0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Nicole White

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #45 Prieš 14 metus »
Po tokių Lure žodžių Nicole dar labiau supanikavo.Ne,nu ta klastuolė tai nervuoja...Tuoj sprogsiu!
-Ką tu išmanai,nevykele fyfa?!-užkriokė ir stvėrėsi debeseies.Keista,bet jos kūnas kiaurai neperėjo.Nic viena ranka įsikabinusi ėmė tabaluotis,kol galiausiai užkėlė abi kojas.Atsistojo ir negalėjo vietoj stovėti-bėgo net griūdama,užkliūdama už minkšto patalo.Nekreipė dėmėsio į klastuolę-kas jau kas,bet Lure jai tikrai nerūpi-jeigu stovės kol nugarmės į prarają,tai tegu.O gal ir dar geriau-ir galva rami,ir mažiau nervotojų.
Po ilgo kelio švilpė užduso.Atsisėdo ant savotiškos žemės,bet ji jau nebedrebėjo.Mergaitė susiėmė už kaktos.Varvėjo prakaitas.Giliai alsuodama mergaitė keikė save,kad tai-PASKUTINĖ mokslo metų diena,o ji,štai,kaunasi su kažkokia nevisprote!Nežinia,ar girdėjo Lure,ar ne,bet Nicole jai suriko iš toli:
-Kokių galų tu ten įbėrei į tą viralą?Ar bent skaitei šalutinį poveikį?-paėėjusi dar toliau,kad blondinė nematytų,atsisėdo ir tylutėliai ėmė kūkčioti.Štai tau ir gyvenimo pabaiga...Amen...Gaida baigta...Dabar slankiosiu po žemę vaiduoklio pavidalu ir vis ilgėsiuos šio pasaulio...Bet pirmakursė neketino pasiduoti-ji nusišluostė ašaras į maikutę ir susikūprinusi toliau sedėjo.Kai rodės,jog žemės drebėjimas jau pasibaigė,vėl ėmė bildėti žemė,ir siūbuoti į visas puses...

*

Viltė

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #46 Prieš 14 metus »
Lure galvotrūkščiais bėgo paskui Nicole, tačiau netrukus priešais pat ją atsivėrė praraja, mergaitė šiaip taip spėjo sustoti.
- Švilpe, nebėk! - suklykė Lure. - Na ir kvailos tos švilpės, net keista, kad burtininkės. - susiraukė, svarstydama kaip apeiti tą prarają. Tačiau netrukus visa žemė vėl pasidengė baltais patalais, tarytum iš baltos cukraus vatos pagamintais... Iš baltos cukraus vatos pagaminti... Mm... Cukraus vata. Lure apsidairė. Švilpė tuo metu buvo jau toli toli, todėl klastuolė nusprendė šį tą pabandyti. Atsisėdo ant tų baltų patalų ir pirštu "pakabino" tos keistos baltos masės. Įsikišo į burną ir išsišiepė.
- Cukraus vata! - patenkinta Lu ėmė valgyti žemę, tačiau kai ji taip padarė, žemė vėl ėmė drebėti. - Po šimts pliurzių... - Lu pašoko ant kojų ir apsidairiusi akimis susirado tolumoje Nicole.
- Ei, mergyt, palauk! - sušuko šviesių plaukų savininkė ir vėl ėmė bėgti link Nicole's. Netrukus ją pasivijo.
- Eik tu, švilpe, paragauk šitų, - parodė į baltus patalus - žemę. - Čia grynų gryniausia cukraus vata! Tikras skanumėlis. - išsišiepė ir tik tada pamatė, kad švilpė, rodos, verkia.
- Raminkis, mergyt, viskas gerai, kelkis geriau... - priėjusi ištiesė ranka Nicole'i, kad ji atsikeltų. - Viskas gerai, geriau paragauk cukraus vatos - iškart pralinksmėsi.

