0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #465 Prieš 2 metus »
Atėjęs ruduo sukėlė beprotiškai daug minčių. Sigurdas Hogvartse nebesimokė, Deoiridh buvo išdidi septintakursė, nekantriai laukianti, kada pabaigs mokyklą ir taps tikra suaugusia burtininke.
Kurgi ne. Tai, kad liko tik vieneri mokslo metai, siaubingai gąsdino. Kol kas rudaplaukė neįsivaizdavo, ką darys tada, kai baigs mokyklą. Kaip reikia gyventi, kai kiekvieną rudenį neišvažiuoji į Hogvartsą? Šios mintys nedavė mergaitei ramybės, tad nenuostabu, kad mokslo metų pradžioje ji po mokyklą vaikščiojo kaip apdujusi ir nelabai ką matė aplinkui.
Vis dėlto vieną dalyką pastebėti pavyko. Tai buvo įkyrios, bet kartu ir kažkuo įdomios klastuolės Dori pasikeitimas. Ji atrodė esanti visai kitas žmogus, nors Deoiridh nebūtų galėjusi paaiškinti, kas tiksliai yra ne taip. Galbūt tai, kad joms susitikus mažylė nepradėjo šokinėti iš džiaugsmo ar spygauti. Nepliurpė apie nieką, kas ir buvo labiausiai erzinanti Dori. Ne, ji buvo kažkokia… kitokia. Tai ir buvo priežastis, kodėl grifiukė pasiūlė kartu pasitreniruoti kvidičą. Atsiminė, kad Dori tą kvailą sportą mėgsta, tad nutarė parodyti šiokį tokį draugiškumą ir kartu pažaisti. Tiesa, jaunesnė klastuolė turbūt buvo nepalyginamai geresnė žaidėja, bet tikėjosi, kad ją pasiūlymas pradžiugino. Bent jau nesupykdė - šiaip ar taip, ji sutiko.
Taigi dabar Deoiridh stovėjo su šluota rankoje kvidičo aikštėje. Oras buvo geras, tad bus galima pažaisti. Dėžė su kamuoliais gulėjo šalia, o grifiukė atsirėmė į vieną iš stulpų. Nejučia prisiminė, kaip prieš kokį milijoną metų atėjo čia su Sigurdu. Vaikinas bandė ją mokyti, bet tas susitikimas baigėsi visišku fiasko. Sigurdas, aišku, dėl to nebuvo kaltas, bet prisiminti tą nutikimą nebuvo jauku. Deoiridh pažadėjo sau, kad šį kartą viskas bus geriau. Žinoma, situacija visai kita, tačiau būdų susimauti ji vis tiek nuolat randa. Reikia kažkaip šį kartą to nepadaryti. Mergina norėjo tikėti, kad šį kartą viskas bus gerai.
Dar kartą nužvelgusi kvidičo aikštę grifiukė Dori nepastebėjo. Lūpas paliko negarsus atodūsis, bet Deoiridh ir toliau kantriai laukė. Klastuolė ateis, dėl šito ji buvo visiškai tikra.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #466 Prieš 2 metus »
Trečias kursas. Dori negalėjo patikėti, kad ji jau trečiakursė, kad jai jau trylika. Taip taip, ji žinojo, kad trylika metų nėra labai daug, tačiau bent jau nebebus laikoma maže, kaip kad yra su pirmo ir antro kurso mokiniais. Per vasarą mergaitė šiek tiek ūgtelėjo. Juodi jos plaukai truputėlį paaugo, be to, tamsiaplaukė bandė atsiauginti kirpčiukus ir dabar jie krito ant dešinio šono. Kelias dienas Mendel juos metė per kairę kaktos pusę, mat norėjo paslėpti auskarą antakyje. Tačiau dabar ji nusprendė, kad metas to neslėpti ir atidengė auskariuką visu gražumu ataugančius kirpčiukus sušukavusi į dešinę, nes auskaras buvo kairėje. Iš tiesų Dori išvaizda buvo kitokia. Visi jos drabužiai buvo šiek tiek labiau aptempti, bet taip atsitiko tik todėl, kad tėvai jai naujų nenupirko, o mergaitė augo. Iki žiemos kažkaip ištemps, tačiau per Kalėdų atostogas reikės nusidžiauti pinigų ir apsipirkti. Mendel tik džiaugėsi, kad Hogvartse daugiausiai galima nešioti apsiaustus ir mantijas, o šie dar tikrai buvo tinkamo dydžio. Labiausiai trylikmetė suko galvą dėl batų. Kažkur kirbėjo mintis, kad reikalui esant galbūt juos išeis padidinti kerais?
Dabar mergaitė ėjo į kvidičo aikštę. Akys buvo padažytos juodu pieštuku, ausis puošė pankiški auskarai su spygliukais, o nagai buvo lakuoti juoda spalva. Klastuolė dėvėjo juodas timpas ir savo mylimą kvidičo džemperį.
