0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mirta Dobkins

  • IV kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #30 Prieš 7 metus »
Matėsi, kad Rokas šiek tiek nerimauja. Vis dėl to jis nieko nelaukęs, drąsiai paspaudė žalią mygtuką ir pradėjo pokalbį. Mergaitė rymodama šalia stebėjo varnį. O jis rodos neblogai tvarkėsi. Bent jau nepamiršo pasisveikinti. - pašaipiai pamanė Mirta. Pokalbis rodos baigėsi neblogai, tačiau toji moteris net nespėjo įsiterpti kai Rokas kaip žirnius į sieną papylė repetuotus žodžius. Na, pagaliau susitvarkėm... - lėtai mirktelėjo ji.
- Manau, mums pavyko. - nusišypsojo Mirta. - Tikiuosi ta moteris atsibels į šį parką ir pasiims telefoną.
Rokas pasigriebė savo kuprinę nuo suolelio ir paliko telefoną ant jo. Mirta apsimovė pirštines nes jai labai pradėjo šalti rankos.
- Galime keliauti atgal į Hogvartsą, kartu kaip nors grįšime.
Kartu jie pradėjo eiti iš parko, Mirta beveik žino visą kelią atgal, tad jaučiasi užtikrinta, kad su Roku nepasiklys. O jei ir pasiklys, nieko tokio, galbūt tai bus dar tik vienas nuotykis kaip šis telefonas.

Seven colors of rainbow.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #31 Prieš 6 metus »
Penktakursė išėjusi iš Klastūnyno bendrojo kambario, nužingsniavo prie pilies durų ir išėjo į lauką. Nuostabi šeštadienio popietė nusišypsojusi nubėgo atgal į mergaičių miegamąjį. Apsirengusi pilkus džinsus, spalvotus marškinius ir užsimetusi ant viršaus apsiaustą, klastuolė užsidėjo batus ir nuėjo prie židinio. Šiame ugnis kol kas nedegė. Tai buvo į naudą prefektei. Pasiėmusi kelionmilčius Maria įlipo į židinį ir po kelių minučių jau stovėjo savo namuose.
- Teta? - išlipo iš židinio.
- Oh, mieloji, tu jau čia. - Iš virtuvės atėjo Reina. Teta ir dukterėčia apsikabino.
- Taigi, ką šiandien tokio svarbaus veiksim, kad paprašei manęs atvykt? - paklausė mergina tetos.
- Važiuoju į Koukvortą ir žinai. Na... Norėčiau įsivaikint. - Lyg prisibaimindama atsakė Reina.
- Tai juk nuostabu! - Nusišypsojo Maria.
- Tikrai? Maniau nesutiksi. - Šyptelėjo moteriškė.
- Aš nesutiksiu? Nejuokauk, tetule. - Šviesiaplaukė apkabino moterį. Su kelionmilčiais jos persikėlė į Koukvortą. Ten nuėjo į vaikų namus "Gyvybės Upelis". Prie jų pribėgusi visai maža mergaitė apkabino Reiną.
- Atrodo tu jai iš pirmo žvilgsnio patikai. - Nusišypsojo klastuolė. Reina pasiėmusi mažąją šiek tiek su ją pabendravo ir nuėjo sutvarkyti dokumentų. Tuo metu Maria nusprendė pasivaikščioti miestelyje ir užklydo į centrinį parką. Čia buvo tokia nuostabi aplinka. Mergina sukiodamasi ėjo ir žvalgėsi. Netikėtai ji atsitrenkė į kažkokį žmogų.
- Aš, aš atsiprašau. - Atšoko ir atsisukusi pamatė vaikiną. Mėlynos akys, tamsūs ir tiesūs plaukai. Alen. Alen Sullivan.
- Labas, Alenai. Seniai nesimatėm. Atleisk, kad atsitrenkiau į tave. Neužkliudžiau? - paklausė penktakursė.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #32 Prieš 6 metus »
Vaikiną pažadino saulės spinduliai. Jam jau atmerkus akis, pastebėjo laišką kuris buvo padėtas ant mažos lentynos kuri buvo šalia jo lovos. Švilpiui užsidėjus akinius, jis atidarė laišką.
 
