiasi žemės jėga. pamžu Gabriellė nusiramino, neapykanta nuslūgo. Staiga mergina užsidengė delnais veidą ir sukūkčiojo. Po valandėlės miško tylą trikdė tik tylus merginos verksmas.
Valandėlę pasėdėjusi Gabriellė atsistojo, nužvelgė save nuo galvos ligi kojų ir vėl sudėtingai pamakalvusi lazdele ir ištarusi burtažodžių kratinį, pakeitė savo išvaizdą. Dabar mergina vilkėjo baltą paprastą medvilninę suknelę iki kulkšnių, buvo apsisiautusi žaliai pilkšvos spalvos apsiaustu su gobtuvu. Gabriellė plaukai tebebuvo palaidi. Prancūzaitė buvo basa, bet joskojos nejautė šalčio. Matyt dėl to, kad ji buvo prie to įpratusi.
Nužvelgusi save  nuo galvos iki kojų Luelė vėl užsidėjo gobtuvą ir nubėgo atgal į helovino šventę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Gabrielle Dévertes »
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #171 Prieš 9 metus »
Skraidantis helovyninis moliūgas sklendė žvaigždėtu dangumi. Apačioje raibuliavo ežeras, žmonės linksminosi aikštėje, vaikštinėjo keletas vienišių. O virš jų buvo tik dangus, mėnulis ir žvaigždės. Pro moliūgo langą žvelgė Džeinė Meko, šią Helovyno naktį apsirengusi balta angele. Jos juodoji pantera Naktis žvelgė pro kitą langą, taip pat stebėdama apylinkes, kol plėšrūnei tai nusibodo ir ji susirangė ant kilimėlio nusnūsti. Po jais sušmėžavo Uždraustojo miško medžiai, ir moliūgas ėmė leistis.
-Nesustok. Pakibk virš miško,-paliepė mergina magiškai transporto priemonei.
Kai jis padarė ko prašomas, klastuolė atsisuko į Liucijų ir Liusę.
-Dabar sugalvokim, ką veikti. Juk negalim tiesiog čia kyboti,-pasakė jiems nusišypsojusi juodaplaukė.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #172 Prieš 9 metus »
Liucijus Kampinis apžiūrinėjo moliūgo vidų. Moliūgas sklendė, į jo šonus atsimušinėjo vėjas ir oro pasipriešinimas, todėl į vidų atėjo keistas švilpesio ir ūžimo garsas. ,,Matyt, jie tyčiom taip padarė..." - pamanė Liucijus, žiūrėdamas, kaip nuo tokio garso automatinio veikimo, pašiuprsta rankų oda. Debesų sluoksnis, neleidžiantis link Liucijaus besisverbiančią mėnulio šviesą, pavojingai suplonėjo. Klastuolis paniuro, bet to neparodydamas, atsakė Džeinei:
- Gal skrendam į Hogvartsą ir pavaikštinėti po požemius?- pasiūlė Liucijus. Iš tikrųjų būtų įdomu ten panaršyti. Ir dar vienas to dalyko pliusas: kad Liucijaus Kampinio ten nepasieks mėnulio pilnaties šviesa. Klastuolis žvilgtelėjo į raudonkailį vilką ir susidūrė su juo žvilgsniais. Žvėries akys pritarė.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #173 Prieš 9 metus »
((Žvėries akys pritarė? :D žvėris akimis pritarė))
Džeinė pažvelgė į dangų. Mėnulis greitai galėjo išlysti ir pasirodyti, tad būtų saugiau keliauti į Hogvartso pilį. Liucijus, pasirodžius mėnuliui, virstų žvėrimi. Mergina vėl atsisuko į Liucijų ir Liusę. Linktelėjo sutikdama. Sumurmėjo:
-Skrisk link Hogvartso pilies.
Ir moliūgas nusklendė jos link.
-Manau, jau metas man išlysti iš šito kostiumo,-tarstelėjo klastuolė.
Juodaplaukė mostelėjo savo burtų lazdele ir angelo kostiumas ir sparnai pavirto paprasta, juoda suknele. Žaliaakė pažvelgė pro langą. Moliūgas sparčiai artėjo prie mokyklos.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 874
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #174 Prieš 9 metus »
Iškart po to, kai tik Gabrielė įveikė povandeninę hidrą, turnyro dalyviai ir jo svečiai persikėlė į aikštelę šalia uždraustojo miško. Čia vėlgi buvo palapinė turnyro dalyviams (Gabrielės ten jau laukė madam Pomfri su šilta antklode ir dideliu puodeliu karšto šokolado) ir tribūnos žiūrovams. Antrasis savo užduotį atliks Durmštrango mokinys Sorenas. Jam teko užduotis nugalėti margąjį auksasparnį, tad šį kartą visi čia susirinkę turės galimybę stebėti kovą, o ne apie jos baigtį sužinoti vėliau.