Ji kulniavo pas Deoiridh, Grifų gūžtos septintakursę. Ši jai pasiūlė pažaisti kvidičą. Pasiūlymas Mendel pradžiugino, bet ir gerokai nustebino, mat prieš dvejus metus vyresnėlė minėjo, kad kvidičo nekenčia ir Dori nei karto jos nematė žaidžiant. Pati mergaitė pažaisti labai norėjo, bet ne dėl to, kad artėjo atranka, o tiesiog todėl, jog kvidičas jai kėlė gerus prisiminimus. Ji negalėjo pamiršti, kaip praeitais metais Klastūnynas laimėjo kvidičo taurę, o Dori gerokai apdėjo aršiai nusiteikusį Varno nagą. Tačiau vis tik šią akimirką Mendel džiaugsmu netryško, mat ką tik buvo praėjęs svarstymas Magijos Ministerijoje. Dar ką tik mergaitė matė tuos suknisčiausius pasaulyje žiobarus. Dabar jau Dori nuoširdžiai jų nekentė. Vaikiškas skaudulys ir nepasitenkinimas grimzdo kažkur gilyn, vis mažiau liko noro visiems skųstis ir dejuoti apie savo tėvus žiobarus. Kažkas buvo pasikeitę viduje ir tai aiškiai matėsi trylikmetės veide.
Štai, Deoiridh jau laukė. Priėjusi Mendel linktelėjo grifei taip su ja pasisveikindama. Trumpam padėjusi savo mylimą šluotą ant žemės mergaitė atidarė dėžę ir išėmė iš jos kritlį. Laikydama kritlį rankoje trečiakursė pakilo į orą netoli lankų. Buvo gera, vien skraidymas gali padėti iš galvos išpūsti visas niūrias mintis. Dori nepalietė nei šmaukšto, nei muštuko. Pastarasis mergaitei buvo jau gerokai atsibodęs. Jeigu norės, septintakursė jį paleis. O šmaukšto išlaisvinti ji nedrįso, nes bijojo šį praterioti. Dori nežinojo, kokiose pozicijose Deoiridh yra tekę žaisti kvidičą, bet ir klausti to nebuvo nuotaikos. Be to, jau iš patirties suprato, kad kuo mažiau kalbų, tuo bendravimas su vyresnėle įgauna didesnę prasmę, mat grifė nebuvo iš šnekiųjų. Įprastai tai Dori erzindavo, nes ši norėdavo tauškėti, tačiau ne šiandien. Be to, kažkur dingo tas vaikiškas noras lygiuotis į Deoiridh ir jai įtikti. Tačiau vis tiek grifė trylikmetei patiko ir ši mielai su ja sutiko praleisti popietę.
Mendel metė kritlį į vieną iš lankų ir tuomet visu greičiu lėkė pati jį sugauti, kad šis nenukristų ant žemės.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #467 Prieš 2 metus »
Deoiridh kiek nusibodo laukti, bet niekaip nedingstantis įsitikinimas, kad Dori ateis, neleido jai palikti kvidičo aikštės. Jeigu kas būtų paklausęs, mergina tikrai nebūtų pasakiusi, kodėl yra tokia įsitikinusi, kad jaunoji klastuolė pasirodys. Ją pamačiusi kiek sutriko, nes suprato: ji džiaugiasi. Žiojosi pasisveikinti, bet sulaukusi tik linktelėjimo atsakė tuo pačiu. Jeigu Dori suprato, kad vyresnė grifė nemėgsta pliurpti, pastaroji šio supratimo tikrai negriaus.
Tiesa, mergaitės tylumas šiek tiek stebino ir tik patvirtino nuostatą, kad ji yra pasikeitusi. Ar jai kas nutiko, ar tiesiog taip greitai išaugo iš vaikiško plepumo, Deoiridh nežinojo, bet pajuto, kad pačią pradeda kamuoti smalsumas. Tai gerokai stebino, mat visą laiką būtent Dori buvo ta, kuriai viskas buvo įdomu, kuri turėjo klausinėti ir pliurpti.
O štai dabar ji be žodžių pasiėmė kamuolį ir nuskrido. Grifiukė vis labiau ir labiau stebėjosi.
- Na gerai, galim žaisti tyloje, - sumurmėjo ji ir atsisėdo ant šluotos. Kiek padvejojusi paleido iš dėžės muštuką ir iš karto vos negavo į galvą. - Oi ne, mažyli, taip dalykai neveikia, - burtbtelėjo. Kamuolys kažkur nulėkė, tad buvo galima pradėti žaidimą. Nors dalyvaudama kvidičo čempionate Deoiridh buvo būtent puolėja, juto, kad nebus pajėgi kažko patarti. Dabar jau galėjosi sprendimo kartu pažaisti kvidičą. Dori tikrai pamatys, kokia ji yra nevykusi. Ką tada pagalvos? Dabar, kai jai kažkas tikrai yra atsitikę, nesinorėjo apsikvailinti.
Pati klastuolė, žinoma, tiksliai paleido kritlį į lanką. Nenoromis prisiminusi savo visas nesėkmes Deoiridh priskrido prie jaunesnės mergaitės.
