[Sorenas von Sjuardas]

Nė velnio neįdegęs, nors kiaurus (smėlėtus) metus prasibastęs beribėse Afrikos dykumose, tyrinėdamas tenykščius įspūdingai prisitaikiusius prie beveik nepakenčiamų gyvenimo sąlygų magiškuosius gyvūnus ir semdamas senųjų klajoklių burtininkų sukauptą magiškųjų viralų virimo patirtį, papročius ir ypatybes, Sorenas vėl grįžo mokytojauti į Hogvartsą. Jo ateities planuose to lyg ir nebuvo, bet ech - profesoriškas bjaurus troškimas auklėti, ugdyti naują kartą, mokyti ir demonstruoti savo žinias - visgi von Sjuardas grįžo į savo senąjį mažumėlę aprūkusį ir visai ne mažumėlę apdulkėjusį Nuodų ir Vaistų kabinetą. Burtų lazdele išvalė dulkes (buvo jau bepamirštąs reikiamą burtažodį, nes dykumoje jo verčiau nenaudoti), nusprendęs nesiterlioti su skudurėliu - ir suprato, kad po jo išvykimo niekas net nesirūpino tokiu svarbiu mokinių švietimo objektu. ,,Ką gi..." burbtelėjo Sorenas, nuimdamas voratinklį nuo lubų.

Ir nespėjus nė deramai apšilti kojų senuosiuose naujuosiuose namuose ir darbovietėje, užklupo nauja širdį glostančio darbo diena. ,,Įdomu, kokie šulinių asilai šiemet mokosi Hogvartse.. Ar berasiu čia tų mokinių, kurie taip puikiai anksčiau virdavo eliksyrus?" - mintijo profesorius, ir varpui nuskambėjus, nebedelsdamas pradėjo pamoką.
- Sveiki susirinkę į rugsė... - Sorenas užtilo, susipratęs, kad visgi jo kasmetinė rugsėjo antrosios iškalba šįkart visai ne į temą, nes jis net nežino, kokia šiandien diena, bet pasistengęs neparodyti sutrikimo, tęsė:- Nuodų ir vaistų pamoką. Aš esu profesorius Sorenas von Sjuardas, kai kurių iš jūsų pažįstamas iš anksčiau, kada dėsčiau Magiškųjų gyvūnų ir Nuodų bei vaistų pamokas. Šiandien mokysimės arba kartosime magiškųjų viralų, trumpiau tariant, alchemijos teorinius ir praktinius dalykus. Pamoką sudarys dvi dalys: pirmiausia kiekvienas gausite pristatyti kokią nors magiškųjų eliksyrų rūšį, pavyzdžiui, Lemties eliksyrus, Jausmų maišiklius, Pojūčių Stiprintojus. Antroje pamokos dalyje jūsų lauks nedidelė apklausa magiškųjų viralų ingredientų radimo ir apdorojimo, patikrinsiu jūsų žinias,prieš pradedant dirbti praktiškai. Beveik visą informaciją galite rasti vadovėliuose, leidžiu konsultuotis tarpusavyje. Sėkmingo darbo. - mirktelėjo Sorenas, kaip ir seniau, nepraradęs gebėjimo draugiškai šyptelti klasei, kai užbaigia savo gausią įsakymų ir prisistatymų tiradą.

[liusinda]

Liusinda įėjo į klasę. Nors pamoka jau turėjo greitai prasidėti klasė buvo dar vis pustuštė. Liusindai atrodė, kad ši pamoka yra labai įdomi ir naudinga. Taigi Liusinda atsisėdo pirmame suole. Kai prasidėjo pamoka ir mokytojas pranešė, kad galima pasitarti tarpusavyje Liusinda kaip ir visi pradėjo ieškoti su kuo galėtu tartis. Ji atsidėdo šalia kažkokios mokinės. Liusinda nežinojo jos vardo ar pavardės, netgi kuriame ji kurse mokosi, bet Liusindai atrodė, kad ta mokinė buvo iš Varnanagė kaip ir pati Liusinda. Nors ir Liusinda tiksliai nežinojo ką reikia daryti ji atsivertė vadovėlį ir paskaitinėjus ėmė svarstyti kurią rūšį pasirinkti. Pagaliau liusinda nusprendė, kad pristatys baimių eliksyrus. Liusinda nedaug žinojo apie juos, bet vistiek kažką keverzojo savo sąsiuvinyje.

