0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #465 Prieš 5 metus »
- Galėtum ir nebijoti, nieko blogo aš tau nedarysiu.. Žmonių neskriaudžiu.. Be to aš džentelmenas ir merginos tikrai neskriausčiau, tu iš dalies skaudini mane.. - liūdnokai tarė vaikis, - Jaučiu tavo baimę, tačiau nereikia manęs bijoti.. įtikinėsiu tol, kol pasitikėsi.. Juk kai mane apipylei miltais, galėjau jau tada tave sužeisti, tačiau to nenorėjau, nes man iš dalies patikai kaip draugė, o dabar tu manęs bijai, kai tave apgyniau.. nuo šitų? - Rodydamas pirštais į vilkus klaustelėjo vaikis.. Na ir įdomios tos merginos, apgink jas, saugok, padėk, tai ne jos atsilygins skaudžiais žodžiais ar veiksmais..
- Nereikia atsiprašinėti, ten tik mini pokštas ir tiek.. Tada sureikšminau, nes buvau pervargęs nuo egzaminų ir kitokio mėšlo.. - šyptelėjo vaikis, - kai grįžau į kambarį, man tiesiog juokas ėmė..
- Tu džiaukis, kad tie vilkai tavęs nepapjovė, be to vienos tavęs negaliu palikti, jei lauksim kartu, nežinai kokie pavojai gali tykoti iš pakampių, o kad būtų drąsiau tau su manim, gali manęs ko nors klausti, kas tave užtikrintu, kad tavęs neskriausiu.. Juk net nežinau kiek čia reiks tupėt ir laukt tavo draugo.. - linksmu tonu kalbėjo vaikis ir žvelgė į merginą, - Šalta? - Nusiėmęs savo megztinį ištiesė merginai, nes žemė iš dalies buvo šalta, o kur ji jį pasidės jam buvo nesvarbu ar ant žolės ar apsirengs..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #466 Prieš 5 metus »
  Clemencijai tas ginčas (??) kuo toliau tuo labiau pradėjo tiesiog erzinti. O dar tas žodis "neskriausiu" skamba pernelyg pedofiliškai!
 - Aš tik pasakiau tai, ką galvoju. - Galėtų visą litaniją pasakyti, kodėl ji yra teisi. Juk apsauga gėdos nedaro, tiesa? Plius, blondinė jį sutiko tik antrą kartą. Nuo kada žmonės tokie naivūs, jeigu kažkas rimtai dabar patikėtu Elijah žodžiais? Taip, taip, Clem labai dėkinga už tai, ką jis padarė ir labai blogai jaučiasi už tai, ką ji buvo padariusi prieš tai. Bet naujiena, kad šis vienais metais jaunesnis berniukas yra vampyras, siekia viršūnę to, kas buvo.
  Labai ačiū, kad dabar naktis ir dėl to dabar tamsu, nes tas tamsumas puikiai slepia rudaakės nepatenkintą veidą. Informacija kuri susikaupė per tokį trumpą laiką truputi pakuteno mergaitės nervinę sistemą. Tas prakeiktas laiškas tikrai to nebuvo vertas.
  Ameli tik linktelėjo šiam duodant megztinį. Kelias sekundes pasijautė nejaukiai, kai tas "džentelmenas džentelmeniškai pasielgė", bet jai tai tik į naudą.
 - Matyt, turbūt gyvenimo neturi, jeigu nori praleisti su manim laiką čia. Aišku, aš pasistengsiu nežiūrėti į tokį dalyką, kad kažkoks random berniukas nori palaikyti kompaniją man dar ir naktį, miške. Ne, ne tai tikrai ne keista. - Sakant paskutinį sakinį dar pakeitė savo balso toną kas pridėjo sarkazmo jos žodžiuose.
 - Tai ką, biče, gero pasakysi?

