4
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Ats: Ežero pakrantė
« Atsakymas #1185 Prieš 8 mėnesius »
Šiandien Mija ir jos nauja draugė Kamila nusprendė nueiti prie ežero pakrantės. Kamila iškart nusiėmė batus ir nubėgo prie ežero. Ji įšoko į vandenį ir pakvietė Mija. Mija giliai atsiduso. Pastovėjus. Ji pagalvojo, kas gali nutikti blogo. Ir pasileido prie ežero. Nusiėmusi batus ji kaip ir Kamila įšoko į vandenį. Vanduo buvo ledinis. Jai buvo labai šalta. Bet ji nenorėjo išlipti. Kamila pradėjo eiti vis giliau ir giliau. Mija žinojo, kad kai turi draugę iš grifų gužtos jie nieko nebijo:
- Ateik!-sušaukė Kamila
Mija pradėjo eiti. Kai ji priėjo prie Kamilos, mergaitė pasakė:
- Na ir ką dabar veiksim?-paklausė Mija
- Pamatysi,- po to Kamila pasilenkė lig norėjo kažką paimti iš dugno.
Mija irgi pasilenkė. Bet po sekundės Kamila aptaškė Mija ir nusijuokė. Mija labai nustebo, bet nepasimetė, kol Kamila juokėsi, Mija padarė ta pati ką ir Kamila su ją. Mergaitės nusijuokė. Po to dar kelias minutes, mergaitės žaidė vandens mūšį. Jos žaidė iki tol, kol nebuvo visos šlapios.
Po mūšio jos atsisėdo ant pakrantės, kad apdžiūtos. Po geros valandos mergaitės buvo sausos. Mergaitės grįžo atgal į pilį...
Šia dieną Mija nepamirš.


*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • IV kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 20
  • Lytis: Vyras
Ats: Ežero pakrantė
« Atsakymas #1186 Prieš 7 mėnesius »
Vaikinukas ramiausiai išėjo iš pilies ir niekuo nesirūpindamas patraukė ežero link. Kas iš tų elfų? Iš kur jie žinos, kur yra kiekvienas mokinys? Berniukas planavo nueiti į kokią nors vietą ir sau ramiai visai pamokai pasislėpti, juk tada jokių problemų nekils ir jis galės galbūt netgi numigti. O miego jis rudaplaukis tikrai norėjo, nors priežasties tam nebuvo, kadangi išsimiegojo puikiai. Bet, geriau pagalvojus, kur tu tokiam ore užmigsi, kai žiema jau čia pat ir su vienu apsiaustu, kaip ėjo Suzu, nebuvo taip šilta.
Suvokęs, kad reikėjo šilčiau apsirengti berniukas pavartė akis. Jis kaip tik buvo pasiekęs ežero pakrante, bet suvokė, kad teks apsisukti ir nulėkti savo koledžo miegamojo link, kad pasiimtų kažką šiltesnio. Berniukas apsisukė ir išsitraukė burtų lazdelę. Galvojat pagaliau susivokė, kad reikia ruoštis elfų atakoms? Norėtumet, jis išsitraukė lazdelę, nes šioji kažkodėl tai labai badė jam koją, tad buvo nepatogu taip eiti. Na, bet išsitraukė ją laiku, kadangi kaip tik prieš jį, visiškai iš niekur, atsirado elfas ir nieko nelaukęs paleido kažkokį burtažodį į vaikinuką.
-Nesupratau,-išsigandęs Suzu metėsi į šoną ir klausiamai nužvelgė elfą, tačiau šis, nieko nesakęs, vėl paleido kažkokius kerus.
-Protego,-pasakęs savąjį burtažodį, kurio, iš tikrųjų, net nelabai mokėsi, vaikis nusivylė, kadangi iš jo rankų buvo išmušta burtų lazdelė. Bus tau nesimokyt po pamokų... - Save subaręs berniukas metėsi vėl į šoną, ant žemės, kad pasiimtų lazdelę, šitaip išsisuko nuo dar vienų kerų, kurie skriejo jo link.
Ir kaip man pasprukti nuo šito padaro? - Savęs klausdamas vaikinukas ėmė bėgti tiesiai į elfą, tačiau tai jo visiškai neišgąsdino ir dar vieni kerai ėmė skristi berniuko link.
-Protego!-šį kartą prieš Suzu susikurė silpnas skydas, kuris sukėlė didžiulį džiaugsmą berniukui.-Taip! Pilie, aš ateinu, tu išgelbėsi mane!-spiegdamas iš laimės vaikinukas prabėgo pro elfą ir patraukė į pilį ir ėmė melstis, kad tik joks burtažodis į jį nepataikytų. Na, malda, kaip ir, buvo išgirsta, bet kažkokia švieselė vis tiek praskrido pro vaikio dešinįjį petį.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Airina Sebastiana Sauders