[Carla Moon]

Tada į visai nepažįstamą kabinetą atėjo Carla. Ji pasisveikino su mokytoju ir atsisėdo į laisvą vietą, šalia kažkokio berniuko. Ji susipažino su juo ir liktais jis irgi buvo grifiukas. Ji apsižvalgė ir pastebėjo, kad klasėje sedėjo jai nepažįstami vaikai, bet tikriausiai visi I kurso mokiniai. Ji pastebėjo, kad beveik visų vaikų veidai buvo truputėli išblyškė. Tikriausiai, todėl, kad visi jaudinosi, nes tai jiems pirmoji pamoka. Tada prisistatė mokytojas ir iškart uždavė mokiniams darbo. Jis paaiškino jiems ką reikia daryti ir Carla atsiverte vadovėlį ir pradėjo ieškoti kokio nors eleksyro ir staiga ji sustojo prie migdomojo gėralo, dar dėl jo stiprumo vadinamo ,,Gyvosios mirties" eleksyru. Ir pradėjo rašyti į savo sąsiuvinį apie tą gėralą, galvodama, kaip jai reikės pristatyti šį eleksyrą. Ji ilgai kažka rašė į sąsiuvinį, kol pabaigė.

[Celeste Victoria Lavenza]

Greitu žingsniu eidama į jai dar visiškai nepažįstamą kabinetą, klastuolė savo rankos pirštus lengvai laikė prispaudusi prie smilkinio ir keikė savąją savijauta - atrodė, kad tai jau buvo patapę jos kasdieninio gyvenimo rutinos dalykas. Pravėrusi nuodų ir vaistų kabineto duris, mergina tylomis pasisveikino su nepažįstamu profesoriumi ir atsisėdo į pirmą pakliuvusią vietą, nekreipdama ypatingai didelio dėmesio kur tiksliai ir toliau tęsė galvos skausmo mažinimo procesą, kuris kai visuomet buvo nesėkmingas.
Nuaidėjus pirmiesiems varpo garsams, o profesoriui pradėjus pamoką, Junko pabandė kiek labiau susikaupti į pamoką ir jos temą, o ne skausmą, kuris ją supo - veidas kiek pabalo supratus, jog pamoka tikrai nebus viena lengvųjų ar pilna atsipūtimo valandėlių. Na, gražiausia, Junko. Dar viena pamoka, kur beveik nieko nežinosi, o ir pasidomėti nepasivarginai. Kaltink save.
Atsidususi mergina atsivertė reikiamą vadovėlio puslapį, akimis greitai permesdama eliksyrus bei šių pavadinimus, kol žvilgsnis sustojo prie vieno - "Nevilties sukūrimo eliksyras". Nusprendusi, kad įdomiau skambančio nelabai ir ras, pirmakursė susikoncentravo į informacijos ieškojimą, tuo pačiu metu paikai tikėdamasi, kad visas juntamas skausmas pamokai įpusėjus pranyks.

[Samarele Darkell]

Į kabinetą įėjusi skubiu žingsniu, Samarelė prisėdo prie kažkokios mergaitės. Nesivargino net susipažinti esą labai bijojo. Varniukė išklausė mokytojo ir padėjo mąstyti apie eleksyrus. Samarelė niekad nėra niekada apie juos galvojus. Geriau atsiversiu vadovėlį, juk ar taip ar taip nieko nemoku. Susimąstė Varniukė  ir pradėjo ieškoti informacijos apie jos išrinktą ,,Liūdesio eleksyrą''. Mergaitė bent apie liūdesį manė, kad daug žino tad sunku neturėtų būti.

Sor: postas turi būt su mažiausiai  600 simboliais žinutėj ir antras dalykas, po skyrybos ženklo dedam tarpą.