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #467 Prieš 5 metus »
Elijah pavargo ją įtikinėti, nes suprato, kad tai daryti nėra tikslo, ji vistiek savo burbės.. Negi rimt atrodau toks, baisus ir žiaurus.. Ar visus tas žodis vampyras taip gąsdina. Paskutinį kartą aš jį kam nors sakiau, geriau aš jį nutilėsiu ir nieks to nežinos, kitaip mane visi atstums šioje mokykloje..
- Okay nieko nebesakysiu... - nutęsė vaikis ir nutylo, sedėjo tik tam, kad apgintu merginą, jei to dar prireiks, nes nenorėjo, kad vilkai ją prarytu gyvą..
- Mano gyvenimas bus amžinas, tad nieko neprarasiu būdamas čia.. - nutęsė vaikinas.. - Jei nepatinka galiu išeiti, jai maišau.. - užbaigė.. Vaikinas jautėsi kiek įsižeidęs.. Turbūt geriau būtų ją vilkai suėdę..
- Kas čia bus gero, sėdėti su pačia nemandagiausia sutikta mergina ir dar tokia keista.. tačiau gal visai ir nieko, daug tiesos apie save išgirdau.. - su šypsena ir šiokiu tokiu sarkazmu kalbėjo Elijah.. - Šiaip jai rimtai nieko gero, tingiu aš mokytis, visko tingiu.. Arba tiesiog nenoriu, namų darbų net nedarau.. esu "pavyzdingas" mokinys, - nusijuokė jaunasis vampyras, - o pas tave kas gero?
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #468 Prieš 5 metus »
 - Hahahah koks geras prikolas. - Nusivaipė. - Šiaip, iš dalies tiesa. Tavo gyvenimas amžinas. Nežinau ar tau čia sekasi ar ne. Na, jeigu visą savo gyvenimą praleidinėsi kartu su gražiomis merginomis, naktį ir miške, kol šios laukia kažkokio paslaptingo laiško savininko, tai skamba tikrai neblogai. - Pažiūrėjus į tą "amžinąjį vampyrą" pakėlė antakius ir išpūtė lūpas.
 - Jezzz, chill woman. Kur tu matai nemandagumą? Gal tik tiesą? - Nusijuokė. Kokia aš nemandagi, kad net pasidomėjau kaip jam sekasi. - Na taip, juk vampyrai gali ir nesirūpinti mokslais, jie gali maistą gauti tiesiog sumedžioję kokį gyvūną, arba pardon, žmogų. - Dar plačiau nusišypsojo, nepagailėjus sarkazmo. - Vat tarkim man, mirtingajai.. - Truputi nutilo. - Nors žinai, šiaip man irgi nusispjauti ant mokslų. Vis tiek būsiu kokia nors "maximos" kasininkė žiobariškoje parduotuvėje. Nieko įspūdingo ir nuostabaus. - Labiau įsipatogino savo sėdimoje vietoje, juk jeigu duoda megztinį, reikia jį išnaudoti su nauda. - Kas pas mane gero? Hmm, viskas įprasta. Tik buvo vienas berniokas kuris mane papjovė, po to susipykau su dar vienu bernu ir dar buvau sutikus dar kelis bernus kurie nuogi maudosi ežere. Truputi sutraumavo mano vaikystę. Kažkaip man su "vyriškos lyties atstovais", - sakydama pakeitė savo balso toną, - nelabai sekasi.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #469 Prieš 5 metus »
- Gerai, kad tai būtų tik prikolas, - šiek tiek nusiminė Elijah.. - Tiesa sakant visiškai nesiseka, norėčiau mirti, nes praėjo tik vienuolika metų, kurie mane jau užknisė, - susinervavęs užbaigė grifas.. - O dėl gražių merginų tai taip, jai jos bus visada šalia, tai super, tada ir amžinybė neprailgs, - kiek ant juokų nusivaipė rudaplaukis.
Vaikinas iš tiesų nelabai mėgo merginų, jos jį jau ėmė įkyrėti, kur pasisuksi ten priešingos lyties atstovas, gal šioj mokykloj visi vaikinai jau išmirė arba mergos čia valdo..
