[zaibas2000]

Urtei ir šiurpas per nugarą nuėjo kai širdis atskrido prie jos stalo. Kaip ji ten vadinasi? Aaa, tiesa piara ar kažkaip panaši... Bet tada aplankė rimtesnė mintis. Kas bus jai kas nors pamatys jos spalvą ir kaip sukasi širdis? Juk visi turi vadovėlius- išsiaiškins kas jos laukia, o paskui juoksis... Mergaitė buvo uždara ir nemėgo niekam pasakotis. Dabar jai labiausiai norėjosi pasislėpti ir daryti šią užduoti privačiai. Tačiau nors ir kaip širdis veržėsi nešti muilą ji pasilenkė ir išsitraukė vadovėlį. Atsivertusi skyrių apie šias keistas ateities būrimo priemones ir dar kartą įsiskaitė į burtažodį. Juk nesinori pirmą savaitę mokykloje prisidaryti gėdos...
-Pyarre, PYARRE, PYARRRE!! Nagi...
Pagaliau paskutinį kartą švilpei riktelėjus kažkas nutiko.

[Melisa Arin]

Melisa, susikaupk. Tau tikrai pavyks. Kartok lėtai ir aiškiai. Pyyaaaaree. Negi taip sunku? Tamsiaplaukė kiek pralinksmėjo ir nusišypsojo.
-Pyaare,- švelniai mostelėdama burtų lazdele, tarė varnanagė.
Piara iš lėto ėmė suktis, ir mergaitės veide jau buvo šmėstelėjusi plati šypsena, tačiau kristalinė širdis ir vėl ramiai pakibo ore, nerodydama jokių gyvybės ženklų. Melisa susinervinusi krimstelėjo sau į lūpą, bet prižadėjo sau nepasiduoti ir mėginti tol, kol pavyks.
Taip ji vis kartojo tą patį burtažodį dar keliolika kartų, tačiau piara kybojo taip pat ramiai kaip ir anksčiau. Gal ji ir neturi judėti, o tiesiog rodo dabartį? Tamsiaplaukė pasidėjo lazdelę ant kelių ir atsargiai pirštu palietė kristalą. Jis sukirbėjo, tačiau spalvos nepakeitė. Varnanagė greitai peržiūrėjo vadovėlyje informaciją apie spalvas, bet jos piara, sprendžiant pagal nuotraukas, pasirodė neutrali. Na... Belieka bandyti dar kartą. Arba dešimt kartų.

[zaibas2000]

Urtė vos nenumirė iš džiaugsmo širdžiai pradėjus kilti ir pagaliau nusišypsojo. Tai nustebino ir ją pačią, nes ji niekada nesišypsojo- šis darbas buvo jos dvynės sesers. Su nuostaba ji stebėjo širdį kuri sukosi vis greičiau kol galiausiai nebedidino tempo. Tada jau gerokai prisibijodama švilpė bakstelėjo pirštu į kybantį ore daiktą... Ir ką jūs manote? Tas kvarco daiktas nusidažė tamsiai mėlynai. Atrodė tarsi gabalėlis dangaus nuskilo ir nusileido į jos dienos užduotį.
Amm, žydra spalva reiškia kad jūs neturite... Ne, ne tas. Mėlyna spalva rodo jo jūsų gyvenime... Ne man reikia naktinio dangaus. O štai! Naktinio dangaus spalva reiškia jog tuo metu jūsų gyvenime bus daug meilės, tačiau neturės didelės įtakos svarbiam dalykui kurį atlikinėsite tuo metu. Ši spalva neretai pranašauja dvynukus ar daugiavaikes šeimas.
Jau visa burna šypsodama mergaitė nuleido širdį niekam nerodydama savo spalvos. Ji visada norėjo gausios šeimos ir dabar nemokėjo nulaikyti šypsenos.