- Panašu, kad tau nė nereikia treniruotis, - tarstelėjo norėdama išsklaidyti tylą. Buvo keista pačiai to norėti, bet buvo būtent taip. Tiesą sakant, grifiukė beveik pasiilgo plepės Dori: pasikeitimai buvo labai jau nejaukūs. Vis dėlto kamantinėti škotė nė nesiruošė, tad padidinusi greitį aplenkė Dori ir sugriebė kritlį.
- Jeigu nori, gali bandyti neprileisti manęs prie lankų, - pratarė tvirtai suėmusi kamuolį. Pasistengė atlikti kuo įvairesnius triukus su šluota, kad tik priešininkei nepavyktų sugriebti kamuolio. Ne, Deoiridh kritlio taip paprastai neatiduos! Šyptelėjusi grifė pasileido link lankų. Šiek tiek persistengė su greičiu, mat vos nenuslydo nuo šluotos. Laimei, pavyko išsilaikyti ore, ir visai netrukus ji jau buvo prie lankų. Kiek pasvarsčiusi ir nė nežiūrėdama, ar Dori yra netoliese, paleido kamuolį į vidurinį lanką. Nepataikė, žinoma: kamuolys atsitrenkė į lanką ir nulėkė į šoną.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #468 Prieš 2 metus »
Klastuolė nei nespėjo pastebėti, kaip šalia jos jau buvo priskridusi vyresnėlė. Ši tamsiaplaukę pagyrė ir nejučiom trylikmetės veide atsirado mažytis šypsnis. Ji džiaugėsi, kad gavo pagyrą iš kažko, kas mokėsi net septintame kurse! Ir ne iš bet ko, o iš Deoiridh! Tai šiek tiek pataisė nuotaiką, bet nedaug. Kaži, ar greitu metu Dori atgaus savo įprastą būvį, jeigu išvis atgaus. Tiesą pasakius, jai visai gerai sekėsi būti šiek tiek atsainesnei nei anksčiau, o gal ir atėjusi paauglystė prie to prisidėjo. Ji jau nebebuvo tokia vaikiška, smalsi ir naivi.
Grifė pirmiau Dori prigriebė kritlį. Deoridh pasiūlius bandyti neprileisti jos prie lankų, klastuolė ėmė skraidžioti jų link. Iš pradžių pagalvojo, kad vertėtų pabandyti atimti iš merginos kritlį, tačiau suprato, jog tai bus vargiai įmanoma, mat Deoiridh skrido iš tiesų labai gerai! Sekundėlę Mendel pamanė, kad varžovė tuoj nuvirs nuo šluotos, bet ši meistriškai susitvarkė. Tada animagė metė kritlį į lanką. Deja, visai ne į tą, kurį saugojo Dori. Ji nebūtų sugebėjusi apsaugoti lanko, bet ir Deoiridh nepataikė. Mendel sugavo kritlį ir metė jį atgal grifei į rankas.
- Galim pabandyti dar kartą! - sušuko ir suprato, kad tai buvo pirmieji jos šiandien ištarti žodžiai.
Dori norėjo pasimokyti ginti lankus, nes suvokė, jog ši pozicija jai ne itin sekėsi. Kažkur netoliese skraidinėjo muštukas ir tamsiaplaukė labai keistai jautėsi neturėdama rankoje blokšto. Tačiau tuo pačiu ir džiaugėsi, nes atmušėjos pozicija jai buvo jai gerokai pabodusi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #469 Prieš 2 metus »
Deoiridh nesislapstydama ir nesigėdydama riebiai nusikeikė. Kodėl ji negali pataikyti net į neginamą lanką? Nereikia stebėtis, kad žaisdama komandoje nieko gero neparodė. Ir būtinai turėjo apsijuokti prieš šitą mažylę! Su ja situacija ir taip buvo keista, o dabar dar paaiškės, kad Dori nepalyginamai geriau žaidžia kvidičą... Šią akimirką Deoiridh visiškai nenorėjo užsiimti šita nesąmone. Suirzusi pažvelgė į klastuolę. Pasiūlė pažaisti tik dėl to, kad ji atrodė kažkokia pasikeitusi ir nelaiminga. Škotė negalvojo, kad draugė (?) apsimetinėjo. Ją paprasčiausiai erzino faktas, kad žaidžia prasčiau nei jaunesnė mergaitė.
Dori prašnekus Deoiridh gavo dar kartą nustebti: pirmą kartą gyvenime ji apsidžiaugė, kad toji mergaitė šneka. Vis dėlto dabar grifė suprato, kad pasiilgo laiko, kai Dori tebuvo įkyri mažylė. Dabar jai kažkas buvo negerai. Tai kėlė pernelyg daug klausimų: galbūt ji turėtų pasidomėti, kas nutiko? Ar tai ne jos reikalas? O gal klastuolės pasikeitimas iš viso tėra jos vaizduotės vaisius? Ech, sudėtingas tas gyvenimas...
- Gerai, pabandom! - kiek galėdama žvaliau sušuko rudaplaukė pagavusi kritlį. Dori nori ginti lankus? Tebūnie. Deoiridh tikrai dar nebuvo praradusi vikrumo, kurį teko įgyti sunkios vaikystės metu. Dabar ji tai mažylei parodys! Galbūt pasiseks taip, kad užsimirš visos problemos?