- Jo jo tiesą, - nutęsė Dawson' as.. - O dėl mokslų tai ne dzin, norisi pramokti magijos, juk tai daro dar stipresnį, - kiek surimtėjęs burbtelėjo grifas.. - Be to, juk mokslai nėra blogai ir jų nebus per daug, mokaisi ar ne, vis tiek kažką išmoksi.. Atsėdėjęs pamokoje ir tai kažką sužinai, išgirsti ir tai lieka tavo galvoje.. - apsimesdamas dideliu mokslinčium užbaigė Chris' as.. O išgirdęs apie maitinimasi tik atsidūso ir nieko nebesakė, nes žinojo, kad tai beviltiška..
- Nori mokaisi nori ne, - nusijuokė vaikis ir apsidairė aplinkui, tačiau net nesimatė, kad ten kažkas ateis.. - tu tikra, kad čia dar kažkas ateis? Ar iki ryto čia taip prasėdėsim.. Nors aš taip ar taip nemiegu tai man vienodai, bet tau? - Apsimesdamas, kad jam rūpi pasidomėjo Elijah, norėdamas apsimesti gan padoriu vaikinu, nors šis toks tikrai nebuvo, tačiau su merginomis jis stengėsi elgtis mandagiai...
- Papjovė? - Netyčia suprunkštė vampyras, vaikinai pjauna merginas.. - Ech, pas tave panašiai kaip pas mane, tik man su mergomis tas pats, apspitę iš visų pusių, kur pasisuksi ten mergiotę sutiksi, kaip jos mane jau užkniso.. Aišku ne visos, tačiau tos, kurios ant kaklo kariasi..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #470 Prieš 5 metus »
 - Fufufu, kalbi kaip koks varnius. "Mokslai nėra blogai", - truputi pakėlė savo balso toną ir parodė su pirštais kabutes sakydama paskutinį sakinį. - Ar man pradėti vemti? - It pamaiva mergiotė nusivaipė.
  Šioji blondinukė netgi nepastebėjo, kaip su šiuo vampyru įlindo į dialogą. O iš išvaizdos nepasakysi, kad šis ale labai geras ir padorus berniukas yra vampyras, kurie maitinasi krauju. Clemencijai tai buvo ne tik ne priimtina, bet ir kažkiek šlykštu. Ar tai vadinama burtininkų "rasizmu"?
 - Net nežinau. Pem ant pem. Galvoju, kad gal palauksiu dar kažkiek ir eisiu tada. Nelabai šiaip man rūpi, ko iš manęs žmonės nori. Jų problemos, ne mano. - Pakeitė savo sėdėjimą, dabar ji apglėbė savo kelius. - Ir, aš visiškai neprašiau, kad čia pasiliktum. Todėl čia jau tavo problemos. - Su tokiu žaismingu balseliu tarstelėjo.
 - Taip papjovė. Pirma gi užpuoliau, tai tas iš kažkur ištraukęs peilį mane tiesiog papjovė. Eh, geri laikai. - Į tokią situaciją reaguoją ne taip kai reikia. - Vaje, tai gal man tave vadinti alfa patinu? - Pašiepė bernužėlį. - Nors, neesi vilkolakis. Bet koks skirtumas? - Clemencijos veide atsirado šypsena. - Nu, bet va kaip tau blogai. Žinai, aš juk mergaitė irgi. Bet tu pats prisiprašei, kad man palaikytum kompaniją. Tai gal su kitom irgi taip? - Su pirštu pradėjo sukioti savo plaukus. - Ant kaklo kariasi? Žinai, geriau net nesigilinsiu. Ir, mane irgi užkniso tai, kad čia labai daug merginų. Aišku, aš dažniausiai sutinku bernus, bet aš bent su jais bent kažkaip sutariu. O tos tai matku bože. Juk matai, kokia aš draugiška esu tau? - Nepagailėjo sarkazmą.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #471 Prieš 5 metus »
- Nori vemt, vemk, - pašaipomis nutęsė Chris' as.. Jis bandė elgtis taip, kaip elgėsi Clemence, jam tai atrodė nei priimtina nei nepriimtina, tiksliau buvo visiškai dzin.. Jis manė tik tiek, kad mergina sunkaus charakterio ir nėra lengvabūdė, kaip daugelis šioje mokykloje, o tai jį ir žavėjo..
