0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • VII kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Beviltiškai pamišusiame pasaulyje tik aš išlikau sveiko proto.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #495 Prieš 6 mėnesius »
   - PACHĖĖĖĖĖKIT!!! - sustūgo Hayato iš visų jėgų, kai išgirdo kažkur netoli šlamant lapus ar žoles.
   Šitie garsai išdavė, kad kažkas ateina. Švilpis sudvejojo, ar gerai padarė, kad liko prie vilkolakės net jai atgavus normalų pavidalą - velnias, dar praras reputacijos taškų. Na, bet, jeigu kas, tai jis nekaltas žioplas pirmakursis, velniškai bijantis kitų, magiškų rasių, humanoidų. Galvoje jau sukosi idėjos išsisukimui iš situacijos. Shinohara visada rasdavo išeitį.
   Nuo dar vieno smūgio japoniuką sulaikė netikėta vyriška - na, ar labiau jaunuoliška - ranka. Pirmakursis prisimerkęs nužvelgė atbėgusį vaikiną, bandydamas įvertinti jo ketinimus ir charakterį.
   - JI VILKOLAKĖ, - suspigo mažius koledžo kolegai į ausį, net nelaukdamas, kol šis pabaigs sakinį, liepiantį aiškintis.
   Tuomet į galvą toptelėjo beprotiška idėja - o jei ir jis vilkolakis? O jei šis jaunuolis irgi yra vilkolakis, tik atbėgo padėti gentainei, kai jie susisiekė kažkokiu ekstra magišku ir super duper slaptu minčių ryšiu arba astraliniu staugimu?
   Hayato atsitraukė nuo Keito, kurio vardo, kol kas, aišku, nežinojo. Išplėtė akis. Išsižiojo, pasiruošęs rėkti ir dėjo į kulnus.
   - DU VILKOLAKIAI!!! DU VILKOLAKIAAAAAIAIAIAI, GELBĖKIT! - maurojo ant viso Uždraustojo miško žioplys, net nepagalvodamas, kad šaukdamasis pagalbos patekęs į bėdą šioje vietoje veikiau tik pasididinsi savo turimų bėdų skaičių.
   Bebėgant išžiotais žabtais berniukui į gerklę įskrido kažkas sparnuotas ir nelabai didelis, bet pakankamas, kad sukutentų gerklę. Švilpis pradėjo kosėti, o tuomet staiga nuo apkrovos paskaudo šonus. Net ir bepročiui tapo aišku, kad tokioj būklėj nuo žvėrių jis nepabėgs, o šis vaikis ir buvo beprotis. Susilenkęs jis pradėjo spjaudytis, kosėti ir krenkšti.
MIORK SO KUNCHYOM

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 251
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #496 Prieš 4 mėnesius »
Keitas atrodo nė nejuto merginos svorio savo rankose. Jaudulys, kaip juoda skraistė nugulė ant pečių, smukdydama ir dusindama. Jam dar niekada neteko susidurti su tokiu stresu. Su tokiu... Jauduliu ir juolabiau tokia baime.
Jis nuo pat vaikystės nekentė kraujo - nekentė tos burgundo spalvos, nekentė kaip jis atrodė ir juolab to metališko kvapo.
Dar baisiau buvo kai tas kraujas buvo Davinos. Keitas, rodės neišsilaikys ant kojų, nors puikiausiai žinojo, kad jos sveikata... Jos gyvybė, jo drebančiose iš baimės rankose. Švilpiui tai atrodė pernelyg didelė atsakomybė ir visai nesvarbu, kad jam jau 17, nesvarbu, kad burtininkų standartais jis pilnametis - viduje Keitas tebuvo vaikas, kuriam norėjosi nuotykių, laisvės ir žaisti kvidičą. Ir tas jo vidinis vaikas visai nebuvo pasiruošęs tokiems įvykiams.
-Davina.. Davina, viskas bus gerai,-užtikrino varnę jis, puikiai žinodamas, kad ji neteko sąmonės, bet tarsi ramindamas ją. Ramindamas save.
-Aš nužudysiu tą mažą bjaurybę...-panosėje sumurmėjo Kolinsas, imdamas kuo greitesniu žingsniu eiti ir nė nesivargindamas kažką daryti mažiui. Neturėjo laiko ir turėjo tikriausiai per daug atlaidumo.