Deoiridh padidino greitį ir nuskrido šiek tiek toliau nuo Dori. Apsisukusi įdėmiai ją stebėjo ir galvojo, kaip būtų geriausia prisibrauti prie lankų. Reikėjo pagaliau pamokyti šitą mažylę! Šiaip ar taip, Deoiridh tapo kvidičo čempione. Ir visai nesvarbu, kad komandai labiau trukdė nei padėjo.
Stipriai suėmusi kritlį grifė pasileido priešininkės link. Paskutinę akimirką staigiai metėsi į dešinę ir paleido kamuolį lanko link. Teliko dar kartą nusikeikti: jis skriejo tiesiai į lanką, bet susidūrė su muštuku ir nulėkė nežinia kur.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #470 Prieš 2 metus »
Regis, Deoiridh labai susinervino dėl to, kad jos mestas kritlis atsitrenkė į lanką, o ne pro jį praskrido. Tačiau Dori dėl to visai nesuko galvos, jai buvo svarbiau tai, kad pačiai nepavyko būti prie to lanko, į kurį skrido kritlis, tad kai vyresnėlė sutiko pabandyti dar kartą, Mendel pasižadėjo sau, jog dabar būtinai atsidurs prie to lanko, į kurį mes grifė.
Dori turėjo pripažinti, kad Deoiridh žaidimo metu atrodė tiesiog meistriškai. Mendel jautėsi labai pasimetusi, mat jai niekaip nepavyko suprasti, kurį lanką rinksis priešininkė. Čia mergaitė pagalvojo, kad galbūt ir nėra tokia gera kvidičo žaidėja, kaip dėjosi praeitais metais. Taip, bent jau varžybos su Varno nagu praėjo kaip sviestu pateptos, mat Mendel tada gerokai varniams įkrėtė į kaulus. Tačiau tai buvo labiau ne komandinis ir ne šiaip sąlygojamas kitų žmonių veiksmų darbas, o individualus su muštuku. Dabar Dori ėmė suvokti, kad žaisdama kitoje pozicijoje vargiai būtų tokia gera žaidėja, nes čia reikėjo susikoncentruoti ne tik į kamuolio ir savo, bet ir į kito žmogaus veiksmą.
Deoiridh lėkė Dori link ir klastuolė jau buvo pasirengusi apginti lanką. Bet... o, švenčiausieji sodo nykštukai! Vyresnėlė staigiu judesiu metėsi į kitą pusę ir kritlis tiesiu taikymu pradėjo skrieti į visai kitą, į neginamą, lanką! Dori riebiai riebiai nusikeikė. Besinervuodama nepastebėjo, kas atsitiko su kritliu. Nematė, jog šis pylėsi į muštuką. Galvojo, kad Deoiridh pataikė į lanką. Man tikrai reikėtų iš jos pasimokyti, pamanė Mendel. Dėl išrinktojo Poterio akinių, Dori, nejau manei, kad apžaisi septintakursę?
Mendel ėmė dairytis kritlio ir pamatė jį ant žemės. Netoliese skraidė muštukas, tačiau į jį mergaitė nekreipė jokio dėmesio. Ją apėmė kažkoks azartas, noras apginti lanką nuo Deoiridh, nors šiaip jau Dori kaip ir suprato, kad tai nelabai bus įmanoma.
Tamsiaplaukė paėmė nuo žemės kritlį, pakilo aukštyn ir vėl jį metė grifei į rankas.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #471 Prieš 2 metus »
Deoiridh nebenorėjo žaisti šitos nesąmonės. Stengėsi tik dėl Dori ir nejučia pradėjo svarstyti, ar klastuolė tas pastangas įvertins. Norėjosi tikėti, kad taip. Ko gero, labiausiai dėl to, kad tai galbūt leistų laikyti Dori drauge. Ar ji šito tikrai norėjo, vis dar nežinojo, bet vis dėlto suprato, kad kažkuo jaunesnė mergaitė ją domina.
Mergina norėjo pamiršti kritlį. Svarstė nusileisti žemyn ir pasiimti blokštą. Galbūt gaus pagaliau pažaisti su muštuku? Taip norėjosi gerai kam nors trinktelėti į galvą. Žinoma, geriau būtų, jeigu auka taptų ne Dori, o Levanda ar Želatina, bet jų čia nebuvo. Gal ir gerai: Deoiridh visai nenorėjo dar labiau susinervinti. Ką, tiesa, netrukus vis tiek teko padaryti: nespėjus nusileisti iki dėžės pasiimti blokšto Dori vėl atidavė kritlį. Grifė susiraukė.