- Sakai tau nerūpi ko iš tavęs nori žmonės, ane? - Šyptelėjo Dawson' as, - jei nerūpėtu, kaži ar būtum čia atėjus, o dabar dar ir laukus.. - kilstelėjęs antakį dar kartą nusišypsojo ir kilstelėjo galvą. Pilnatis.. miške šiandien pavojinga.. 
- Amm.. - tik numikė vaikis išgirdęs merginos reakciją į jos pačios muštynes, kurių jau taip ir pavadinti negalima, tiksliau ten ne muštynės, o skerdynės buvo.. - Ech.. - kilstelėjo lupų kampus.. - tikrai nesu alfa patinas.. nors jai norėčiau laisvai galėčiau būti, - taip pat su sarkazmu kalbėjo jaunasis vampyras..
- Hmm.. Ne su kitom kitaip, dažniausiai sutiktos panelės būna silpnos... Dėl visko verkšlena ir panašiai, tas žiauriai užknisa.. Atrodo pakliūvau į merginų stovyklą atvykęs į Hogvartsą... - nusikvatojo berniūkštis ir vėl pažvelgė į klastuolę..
- Na pakankamai draugiška manau esi, - taipogi su sarkazmu atsakė ir Elijah.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #472 Prieš 5 metus »
  - Bhleeu. - Pradėjo skleisti garsus ir vaidinti, kad ji tikrai vemia. Na, bet vaidyba jos trūko apie dešimt sekundžių. O nustojus, mergaitė su ranka nuvalė nuo lūpų varvančias seiles.
  - Ką žinau, vis tiek kažkaip nerūpi. - Gūžtelėjo pečiais. - O ir sėdžiu čia, prieš savo norą. Juk laiškas tai šantažuojantis. - Dar kartą pažiūrėjo į tą raštelį ir susiraukė. - Velniop. - Perplėšė per pusę popiergalį ir po to dar kartą per pusę. Vėjui pradėjus pūsti, jis nupūtė popierių gabalėlius į miško karalystės gilumą. Riestanosė atsistojo ir su rankomis nuvalė savo kelnių pusę ant kurios ji sėdėjo ir trumpam pažiūrėjo į šviečiantį mėnulį. Ačiū dievui, dangaus skliaustas maloniai atstojo erzinančiai švytintį pilnaties fazės mėnulį.
  - Aš tai vadinu princesių karalystė. Tų tokių princesių tiesiog pilna čia. Fu. - Jos žemas balsas su šią frazę nuskambėjo pernelyg aštriai ir grubiai. - Man šalta. Ir noriu miegoti. Velniop tą laiško savininką. Aš einu namo. - Pažiūrėjus į Elijah škotė šiam pernelyg keistai nusišypsojo, kas reiškė jos kaip "atsisveikinimą" ir šioji pradėjo išeidinėti iš pamiškės, kažkiek tikėdamasi, kad dabar tas berniukas ją paskui vejasi.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #473 Prieš 5 metus »
Vakarą prieš Kalėdas, kai po šventinės vakarienės Didžiojoje salėje nutilo ir profesorių ir mokinių balsai. Visi nors suėjo į savo kambarius, bet retas nuėjo miegoti. Užmigti buvo sunkiausia. Visi įtemptai klausėsi, patyliukais šnabždėjosi, visi nekantriai laukė kol po eglute pasirodys dovanos. Bet niekas iš kambarių net nosies nekišo. Niekas nenorėjo sugadinti šios paslaptingos magijos gaubiančios pilį. Toji ramybė, apimanti kiekvieną ir tokia tyla, kad galėjai girdėti net mažiausius žingsnelius.