[Jesse Diamond]

Džesis nusprendė pagaliau susikaupti ir per naujus mokslo metus bent ką nors nuveikti. Vaikinas dar kartą paėmė lazdelę ir nukreipė į širdelę. Kas per vaikų žaidimai... bambėjo mintyse grifas.
- Pyaare, - dar kartą pakartojo septintakursis ir širdelė pakilo į orą. Ji nesisuko, tačiau skleidė sodriai raudoną spalvą. Vaikinas dirstelėjo į vadovėlį ir iškart susirado šios spalvos reikšmę, kadangi Kasiopėjos žodžių pačioje pamokos pradžioje nelabai klausėsi.
Džesis nenorėjo kitiems parodyti savo širdies gelmių, o gal ir pats bijojo, kokią tiesą širdelė parodė. Vaikinas greitai norėjo ją suspausti delne, bet netyčia užkliudė ir ji nukrito ant žemės, vėl tapo skaidri. Septyniolikmetis pakėlė širdelę nuo žemės, bet nebuvo įsitikinęs, ar ją sugadino, ar ne, tad nusprendė pabandyti burtą dar kartą (galų gale jam buvo visai įdomu sužinoti, kas bus tolimoje ar netolimoje ateityje).

[Meibelė Casarano]

Tereikia tik paliesti. Juk tu gali tai padaryti, tiesa? Čia juk tik vienas... Prisilietimas, sau kalbėjo Amelia. Kažkodėl ji nedrįso to padaryti, o gal ir neužtikrintumo jausmas ją stabdė. Bet juk tam ji tai ir darė - kad sužinotų.
Varnanagė atsargiai ištiesė ranką ir švelniai, vos pirštų galiukais prilietė kristalinę širdį ir iškart atšoko - piara nušvito ryškiai raudona spalva. Dar nė nespėjus pilnai suvokti, kad tai reiškia, kad mergaitė įsimylės, širdis patamsėjo. Amelia kone su siaubo žvelgė, kaip pamažu iš raudonos ji virto į juodą, tuomet - į gintarinę, o po kelių sekundžių jau nė nebegalėjai suprasti, kokia spalva turėtų būti - taip greitai jos mirguliavo, nuolat keisdamos viena kitą. Galiausiai beveik viskas susiliejo į jūros žalsvumo spalvą - liko tik kraujo raudoniu nusidažęs kairysis kraštelis ir visiškai juodas dešinysis.
-Gerai, šito nesitikėjau,-sumurmėjo mergaitė, vėl prispausdama prieštuko galą prie popieriaus ir aprašydama piaros keistą elgesį. Pagaliau atlikusi darbą, ji prisitraukė arčiau vadovėlį ir netverdama smalsumu susirado reikiamą puslapį.

Žalsvai mėlyna spalva reiškia, kad Jūsų ateitis dar iki galo nenulemta, permaininga arba labai sudėtinga.

-Žodžiu, kad ir ką bedaryčiau, kalta liksiu tik pati, taip? Bet ką reiškia tie krašteliai?-svarstė varniukė, stengdamasi ką nors sugalvoti. Trukdyti profesorės nesinorėjo - juk kabinetas ir taip jau buvo pilnas pirmakursių ir antrakursių, tačiau pagalbos taip reikėjo...
Kita vertus, juk galėsiu pasiklausti ir po pamokos, pagaliau nusprendė penktakursė, perpiešdama piarą po aprašymu.

[Lėja Laputė]

Visiškai nieko. Mergaitė jau visiškai prarado viltį, kad jai kada nors pavyks priversti tą nelemtąją širdelę suktis. Jau norėjo griebti į rankas tušinuką ir pradėti paišinėti, bet pamačiusi, jog kitiems ( ne visiems , tik keletui ) mokiniams jau pavyko, klastuolė sukaupė jėgas bandyti vėl .
-Pyaare- pasakė mergaitė kaip tik galėdama garsiau ir aiškiau
Širdelė pradėjo lėtai suktis , ji nusidažė juoda spalva
-Nieko gero  - atsiliepė mergaitės galvoje
Vadovėlyje panaršiusi ji rado tai, kas tik patvirtino jos žodžius.
-Juoda spalva reiškia , kad būsiu įskaudinta- liūdnai pakartojo klastuolė .Tikrai nieko gero
Bet netrukus širdelė ėmė keisti spalvą ir pasidarė raudona.
Mergaitė vėl puolė sklaidyti vadovėlį.
-Pirma būsiu įskaudinta, o paskui įsimylėsiu ? Kaip viskas susijaukė.