Citata
Labas Alenai, kaip žinau, šiandien neturi rimtos veiklos, todėl turiu didelį prašymą. Ar negalėtum nuvažiuoti į Koukvortą ir nueiti į paštą ten atsiimti mano daiktus? Aš jau perspėjau jiems,
 kad vietoj manęs ateisi tu. Daiktus kada nors pati atvažiuosiu ir atsiimsiu.
                                                                                      Carla         

  Šiandien reiškia, reikės į Koukvortą. Retai ten būnu. Bet turėsiu bent kuo užsiimti. Vaikinas atsistojo iš lovos, sušukavo plaukus, išsiprausė, apsirengė mėlynus marškinėlius ir juodus džinsus, apsirengė sportbačius. Pasipurškė kvepalais, ir vaikinas įlipo į židinį. Ištariant jam tam tikrą burtažodį, Alenas pateko į Koukvortą.
  Taip reikės dabar surasti paštą. Vaikinas priėjo prie pirmo pasitaikančio žmogaus ir paklausė kur čia paštas. Žmogus paaiškino kur reikia eiti, todėl Alenas lėtu žvilgsniu nuėjo prie pašto. Paštas buvo netoli nuo tos vietos kur atsirado švilpis, todėl jis net ir su lėtu žingsniu eidamas, jis atėjo į paštą greitai. Vaikinas parodė laišką, ir jam davė gan mažą dėžutę. Tokia maža. Kas ten? Bet gal nesidomėsiu, nes tai ne mano. Vaikinas dėžutę padėjo į kišenę ir nusprendė pasivaikščioti po Koukvortu. Netoliese buvo centrinis parkas, ten vaikinas ir nusprendė pasivaikščiot.
 Parkas buvo labai neprižiūrėtas, bet nuo to parkas atrodė dar gražesnis. Vaikinui einant, jis sustojo, kad pažiūrėti netoliese augančią gėlę. Bet jam sustojus į jį atsitrenkė kažkokia mergina.
 - Atsiprašau - pasakė vaikinas. - Laba diena.. Ar mes pažįstami? - Gan nejaukiai paklausė. Bet jam įsižiūrėjus jis prisiminė, kad tai Maria. Bet vaikinui jau buvo nejauku, kad neprisiminė. - Gal nori susipažinti? - nedrąsiai paklausė. Kas per nesąmone, aš ją seniai jau pažįstu, o siūlau jai susipažinti. Kažkaip dabar nejauku sakyti, kad prisimenu ją.           

*

Neptunica Ameshville

Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #33 Prieš 6 metus »
Vaikinas sutriko. Va čia tai gebėjimas. Moku atsitrenkt į žmones kai nereikia pagyrė save Maria. Alenas rankose laikė dėžutę gerai, kad ji neiškrito, gal ten kas nors svarbaus.
- Ar mes pažįstami. Na buvom vieną kartą susitikę. Aš Emillios draugė. Na taip, būtų visai šaunu susipažinti. Juk mažai ką težinom viens apie kitą. - nusišypsojo Maria. Negi bandau su juo flirtuot?
 Ne, abejoju. O gal? Dievulėliau Švenčiausias, kaip man suprasti ką aš darau?Uh, kokias aš čia nesąmones išsigalvoju. Bet... Jis juk toks gražus ir neabejotinai mielas, draugiškas, atsakingas ir rūpestingas. O jeigu ne? Kas tada? Gerai, Maria Aurora Blackwood, užtenka galvoti, atrodai kvailai tylėdama.