Po kojomis traškėjo medžių šakos, bet Keitas, atrodo, girdėjo tik širdį smarkiai plakančią krūtinėje ir tas plakimas girdėjosi net ausyse. Jis spės ir viskas bus gerai. Vaikinas pagreitino žingsnį, tvirtai bet atsargiai laikydamas merginą prie savęs. Viskas bus gerai.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 324
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #497 Prieš 1 savaitę »
Artėjant žiemai niekas nepasikeitė. Dafydd ir toliau visko aplinkui nekentė ir nenorėjo matyti. Bendrajame kambaryje sėdėti iš viso nebebuvo įmanoma. Lauke darėsi šalta, tad irgi nebuvo labai gerai išeitis. Vis dėlto tai buvo šiek tiek geriau negu mažvaikių klykavimai. Tad raudonplaukis klastuolis patraukė į lauką. Kaip ir visada, jokio konkretaus tikslo neturėjo. Paslampinėjęs aplink ežerą patraukė miško link.
Nepaisant to, koks buvo piktas, velsietis taisykles laužė itin retai. Ko gero, Uždraustasis miškas buvo vienintelis atvejis, kur Dafydd visiškai jų nepaisė. Kita vertus, negalima teigti, kad vaikinas jų laikėsi. Tokios nesąmonės klastuoliui paprasčiausiai nerūpėjo.
Raudonplaukis priartėjo prie miško. Tik tada suprato, kad oras vis tik buvo bjauriai šaltas. Savaime aišku, vaikinas neturėjo šiltesnio megztinio ar striukės. Atgal į pilį eiti jis tingėjo. Ką gi. Teliko stovėti atsirėmus į medį ir bandyti nesušalti.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • VII kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Beviltiškai pamišusiame pasaulyje tik aš išlikau sveiko proto.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #498 Prieš 1 savaitę »
   Aukštas, inteligentiškos išvaizdos jaunuolis rankas sukabinęs už nugaros neskubriai pėdino žvėrtakiu per lauką. Kol akys rausėsi padangėse, kojos pačios nešė į Uždraustąjį mišką. Jau nebepirmąsyk šiam varnui taip nutiko, bet visi kartai buvo sėkmingi - nepaisant, kad vienąsyk jis įkrito į lavonų duobę, kitą - sutiko vilkolakę, o trečią, regis, vos neįkliuvo mokyklos vadovybei.
   - Jei tu nori švilpio kepsnio, tai sušvilpk... - panosėj niūniavo Hayato. - Jei tu nori švilpio kepsnio, plautį išsitrauk mažesnį, jei tu nori švilpio kepsnio, tai...
   Varnas nutilo, užmatęs, kaip jam debesies vaizdą užstoja aukštesnis medis ir praskridęs neaiškus gigantiškas paukštis. Trumpam nuleido akis apsidairyti aplinkui, bet tamsaus silueto, buvusio visai netoli ir prisispaudusio prie medžio nepamatė.
   - Junshi! - šūktelėjo japonas į mišką.
MIORK SO KUNCHYOM

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 324
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #499 Prieš 1 savaitę »
Nespėjo Dafydd net sušalti, kai kažkas atšliaužė iš paskos! Klastuolis nesuprato - ar neišgirdo, - ką šūktelėjo atėjūnas, tačiau viena buvo aišku: net ir čia klastuolis nepabus vienas. Nereikia ir sakyti, kad dėl to raudonplaukis nebuvo itin patenkintas. Kas per... pradėjo mintį velsietis, nė nesusimąstydamas, kad tas išrėktas žodis ar sakinys buvo skirtas ne jam. Grieždamas dantimis Dafydd atsisuko. Iš karto pamatė gerokai aukštesnį vaikinuką. Vis dėlto tai turėjo būti Hogvartso mokinys, tad daug vyresnis nebuvo. Ilgokai spoksojęs į vaikiną klastuolis suvokė, kad anas yra visai nepažįstamas. O ir ko tikėtis, kai Dafydd itin retai apsilankydavo pamokose? Tai, kad buvo nepažįstamas, nieko nekeitė. Velsietis jo jau nekentė.
- Atėjai, parėkavai, puiku. Jau gali čiuožti, - tiesiai šviesiai rėžė Dafydd.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • VII kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Beviltiškai pamišusiame pasaulyje tik aš išlikau sveiko proto.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #500 Prieš 1 savaitę »
   Hayato uždėjo siaurą ir ilgą delną ant medžio lyg mėgindamas pajusti augalo širdies plakimą. Keista, kad jo pirštai buvo labiau tinkami vagiui nei inteligentui, dėl šito kartais pats būdavo nepatenkintas, bet ką gi čia padarysi.
   Japonas susvyravo, kai iš šono išgirdo kažką labai neintelektualiai rėkaujant. Ne iškart tas padaras nusipelnė gauti jo dėmesio, tačiau visgi siauros akys susirado žalią kaklaraištį ir ryžus, tik europiečiams būdingus šlykščius plaukus.