- Nenori pati pabandyti įmesti taškų? - burbtelėjo. Tiesa, klastuolė turbūt nežinojo, kad Deoiridh žaidė būtent puolėjos pozicijoje. Kaip ir nežinojo to, kad dabar šitos pozicijos nuoširdžiai nekenčia. Ką gi, teks bandyti dar kartą įveikti varžovę. Viskas, paskutinis kartas. Paskui galėsi pati pro mane brautis tvirtai apsisprendė Deoiridh spausdama kamuolį. Pažvelgė į Dori ir gudriai nusišypsojo. Reikėjo kažkokios naujos gudrybės, tik kol kas galva buvo visiškai tuščia. Na, bet laiko yra, kol kas galima priešininkę ir paerzinti. Neskubėdama škotė skraidžiojo aplinkui ir atrodė visiškai pamiršusi faktą, kad rankose tebelaiko kamuolį. Žinoma, iš tiesų ji atidžiai stebėjo Dori ir buvo pasiruošusi reaguoti į bet kokius jos veiksmus.
Staiga mergina priskrido kiek arčiau lankų, bet vis tiek paliko nemažą atstumą. Dar staigiau sustojusi ji paėmė raudoną kamuolį į vieną ranką ir iš visų jėgų paleido jį į vidurinį lanką. Žinoma, tokia taktika suteikia daugiau šansų apsiginti, tačiau Deoiridh nuoširdžiai tikėjosi, kad Dori tokios taktikos nesitiki. Nė nežiūrėdama, kaip sekėsi, mergina pasileido prie kitų lankų ir būdama beveik prie pat jų suriko:
- Šį kartą ginsiuosi aš! Tavo eilė mane įveikti!
Deoiridh nusišypsojo. Kažkodėl buvo įsitikinusi, kad gynėjos pozicijoje jai seksis nepalyginamai geriau.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #472 Prieš 2 metus »
Dori pastebėjo, kad grifė susiraukė, kai tamsiaplaukė šiai ir vėl į rankas metė kritlį. Ji pasiūlė Mendel pabandyti įmesti taškų, tačiau klastuolei nespėjus atsakyti, regis, Deoiridh dar kartelį sutiko bandyti įmušti kritlį Dori ginant lankus. Trylikmetė pamatė varžovės lūpose šypsnį. Jau kažką sugalvojo, primerkė akis. Turiu būti budri. Vyresnėlė pradėjo skraidžioti kaip niekur nieko. Dori taip pat ėmė rauktis. Nesuprato, ką kvidičo priešininkė išdarinėja. Ten, kur skrido Deoiridh, ten skrido ir Dori, tačiau atrodė, kad grifė buvo jau išvis pamiršusi žaidimą. Galiausiai visai netikėtai ši metė kritlį į lanką ir dailiai pataikė. Velniava, susinervino Dori. Ji net nebandė ginti to lanko! Nei kažkurio kito! Būtum suknistai prasta gynėja, pamanė galvoda apie save.
Ką gi, atėjo Dori eilė bandyti įmesti kamuolį. Mendel pagavo kritlį, kai šis, Deoiridh mestas, praskrido pro lanką. Trečiakursė ėmė skristi grifės link. Jautėsi kažkaip kvailai. Nedrąsiai. Tiesą pasakius, Dori nelabai yra tekę bandyti įmesti kritlį. Jaudindamasi ši priskrido prie lankų ir tiesiog pabandė mesti. Kritlis skrido link Deoiridh. Ne link kažkurio laisvo lanko, bet praktiškai varžovei į rankas. Beveik palietęs grifei batą ėmė kristi žemyn.
- Man gėda! Pasirodo, kvidiče aš visiška netikėlė, - užraudo Dori.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #473 Prieš 2 metus »
Kritlis kuo gražiausiai praskriejo pro lanką. Deoiridh kiek nustebo, bet nė neketino to parodyti Dori. Juk ji yra gerokai vyresnė, be to, žaidusi būtent puolėjos pozicijoje. Tai turėtų būti tik smulkmena.
Ko gero, taip ir būtų, jei ne itin nelaiku į galvą atėjęs prisiminimas apie tai, kaip Sigurdas turėjo padėti treniruotis. Na, kuo bandymas baigėsi, istorija nutyli, bet Dori viso šito žinoti tikrai nebūtina.
Nenorėdama atkreipti per daug nereikalingo dėmesio grifė apsimetė susikaupusi ties žaidimu. "Atidžiai" stebėjo kritlį ir kažko laukė. Ko gero, klastuolės ryžtingesnių veiksmų puolime. Laimei, pagaliau jų sulaukė, tad tereikėjo gintis. O tai, pasirodo, nebuvo taip paprasta. Rudaplaukė nė neįsivaizdavo, ką jai daryti, kad apsigintų. Kurį lanką ginti?! Laimei, šiandien nebuvo Dori diena, tad buvo galima lengviau atsikvėpti.
- Gali priskristi kiek arčiau, nesikandžioju, - kandumo nuslėpti nepavyko, tad Deoiridh daugiau nieko nesakydama pradėjo leistis paskui kritlį. Nesunkiai jį pagavo, bet pajuto, kad žaidimas pradeda pabosti. Šiaip ar taip, škotė kvidičo nekentė, tad ką ji čia iš viso daro?.. Taip to ir nesupratusi vėl pakilo aukštyn. Pažvelgė į draugę (?) ir suprato: jai reikia kažko judresnio. Kiek pasvarsčiusi metė kritlį Dori link ir pratarė:
- Siūlau daryti kitaip. Tu su kritliu rankose bandyk skristi tolyn nuo manęs, o aš bandysiu išplėšti jį tau iš rankų. Ką manai?