- Aš nežiūrėjau kur einu. Dar kartą atleisk, kad į tave atsitrenkiau. Visiškai nepažįstu Koukvorto, užklydau čia, o čia taip nuostabu. Pirmą kartą matau tokią gamtos pusę. Beje, dar atleisk, jei pasirodysiu plepi. Tokia deja jau esu. Ir pasikeisti nebemoku. - Nusijuokė.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #34 Prieš 6 metus »
- Tai tu Emos draugė? Aš jos įbrolis. Alen Sullivan. - Atsakė Alen. Nu jo, įtampa tai gan keista. Ir apie ką aš galėčiau su ją kalbėti? Bendros temos netgi neturime. - Ką veiki Koukvorte? Aš tai čia atėjau pasivaikščioti, visgi galėčiau sutikti, čia tikrai yra gan gražu. Ar nenorėtum pasivaikščioti? - Va, kažką pasakiau. Tylėti nelabai mėgstu, visgi jinai yra tikra plepė, tai gal turėsime apie ką kalbėti. O kodėl mes turėtume kartu čia būti? Gal ji turėjo savo reikalų. O aš čia jai trukdau. - Gal tu turėjai kokių nors reikalų? Nes aš čia taip pasiūliau kartu pasivaikščioti, tai gal tau trukdau tavo planams? - lyg su pergyvenusiu balsu pasakė. Alenui paklausius iš tolo jis pamatė, kad kaip į Maria žiūri kažkokie vyrai. Tai Alenui nepatiko.
- Ar tu juos pažįsti? Jie man nepatinka. Jie kažkaip labai į tave žiūri. - Rimtai pasakė vaikinas.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #35 Prieš 6 metus »
- Taip ta pati. - Nusijuokė klastuolė. - Malonu su tavim pagaliau normaliai susipažinti, Alenai. Tada labai sutrikau pamačiusi jūs kartu. Maniau jūs pora. - Nusijuokė vėl. - Hm, ką veikiu šiame miestelyje? Na, mano teta nusprendė įsivaikinti ką nors iš "Gyvybės Upelio" ir paprašė nuvykti su ją, nes ji labai jaudinasi. Deja jau mano "paslaugų" jai nebereikia. - Šyptelėjo. - Jau šiandien turėsiu pusseserę. - Pridūrė. - Galim pasivaikščioti, aš esu laisva. Teta vakare suruoš proginę vakarienę, tad tik vakare būsiu užimta. Tikrai man netrukdai. Jeigu pažįsti šį miestelį, galėtum man jį aprodyti? - šypsojosi Maria. - Ką pažįstu? - Sutriko. - Nepatinka? Į mane žiūri? - Atsisuko. - Ah. Jo čia tikrai nesitikėjau sutikti. - Piktai tarė.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #36 Prieš 6 metus »
- Pora? Ar tave nepagąsdino mūsų metų skirtumas? - susijuokęs pasakė. Išklausęs ką Maria pasakojo, vaikinas suprato, kad ji tikra plepė.
 - Tu gan juokinga, man patinka tai. - pasakęs nusišypsojo Mariai. - Na jeigu netrukdau ir galim pasivaikščioti, tai tada puiku, visgi, bet kaip nors praleisim laiką. - Pasakęs dar kartą nusišypsojo Mariai. Vaikinas stengėsi būti su ją mielas ir draugiškas, kad ne atrodyti kokiu nors keistu ar išvis atrodyti, kaip iškrypėlis. Ar aš nepersistengiu? Visgi, ji gali mane ne taip suprasti. Buvo susigalvojęs Alen.
 Alenui labai nepatiko, kad kažkas žiūri į Maria, todėl buvo nesusilaikęs ir jai tai pasakė. Kai mergina atsisuko, jinai pati sutriko, švilpiui pasirodė, kad ji netgi pikta.
 - Ar viskas gerai? Mes galim nuo jų truputi toliau nueiti, parkas didelis visgi. - pasakęs, pats susigalvojo, nes jis norėjo išsiaiškinti, ko jis į ją žiūri. Jam tai nepatiko, nes tas vyras atrodė, kaip tikras iškrypėlis. Švilpis į jį žiūrėdamas susiraukė, vis galvojo ar prie jo prieiti ar ne.
 Tada švietė saulė, buvo graži diena. Kam man tokią diena gadintis? Nors ji jau turbūt ir pati susigadino, visgi nueisiu ir viską išsiaiškinsiu, nes po to gal dar prie klastuolės prikibs, bet rodos,
 kad jinai jį pažįsta, nors pati pasidarė truputi pikta, kad jis čia.