Klara staigiai išsitiesė krėsle. Įtempusi ausis bandė vėl išgirsti tuos keistus žingsnelius. Per daug lengvi, kad būtų koks profesorius ar mokinys, bet tikrai ne gyvūnas. Smalsumas paėmė viršų ir mergaitė pakilusi nuo krėslo tyliai ir atsargiai išsliūkino į koridorių. Laipteliai leidosi žemyn, stengdamasi kuo tyliau, kad tik negirgždėtų lentos. Jos smalsumą tik dar labiau didino, prie sienų besimėtančios dovanų popieriaus skiautės ir kaspinai. Be abejonės nujautė, kad kai kas sugalvojo visiems Kalėdas sugadinti.
Tik nusileidusi ji pastebėjo pilkšvą padarėlį. Klara iš kart atpažino namų elfą. Suraukusi antakius pakreipė galvą ir išsižiojo norėdama paklausti ką jis čia veikia. Bet šiam kažkiek pasisukus pastebėjo, kad plonose rankose gniaužė raudoname popieriuje įvyniotą dovaną. Nesusilaikiusi garsiai aiktelėjo ir staigiai ranka burną uždengė. Bet jau buvo per vėl, ji atkreipė elfo dėmesį. Šis ją pastebėjo tyliai cyptelėjo ir greitai nulėkė koridoriais. Varnė jau žadėjo vytis jį, kai suprato, jog viena pati to negalės padaryti. Apsisukusi grįžo į kambarius ir pradėjo judinti aptingusias varnas.
-Greičiau, reikia eiti,-ragino už pečių purtydama vieną varnę.-Namų elfai dovanas vagia!
Kai varnos nenoriai, bet prisivertė šilčiau apsirengti, Klara skubiai laiptais nubėgo. Deja, nei elfų nei dovanų pilyje nebuvo. Mergaitei jau atrodė, kad ji apsisapnavo. Bet jos galvelę, sujaudintą tokių įvykių, aplankė tobula idėja.
-Jie greičiausiai išbėgo laukan. Iš pėdsakų turėtume žinoti kur.-pasakė ir net neklausydama kitų varnų skundų išbėgo. Kaip ir manė elfai nebuvo tokie protingi. Juos išdavė palikti pėdsakai. O jų buvo daugybė. Aiškiai matėsi, kad visi Hogvartso darbininkai sugalvojo maištauti.
Pėdsakai varniukus nuvedė į pamiškę ir tęsėsi toliau į mišką. Klara suabejojo ar jie tikrai eina teisingu keliu. Kam elfams nešti dovanas į Uždraustąjį mišką?

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #474 Prieš 5 metus »
  Iš miego Norą prikėlė tamsiaplaukė varniukė, sakanti, kad elfai vagia dovanas. Dar iki galo neatsibudusi ir nevisai suprantanti, kas vyksta aplinkui, penkiolikmetė užsimetė šiltą apsiaustą ant zuikučiais margintos pižamos, šiaip ne taip apsiavė aulinius ir kartu su kitais varniukais nugarmėjo laukan, bėgdami paskui elfų paliktus pėdsakus.
  Pagaliau atsidūrė pamiškėje, tačiau pėdsakai nesibaigė.
  – Sekam toliau paskui juos? Manau, turėtume, ką jie čia iš viso daro?! – susirūpinusi šūktelėjo, naktiniam šaltukui išvaikius visus miegus.