- Sorenai, laukiame tavęs aikštelėje, kai tik būsi pasiruošęs kovai. Gavę tavo ženklą, magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento darbuotojai paleis tavo priešininką - margąjį auksasparnį. Linkime tau sėkmės pasitinkant šį didingą padarą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #175 Prieš 9 metus »
Sorenas von Sjuardas atsidūrė turnyro dalyvių palapinėje. Kai suprato, kad kautis teks ne su būriu skraidūnų, primenančius feniksus, o su vienu didžiausių ir pavojingiausių drakonų, vaikinas gavo šiokį tokį psichologinį smūgį. Vaikinas nusiėmė juodastiklius akinius ir padėjo ant stalo, išgėrė stiklinę vandens. Buvo keista visa tai - pačius paprasčiausius veiksmus daryti, kai kiekvieną nervingesnį rankos trūkčiojimą stebi priešininkai čempionai, kai žiūrovai nekantraudami laukia, kol jis išeis ì areną. Sorenas trinktelėjo stiklinę į stalą: Durmštrangas nepasiduoda. Išsitraukęs iš raudono darbinio apsiausto skroblo lazdelę jis atsistojo palapinės tarpduryje ir pamojavo visiems žiūrovams pirštinėta ranka. Visi pasiuto ploti, o durmštrangiečiai iškėlė plakatą su savojo čempiono vardu. ,,Koks ten kvailys sakė, kad durmštrangiečiai pavydūs ir nevieningi.. - Sorenas išpūtė krūtinę, nors vienas, su lazdele ir raudonu darbiniu apsiaustu atrodė kažkaip beviltiškai. Vaikinas vėl išklausė Arwen Evenstar žodžius ir išėjo į areną.
- Aš pasiruošęs!- sušuko Sorenas ir nuėjo tolokai nuo palapinės. Arena buvo milžiniška: daugmaž dviejų trečdalių kvadratinio kilometro ploto, o kitame jos gale stovėjo didžiulis narvas. Vyrai, kurie buvo apstoję metalinę konstrikciją ir iškėlę burtų lazdeles, jas nuleido ir atsitraukė į arenos kraštus. Į Soreno akis pateko spiginanti auksinių žvynų atspindima šviesa, kai drakonas margasis auksasparnis iš šešElio žengė į šviesą. Vaikinas prisidengė akis, o paskui prisiminė kažkokius senus, nuo spiginimo apsaugančius kerus. Nukreipęs lazdelę sau į akis, sumurmėjo burtažodį ir įsižiūrėjo į nuostabaus grožio magiškąjį roplį.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #176 Prieš 9 metus »
Gabrielė sėdėjo visa tirtėdama, šlapiais plaukais, mat ką tik įsigudrino išlįsti iš ledinio ežero vandens. ((Ką ji ten veikė - veizėkit į ežero glūdumą)) Bet nors ir šlapia bei sušalusi, prancūzė vistiek nusprendė stebėti, kaip Durmštrango čempionas Sorenas von Sjuardas atliks savo užduotį. O ką daugiau ji galėtų veikti? Keista, bet Gabrielė nejautė labai didelio priešiškumo šiauriečiui. Šis nebuvo pasipūtęs, nedemonstravo dirbtinės drąsos, buvo mandagus. Gabrielė pati gerai nežinojo, bet jai atrodė, kad jaučia tam šiauriečiui šiokią tokią pagarbą. Kur tau šiokią tokią, tai buvo didelė paprasta pagarba.
Arwen pranešus, kad kai tik Sorenas bus pasiruošęs, jie paleis drakoną, didįjį margąjį auksasparnį, Sorenas išžygiavo iš palapinės. Priėjusi prie palapinės angos, Gabrielė pamanė, kad į žemę nukrito saulė - tokia ryški buvo šviesa, atsispindinti nuo drakono žvynų. Prancūzė užsidengė delnais akis ir pasitraukė į palapinės gilumą. Patraukusi delnus nuo akių, mergina ėmė dairytis, kuom čia užsidengus akis. Jos žvilgsnį patraukė Soreno akiniai užtamsintais stiklais. Tikėdamasi, kad šis nesupyks, Gabrielė užsidėjo akinius ant nosies ir vėl priėjo prie palapinės angos.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #177 Prieš 9 metus »
Margasis auksasparnis žengė į šviesą, o tribūnas nutvieskė nežemiška šviesa, žiūrovai suskubo dangstytis akių, o gudresnieji kniso rankines ir kuprines, ieškodami akinių nuo saulės. Sorenas ramiai stovėjo toliau nuo arenos krašto. Arenos kraštuose augo javai - bet ar miežiai, ar kviečiai, Durmštrango čempionas neįžlibino. Tribūnose viešpatavo bruzdėjimas ir šnaresys, bet raudonų auksažvynio drakono akių žvilgsniui perliejus moksleivius, šie bematant užsičiaupdavo ir sustingdavo. ,,Ech, jūs, bailiai. Sudedate ausis nuo žvilgsnio, o aš iš jo turėdiu paimti kažkokį daiktą. - nusišaipė mintyse Sorenas. Sunki kairioji drakono letena nusileido ant žemė, o ši negarsiai sudejavo.