 - Kas čia? Žinai, aš einu su juo viską išsiaiškinti, - Pasakęs, davė dėžutę Mariai ir nuėjo pas tą vyrą.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #37 Prieš 6 metus »
- Hm.Na ne. 3 metai skirtumo yra niekas šiaip ne taip. - Nusišypsojo. - Aww, ačiū. Tikrai nemaniau, kad moku būti juokinga. - Nusijuokė. Nejaugi aš tikrai juokinga? Kaip mane Hogvartsas pakeitė, vaikų namuose mažai kas manė, kad esu juokinga. Na, bet juk tai nuostabu, ar ne? - Einam pasivaikščioti, bent nuobodu nebus man. Bet palauk, o tu pats neesi užimtas? Atrodo kažkur ėjai? Ar tai nėra labai svarbu? - Vaikinas pasakė klastuolei apie tuos vyrus ir Maria išties buvo pikta juos matydama. - Ne. Viskas, deja, nėra gerai. Ir jau per vėlu kažkur eit. - Vaikinas dar kažko paklausė ir nuėjo link tų vyrų. Jis pats sau duobę rausia, uhh. Ne veltui Emillios įbrolis. Abu panašūs. - Stok, Alenai. - Penktakursė greit tarė ir ištraukusi lazdelę mostelėjo į tuos du vyrus. - Stupefy! - abu vyrai sustingo.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #38 Prieš 6 metus »
- Aš ne užimtas. Galvojau važiuoti namo, bet tai gi ir gali palaukti - šyptelėjo. Maria buvo maloni, tai Alenui irgi patiko.
 Tie vyrai švilpiui nedavė ramybės, todėl vaikinas ėjo prie jų, bet klastuolė jį sustabdė. Ką jinai daro? Tegul man netrukdo. Ką švilpis pagalvojo, tą ir pasakė.
 - Ką tu darai? Gal geriau netrukdyk, aš tiesiog su jais pakalbėsiu - šyptelėjo. Bet Sullivan pasakius, jau buvo per vėlu. Maria ant juos panaudojo burtažodžius ir jie visiškai sustingo. Koks geras tritaškis, gerai panaudojo burtažodžius. Pirmos mintys Aleną truputi pagąsdino. Ką aš galvoju?
 Išvis ar galima naudoti burtažodžius ne Hogvartso aplinkybėje? Tai yra uždraustina, be to rodos jie išvis yra žiobarai..