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i can't control their fear, only my own.
Ats: Ežero pakrantė
« Atsakymas #1187 Prieš 6 mėnesius »
  Pavasarį rausvai žieduotos medžių šakos braukė per žmonių veidus, žadindamos čiaudulį, o gal ir džiaugsmą. Vėjas pūtė nuo pilies, tad oras pasirodė malonus. Mokykloje ir vidiniame kiemelyje vaikų buvo likę nedaug, daugelis išsiblaškė po uždraustąjį mišką, kuris, be abejo, jau tapo viena saugiausių vietų nuo atsakomybių, prie ežero, o galbūt net Kiauliasody dalis mokinių dairosi, kaip nučiupti kokį saldumyną iš krautuvėlės „Devyni medūs”. Saldu saldu kaip ir pavojus nuodų buteliuke.
 Airina Sebastiana, visa kratydamasi nuo žiedadulkių, bepuolančių išblyškusį jos veidą, nusprendė pasivaikščioti spalvota pieva. Saulė kaitino kaklą bei rankas, nepridengtas berankovės, laisvos, raudonos suknelės su drugelių raštais. Nežinia, gal ten tupi ir tikri sparnuotieji, ne tik pieštiniai. Nors ir rizikavo ilgai būsianti lauke, varnanagė atsigulė ant minkšto gamtos kilimo ir įsižiūrėjo į debesis danguje.
"his voice echoes in my head, calling me beautiful. beautiful. it makes my heart flip in a way it shouldn't"

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai: 60
  • Lytis: Vyras
Ats: Ežero pakrantė
« Atsakymas #1188 Prieš 2 mėnesius »
Prie ežero tvyrojo maloni tyla, ir nuošalaus kampo nereikėjo ilgai ieškoti. Tie patys mokiniai, kurie Hogvartso pilyje šūkavo ir triukšmavo, čia atrodė ramesni ir labiau atsipalaidavę. Keli jų gulėjo žolėje netoliese, ir vienas jų entuziastingai kitam aiškino apie marinuotus šliužus. Jų balsus iki Guramio karts nuo karto atnešdavo vėjas, tačiau mokytis tai netrukdė. Klastuolis atsirėmė į medžio kamieną ir ant kelių pasidėjo „Tipinių kerėjimų knygą“. Atvertęs nemenką tomelį, prikando lupą. Bijoti, kad nesiseks kerėjime, turbūt buvo normalu. Tereikia gerai įsiskaityti, o po to bus galima ir pasipraktikuoti, niekam nematant. Ir jis bandė, tikrai bandė įsigilinti į mokomąją medžiagą, bet jo žvilgsnis vis nuslysdavo ežero paviršiumi ir link netoliese boluojančio miško.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 109
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Ats: Ežero pakrantė
« Atsakymas #1189 Prieš 5 dienas »
Buvo graži, tamsi žiemos diena. Švietė skaistus mėnulis, danguje plaukė baltos žvaigždės. Papūgos skraidė nuo gėlės prie gėlės, akmenų krūvos karksėjo ir darė fotosintezę kol galų gale vienas akmuo šlumštelėjo Lukui ant galvos. Staigiai atsisėdęs pasitrynė galvą, pasitrynė akis ir dar apspangęs apsidairė aplink. Medžiai stovėjo kaip stovėję, aišku ne akmeniniai, o mediniai, švietė saulė, o ne mėnulis, prie gėlių skraidė drugeliai na o danguje plaukė lėktuvai, tiksliau skrido palikdami baltą taką. Taip pat kas jam nukrito ant galvos nebuvo akmuo, tai buvo stambus dar neprinokęs obuolys. Ko jie ten man pridėjo į tą gėrimą? Tikriausiai ten daugiau nebeeisiu. Apsisukęs aplink už savęs pamatė pilį, kurios tikėjosi jau nepamatyti, nes ten praleido savo blogiausius aštuonerius metus. Nors ir susirado draugų, patyrė įvairių nuotykių, bet tai nelabai pagražino prisiminimus apie šią mokyklą. Ech, teks susitaikyti kol kaip nors parsigausiu.
Arkliukas

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019