  Variantų, kas čia staiga nutiko tiems elfams, galėjo būti begalė, tačiau mažoji žinojo, jog išvedžiojimai ir spėlionės nepadės: reikia susiimti ir veikti. Dėl to, galbūt truputį prisibijodama, nulėkė į medžių tankumą, kur, prie pat tamsios ir šiurpios olos, voliojosi jau visa krūvą gražiai supakuotų dovanėlių. Čia kažkas ne taip, jie negalėjo patys pavogti. Namų elfai gi tokie mieli visada, toptelėjo rudaakei, jau besiartinančiai prie olos. Nusprendė, jog reikia ją patikrinti – galbūt supras, kas čia vyksta – tačiau pati viena pabijojo, tad nusprendė palaukti kitų varniukų. Drauge gi ne tik drąsiau, tačiau ir smagiau!
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #475 Prieš 5 metus »
  Eleizija neturėjo ūpo saldžiam miegui, tad nenuostabu, kad vėlyvą vakarą nusprendė praleisti savo pižamoje. Tikriausiai pagalvosite, kad pastaroji bus išmarginta kokiais kačiukais ir net vienaragiais. Deja, bet teks nuliūdinti. Varnei miegoti su jomis buvo per šilta, tad kur kas patogesnis variantas buvo trimis dydžiais didesni balti marškiniai. Išties, tai buvo kur kas patogiau nei tos jaukios ir šiltos pižamos. Bet šlepečių, papuoštų mielais kiškučiais, tikrai neatsisakė.
  - Mhmm... - sumykė gardžiai kakavai nutekėjus gerkle.
  Padėjusi puodelį ant spintelės, atsivertė šiuo metu skaitomą žiobarų romaną. Kūrinys nebuvo vienas iš geriausių skaitytų, bet tokiam vakarui puikiai tiko kaip lengvas skaitalas. Žinoma, kol to nuostabaus, Kalėdų kvapų pripildyto vakaro nesugriovė kažkokia varniūkštė. Elė suniurzgėjo po nosimi ir atkreipė į Klarą, jei neklystu, dėmesį. Ji nežmoniškai greitai išbėrė, kas atsitiko. Tamsiaplaukė tik pažvairavo ir dėbtelėjo:
  - O kokio velnio namų elfams vogti mūsų dovanas? Tai nelogiška.
  Ši Elės mintis buvo praryta varnių miegamuosiuose esančio šurmulio. Visi jau šoko iš lovų, ruošėsi lėkti paskui namų elfus. Ką jau padarysi. Teko ir Elei palikti savo jaukų guolį. Kad tą Klarą penki velniai apgraužtų. Kodėl tik penki? Na, ji nebuvo verta likusių keturių, nes per ją Eleizija turėjo nutraukti savo akimirką su knyga. Įsispyrusi kojas į šlepetes, apsivilko juodą apsiaustą ir suspaudė delne savąją lazdelę. Lengvai bedė ją į kiškučių šlepetes užburdama gan patogiais kerais. Matote, dabar tas apavas buvo apsaugotas nuo nešvarumų ir purvo. Lauke liks švarios.
  Rankos buvo sukryžiuotos ant krūtinės, nosis švelniai suraukta, o kojos vos pakilo nuo žemės. Elė traukė paskui visą varnų bandą. Nejau visi taip pakvaišę dėl tų dovanų? Juk ne dovanose esmė, nors kam aš čia tą galvą suku. Vistiek nepakeisiu jų mąstymo. Ech.
  Netikėtai jie priėjo olą. Anga nebuvo milžiniška, bet nebuvo ir maža. Buvo tokia, kad net Frankas padoriai pralįstų. Belaukdama, kol kas nors išdrįs įlįsti vidun, mergiotė atsirėmė į aukštos pušies kamieną.
  - Ir kas gi bus toks drąsus ir lįs vidun, huh?
  Praėjo minutė, tačiau savanoris neatsirado.
  - Vakarą sugadinti tai pirma, - tyliai sumurmėjo sau po nosimi, bet buvo tikra, kad Klara tai išgirs.
  Kad ją devyni velniai apgraužtų, kas jai darėsi? Juk Elė nebūna tokia piktybinė, nebent... Nebent man kažkas sugadina vakarą, kurio taip ilgai laukiau. Prasibrovusi pro vaikus, priėjo prie olos ir, nieko nelaukusi, nėrė vidun. Iškart paskendo aklinoje tamsoje. Tereikėjo tik vieno grakštaus mosto ir pastaroji tiesiog ištirpo.