- O tu kairiarankis, ar dešiniarankis, bičiuli, a?- negarsiai paklausė drakono durmštrangietis. Raudinai akiai pasisukus į mažą raudonapsiaustę žmogaus formos pelę, ši apsimestinai narsiai nusišypsojo siaubūnui. ,,Gal man išsikviesti šluotą? Ne, šis triukas - tikra atgyvena... Hmm, kas čia man gali padėti? - mąstė vaikinas ir žaibiškai išsisuko nuo drakono išspjauto ugnies kamuolio, kuris pačiam drakonui atrodė tik mažytė kibirkštis, specialiai, pagal dydį atrinkta įžūliam peliukui paskrudinti. Dvi raudonos akys smalsiai, bet labai tingiai spoksojo į Durmštrango čempioną. Drakonas suurzgė, kas išvertus iš jų kalbos reikštų ne ką kita kaip - ,,Aš su tavim kol kas tik žaidžiu. Tik kol kas, mažieji priešpiečiai.". Na, didelio mokslo, kad suprastum griozdišką padarą, nereikėjo. Sorenas apžvelgė drakoną, tikėdamas atrasti bet kokią spragą.
- Sustink!- paleido paprasčiausią užkeikimą, kad įvertintų slibino šarvus. Užkeikimo žaibas nuo žvynų atšoko. Sorenas linktelėjo - to ir tikėjosi.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Grace Nicholson

  • V kursas
  • *
  • 94
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The sun, The moon, The truth
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #178 Prieš 9 metus »
Gabrielės kova jau buvo baigta, dabar jau Drumštrangiečio Soreno kova. Nors sakoma, kad šios mokyklos mokiniai yra nedraugiški ir pasipūtę, Sorenas jai atrodė visai ne toks.
Iš palapinės išlindo Sorenas tipiniu Drumštrangiečio kraujo raudonumo apsiaustu.O tada buvo paleistas margasis auksasparnis.Vos jam įžengus švieson, tribūnas apakino šviesa. Grace skubiai užsidengė akis ranka. Mergina sušnabždėjo užkeikimą, apsauganti nuo šviesios, kad galėtų toliau ramiai stebėti  kovą.
-Sustink!-suriko Sorenas.Aišku, drakono tai nei kiek nepaveikė.Ar jis tikėjosi, kad tokį siaubūną paveiks toks užkeikimas?!Ar čia kokia nors sukta taktika?
-I'm a wizard.
-Prove it.
-Sorry, no magic outside Hogvarts!

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #179 Prieš 9 metus »
((Posto dar nebaigiau, bet greit užbaigsiu))
Sorenas von Sjuardas blausiai vyptelėjo, kai iš tribūnų ir kartais - net iš palapinės pasigirdo nepritariantys, smerkiantys, sunerimę ir paniekinantys šnabždesiai - ,,Ką jis čia nori parodyti? Što on dielajiet? Kvailys. Na, drakono pusryčiai jau patiekti. Soren, a ty dibyl? Žiebk į pilvą! Potseluieš na drakona prikladu!". ,,Nieko baisaus..." - pagalvojo Sorenas. Vienas juodos odos batas, panašus į kaubojišką, nusileido ant žemės, apibarstytos auksinėmis kviečių varpomis - lyg skanus, gimtadienio šventės proga iškeptas mamos medaus tortas, apibarstytas spalvotais, saldžiais pabarstukais. Ši batą kaip kitas, identiškos spalvos žirgas per lenktynes, šast ir aplenkė kitas. Dar du protingai apgalvoti žingsniai ir Sorenas sustojo, žiūrėdamas į drakoną ir mąstydamas, ką darys. ,,Hmm, drakono silpnosios vietos yra šnervės, akys, pilvas ir burna. Šitą dalyką Durmštrange turime mokėti it krikščionys malą ,,Tėve mūsų"..." - prisiminė Durmštrango čempionas ir tvirtai, ne per stipriai suspaudė skroblo burtų lazdelę rankose. Galvoje pradėjo regztis planas, ką su šituo didžiuliu auskažvyniu draugu daryti, bet Sorenas vis dar žvilgsniu naršė, kokį daiktą iš drakono reikės paimti. Staiga kiek užburtos kerais, apsaugančiais nuo švitinimo, akys, užfiksavo neįprastą šešėlį po drakono krūtine, slepiamą letenų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.