[Morgan Mara Swan]

Švilpė atsainiai kilstelėjo lazdelę ir ja mostelėjo į piarą. Širdelė sukrutėjo, o mergaitė staigiai atkuto, nenuleisdama akių nuo širdies. Ji kiek sudrebėjo ir jos viduje pamažu ėmė skleistis dūmai, kurie pakeis spalvą ir nulems, kaipgi Morgan seksis gyvenime. Na, su meile ir panašiai, dabar antrakursė dėl to nesijaudino. Gal ne visi būdai ir teisingi, pralinksmėjo mergaitė ir apžvelgė klasės širdeles. Daugelio nusidažė pusiau tokia, pusiau tokia spalva, kitų sodriai raudona, kitų - juoda, dvylikametė prisiekė mačiusi ir trispalvę širdelę, tačiau žvilgtelėjo į savają.
Joje plaukiojo gabalėlis juodos spalvos dūmų, didžioji dalis buvo gal violetiniai žalsva, nes tos spalvos nelabai atskyrė nuo kitų. Na, mergaitė skaitė apie žalsvą, tačiau apie violetinę neteko pasiskaityti. Morgan greit vertė lapus iki būrimo iš piarų,  tada greitai permetė akimis visus spalvų pavadinimus, kol susirado violetinę ir įniko skaityti.

Violetinė reiškia, kad meilės kelias bus painus. Gali būti, kad įsimylėsite ne tą asmenį ir iškęsite daugybę kančių, kol rasite tą tikrąjį savo mylimąjį.

Ha, juokinga. Reiškia, kad aš būsiu įskaudinta, vėliau mano ateitis persimainys ar keisis ir tuo pačiu susirasiu netikrą mylimąjį? Na ir sekasi. Vis dėl to tai tik ateities būrimas, dažnai kai kurie būrimo būdai meluoja, ramino save antrakursė, bet šis rūpestis užgulė jai širdį, tad ji nuleido širdelę ir paslėpė po stalu. Į kairės rankos pirštus įsispraudusi plunksną Mo ją pamirkė rašale ir parašė trumpą aprašymą apie savo ateities meilės gyvenimą. Tada mergaitė atidžiai apsižvalgė ir pastebėjo piaros kampelį raudonuojant. Dėkui Merlinui, nuo širdies nusirito akmuo.

[Lėja Laputė]

Mergaitę kiek nuliūdino jos širdelės spalva, todėl ji nusprendė dar pavartyti vadovėlį ir pasieškoti informacijos. Bet prieš tai pasiėmė sąvąjį tamsios melsvos spalvos tušinuką ir tvarkinga palinkusia rašysena viską surašė į sąsiuvinį.
''Iš pradžių nieko. Širdelė nesisuko, spalvos nesikeitė.
Vėliau, po daug bandymų širdelė ėmė suktis vilkeliu. Spalva irgi pradėjo keistis. Ji tapo tamsi - juodos spalvos , bet toji greitai persimainė į raudoną''
Viską surašiusi klastūnyno mokinė pabandė dar kartą
-Pyaare - vėl ištarė ji
Ir jos širdelė tapo geltona
Geltona? Jūs čia rimtai ? - sau po nosimi kalbėjo mergaitė. Klastuolė atsivertė vadovėlį ir perskaitė
''Geltona spalva reiškia, kad jums teks susidurti su pavydu''
Vėl paėmusi tušinuką Lėja vėl ėmė rašyti
''Juoda spalva reiškia , jog būsiu įskaudinta, raudona - kad įsimylėsiu.  O geltona - kad patirsiu pavydą. Taigi mano ateitis tokia - būsiu įskaudinta, paskui įsimylėsiu ir vėliau kažkam pavydėsiu''
Baigusi darbą mergaitė užvertė sąsiuvinį.