[Edgar Jeffter]

Na ir kas per išmislas čia dabar.. nervingai eidamas galvojo Edgar'as dėl sugadintų jo laisvo laiko planų, kuriems pakenkė netikėtai įterpta Nuodų ir Vaistų pamoka, kurios nebuvo ištisus metus. Įžengęs į klasę pro jos girgždančias duris ir pamatęs, jog šį dalyką ves dar vienas profesorius, o ne profesorė, staigiai susimąstė Kažin ar jis bus toks pat, kaip ir Transfigūracijos dėstytojas, kuriam nelabai kas rūpi ar visgi jis kiek rimčiau žiūrės į mus. Bet iš pirmo žvilgsnio naujos pamokos vadovas atrodė, kiek mielesnis juodaplaukio širdžiai. Galiausiai atkulniavęs iki suolo, esančio greta to, kurio sėdėjo Junko, klestelėjo į jį ir prisiminęs kas vyko naktį prieš keletą dienų leptelėjo jai:
- Sveika, vėjavaike. Kaip čia dar Tavęs neišmetė su tokiu požiūriu.
Tik baigus berniukui savo šnabždesį iškart jis sukluso, nes mat tuo metu nuaidėjo varpo dūžiai ir mokytojas pradėjo vesti pamoką. Nors ir atidžiai vaikas klausėsi kas yra aiškinama, nė velnio nesuvokė nuo ko jam derėtų pradėti atlikinėti užduotis, nes jautėsi visiškai žalias šiame dalyke.

[Rosė Saulėlydė]

Rosė netvirtais žingsniais įžengė į klasę. Joje įvairiuose stiklainiuose plūduriavo įvairūs, neaiškūs daiktai. Rosė nusipurtė ir stengėsi nekreipti į juos dėmesio. Mergaitė atsisėdo į tamsiai rudą suolą ir ant jo padėjo vadovėlį, kartu pergamentą ir plunksną. Ji išklausė mokytojo kalbą ir nusprendusi, kad pristatys Baimių pamiršimo eleksyrą, pradėjo įdėmiai skaityti vadovėlį. Ji žymėjosi smulkmenas, kurios jos manymu gali būti svarbios. Mergaitė galvoje rezgė savo pristatymo kalbą. Nuo rašymo jai pavargo ranka. Rosė atsitiesė ir išvydo, kad prie jos pergamentą skrebena kita mergaitė. Rosė vogčiomis dirstelėjo į jos pasirinktą eleksyrą ir nustebo.
- Kodėl pasirinkai Liūdesio eleksyrą? - netyčia išsprūdo Rosei. Ji mintyse pabarė save. Mergaitė manė, kad ji pasirodė įžūli ir su ja niekas nenorės bendrauti...

[Melody]

  Girgždančių čiužinių, nerangių judesių ir pritilusių kalbų maišalynė pažadino ir Melody. Prireikė gerų poros minučių kol galiausiai susiprato kur esą. Niekuomet nesustojantis priminti, kad gyvenimas laikinas, laikrodis skelbė lygiai septintą valandą šalto, bjauraus ryto. Pro langą veržėsi kaulus šaldanti vėsa. Kol galiausiai mergina išsikapstė iš lovos, kiti jau seniai buvo išėję praustis ar valgyti. Melody nebuvo aplaidi tinginė, tačiau kartais ir uoliausi pajunta rutinos slegiančias rankas.
  Vaistų ir Nuodų pamoka buvo viena mėgiamiausių, viena tų retų kurią ji mielai lankė. Motina gavusi laišką, kad mieloji duktė praleidinėja mokyklinius užsiėmimus, dar niekad nesijaudino dėl pastarosios, von Sjuardo vedamos pamokos. Tačiau vis viena šiandien klastuolė buvo surūgusi kaip niekad ir kiekvienas dalykas vertė ją žiaukčiot, kaip mažvaikę. Stabtelėjus priešais kabineto duris pasvarstė ar verta kelti koją vidun, juk nieko baisiai nepraras praleidus. Profesoriaus anksčiau nebuvo, vadinasi dar galės netyčia susitikusi koridoriuje pasiteisinti baisiu pavasariniu gripu, iš kojų verčiančia migrena, o gal net ir vaikiškais vėjaraupiais.
  Netikėtai suskambęs čaižus mokyklos skambutis privertė krūptelėti raudonplaukę ir tarytum pabudusi iš hipnozės pamiršo visas abejones ir žengė vidun į klasę, kiek susigėdusi, kad vėluoja tas pora sekundžių (jei išvis tai laikoma vėlavimu).
  Dauguma priekinių suolų buvo nugulti sužavėtų naujuoju profesoriumi moksleivių, tad užsidengusi veidą netyčia užkritusiais plaukais, praslinko palei sieną iki paties paskutiniojo. Atsisėdusi kiek nepatogioje, svyruojančioje kėdėje nužvelgė profesorių. Jo dingimo kaip ir grįžimo priežasties ji nežinojo, tad nieko nepešusi užmetė akį į vadovėlį. Nebuvo nuotaikos mokytis (tačiau argi tai nėra kvailas pasiteisinimas?) ir Melody užmerkė akis mintimis grįždama į vakar vakarą.