  - Lumos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Eleizija Stigler »

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #476 Prieš 5 metus »
Nors ir nenoriai, varnos vis tiek nusekė pėdsakais gilyn į mišką. Klarai iš jaudulio net širdis nekantriai spurdėjo krūtinėje. Vos ne pati pirmoji veržėsi į priekį negalėdama nustygti vietoje, norėdama sužinoti kur elfai nusinešė dovanas. Atrodė, kad jų laukė gana įdomus nuotykis. Ot, turės ką papasakoti kitiems, kurie užsispyrę pasiliko kambariuose ir toliau tingiai vartytis lovoje. O gal dar koledžo vadovas sužinojęs, kad varniukai išgelbėjo Kalėdas juos apdovanos kuo nors?
Deja, Klaros entuziazmas išgaravo tarsi kas burtų lazdele būtų mostelėjęs. Mergaitė nedrąsiai nužvelgė tamsios olos angą. Jai priminė siaubingo monstro burną, pasiruošusią praryti nieko nenutuokiančius mokinius. Gal dar nevėlu grįžti atgal į pilį?
Rodos, kiti mąstė antraip. Visiškai tuo nepatenkinta vyresnėlė varnė subambėjo po nosimi. Klara jau išsižiojo norėdama atsikirsti, bet nespėjo, mat ši leidosi praryjama tamsos. Bet jos šiurkštūs žodžiai šiek tiek suteikė drąsos. Iš kart po jos varnė taip pat įlindo. Šiek tiek pasigailėjo, kad nepasiėmė ko nors kas praverstų. Juk nežinojo kas jų laukė. Gali tekti net ir kautis.
Gerai, kad bent jau savo burtų lazdelę su savimi visur nešiojosi. Sumurmėjusi burtažodį apsižvalgė. Net oda pašiurpo nuo tokio vaizdo. Visur kur tik pažiūrėsi vien tik akmenys ir žemės. Mergaitei prireikė visų pastangų, kad išvaryti vizijas, kaip žemės juos užverčia, iš galvos.
-Eisim toliau?-paklausė priešais jos buvusios varnos. Giliai širdyje gailėjosi, kad visus taip išvarė iš šiltų kambarių. Jei kas ir atsitiks kam nors, kalta bus ji.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #477 Prieš 5 metus »
  – Diavolo, – Rafaela bėgo paskui kitas varnes besikeikdama panosėje. Na, „velnias“ gal ir nėra keiksmažodis, tačiau ne itin gražus žodis tai tikrai.
  Jai visai nepatiko idėja vidury nakties keltis iš šiltutės lovos ir pusę nakties praleisti belakstand miške. Laimė, užmigo beskaitydama knygą, taigi vis dar buvo su dieniniais rūbais. Užteko užsimesti žieminę mantiją, įsispirti į batus ir jau buvo lauke.
  Nenorėjo eiti į grupės priekį: tai reikštų vadovavimą viskam ir ėjimą pirmam į tamsą, o šiosios jaunoji italė nemėgo, tad tikrai apsidžiaugė, kad lyderiavimo ėmėsi vyriausioji varnė, su kuria dar vakar puošė eglutę.
  Vyresniajai varnei užėjus olos vidun, garbanė ruošėsi laikytis atokiau, gal net likti gryname ore, tačiau Elę nusekė visos varnos. O ne, ji viena tikrai neliks, tad, nors ir labai nepatenkinta, nusekė įkandin, nors ola tikrai neatrodė jauki ar saugi.
  – Sì, einam – nenoriai tarstelėjo Rafa ir tuojau pat pasigailėjo.