[Jesse Diamond]

- Pyaare, - dar kartą ištarė vaikinas ir dūrė lazdele į širdelę. Piara pakilo į orą ir pradėjo suktis. Sukimasis nebuvo nei labai greitas, bet taip pat nebuvo ir labai lėtas. Rusvaplaukis palietė širdelę ir ji palaipsniui nusidažė tamsiai žalia spalva. Net ir pirmakursiui, tikriausiai, būtų aišku, kad tokia purvina raudonai žalia spalva gali reikšti tik ką nors blogo ir negero. Vis dėlto, vaikinas pasižiūrėjo į ateities būrimo vadovėlį ir peržvelgė visas aprašytas spalvas. Jų buvo išties daug, tačiau tokios spalvos, kaip Džesio širdelė, nebuvo. Profesorės jis net nesiruošė klausti, ką reiškia ta spalva, nes jam, tiesą pasakius, net nelabai ir rūpėjo. Džesis suspaudė širdelę delne ir atsiduso. Visgi, jei Kasiopėja pamatė spalvą, gero tikėtis nebuvo galima.

[Melisa Arin]

Melisa giliai įkvėpė ir atsiduso. Kad ir kiek kartų jį vis kartojo tą nelemtą burtažodį, piara sau ramiai kybojo vietoje, tarsi tamsiaplaukė pastarąsias geras dešimt minučių bandė priversti ne ją, o sieną suktis. O gal ji brokuota? Varnanagė dar kartą atidžiai apžiūrėjo kristalą iš visų pusių, bet nepastebėjo nieko keisto. Na ir būk tokia.
-Pyaare.- aiškiai ir ganėtinai garsiai tardama kiekvieną skiemenį ir spoksodama į kristalinę širdį taip, lyg ketintų joje akimis išgręžti skylę, tarė Melisa.
Mergaitė pergalingai nusišypsojo pamačiusi, kad piara ėmė lėtai suktis. Tamsiaplaukė dar kiek laiko stebėjo kristalą, tačiau, nors ir gana negreitai, jis vis tiek sukosi. Lėtai, tarsi nenorėdama netyčia užkliudyti, bet kartu nenuleisdama akių, antrakursė atsivertė reikiamą vadovėlio puslapį su spalvomis. Tada ji atsargiai palietė piarą pirštu, ir ji nusidažė žydra spalva, kuri vietose maišėsi su pasteline rožine.
-Ei, juk tu turi rodyti man gražią ateitį, ne tik pati būti tokia,- tyliai nusijuokė Melisa.
Vedžiodama pirštu ir lygindama su savąja, mergaitė ieškojo informacijos apie matytas spalvas. Aš įsimylėsiu, mane taip pat, tačiau išsiskyrimas bus skaudus? Na, gal... ne taip ir blogai. Šiaip ar taip, ne visada išburta ateitis tokia ir būna. Gūžtelėjusi pečiais, tamsiaplaukė išsitraukė mėlyną, žvaigždutėmis apklijuotą sąsiuvinį ir trumpai aprašė jame pamokos darbą.

[Adira Floris]

Antrakursė slapta stebėjo suolo draugės darbą (Lėja, jos vardas buvo Lėja, ji tikrai neabejojo), net pati užmiršo, kad reikia dirbti. Susiprato, kad kelias minutes sėdėjo tiesiog laikydama lazdelę ir žiūrėdama į kitą mergaitę. Nemalonu.
-Gerai tau sekasi, huh?-susiraukė pamačiusi, jog Lėja baigė. Tik kažkokiu būdu jos piara įgavo tris spalvas.
O tada nusisuko ir susikoncentravo į savo darbą, kuris atrodė beviltiškai lyginant su Lėjos.
-Nagi, pyaare,-susierzino antrakursė.-Pyaare.
Sulig tuo žodžiu bespalvė kabanti piara staigiu mostu šoktelėjo aukštyn ir vėl nusileido. Adira krūptelėjo. Vaizdas priminė skraidančią šluotą, kažkokiu būdu.
-Bent rodo gyvybės ženklus,-kvailai tarstelėjo ji žinodama, kad piara nėra gyva. Tik užburta.
Tamsiaplaukė apsižvalgė po klasę. Dabar, kai kabėjo širdys, ji lengvai galėjo visų darbus pastebėti. Daugumos darbas jau buvo baigtas.
Staiga mergaitė vėl atsisuko į savo piarą ir pastebėjo, jog ji sukasi. O sukosi gana greitai, kaip greita karuselė. Vis dėlto darbas dar buvo bespalvis, bet Adira nusprendė pabandyti už kelių minučių. O dabar išsitraukė popieriaus lapą ir užsirašė: Mano piaros burtažodis suveikė pavėluotai.