[Ginta Tauškalė]

Pavargusi Ginta nužingsniavo į nuodų ir vaistų pamoką. Suskambo varpas. Mokytojas nupasakojo šiandienos temą. Eliksyrai. Ginta ir taip nemėgo šios pamokos, o dar tokia tema.. Tikrai nebuvo nusiteikusi ieškoti informacijos apie eliksyrus. Juk tai taip nuobodu. Na ką padarysi...Reikia pasistengti,-pagalvojo ji.
Ginta atsivertė nuodų ir vaistų pamokos vadovėlį- ,,Stebuklingi gėralai ir nuodai". Vartė lapus kol žalsvos spalvos eliksyras patraukė jos akį. ,,Atsivėrimo eliksyras". Keistokas pavadinimas..,-pamanė.Apačioje buvo aprašymas:
Šio eliksyro išgėręs žmogus atskleidžia sutiktam žmogui ką apie jį iš tiesų mano be jokių užuolankų. Įspėjimas-vaikams gali būti šalutinių poveikių!
Na, pabandykim,-mintyse ryžtingai tarė.

[Celeste Victoria Lavenza]

Pajutusi, kaip kažkas prisėda šalimais jos, klastuolė net nepasuko galvos šio pusėn ir nepatikrino, kas tai per persona, tačiau prieš pat nuskambant varpui ir personai prabilus iškarto ją pažino. Galvoje atrodo, kad iškarto sprogo koks stiklinis indas, o šio aštrios šukės smigo į mėsą. Vis dar besistengdama ignoruoti tą jausmą ir klausytis profesoriau von Sjuardo pilnu susikaupimu, mergina, vos šiam nutilus pasidėjo galvą ant suolo (aišku, prieš tai kaip galima geriau įsitikinus, kad profesoriaus akys nėra susikoncentravusiuos ties tuo klasės galu, kuriame sėdėjo ji) ir smarkiai dantimis įsikando lūpą, kad neišleistų nė mažiausio cyptelėjimo. Taip prabuvo keletą akimirkų (per kurias būtų visiškai puikiai pradėjusi savo darbą) ir tik įsitikinus, kad skausmas grįžo į tą normalesnį ir kiek pakenčiamesnį lygį pakelė galvą aukštyn, rudas akis įsmeigdama į Edgar'ą.
-Nesuprantu, apie ką kalbi. Kas blogo mano elgesyje, ir kodėl aš staiga patapau vėjavaike?- sumišusiu tonu tyliai užklaususi mergina iškart pagalvojo apie neseniai vykusį dalyką su Arethą, bet neatrodė, kad grifas kalbėjo apie tai. Vienaip ar kitaip, aš pati nė kiek nenutuokiu kas ten buvo, o ji nieko nepaaiškins.
Nebenorėdama švaistyti nė mažiausios pamokos akimirkos, Junko iškarto susirado "Nevilties sukūrimo eliksyrą" ir informaciją apie ją - ignoruodama šalimais sėdintį pirmakursį, mergina greita ir netvarkinga rašysena pradėjo rašytis pirmuosius svarbius sakinius.

"Nevilties sukūrimo eliksyras" - tai eliksyras, kuris vien kaip ir pavadinimas sako, sukuria neviltį ir nevilties pojūtį. Patį pojūtį galima pajusti visiems, ir žmonėms, ir gyvūnams, ir kitiems padarams. Eliksyras buvo sukurtas XX amžiuje, Vokietijoje.