- A-a-š nn-e-žin-au, n-n-etgi, k-ą ir pri-durti. - gan sutrikęs sako švilpis. Visgi jis truputi netgi išsigando, todėl jis paėmė Marios ranką ir taria :
 - Bėgam! - pasiėmęs Marios ranką pradėjo bėgti ir nuvedė Maria kuo toliau nuo tos vietos. Po kai kurio laiko jie pasislėpė. Alenas bėgant truputi netgi pavargo, bet jam tai nebuvo svarbiausia. Jį kamavo labai daug klausimų.
 - Kodėl tu taip pasielgei? Kas jie tokie? - truputi nutilo ir vėl prakalbo, - Ar tu nesusižeidei? Ar viskas gerai? Beje ar galima čia naudotis burtažodžiais? Tikiuosi tau nebus bėdų, - gan susijaudinęs paklausė klastuolės.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #39 Prieš 6 metus »
Bailys? Bet kaip aš turėjau pasielgti? Taigi tai buvo nusikaltimas. Maria iš pykčio trenkė į medį. Tai gal netgi pagąsdino Aleną. O ji pavojinga.
 Vaikinas išklausė Marią. Tėvas reiškia. Su tokiu tėvu, ir aš taip pasielgčiau.
 - Žinai, -  paėmė su dviem rankom, Marios ranką. - Aš irgi taip pasielgčiau, ir tiesiog, na suprantu tave. Gal nenori tiesiog tai pamiršti ir pasivaikščioti? Manau, tai nuramins tave. Žinai, toks tėvas yra ne pats blogiausias, yra ir žiauresnių. Bet jis yra tavo tėvas, gal jis tau ir pridarė blogo, bet tai nepatikėsi. Manau, kad turėtum tiesiog negyventi praeityje, ir pamiršti tai, ir tiesiog galvoti apie gerą,  gerus prisiminimus. Gi tai pagerins dieną, pakeis nuotaiką. - Pradėjo kalbėti litanijas Alenas. Kalbant kiek sustojo ir vėl pratęsė. - Tai ką manai, kad pasivaikščioti? Tu tiesiog na nusiramink. Arba jeigu nori, gali išsipasakoti. Aišku, ne manau, kad pirmam pasitaikusiam žmogui, galima viską pasakoti, bet kodėl gi ne? Aš suprasiu tave, ir galiu atgal išsipasakoti irgi. Tai ką manai? - Pažiūrėjo į Marią su šypsena.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #40 Prieš 6 metus »
- Uhh, gerai. Pasivaikščiosiu su tavim. Negaliu su tokią nuotaiką rodytis pas tetą arba Hogvartse. Būtinai ką nors sudaužysiu. - Tarė klastuolė. Tai tikrai buvo keista, kad šis, mažai pažįstamas, vaikinas stengiasi jai padėti. Ne veltui švilpis toptelėjo. Jo šypsena tokia nuostabi, o akys, jos spindi lyg rytmečio saulę. Nors paskęsk jose. Tfu... Tfu... Tfu... Maria Aurora Blackwood, ko tu prisigalvoji sau! Jis tiesiog tavo draugas, na pažįstamas tiksliau. Juk su juo draugais tebūsim. atsiduso šviesiaplaukė. Išsipasakoti? - Tu neesi pirmas pasitaikęs žmogus, Sullivanai. Manau, kad tavimi galiu pasitikėti, be to, jei kam ir išplepėsi tai... Avada Kedavra tau bus. - Nusijuokė. Toks jau Blackwood giminės požymis. Kaip ne kaip, kai kurie tolimi giminaičiai Mirties Valgytojai. Blackwood'ams tiesiog įgimta tamsa. Tik pati Maria ir teta Reina išskirtinės. - Eime.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #41 Prieš 6 metus »
Alenui lyg lengviau pasidarė, kai Maria sutiko pasivaikščioti. Reikia tokią "demone" nuraminti. Nes gal dar ir man kažką padarys. Mintyse juokavo Sullivan.
- Man "Avada Kedavra"? Žinai, jeigu ir išsipasakosiu, tai tu to nesužinosi. Bet vistiek to nebus, nes netgi ir neturiu, kam taip išsipasakoti. Visi tie mano draugai, galima pasakyti, kad jie "netikri". Tokie draugai gal tiesiog susitikimams ir pramogoms, bet ne išsipasakojimams. - Pats to nepastebėjęs pradėjo lyg apie save pasakoti. Tai supratęs vaikinas truputi nutilo, ir paraudonavo, susigėdijo. Alenas savo rankas įkišo į kišenes ir pradėjo eiti greitu žingsniu, žiūrėjo žemyn. Nereikėjo man dar kažko tai pasakoti apie save. Geriau man tylėti, nes ir taip truputi gėda.
 Vaikinas visas raudonas pradėjo dar greičiau eiti. Atsisukęs nepamatė Marios. Kur ji? Nejaugi ją pamečiau? Alenas labai išsigando, todėl pradėjo šaukti jos. Pažiūrėjęs į šoną ten buvo ji. Tai buvo gan keistas momentas, nes mergina ėjo šalia jo, o jis jos nepastebėjo todėl šalia jos ją kvietė.
 - P-pamir-ršk t-tai. - Dar labiau susigėdijęs pasakė. Ir toliau žiūrėjo žemyn.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #42 Prieš 6 metus »
Sofija tėškėsi ant žemės. Pagalvojus, turbūt šioje pamokoje, po praktikos, mokiniai grįž papuošti mėlynėmis. O blogiausia, kad ne uogomis. Nors Sofijai jos bendražygė ir pasirodė kiek atgrasi, bet dabar tai nelabai ir rūpėjo. O jei jau labai kraipysis, tai Sofi irgi ne pūkinė. Mergaitė atsistojo nuo žemės ir pasivalė apsiaustą. Apžvelgus aplinką suprato, kad pateko į kažkokį, palyginus apleistą, parką. Bent jau ne koks miškas. Nors parkas, kuriame buvo mirtina tyla ir net tako plytelės buvo apaugusios samanomis, taip pat neatrodė per daug saugi vieta. Nors varna turėjo pripažinti, kad čia buvo tikrai gražu.
  - Kaip manai, nuo ko turėtumėm pradėti?- paklausė savo porininkės ir apsižvalgė aptraukdama plaukus nuo akių. Jie buvo palaidi, o tai galėjo sutrukdyti darbui, todėl nieko nelaukdama, Sofija nuo riešo numovė gumelę ir surišo plaukus, kurie nuo mokslo metų pradžios buvo gerokai ataugę. Mergaitė patraukė akmenimis grįstu keliu, bet akelės niekur serafino nepastebėjo.
  - Kaip manai, kur turėtumėm ieškoti?- kiek suraukusi antakius paklausė. Tembras buvo kiek griežtesnis, nes anoji panelytė taip pat nespindėjo draugiškumu, o Sofija tikrai nesiruošė nusileisti tokio pat amžiaus mergiotei. Staiga suprato, kad jokio atsako neišgirdo. Apžvelgė aplink, bet Auksės niekur nesimatė. Tikriausiai jau kur viena nuėjo. Tikras draugiškumo įsikūnijimas. Sofi tik pakraipė galvą ir pasiėmusi nešyklę patraukė į paieškas viena.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sofija Demerian »
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #43 Prieš 6 metus »
Mergaitė vis sukosi ir sukosi kartu su nešykle. Košmaras, o ne keliavimas. Galiausiai, kai jau atrodė, kad tuoj tuoj susivems, stipriai tvojosi į žemę. Torė kurį laiką tiesiog sėdėjo ant žols ir laukė kol praeis kelionės nešykle padariniai. Kai nustojo svaigti galva, Torė atsistojo ir apsižvalgė. Ji atsidūrė visiškai tuščiame parke. Čia tikrai buvo labai gražu, bet Torei dabar rūpėjo ne tas. Reikėjo ieškoti sudedamųjų dalių eliksyrui. Ji susižvejojo lapelį su receptu ir žvilgtelėjo. Pirmame punkte buvo įrašyta, kad reikia rasti saują kriptulų uogų. Bet Torė niekaip negalėjo prisiminti kaip jos atrodo. Žinojo, kad buvo girdėjusi, bet būtent čia ir dabar jokie atsakymai nelindo į galvą. Antrakursė nusprendė tiesiog paieškoti uogų ir vos už kelių minutėlių pastebėjo visiškai geltonas uogas, kurios sirpo ant mažyčio krūmelio. Būtent tai ko ji ir ieškojo. Mergaitė greitai nuraškė saują uogų ir sumetė į kuprinę. Toliau atėjo eilė lietažolių lapams, bet šiuos mergaitė puikiai pažinojo, todėl nereikėjo sukti galvos. Reikiamų lapų čia augo galybės tad net nereikėjo sunkiai ieškoti. Su sekančiu augalu taip pat nekilo bėdų. Garbenės labai buvo išsipūtę ir viduje slėpė galybę sulčių. Torė dėl viso pikto paėmė tris tokius lapus. Turėtų pakakti. Kitų augalų antrakursė niekaip nerado, todėl nusprendė, kad paieškoms metas keltis į kitą vietą. Varna greitai pribėgo prie numestos nešyklės ir ją stipriai suėmė.                                               
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Koukvorto centrinis parkas
« Atsakymas #44 Prieš 5 metus »