[Ostinas Diauriak]

Ostinas išklausęs nurodymų tuoj pat pradėjo imtis darbų. Jis pasiemė savo burtų lazdelę, pasidėjo širdį ant medinio staliuko kuris buvo prie pat jo ir ištarė burtažodį:
-Pyaare
Berniukas nelabai nuliūdo, kad jam nepasisekė, nes jugi kaip ir profesorė minėjo, šį burtažodį galima kartoti kelis kartus kol pavyks, nes jis yra gan sunkus. Tad Ostinas nieko nelaukęs dar kartą ištarė:
-Pyaare
Jam ir vėl nepavyko, pirmakursis pradėjo truputėlį nervintis, bet nepasidavė ir tarė dar kartą:
-Pyaare, nagi, pyaare. -Pyaare
Širdis netikėtai pakilo į viršų ir pradėjo žaibiškai sukinėtis, berniukas nežinojo ką daryti, kaip sustabdyti šį sukimasį, tad pašaukė profesorę:
-Profesore, ši širdis gan greitai juda, ar čia gerai, ar blogai?
Pirmakursis nenuleido savo keistų akių nuo šios širdies. Galbūt, mano akys turi šiai širdžiai įtakos? Blogos įtakos?

[Kate Beckett]

Nors Keitė visada buvo didelė romantikė, tačiau šis ateities spėjimo būdas jai pasirodė gan kvailokas. Kaip kažkoks akmuo gali pasakyti apie tavo meilės reikalus ateityje?! kiek susizusi mąstė Keitė, tačiau po gilaus atodūsio ji nusprendė padaryti kas prašoma. Pirmiausia antrakursė išdidžiai iškėlė lazdelę, pasiruošusi pagaliau atlikti užduotį, tačiau norėdama paleisti burtažodį ji sustingo vietoje su iškelta ranka ir pražiota burna, kuri, atrodo, norėjo kažką pasakyti. Šalia jos sėdintis mokinys keistai žvilgtelėjo į ją, bet toliau puolė prie savo darbo, o Keitė visa paraudusi nuleido ranką ir susigėdo kaip niekad gyvenime - ji užmiršo burtažodį, o juk jai dar niekada to nenutiko. Atrodė, kad Keitė tuoj puls į ašaras ir išbėgs iš klasės, kai kažkoks mokinys iš galinio suolo garsiai, o gal net piktai sušuko Pyaare!. Tuomet Keitė pašoko kaip įgelta ir stvėrusi savo plunksnakotį greit burtažodį ir jo panaudojimą užsirašė į sąsiuvinį. Ach, Keite, šiandien tikrai ne tavo diena. Baigusi darbą ir su šypsena veide, Keitė vėl pakėlė savo lazdelę, o jos galvoje aiškiai skambėjo burtažodis, kuris vėliau tapo garsu, tariamu iš Keitės lūpų:
- Pyaare!

[Kasiopėja Evers]

Profesorė šyptelėjo, žiūrėdama į visą vaivorykštės spektrą mokinių širdyse. Vis tik, akiai spėjus užmatyti purvinai žalios spalvos širdį, Kasiopėja pažvelgė į savąją.
-Gerai, tai šiandien, manau, baigsim,-prabilo, kažin kodėl skubėdama. Profesorė pažvelgė į mokinius, prieš tai užmetusi akį į laikrodį. Iki pamokos galo liko kelios minutės, tačiau mokytoja neretai išleisdavo savo mokinius anksčiau.-Piaras suneškite čia,-ji mostelėjo ranka į dėžę.-Viso gero.
Po šių žodžių visa minia, kaip kokia avių banda, nugarmėjo kopetėlėmis žemyn ir išsilakstė kas sau. Atsidususi profesorė burtais pakėlė dėžę su piaromis, taip pat pakėlė ir savąją, dar užburtą, tačiau garbanė vengė ją liesti. Dar kartą atsidusėjusi ji lėtai nulipo kopetėlėmis žemyn, užrakino klasę ir nužingsniavo į savo kabinetą.