Idėja buvo nebloga: tai būtų tikrai daugiau veiksmo suteikiantis užsiėmimas. Vis dėlto kartu su idėja grįžo ir prisiminimai iš tų nelemtų rungtynių, kur ji komandai tik trukdė. Deoiridh susiraukė. Et, ir kodėl ji pasiūlė mažylei šitą nesąmonę? Jau geriau eitų žvejoti...
- Na, ką manai? - paragino Dori grifė ir gudriai nusišypsojo. Kvidičas - tikra nesąmonė, bet per jį bent jau galima garsiai nusikeikti. Tada net Matthew nieko nesakys.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #474 Prieš 2 metus »
Dėl sodo nykštukų, Dori jautėsi siaubingai kvailai. Po nepavykusio tamsiaplaukės bandymo, Deoiridh metė kritlį trylikmetei atgal į rankas ir pasiūlė pabandyti mergaitei išsaugoti kamuolį rankose. Nejaugi aš taip beviltiškai pasirodžiau puolėjos pozicijoje, kad Deoiridh pasiūlė kažką kito? Tai aišku, aš visiškai susimoviau. Tačiau taip paskraidžioti Mendel nebuvo prieš, mat jai patiko greitas skraidymas, patiko veiksmas, o galiausiai - tikriausiai nieko per daug mąstyti nereikės, tik bandyti išsisukti nuo vyresnėlės atakos.
- Gerai! - iš Dori lūpų išsispaudė šypsnis, tačiau prie veido jis ne itin tiko, ši vis tiek buvo kažkokia surūgusi.
Dori, laikydama kairėje rankoje kritlį, o dešine ranka laikydamasi už šluotos koto, šovė aukštai aukštai į viršų virš lankų. Tada tiesiui taikymu rovė į tolį. Ak, kaip buvo gera pravėdinti kūną ir smegenis! Vėjas taršė plaukus. Dori žinojo, kad neužilgo ją turėtų pasivyti grifė, tačiau kai kas tai padarė pirmiau jos. Muštukas. Juodas, sunkus ir stiprus išdykėlis ėmė skrieti į Dori. Netyčiom tamsiaplaukė sukikeno, nuotaika šiek tiek pasitaisė. Iš galvos išgaravo įkyrios mintys, ji tik lėkė nuo muštuko ir laikė kritlį stipriai prisispaudusi prie šono, kad priešininkei nebūtų taip lengva jį pagriebti.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #475 Prieš 2 metus »
Ar Dori šyptelėjo? Tai buvo keista, mat atrodė, kad per vasarą mažoji klastuolė stipriai pasikeitė. Kažkur dingo ta įkyri pleputė. Vietoj jos buvo ši gerokai vyresnė mergaitė. Paauglystė? Galbūt. O galbūt kažkokie rimti pokyčiai gyvenime. Deoiridh suprato, kad jai išties rūpi, kodėl jaunesnė mergaitė šitaip pasikeitė. Kas vis dėlto galėjo nutikti per tuos porą mėnesių?
Vis dėlto dabar atsakinėti į šituos klausimus nebuvo nei laikas, nei vieta. Reikėjo bent kiek susikaupti ties ta nesąmone, vadinama kvidiču. Kad ir kaip grifė nemėgo šios sporto šakos, nesigailėjo priėmusi tokį sprendimą. Atrodė, kad Dori kiek pagyvėjo. Vadinasi, jai galbūt yra bent truputį geriau. O tai džiugino, nors šis supratimas ir buvo keistas.
- Nepabėgsi! - riktelėjo ir padidino greitį. Netrukus buvo visai netoli Dori, bet pamatė, kad ji susirado dar vieną priešininką. Du prieš vieną? Ajajai, kaip negerai. Beveik prisispaudusi prie šluotos Deoiridh prisivijo juodąjį kamuolį. Blokšto, žinoma, neturėjo, tad pabandė atmušti jį ranka. Tai, žinoma, nebuvo protingas sprendimas. Ranką bjauriai suskaudo, ir teliko garsiai nusikeikti. Tik išrėkusi kelis ne itin gražius žodelius Deoiridh suprato: dabar Dori suvoks, kad kažkas ne taip. Galbūt netgi tai, kad grifei skauda. Ne, to parodyti tikrai negalima, tad škotė skubiai išsišiepė.