Kiek atsiplėšusi nuo rašymo, kad mestelėti žvilgsnį į tai, ką pasirinko Edgar'as, mergina kiek susiraukė pamačiusi, kad jis dar nieko nepradėjo.
-Taigi, ką ruošiesi aprašinėti tu?-įsmeigusi žvilgsnį į vadovėlį Junko užklausė jo tylomis, kad netrukdyti pamokos ir joje dirbančių žmonių - vis dėl to, pats mokytojas leido konsultuotis vienas su kitu, tad niekas už tai pykti neturėtų.

[Edgar Jeffter]

Edgar'as atsigręžė į Junko stebėdamasis jos klausimais ar ji durna ar tik tokia apsimeta?. Pajudinęs galvą į šonus perklausė jos:
- Tai dabar neatsimeni atseit? Ar rimtai tada girta buvai?- garsiai atsidusęs pridėjo, - Bent į pamoką padoriai apsirengusi atėjai, ne su tai savo skarmalais,- galiausiai pasiėmė savo vadovėlį ir atsivertęs jį pradėjo žiūrinėtis apie kokį viralą galėtų jis aprašyti. Pasirinkimo buvo daug, iš kurio trumpaplaukis bandė surasti sau labiausiai patinkantį. Tik pirmakursio paieškas staiga išblaškė dar vienas klastuolės klausimas.
- Nuo kada pradėjai iš vis domėtis ką veikia apgailėtinas ir nuobodus vaikas? Ar čia nužudyti iš pasalų mane nusiteikusi esi?- ramiu ir lygiu balso tonu, nepakeldamas akių nuo knygos, klausimais į klausimą atsakinėjo grifas. Staiga jo veidą persmelkė gudri šypsena, kai šis surado tikriausiai tinkamą eleksyrą, kurį galėtų aprašyti ir sušnabždėjo kiek pasisukęs Junko link:
- Rašysiu apie Tiesos gėralą.. Jo Tau reiktų, kad būtų įmanoma Tave suprasti..

[Margo Diuken]

 Visa laimė, kad vos praplėšus akis Margo nepajuto to bjauraus drėgnų pelėsių kvapo kuris tvyrojo miegamajame jau kuris laikas. (Paaiškėjo, kad išklero langas ir vis dar šaltas pavasarinis lietus, patekęs į šilumos prisipildžiusį Varnanagių miegamąjį priveisė ten kažkokio labai įmantraus pelėsio kurio dvoką galėjai lyginti, kad ir su trolio prakaitu.) Taigi to gyventojo išjeldinimas (ir lango pataisymas) truputį praskaidrino pirmakursės nuotaiką, bet visi drabužiai vis dar prisigėrę to tvaiko vėl nukreipė geros nuotaikos kreivę žemyn.
 -Tas prakeiktas pelėsis... - piktai sumurmėjo purkšdama paskutinį megztinio siūlą kažkokiu neaiškiu skysčiu, kuris savo paties gerovei, skaniai kvepėjo. Taip užsitęsusi su nuodugniu drabužių kvėpinimu (o dar ir pamiegojo puvalanduku ilgiau) Varna tiesiog nuskriejo iki nuodų ir vaistų kabineto.
 Dar nespėjus susirasti kur įsitaisyti mergaitės smegenis jau pasiekė signalai ieškoti tikrai ne laisvo suolo. Labai nedelsdama Mar tiesiog patraukė prie iš matymo pažįstamos antrakursės. ((Melody))
 -Hm... Sveika. - tyliai susmuko į kėdę. -Jei nesi užsiėmusi miegojimu, gal galime kartu daryti užduotis? Manau, kad turėsi vis kokią kruopelę žinių ir suvokimo. Matai, iki šiol viriau nebent kakavą.