   - Purvakraujis, ką, - Hayato lūpose suspindo subtili šypsenėlė. - Ko tokiam lįsti į mišką?
   Tai buvo labiau jau teiginys nei spėjimas, bet kažkodėl varnas buvo įsitikinęs savo hipotezės teisingumu. Visgi per ilgai apie ją nesusimąstęs pradėjo apžiūrinėti savo nagus ir nusiėmė paliktą Junshi plauką ant kairiosios rankovės.
   Tuomet toptelėjo, kad galgi Salazaras į savo koledžą purvakraujų neėmė, nors buvo girdėjęs apie pastaruoju metu Paskirstymo Kepurės pradėtą darbo broką.
   - Sustink, - sumurmėjo hogvartsietis, matyt, staiga sumąstęs šitaip pajuokauti.
MIORK SO KUNCHYOM

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 324
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #501 Prieš 1 savaitę »
- Kokių mes protingų mokame žodžių, - suburbėjo Dafydd, kai azijietis pavadino jį purvakrauju. Tiesą sakant klastuoliui pats žodis visai nebuvo įžeidžiantis. Tuo labiau, kad jis ir pats nežinojo, ar tai tiesa, ar ne. Kaip jis gali tai žinoti, kai net motina nežino, kas yra tėvas? Tad situacija buvo visai neįžeidžianti. Ji buvo kiek juokinga.
Buvo įdomu, kaip toliau klostysis situacija. Šitas kvailelis nebuvo mažius. Vadinasi, taip paprastai neišsigąs. Kita vertus, gal ir nepradės klausinėti vardo, kurso ir kitų nesąmonių, kurios velsietį tiesiog juodai siutino.
Kelioms akimirkoms nukreipęs dėmesį kažkur kitur Dafydd iš karto gavo pamoką, kad to daryti negalima. Ausys nepraleido burtažodžio. Visas dėmesys staigiai suplūdo atėjūno pusėn. Vis dėlto nebuvo aišku, ar jis net neturėjo lazdelės (dėl to Dafydd paskutiniu metu niekada nebebuvo tikras), ar nenukreipė jos į klastuolį, ar tiesiog yra nevykėlis (šita prielaida velsiečiui atrodė labiausiai tikėtina), tačiau kerai nesuveikė. O gal jų net ir nebuvo.
- Šauniai mokam kerėti, - apsimestinai draugišku balsu ištarė Dafydd ir nesusilaikęs pradėjo kvatoti. Kvatojo taip, kad teko drėbtis ant žemės, nes nebegalėjo išstovėti ant kojų.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • VII kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Beviltiškai pamišusiame pasaulyje tik aš išlikau sveiko proto.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #502 Prieš 4 dienas »
   Klastuolio nesudrumsčiamumas Hayato pasirodė itin keistas, nors dabar japonui jau visai tapo aišku, kad šis nepažįstamas vaikis anaiptol nėra grynakraujis - kitaip jau būtų įsižeidęs. Na, arba bent jau ne teisingai mąstantis grynakraujis.
   Varnas žengtelėjo atatupstas, mat iš čia, kad galėtai įžiūrėti dangų, galvą užversti reikėjo visai. Šiandien buvo debesuota, negana to, ir vėjas kilo, benešąs į rudeniškas Anglijos žemes dar šaltesnį metų laiką.
   Kokie absurdiški tėra to įsivaizduojamo laiko pamatavimai! Dėsningi judėjimai - ir nieko daugiau.
   - Asmenybių pasidalinimas, - patylomis sukrizeno Hayato, antrąsyk išgirdęs sutiktojo jaunuolio replikoje vartojamą daugiskaitos pirmą asmenį.
   Visgi neilgą laiką Shinoharai tas terūpėjo. Išsitraukdamas cigaretę ir bemąstydamas, kokiu būdu ją uždegti, išstypėlis nusisuko nugara į nepažįstamąjį. Purvo klanams šitų gerų dalykų tikrai nesiūlys - jei nori, lai kvėpuoja vėjo nešiojamu dūmeliu, irgi šis tas. Gal pragrynins kraują. Įdomu, kaip išgryninti protą. Ar protas galėtų būti atskiras nuo kūno?
   - Esi gėręs kopi luwak šūdų kavą? - toptelėjo Hayato, patylomis mėginančiam atsiminti, kurį cigaretės galą reikia pridegti, mat į šitą dalyką dabar niekaip negalėjo sutelkti dėmesio.
   Pridegė atsitiktinį - ir pataikė.
MIORK SO KUNCHYOM