- Bėk, kol dar gali! - tarstelėjo ji duodama Dori ištisą sekundę nutolti. Tada vėl padidinusi greitį klastuolę pasivijo. Pasirodo, mažylė nebuvo kvaila, ir kritlį pasiekti nebuvo paprasta. Vis tik Deoiridh neketino nusileisti jaunesnei mergaitei. Ištiesusi sveikąją ranką čiupo kamuolį. Atsargiai priglaudusi prie jo ir skaudančiąją trūktelėjo kamuolį į save. Būdama sveika tikrai išplėštų jį trylikametei iš nagų. Kaip seksis dabar, nežinojo niekas. Net ir tas, kuris sėdėjo aukštai danguje.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #476 Prieš 2 metus »
Deoiridh vijosi Dori ir mergaitė pajuto azartą. Ji lėkte lėkė nuo vyresnėlės, pasidarė taip smagu, kad kelias akimirkas trylikmetė pasijuto normaliu vaiku ir net nusijuokė. Tačiau nutiko šiek tiek keistas dalykas. Grifė ranka pabandė nublokšti muštuką. Ar ji tai padarė dėl Dori? Nejaugi rudaplaukė norėjo apginti klastuolę? Kažkas širdyje sukirbėjo.
Deoiridh garsiai nusikeikė. Ar jai skaudėjo? O kaip galėjo neskaudėti? Juk muštuko smūgis... Tačiau mergina dabar kaip niekur nieko išsišiepė ir žaidė toliau. Dori buvo šiek tiek pasimetusi, bet mąstyti nerado laiko, mat priešininkė jau tiesė ranką į kritlį. Mendel bandė nepasiduoti, tačiau reikėjo pripažinti, kad septyniolikmetė už trylikmetę buvo gerokai stipresnė ir kamuolys atsidūrė Deoiridh rankose.
Dabar buvo galima šiek tiek atsikvėpti ir Dori paklausė:
- Ar tu labai užsigavai ranką?
Tačiau tuo pat metu čia ir vėl išdygo muštukas ir nenaudėlis pylė tamsiaplaukei į pilvą.
- Gaidys! - apstaugė kamuolį mergaitė, tačiau staugti sekėsi sunkiai, mat nuo smūgio ėmė trūkti oro.
Dori pavargo. O dar tas suknistas muštuko smūgis. Būtų gerai šiek tiek pailsėti. Ir įdomu, o kaip gi Deoiridh ranka? Klastuolė nusileido ant žolės.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #477 Prieš 2 metus »
Ar Dori nusijuokė? Tai būtų labai smagu, bet ar įmanoma? Vis tik Deoiridh norėjo tikėti, kad jai nesivaidena. O jeigu ne, klastuolė būtent tai ir padarė. Tai pakėlė subjurti ketinančią nuotaiką ir suteikė ryžto nepaisyti skaudančios rankos.
Ko gero, tai buvo pagrindinė, o gal ir vienintelė priežastis, kodėl pavyko nušvilpti kamuolį. Turint omenyje, kad Deoiridh tikrai nėra gera žaidėja, ši sėkmė kiek nustebino. Vis dėlto ji buvo gerokai vyresnė, tad nė neketino rodyti džiaugsmo. Viskas vyko kaip tik taip, kaip ir turėjo vykti.
- Dėl manęs nesijau... - spėjo pratarti grifė, kai Dori gavo galingą smūgį į pilvą. Trylikametė piktinosi kaip tiko jos amžiui, o štai Deoiridh mintyse skambėjo gerokai riebesni žodžiai.
- Ar tau viskas gerai? - susirūpinusi paklausė rudaplaukė. Dabar suprato, kad šios mergytės savijauta jai išties rūpi. Nežinia, kodėl, mat Dori tikrai nebuvo ypatinga, bet dabar škotė nuoširdžiai dėl jos išgyveno.
Kiek padvejojusi nusileido jaunesnei mergaitei iš paskos. Mielai būtų dar paskraidžiusi, nors tai ir nustebino ją pačią. Vis dėlto rankos skaumas ir tikriausiai nemažiau skaudantis Dori pilvas privertė sustoti ir nulipti nuo šluotos. Ar dabar laikas bandyti kažką išsiaiškinti? Ar jos pakankamai artimos, kad Dori pasisakytų, kas nutiko? Ji pati, žinoma, nesakytų nei apie Matthew, nei apie Sigurdą, bet gal jaunesnė mergaitė yra kiek atviresnė? Tuo labiau, kad ji kažkodėl mėgo grifę nuo pat kiek keistos pažinties pradžios.
- Gal nori baigti žaidimą ir pasišnekėti? - pasiūlė rudaplaukė ir atidžiai pažvelgė į Dori. Pamačiusi auskarą kiek nustebo, bet beveik susižavėjo. - Gražu, - nelabai žinodama ką daugiau pasakyti pridūrė ir kiek neužtikrintai nusišypsojo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #478 Prieš 2 metus »
Dori dar kiek pakosėjo gaudydama orą. Skausmas ėmė mažėti.
- Debilas muštukas, - bumbėdama įkalino jį dėžėje. - Viskas tvarkoje, - atsakė grifei. - O tau? Kaip tavo ranka?