  Ola praplatėjo, sudarydama savotišką apskritą salę. Jos viduryje, ant dar didesnės dovanų krūvos, nei varnanagiai matė prie įėjimo, sėdėjo žalias, plaukuotas padaras ir šėtoniškai besišypsojo.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #478 Prieš 5 metus »
  Ola buvo tamsi ir net pasišvietus burtų lazdele, tamsuma niekur neišnyko. Tik apskrita salė buvo ryškiai apšviesta šonuose kabančių fakelų ir žibalinių lempų. O visas tas paradas keistam padarui, sėdinčiam it karalius soste.
  – Kasss jūsss būsssit? – sušnypštė žaliasis, – Ką čia darot ir kur mano elfai?!
  Jo balsas buvo piktas ir nepatenkintas, o plati šypsena toli gražu nepriminė draugiškos. Varnės akimirkai nustėro, negalėdamos (o gal ir nenorėdamos) tarti nė žodžio.
  – Mes burtininkai, o tu pats kas toks? Ir ką veiki su mūsų dovanomis? – Nora pirmoji atsipeikėjo ir įsitikino, kad  apsiausto kišenėje turi lazdelę; niekada negali žinoti, kada šioji pravers.
  – Aššš Grinčasss ir šiemet Kalėdų nebusss! – piktai atšovė vagišius, – Ei, Ssskulikai! – šūktelėjo ir už kampo išlindo persigandęs namų elfas, – Kur kitosss mano dovanosss?!
  Elfas tik sumykė, esą tuoj visas atneš ir nubėgo šalin; girdėjosi tik jo raginimai kitiems broliams, kad paskubėtų.
  Nora negalėjo patikėti savo ausimis: šis nenaudėlis privertė vargšus elfus, kad vogtų jam dovanas! Ne, jie to negali leisti, reikia rasti būdą ne tik kaip sugrąžinti Kalėdų seneliui jo siurprizus, tačiau ir pamokyti tą baisūną. Tačiau kaip tą padaryti?
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #479 Prieš 5 metus »
  Varnė prisišnekėjo. Ištarus burtažodį, tik akimirkai prašvito ir tada tamsa vėl puolė. Suleido savo iltis į tą menkutį šviesos kamuoliuką. Elė stipriau suspaudė lazdelę. Žinojo dar vieną burtažodį, tačiau delsė jį panaudoti. Nesinorėjo iškviesti ugnies gyvatę, kuri apšviestų šią skylę.
  - Kas gi ten? - išgirdo kažką klausiant.
  Elė įtempė savo regą ir po kelių minučių pastebėjo tolėliau esančią menę, apšviestą fakelų ir žibalinių lempų ugnies. Atsargiai žengė žingsnį pirmyn ir netrukus jau stovėjo pačioje menėje. Tada ir patalpą sugriaudėjo tas šlykštus balsas, labiau primenantis šnypštimą. Pastarasis priklausė žaliu kailiu pasipuošusiam padarui, kurio vardas - Grinčas. Grinčas? Juk tai tik filmo personažas. Kas čia dabar vyksta? Kokio nesąmonė. Ar čia pilies vaiduokliai bando erzinti mus? Nes jei taip...
  - Grinčas, - tyliai pakartojo.
  Tada tas padaras sukriokė ir iš kažkur išdygo elfas. Jis visas net drebėjo. Tikriausiai labai bijojo to žaliakailio. Netikėtai jis dingo taip greitai, kaip ir atsirado. Tada varnytė atsiskyrė nuo savo būrelio ir atsirado ganėtinai arti Grinčo. Caktelėjo liežuviu ir akivaizdžiai pavartė burtų lazdelę.
  - Ar tikrai esi įsitikinęs, kad Kalėdų šįmet nebus? - pažvelgė savo aštriu žvilgsniu. - Esu girdėjusi, kad tas purvinas žalias kailis, jei galima jį pavadinti kailiu, nes man labiau primena šerius, gerai dega.
  Šelmiškai šyptelėjo.
  - Tai kur mūsų dovanosssssss, Grinče, - pašiepė jį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Eleizija Stigler »