[Melody]

  Pasklidęs pelėsių tvaikas nemaloniai aštrėjo ir nebeiškentusi Melody pramerkė akis. Šalimais sėdėjo tamsiaplaukė varniukė Margo. Kažkada jau buvo matyta. Nusprendusi, kad galbūt vertėtų pasiklausyti ką kalba naujoji bendrasuolė parėmė galvą ranka:
  - Bonjour, ma dame,- sumurkė apsimiegojusi klastuolė,- Argi ne Varnanagiai garsėja ypatingu intelektu?- kilstelėjo vieną antakį mergina ir nelaukusi atsakymo pažvelgė į bendraklasių vartomą puslapį. Susiradusi ir savo vadovėlyje tą pačią temą permetė akimis rašomą informaciją:
  - Gėrio spaustuvas?- perskaičius nusijuokė mergina,- Tai eliksyras padėsiantis būti geresniais žmonėmis. Šį eliksyrą su maišius su tam tikromis medžiagomis galima pabrėžti gerąsias žmogaus savybes. Drąsa, pasitikėjimas, iškalbingumas, jėga, tyra širdis...- nebaigus skaityti pasuko galvą į pirmakursę,- Tai kaip tau šis?

[Celeste Victoria Lavenza]

Atitrūkusi nuo knygos skaitymo, Junko staigiai pakėlė galvą (kiek per staigiai, nes tuoj pat susiraukė iš skausmo) ir mestelėjo piktą ir nieko nesuprantantį žvilgsnį į Edgar'ą.
-Apie ką tu čia kalbi? Ir kas per skarmalai, ar tu nušokai nuo proto, ar kas?- sušnypštė mergina, bandydama laikyti balsą pritildytą kuo galima labiau, tuo apt metu nužvelgdama savo "skarmalus" - tai yra, mokyklinę uniformą.
Nusprendusi, kad grifiukui kažkokia šiandien bloga diena, ir tiesiog nusprendė viską išsilieti ant klastuolės, mergina pabandė ignoruoti visas jo, na, gan idiotiškas pastabas, vėl susikoncentruodama į informacijos ieškojimą, kad ir nesėkmingai. Gavusi tokį piktai ir kiek teisiamai skambantį atsakymą į visiškai paprastą ir nekaltą klausimą, Junko nustebo.
-Apie ką tu čia išvis kalbi, gal tau vaidenas ar kas?! Dar bloga diena, suprantu, bet ar būtina visokių nesąmonių iš eilės prisigalvoti, tai kažkokias neigiamas nesąmones apie mane kurti, kas tau darosi?
Pakeldama vadovėlį kad būtų akių lygyje, mergina, vis dar iš paskutiniųjų stengdamasi nekalbėti per garsiai ir per piktai (nes atvirai, kam patiktų būti kaltinamai dėl kažkokių nebūtų dalykų?) kelis kartus greitai sumirksėjo, kad neparodytų kaip jai skaudu buvo girdėti tokius melus. Pirma Aretha, o dabar jisai.. Kas čia dėl dievų meilės darosi?!
-Jeigu taip nenori kalbėti su manimi, tai ir gerai, tiesiai šviesiai tai pasakyk, vietoj kažkokių melų išsigalvojimo,- kiek nusiraminusi ištarė mergina, vėl bandydama koncentruotis į informaciją apie "Nevilties sukūrimo eliksyrą".

[Jade Clarck]

Jadė įėjo į kabinetą ir prisėdo prie nepažįstamos mergaitės.Iki pamokos pradžios buvo likę keleta minučių ir ji įsitaisė suole.Pamoka prasidėjo ir visi vaikai susigrūdo į kabinetą.Jadė apsidairė,gal pamatys savo pažįstamų.Išklausiusi mokytojo paskirtos užduoties ji ėmėsi vartyti vadovėli ir ieškoti įdomių eliksyrų.Štai,radau!! pasakiau mintyse ir trinktelėjau į suolą.Keli vaikai atsisuko pasižiūrėti,kas čia taip išdykauja.Susigėdusi pasislėpiau už suolo.Tas mano rastas eliksyras buvo Meilės eliksyras.Pasiėmiau savo sąsiuvinį ir pradėjau įnirtingai apie jį užsirašinėti,kad paskui galėčiau atsiskaityti ir gauti nors kiek taškų.Buvo linksma stebėti kitus vaikus taip pat įnirtingai kaip aš skrebenančius plunksnomis.

Sor: Rašyk trečiuoju asmeniu... pvz. Jade įėjo į klasę ir, išvydusi klaikiai atrodantį mokytoją, pasislėpė.