*

Nicole White

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #47 Prieš 14 metus »
Nicole vis pikta ir surūgusi sėdėjo ant puraus debesies.
-Cukraus pudra...Ms ne kažkokiame cirke,kur cukraus pudra nemokama...-bet susigundė paragauti.Mergaitė jau atsignybė nediduką gabaliuką,kai vėl suraukė veidelį.
-O ką galiu žinoti,gal tu ją užnuodei?-Nic piktai sužaižaravo akimis ir atsikando pudros.Griebėsi dar ir dar,bet vis dūrė širdį.O kas,jei daugiau visą gyvenimą teks pasilikti su kaliause?
-Saldus Rojus...-bet mergaitė vėl susikūprino ir bandė kažką pamatyti pro cukraus pudrą.
-Bet kaip dabar mes vėl nusigausime į žemę?-paklausė.Koja ėmė krapštyti vatą.Koja vis smigo.Galiausiai visai išlindo pro kažkokią skylę.
-Eeeeii...-nutęsė.Vėl atitraukusi koją visomis keturiomis ėmė kapstyti keistą žemę ir pro tarpelį pamatė du nuskurusius kostiumus...Pala pala,ten gi Nicole su Lure!Jų kūnai gulėjo subliuškę kaip iškamšos,drabužiai tik maskatavosi pučiami vėjo.Švilpė dar labiau pasilenkė ir iškrito pro skylę.Bet išsitėškė ant dar kažkokio tai patalo...Dar vienas dangus!Pasirodo,kaip debesų tokių cukraus vatų buvo begalė.Nicole nušoko nuo šio ir užlipo ant dar vieno,nu kito ant dar kito...Vienintelis skirtumas tarp jo ir debesų-tios "žemės" neplaukė,stovėjo vietoje,ir vaizdas niekur nedingo.
-Naaagi,Lure,ko čia stypsai,ar išsigandai?-vyptelėjo.Jai nuotaika pasitaisė.Ne dėl cukraus vatos,o dėl tokad pamatė savo kūnus.Man tereikia įšokti į savo kūną!Nice sustojo ir pritūpusi laukė Lure.
-Ei,cukraus vata čia dar skanesnė!-riktelėjo iš apačios.

*

Viltė

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #48 Prieš 14 metus »
Lure apstulbusi spoksojo į Nicole. Jos nuotaika buvo visiškai pasikeitusi. Ji vėl buvo linksma ir netgi... savotiškai draugiška. Lure apsisukusi dairėsi aplink, kai Nicole tarytum atkasė žemę. Klastuolė net nepastebėjo, kai Nicole jau buvo nušokusi žemyn. Šviesiaplaukė mergaitė dirstelėjo žemyn. Greitai atsitūpė ir pažvelgė žemyn.
- Ha ha! Aš už tave aukščiau! - prapliupo juoktis mergaitė. Tačiau viena likusi taip aukštai Lu pasijuto nejaukiai. Apsidairė ir susiraukė.
- Gerai gerai, palauk manęs, Nicole, - sušuko Lure. Kone pirmą kartą klastuolė pavadino švilpynės mergaitę vardu. Pirmakursė šiek tiek susimėtė. - Tai yra... švilpe... - suniurnėjo Lure ir užsimerkusi nušoko žemyn, tačiau nusileido minkštai. Dirstelėjo aukštyn, iš kur buvo iššokusi ir šyptelėjo.
- Ką gi, ne taip ir blogai čia. - atsiduso, vėl pažvelgė žemyn į Nicole ir giliai įkvėpusi ėmė šokinėti vis žemiau ir žemiau, tarytum ant debesų.
- Tuoj pasivysiu, - juokėsi Lure. Tik tada pastebėjo Nicole's ir Lure's kūnus. Apstulbusi sustingo. Pajuto, kad nelabai nori grįžti. Jai čia buvo gera. Nereikėjo apie nieką galvoti ir pan. Lu nušoko kažkur netoli nuo Nicole's.
- O gal... verta čia pasilikti? Aš nenoriu grįžti... - suinkštė.

*

Nicole White

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #49 Prieš 14 metus »
Nicole nusišypsojo.Gan draugiškai.Pajuto,kad Lure nėra jau tokia bloga...Bet kai pajuto,greit vėl nustatė surūgusi veidą.
-Pasilikti?-šsiviepė.Tuomet prisiminė,kad jos namie vistiek turbūt niekas nelaukia.Pasilikti?Gal ir nebloga mintis...Čia gera...Bet švilpė pati nusipurtė nuo savo minčių.Tai buvo ne ji,ne Nicole,mylinti pasaulį tokį,koks jis yra.Nespėjo mergaitė tart nei žodžio,kai visos "žemės" ėmė drebėti ir judėti.
-Nemanau,jog čia tu taip pat nuvalgai vatą...-truputį pasimetė.Staiga žemė ėmė trūkinėti.Iš jos išlindo kažkokie raudoni padarai.Visi baisiai riaumojo.Išlipę ji lakstė ir drebino žemę.Kart kartėmis pasirodydavo,jog tai kažkokios dvasios ar sielos,bet tik tai pagalvojus,milžinai vėl purtydavo žemę.
-Čia...Mūsų...Žemė...Ir...Jūs...Esate...Svetimšaliai...Dinkit...Iš...Čia...-jie kažką urzgė.Nicole akimis apieškojo Lures.
-Dar tebenori čia likti?-išsigandusi suriko.Net nenutuokė,kas čia vyksta ir ką reikia daryt.

*

Viltė

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #50 Prieš 14 metus »
Lure net žagtelėjo, kai pasirodė baisūs, raudoni, šlykščiai riaumojantys padarai.
- Noriu... Noriu... Noriu namoooo! - išsigandusi prišoko arčiau Nicole's. - Turim dingti iš čia... ir kuo greičiau tuo geriau... - kelis kartus persigandusi suklapsėjo akimis. Tuomet greit dirstelėjo žemyn. Susirado jų likusius kūnus be sielų.
- Turim grįžti prie mūsų kūnų... - suniurnėjo Lure, tuo pačiu metu žengė žingsnį atgal, nes keistieji padarai artėjo link jų. - Jie... tragišk, fu... - suvapėjo Lu, nušoko žemyn, tačiau dalis tų baisiųjų raudonų padarų ėmė eiti link jos.
- Nicole, bėgam, aš nenoriu mirti tokia jaunaaa... - suinkštė ji. Tik tada ėmė šiek tiek tvardytis. Bandė nusiraminti.
- Žinai... žinai ką? Aš sapnuoju. Tikrai. Tie padarai.. neegzistuoja. Blogas sapnas... Košmaras.. nieko daugiau... - isterikuodama kalbėjo Lure. Vienas iš padarų grėsmingai priartėjo prie Nicole's ir ėmė ją uostyti.
- Nicole, man rodos jis ruošiasi tave suvalgyti...

*

Nicole White

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #51 Prieš 14 metus »
Nicole būtų apsižliumbus,bet sustojo.Žiūrėjo nustebusi į Lure,kaip ji kažką vapa.Klastuolė...Noriu namoooo...Noriu namučio pas mama,beee...Mergaitė greit atsisuko į klastuolę.
-Ką?Suvalgyti?-bjaurybė puolė atkišęs dantis.Nicole greit pasitraukė į šoną.Padaras perlėkė kiaurai debesį.Girdėjosi tik klyksmas,ir raudonodis pradingo.Bet šalimais stovėjo dar keletas...
-Šokam!-užkriokė švilpėIr nėrė į baltus debesis...
Nicole pajuto kūno digliūkus.Netrukus ji vėl stovėjo aikštėje.
-Čia buvo sapnas,ar ne?-metė Lure,net nepastebėjo,ar ji ten buvo.

*

Viltė

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #52 Prieš 14 metus »
Lure klykdama šokinėjo nuo debesies ant debesies, tačiau baisūs raudonieji padarai ją vijosi. Pabėgsiu... pabėgsiu... nee, jie baisūs, greiti, jie mane nužudyyys... nenoriu mirti tokia jauna... Lur kone verkė. tai tik sapnas... baisus košmaras... Tačiau šokinėdama po debesis ji galiausiai sustojo. Buvo atsiplėšusi gerą kelio galą nuo tų baisių padarų, liko vienas šuolis iki jos kūno, kuris iš šono atrodė tarytum užhipnotizuotas. Mergaitė dirstelėjo aukštyn, tuomet vėl į savo kūną.
- O iš šono aš gražiai atrodau, - nusijuokė Lure. Atsiduso, pamatė, jog Nicole dingo, bet jos kūnas sujudėjo. - Ką gi, grožis reikalauja aukų. - nusijuokė mergaitė, čiupo nuo pusnies gerą gabalą cukraus vatos ir šoko žemyn užsimerkusi.
Lure ranka sutrūkčiojo. Ji plačiai atsimerkė ir greitai apsidairė. Rankoje buvo gabalas cukraus vatos. Mergaitė apstulbusi pažvelgė žemyn. Ten matėsi eleksyro buteliuko duženos. Ji pažvelgė į Nicole.

*

Nicole White

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #53 Prieš 14 metus »
Nicole atsigulė ant žolės.Taip taip,ant žolės.Sniegas buvo patirpęs,o iš po jo stysojo išlindusi ruda žolytė.Mergina ilgai mąstė apie nieką.Apie atostogas.Apie tuštumą.Galiausiai atsisėdo.Iš Lure atsignybė didžiulį gabalą vatos ir ėmė kramsnoti.
-Žinai,suprantu,kad toks jau klastuolių darbas-erzinti kitus,o tų vadinamų kitų-nepasiduoti klastuoliams.Bet gal neverta pyktis?Gal...Galim jausti pykti viena kitai giliai širdyje,bet neverta elgtis vaidmainiškai.Tiesa,tu gan miela mergaitė,-šyptelėjo ir linktelėjoo jai.Pabaigė vatą.Sėdėjo ir galvojo,ar gerai padarė,kad visa tai pasakė,bet mažiau galvojusi atsistojo,atsisagstė švarkelio sagas nes darėsi karšta.
-Žinai,aš jau eisiu.Linksmų atostogų!-palinkėjo meiliai,bet pamaniusi,kad taip jai nepridera,pridėjo:
-Linkiu išsisukti koją!-su lig jos žodžiais ėmė lynoti lietus.Visa sušlapusi Nicole nuėjo į pilį.

*

Izabelė Irisė

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #54 Prieš 14 metus »
Pirmą kartą Izabelė įžengė į Hogvartso kvidičo aikštę. Ji spurdėjo iš noro pabandyti patekti į koledžo kvidičo komandą. Tačiau didžiam jos nusivylimui į ją priimami tik nuo antro kurso. Nusprendusi, kad dėl to kolkas sukti galvos nereikia Izabelė ėmė vaikštinėti po aikštę. Netrukus pradėjo rinktis visi pirmakursiai, nes turėjo prasidėti pirmosios skraidymo pamokos. Visi šnibžėjosi ir rikiavosi pagal instruktorės nurodymus. Izabelės širdelė suspurdėjo. Jau tuoj tuoj.... ji pirmą kartą viena skris be tėvų šluota...

*

Viltė

Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #55 Prieš 14 metus »
Lure nepatenkinta dėbsojo į Nicole.
- Dar ko... Ne per daug nori? Darbas... neskiesk, toks jau čia ir darbas. Toks mano būdas ir nedrįsk reikšti man savo priekaištų. - išpyškino klastuolė. Nors ir matėsi, kad švilpė jos visiškai nesiklauso. Klastuolė spoksojo į buteliuko duženas. Atrodė susigraudinusi. Mėnesių mėnesius gaminau tą eleksyrą ir taip greitai poveikis baigėsi... Nelemta švilpė, čia ji kalta, žinau tai. Dar truputis ir Lu būtų norėjusi pulti švilpynės mergaitei į atlapus. Būtų puolusi žiobariškai ir užbadčiusi burtų lazdele. Tiesa, burtų lazdelė! Lu įkišo ranką į apsiausto kišenę ir lengviau atsipūtė. Lazdelė buvo savo vietoje. Visas eleksyro poveikis, veikiausiai, buvo tik iliuzija. Lu dėbtelėjo į Nicole, kuri baiginėjo valgyti jos parsineštą cukraus vatą.
- Nevykėle, savo reikėjo pasiimt, o ne mano čia valgyt. - susiraukė, stebėdama kaip Nicole eina link pilies.
- Paslysk ant trolio išmatų! - šūktelėjo jai pavymiui. Klastuolė kurį laiką nepatenkinta stypsojo dairydamasi į šalis, tačiau galiausiai atsidususi nutipeno link mokyklos.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #56 Prieš 11 metus »
Arcari pasirodė pagrindinėje aikštėje kartu su keliais kitais mokytojais. Greitai prasidės kvidičo čempionatas ir Arcari pasirašė būti viso to dalimi. Kaip mokytojas ir kaip Klastūnyno vadovas. Reikėjo aptarti nemažai svarbių klausimų, kadangi jau seniai niekas neskraidė šioje aikštėje. Kai kurių tribūnų remontas, lankų patikrinimas, visiškai nauja programa naujajai kartai. Jau vien tai, kad po kojomis žolė nebeželia.
- Kiek metų čia niekas nesirodė? - pasibaisėjo profesorius dairydamasis pro vėtrų prapučiamą aikštę.
Praėjo daugiau nei valanda, kol buvo sudarytas sąrašas, ką reikėtų sutvarkyti ar apsvarstyti kitą kartą. Dante pats vienas daug nepadarys, neturi tam patirties, bet kartu su kitais mokytojais ir mokiniais atgaivinti šią vietą būtų įmanoma. Atsipūtusi trijulė pagaliau susiruošė atgal į pilį, kai danguje pasirodė tamsus taškas, kuris judėjo šia linkme. Diena buvo padrikai debesuota, iš tamsesnių debesų galėjo ir lietus pasipilti, bet dabar užvertęs galvą Arcari turėjo prisimerkti, kad įžiūrėtų atskrendančią pelėdą. Atsisveikinęs su kolegomis leido jiems išeiti pirmiems, o pats palaukė, kol paukštis nutūps. Prie jo kojos buvo prikabintas laiškelis. Nuėmęs jį leido pelėdai išskristi, o pats rimtu veidu perskaitė raštelį.
Citata
Dvikova prasideda: Dabar
Varžovas: Jane Abbot
Vieta: Kvidičo Aikštė

Arcari sulankstė pranešimą ir paslėpė apsiausto kišenėje. Vadinasi prasideda... Čia? Bus nelengva apsidairė ieškodamas priedangos. Įdomu, kada ji pasirodys? Laukti pasaloje? nusijuokė iš savo tokios minties ir išsitraukė lazdelę. Nervingai pasukiojęs tarp pirštų atsiduso ir išsibūrė pufą ant kurio nusprendė palaukti savo oponento. Virš galvos ir vėl užslinko debesys. Pakilo vėjas.
- O mano įgimtus gebėjimus galima naudoti? O kaip dėl Animagijos? - ėmė garsiai svarstyti kurdamas veiksmų planą. Viena jis žinojo tikrai - turi laimėti, kad kitame ture susitiktų su Ema. Jie niekada neturėjo nesutarimų, dėl nieko rimtai nesipyko ir tai visai neįdomu. Jei tik Dante galėtų suremti jėgas su elfe...žiežirbos pažirtų! Negailėtų jėgų nė per gramą. Todėl, kad ir kaip Arcari gerbė savo kolegę Abbot, jis turės čia ir dabar ją sutriuškinti, kad jo pergale nesuabejotų. Atleisk mintyse iškart atsiprašė už tokį planą. Vis dėlto jam koją pakišti galėjo jo petys, kurį ima mausti visiškai netikėtai, tačiau taip smarkiai, jog priverčia susilenkti. Jei kažkas panašaus nutiktų, jis galėtų pralaimėti..galėtų, bet nepralaimės. Jokiu būdu. Pajutęs kaip kūnas atsipalaiduoja ir jis visiškai nurimsta, veidą papuošė šypsena ir Dante atsistojo. Ir kaip tik laiku, nes jautri klausa išgirdo artėjant žmogų.

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #57 Prieš 11 metus »
 Įtemti veido raumenys nerodė jokio susijaudinimo, ryškios raudonos lūpos buvo tvirtai suspaustos ir tai rodė šios gylų susikaupimą. Ji buvo visiškai rami, tik, kad kitaip negalėjo būti, išgėrus tiek įtartinu ir įvarių žolelių. Tikėjosi, kad šalutinio paveikio nėra. Nors jautė lengvą galvos spaudimą, tai pagal įdėją neturėtų pakenkt būsimai dvikovai. Eidama link kvidičo aikštės, kur pagal neseniai praneštas žyniais turėjo vykti dvikova su jos priešininku Dante Arcari, ji prasilenkė su kelias mokytojais. Jiems linktelėjo ir nustebusi nuėjo toliau. Neskubėdama, Jane pagaliau pasiekė tikslą, ir numanydama, kad ten jis jau yra, įkvėpė oro.
 Kvidičo pagrindinės aikštės pradžioje suplevesavo tamsus apsiaustas. Ir nuo ten pasigirdo Abbott aidintis žingsniai. Ji artinosi prie aikštėje stovinčio vyriškio, kuris kaip galima buvo spėti laukė jos. Mažai buvo tekę su juo bendrauti, tad jo gerai nepažinojo ir nenumanė kokie jo sugebėjimai. Tik žinojo, lengva nebus, bet ji buvo pasiryžusi kovoti iki galo ir tai jau matėsi iš jos mėlynų akių.  Atsistojusi prieš jį, Jane nusimetė gobtuvą ir vėjo pagauti palaidi plaukai pradėjo plėvesuoti. Būtų buvę nemandagu pradėti nepasisveikinus, tad išspaudusi nežymią šypsena, ištiesė savo ranką Dantei. Jane nevengė žiūrėti priešininkui tiesiai į akis ir taip nenusukdama žvilgsnio kitur, ji žengė atatupsta. Tuo metu griebė už savo lazdelės galo, kuris kyšojo iš apsiausto kišenės. Pasiruošė ginimuisi, tačiau ne atakai, norėjo pamatyti ką darys jis. Pradžiai ji buvo pasiruošusi du buteliukus pavojingų eleksyrų, o toliau jai teks inprovizuoti, kas jai sekėsi matyt geriausiai - šaudyti burtus kaip papuola, tačiau žinojo šį kart teks taupyti jėgas ir veiksmus apgalvoti, nes laukia ilga kova...
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #58 Prieš 11 metus »
Tiesi kaip styga lauku ėjo Jane. Nors veidą gaubė gobtuvas, nebuvo jokių abejonių, kad tai ji. Visa įsitempusi, bet ryžtingai nusiteikusi greitai pradėti ir greitai užbaigti. Sustojusi priešais vyriškį nusimetė gobtuvą ir pirmą kartą Dante turėjo galimybę atidžiau ją nužvelgti. Vėjas plaikstė rudus plaukus, už kurių slėpėsi šviesios akys, visai kaip Marcuso. Iš veido atrodė jauna, tačiau viskas magijos pasaulyje yra apgaulinga. Profesorė galėjo būti stipresnė, nei atrodė. Ji ištiesė ranką sveikindamasi, bet Arcari niekaip neatsakė, todėl pasitraukusi išsitraukė lazdelę ir pasiruošė. Nepratarė nė žodžio. Arcari šyptelėjo lengvabūdiškai sukiodamas tarp pirštų savąją lazdelę. Lengvai žengė žingsnį vieną, kitą ir lėtai ėmė eiti aplink panelę Abbot.
Visur tvyrojo tyla. Visas dėmesys buvo sutelktas į oponentą. Jų žvilgsniai buvo skvarbūs ir rimti. Tuoj turėjo prasidėti susirėmimas. Dante neskubėjo. Matė, kad Jane pasiruošusi gynybai, bet net jei jis nenorėtų pulti, kiek laiko reikėtų taip stovėti, kol pati Jane žengtų žingsnį? Arcari sustojo, užsimerkė ir giliai įkvėpė. Pasaulis nustojo suktis...
Tvirčiau suėmė lazdelę, pasuko riešą, taip galėtų be jokių pastangų pulti, truputį sulenkė keliu ir pasviro į priekį. Atsuko ausį klausydamasis kiekvieno, net ir tyliausio, garso. Girdėjo kaip eina sekundės. Jas lydėjo oponento širdies dūžiai. Įkvėpimas, iškvėpimas. Įkvėpimas...iškvėpimas. Nuo debesies atsiskyrė keli vandens lašai ir pasiekę žolės stiebelius suvirpino tylą. Dante atsimerkė ir staigiai ištarė:
- Deprimo.
Kerai buvo nutaikyti tiesiai Jane po kojomis. Arcari buvo įsitikinęs, kad ji žengs kelis žingsnius atgal vengdama sprogimo. Žolė čia buvo slidi, Jane ėjo atbulomis. Tikimybė, kad ji susvyruos netikėtai ir neteisingai perkeldama kūno svorį buvo lygi 80 procentų. Arcari nelaukė.
- Conjunctivitis.
Šie kerai skriejo tiesiai i Abbot. "Jei ji išsilaikė, jos kerai turėtų mane pasiekti dabar".
- Protego, - atsargumo dėlei ištarė ir priešais profesorių sumirgėjo oras. Reikėjo veikti toliau.
Dante staigiai metėsi į šoną ir daug tikėdamasis iš savo kolegės nusprendė trečią ataką atlikti į dešinį šoną.
- Obscuro.
"Šitą ji atmuš" mintis praskriejo kaip žaibas ir Arcari jau metėsi link Jane, kad smogtu iš arti. "Jos kerai" net nežiūrėdamas pajuto ir pasinaudodamas ta pačia slidžia žole mikliai pritūpė jausdamas, kaip kerų galia sušiaušia plaukus. "DABAR!" mintyse nuskambėjo gongas ir lūpos sudėjo žodį:
- Sectumsempra.
Keli šuoliai atgal ir Dante nuleido lazdelę. Pertrauka. Pirmas raundas užsibaigė. Arcari padarė savo ėjimą ir Jane galėjo susidaryti pirmą įspūdį. Dabar jos eilė rodyti, ką ji moka. O Arcari palauks. Dabar, kai vandens lašeliai vienas po kito virpino oro stygas, profesorius nustūmė į šalį protą ir rėmėsi tik jusle. Gamta tyliai stebėjo dviejų magų kovą ir tyliai mušė ritmą. Ar Abbot sugebės jį išgirsti? Ar atsidavusi savo patirčiai išsimuš iš vėžių ir kris, kaip vienas šių lašų? "Nenuvilk" pagalvojo prieš užsimerkdamas.

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #59 Prieš 11 metus »
Greitai nužvelgusi Dantę ši dar suabejojo ar nepradėti pirmai. Bet jos širdis liepė palaukti. Primerktomis akimis mergina sekė priešininką. Po akimirkos šalti lašai, nuriedėjo Jane veidu ir ji pajuto palengvėjimą, bet tai truko neilgai, staiga profesorė sulaukė atakos. Arcari smūgis buvo po kojomis, o per lėtai suregavus, ji pajautė dilgčiojimą kojose ir zvimbimą galvoje, nespėjus atsigauti, ši tiesiog mintyse aiškiai ištarė Protego, tarsi numanydama kitų kerų apgultį. Susiliejusiame vaizde pavyko pamatyti skreijančias į ją šviesas, bet jos laimei kerai suveikė ir tuos pavyko atmušti. Nieko nelaukus čiupo už kišenėje esančio buteliuko ir mesdama sušuko:
- Difinico,- buteliuko stiklas dingo, bet visas aitrus ir skaudžiai deginantis skystis atsimušė į skydą ir išsipylė ant žemės, taip nudegindamas žolę. Neatkrepdama į tai dėmesio ji išgirdo kerus kaip žinoma skirtus jai ir taip greitai sureagavus Jane atmušė juos.
- Mucus ad Nauseam,- greitomis sušnabždėjo.
Šaldantys kerai turėjo pataikyt, bet nespėjus pasiruošti gynimuisi ji pajautė tarsi kardo įbrėžiumus po visą kūną, staigiai išsitiesus, bet vėl susilenkus, savo prislopintu balsu ištarė:
- Bonexri elemante,- violetinė šviesa trumpam perskrodė aikštę, tai buvo galingi kerai kurie gal ir neturėjo stipriai sužeisti, bet jėgas primažinti (retais atvėjais jėgos persiduoda, tam kas iššaukė magiją). Trumpam pritupusi ji sukluso, kažkur toli subaubė žvėris, o ant tvoros keistai ūkė pėlėdos mirksėdamos savo didelėm akim, tribūnuose kažkas šmėžavo, o virš galvos matyt paukštis perskrodė dangų. Akis buvo užmerktos, bet ji tuo pačiu metu jautė gamtą ir bandė suvaldyti skausmą, jį nukreipdama mintimis. Nors Episkey kerai pagydis išorines žaizdas, bet kas viduj nieko nepakeist, o ir laiko nebuvo "gražintis". Varvantis kraujas buvo nebėda, tad atsitiesusi ir suvaldžiusi jėgas ji ryktelėjo:
-Everte Statum,- tuos kerus kaip manė turėjo atmušt ir tvirtai laikydama lazdelę, ant viršaus "užvarė" kitus kerus:
- Mimblewimble,- juoko vertas užkeikimas... šyptelėjo, nors nenumanė kas po jų atsitiks, bet buvo žinanti, kad į ją turėjo atskrieti kerai, tad taip pat mintyse ištarė Protego... again... 
Palei jos ausį pradėjo zvimti musių pulkas, kas čia dabar, ai tai panėrvuot sumanė... Svarbiau kova, dabar...
Ir vėl, nežinojo ar tai naujas skausmas ar pajautė praeitą, bet tai ją privertė trumpam sustoti, ir taip pat padaryti progą Dantei. Ji nusijuokė, ir bandydma "nustumti" tą jausmą, sumurmėjo dar vieną, bet tam laikui tubūt paskutinius kerus-Pralinksminimo kerus. Jai nepatiko įtampa, tad bandydama paįvairint kovą, ji taip nerimtai padarė. Žvelgdamą į jį su akyse atsiradusią ugnelė, kuri dabar negalvojo kiek skausmo ir kančių jei reiks patirt, mergina laukė, laukė vėl į ją smogiančių kerų, žinojo jis nesnaudžia. Dabar tik supratusi, kad vis dar lyja, ji pradėjo mėgautis tuo šaltu, ją visad gaivinusiu lietum. Keli mirksniai praslido pro akis, į kūriuos ji nekreipė dėmesio, nors ir tai pajuto, bet tai jai buvo nesvarbu, ji kaupė jėgas-jėgas iš gamtos...


« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Jane Abbott »
 
“I'll take crazy over stupid any day.”