Šešetas purškiamų dažų flakonėlių, spalvotos kreidelės ir pakelis mėtinių cigarečių - viskas, ko reikėjo šiltą penktadienio vakarą iš pilies išsliūkinusiam vaikinukui.
 Žinoma, tokie naktiniai strazdaniaus žingsniavimai merdėjančiomis Koukvorto gatvėmis nebuvo vienetiniai. Juk berniokas dažnai praleisdavo savaitgalius trindamasis pamėgtuose užkampiuose su keliais bendraklasiais ar šiaip iš seniau pažįstamais ,,draugeliais". Tik vat šį kartą kažkas buvo ne taip ir, rodos, kad ir kaip bebūtų įtartina, septyniolikmetis pėdino visai ne į nuolatinius klubus, o į susitikimą. Galbūt daug kas dabar pamanytų: ,,aha, jau pradėjo  narkašintis. Nereikėjo nieko gero tikėtis iš tokios vaikščiojančios problemos", tačiau visgi tenka nuvilti. Natas, kad ir koks vėjavaikiškas bebūtų, iš gausybės žalingųjų įpročių pripažino tik tas plonąsias žudikes, persismelkiančias kiaurai per pajuodusius plaučius iki pat maištingosios dūšios gelmių ir dabar, tokią ramią bei šiltą pavasario naktį susiruošė pasimatyti ne su kokiu prekeiviu, o su vėlionės sesutės draugu (nors galima kiek susimąstyti, juk nežinia kuo baigęs Hogvartsą, jaunasis Stigleris verčiasi). Kiek bepamena, pastarąjį kartą juodaplaukį matė prieš gerus dvejetą metų ir tai ne itin maloniausiomis aplinkybėmis. Niekas tikriausiai neabejoja, jog laidotuvės - klaiki ir ganėtinai skaudi proga susipažinimui. Na, bet kaip mėgsta sakyti meile nusivylę romantikai: ,,laikas gydo visas žaizdas". Tad Stiglerio mintis susitikti ir pagyvinti pažintį, rusvaplaukiui pasirodė priimtina ir net kiek viliojanti, mat vaikis seniai sau žadėjo paryškinti suniūrėjusį Koukvortą įvairiausiomis spalvomis.
  Primindžikavęs iki tamsoje skęstančio, vyresniojo vaikinuko silueto, Natanielis pasisveikinamai linktelėjo šiam.
- Žinai, nustebau, jog tu dar gyvas. Jau maniau, kad senatvė padarė savo, - vos metais jaunesnis Lizertas vyptelėjo žibintų šešėly stoviniuojančiam Frankui ir iš nedidukės kuprinės išsitraukęs vieną mirtinąją lazdelę, siūlomai kištelėjo šokoladinių akių savininkui.