Viskas taip gerai ėjosi, o tas idiotas kamuolys turėjo sugadinti visus reikalus ir merginas apkulti. Dori jautė, kad veikiausiai jau artėjo metas skirstytis, mat buvo pratusi, kad Deoiridh per ilgai neužsibūdavo. Šiaip jau trylikmetė norėjo praleisti dar šiek tiek laiko su vyresnėle, bet žinojo, tiesiog žinojo, kad ji tuoj tuoj pasakys, jog jau laikas eiti į pilį. Dori ruošėsi atsakyti į tai teigiamai, kad taip, jau pats metas grįžti, suvaidinti, kad jai anaiptol nesvarbu, kad laiko pasibūti mergaitei užteko, bet prabilusi septintakursė pasakė visai kitus dalykus. Ji paklausė, ar Mendel nenorinti pasišnekėti.
Tas klausimas aptvertė viską. Jis buvo toks... toks stiprus ir neįprastas. Toks seseriškas. Dėl Merlino barzdos, Dori niekas šito neklausė. Niekas. Na taip, ji pliurpė draugams. Pasakojo, kaip išsprogdino tą svetainę, kaip sekėsi svarstyme, skudėsi dėl savo tėvų ir panašiai. Bet vis tik Dori buvo vaikas. Trylikos metų mergaitė. Jos bendraamžiai negalėjo jai tinkamai padėti. Negalėjo priversti jaustis tvirčiau. Ir tas klausimas iš rudaplaukės lūpų... toks, tartum kažkam, kas jau yra nebe vaikas, irgi rūpėtų. Nes niekam, regis, nerūpėjo. Visi norėjo tik teisti. Sutvarkyti reikalus, kad tai daugiau nepasikartotų. Tačiau niekas nesiūlė Dori tiesiog imti ir pasišnekėti. Be gąsdinimų, kad bus taip ir anaip. Be kažkokių ketinimų išsiaiškinti, ar nereikia Dori apgyvendinti vaikų namuose.
Kai septyniolikmetė pagyrė Dori auskarą, ši instinktyviai jį pasukiojo, tačiau nieko atsakyti į tai nesugebėjo. Tamsiaplaukė stengėsi laikytis. Iš visų jėgų. Tikrai. Tačiau lūpa virpėjo. Akys sublizgo nuo ašarų. Mergaitė atsisėdo ant žolės ir užsimerkė, stengdamasi susilaikyti ir neprapliupti žliumbti. Nebuvo tikra, kaip į tai reaguotų Deoiridh. Žinojo, kad grifė nemėgo emocionalumo.
Jeigu Dori dabar prakalbs, tikrai apsibliaus. Todėl ji tik sėdėjo ir bandė tvardytis.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #479 Prieš 2 metus »
Dori pasiūlius kiek stipresnių žodžių Deoiridh nesusilaikiusi išišiepė. Taip, šita mažylė tikrai yra įdomi. Kad ir kokia buvo jų bendravimo pradžia, dabar grifė visai nesigailėjo skyrusi laiko šitai mergaitei. Ji, žinoma, nepasakė, kad jaučiasi blogai, nors muštukas nuskriaudė išties skaudžiai. Ar ji buvo tvirta ir drąsi? O gal tik užsispyrusi? Šito škotė nežinojo, mat perprasti Dori vis dar buvo pernelyg sudėtinga.
- Gyvensiu, - trumpai tarstelėjo ir dar kartą šyptelėjo. Nejučia susimąstė apie tai, kad šypsotis Dori buvo žymiai paprasčiau nei Sigurdui. Laimei, nespėjus pernelyg įsigilinti į šią sudėtingą temą tam neliko laiko: reikėjo pasirūpinti Dori. Šito Deoiridh visiškai nemokėjo, tačiau žinojo: kai Matthew ją apkabina, pasidaro geriau. Dažniausiai. Galbūt tai padės ir Dori?
Neryžtingai pritūpusi šalia animagė stebėjo jaunesnę mergaitę. Jai tikrai kažkas nutiko: per vasarą šitaip pasikeisti nėra normalu. Vadinasi, reikia bent pabandyti išsiaiškinti. Jeigu tik Dori norės kalbėti, žinoma. Nedrąsiai apkabinusi klastuolę Deoiridh kurį laiką tylėjo. Neįsivaizdavo, ką reikėtų sakyti dabar. Vis tik apkabinimo, ko gero, neužteko, tad ji sumurmėjo:
- Matau, kad kažkas atsitiko. Jeigu nori papasakoti, aš išklausysiu. Jeigu ne, nespausiu. Bet leisk tau padėti...
Deoiridh neįsivaizdavo, kodėl jai taip rūpi Dori savijauta, bet buvo tikra: dabar dėl klastuolės galėtų padaryti tikrai daug. Dar kiek laiko laikiusi ją glėbyje galiausiai atsistojo ir pridūrė:
- Eime į pilį? Kur nors įsitaisysime ir mielai tave išklausysiu.
Grifė žvelgė į Dori ir galų gale suprato: jautėsi taip, tarsi juodaplaukė būtų jos sesuo. Tai buvo keista, mat škotė neįsivaizdavo, ką reiškia turėti brolį ar seserį. Ji nežinojo, ką reiškia turėti mamą. Galbūt anksčiau be reikalo teisė Dori už nepagarbą tėvams? Kad ir kaip ten būtų, tikėjosi netrukus bent ką nors sužinoti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight