0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

kablelis

Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #375 Prieš 5 metus »
Iššvaisčiusi visas varles Stevie pajuto, kad nebeturi ką veikti. Nors aplinkui buvo daug grifiukų, mergaitė jautėsi taip, tarsi nepriklausytų šitam dideliam būriui. Ji norėjo apžergti šluotą ir apskristi kokį ratą, tačiau staiga mergaitė pamatė kitą grifiukę. Tą pačią, su kuria kartą atliko praktiką, kuri galėjo baigtis labai liūdnai. Stevie žinojo, kad ji buvo kalta dėl tos vos neįvykusios nelaimės, dėl to jautėsi itin nejaukiai. Be to, ir šiaip toji grifė buvo kažkokia... Keista.
Stevie karštligiškai galvojo, ką gi jai daryti, kad nepriartėtų prie tos grifės. Ir kas gi ją čia pakvietė? nusistebėjo Stevie, kuri, žinoma, nežinojo, kas paliko raštelį Grifų Gūžtos bendrajame kambaryje. Mergaitė žvalgėsi, ar neatsiras kas nors, prie ko ji galėtų prieiti ir neatrodyti tokia liūdna ir vieniša. Staiga ji pamatė kažkokį jai iki tol nematytą grifą, kuris atrodė šiek tiek vyresnis. Stevie patraukė link jo, tačiau pakeliui ją užkalbino mergaitė. Stevie net nustebo, nes ji irgi neatrodė matyta.
- Aaa... Labas. Kodėl neskraidysi? Juk tai smagu. Ir nesunku. Nebūtina žaisti kvidičą. Galima ir tiesiog paskraidyti.
Stevie šiek tiek sutriko. Ko gero, mergaitė nemokėjo ar bijojo skraidyti. Stevie įsivaizdavo, kaip yra sunku tą pripažinti. Dėl to ji apsimetė, kad iš tiesų neturi šluotos, kurią buvo tiesiog pasidėjusi toliau žolėje, ir paėmė šluotą iš mergaitės.
- Tarp kitko, manau, kad mes nesame pažįstamos. Aš Stevie. O tu?
Mergaitė nutilo ir tikėjosi, kad išsivystys bent kažkoks pokalbis.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #376 Prieš 5 metus »
Laikrodžiams skaičiuojant paskutinės pietų laiko minutes, o mokiniams kalendoriuose paskutines mokslų dienas, Kajus gan greitai išsinešdino iš Švilpynės  kambarių, kurie pastarieji skendėjo tyloje. Prefektas stipriai suspaudęs kvidičo reikmenų ryšulį akimis permetė tuščius koridorius ir pasidžiaugė idėja greičiau pavalgyti pietus.
Savaitgaliais paprastai koridoriai būdavo tuštut tuštutėliai, tačiau pasibeldus pavasariui į duris, visi išdundėjo į lauką, džiaugtis šiluma ir saulės šviesa.
Kajus kiek įmanoma tyliau nubėgo Hogvartso koridoriais, tačiau šiam ištrūkus į lauką - pradėjo bėgti pasiutelišku greičiu.
Berniūkštis įsišiepė, nusijuokė, pasijausdamas laisvas kaip paukštis. Ir tik netekęs kvapo, ir pilies kontūrams pradėjus nykti už nugaros, sulėtino greitį. Tačiau net ir tada, Kajus jautėsi laimingas, viena vertus, šiandien tai toji diena, kai Wrena įrodys savo tiesą, kad yra prasta skraidančioji ant šluotos, kita vertus... tai ta diena kai turi šansą... Kajaus mintis sutrukdė girgžantis suolas, ant kurio atsisėdo Švilpynės persirengimo kambaryje. Taip, jis net nepastebėjo kaip į čia įėjo.
Nagi, Wrena, baik taip mąstyti - juk galima iš tavęs padaryti gerą kvidičininkę,- pamintijo šis persirengdamas,- Galbūt tavo dėka, mes kitame kvidičo čepionate išplėšime pergalę.
Demja, pats Kajus žinojo, kad kitas čempionatas jam bus paskutinis - tuo laiku jau bus septyniolikmetis ir turės galvoti ką nors veikti po mokslų Hogvartse.
Švilpis liūdnai vyptelėjo. O taip, jis apie ateitį nieko negalvojo ir šį kartą nuvijo nepatogias mintis giliai, giliai į pasąmonę. Ir, greitai pašoko ant kojų, išlėkdamas iš kambario į aikštę su šluota rankoje.
Atmintyje iškilo varžybos su kitais koledžais: pragariškos rungtynės  su Varno Nagu ir Grifų Gūžta, ir perlenyg lengvos su Klastūnynu. O kaip bus kitą kartą?- akimirką pagalvojo šis, užlipdamas ant šluotos ir stipriai atsispirdamas nuo pavasariškai žalstelėjusios žemės. Dviems rankomis įsikibęs į medinį kotą, švilpis palengva apsuko ratą, jausdamas kaip vėjelis glosto jo skruostus.
Buvo gan keista skristi, negirdint žiūrovų šauksmų, švilpuko švilpimo, komentatoriaus balso, muštukų, kritlio švilpimų ar ir žaidėjų keiksmų. Kajui buvo pernelyg tylu.
Tačiau, kaip ir per praėjusios kartus kvidičo aikštėje, Kajaus akys akylai stebėjo apylinkę - laukė ateinančios Wrenos figūros.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #377 Prieš 5 metus »
 Kajus prisiminė. Po egzaminų jis iškart priminė, jog metas eiti į stadioną paskraidyti. Wrenos atveju - susilaužyti visus įmanomus kaulus. Kajus žadėjo, kad neleis jai pakliūti į ligoninę, tačiau toks pažadas buvo labai lengvai sulaužomas.
 Pietūs buvo kaip visuomet buvo gardūs, tačiau vien pagalvojus, kad reiks skraidyti, nesugebėjo suvalgyti net visuomet lengvai įveikiamos porcijos. Be galo keistai jausdamasi švilpiukė persirengė mokyklinę uniformą ir bandydama įsivaizduoti, jog tiesiog eina į lauką, užlipo laiptais ir netrukus jau buvo po atviru dangumo. Ėjo taip, kaip vėžlys, bandydama kuo labiau prailginti kelią iki kvidičo aikštės. Kas, kad pirmame kurse mokėsi skraidyti? Praėjus trims metams beveik nieko neprisiminė. Buvo gėda šitaip nemokėti, ypač, kai bus ne su kuo kitu, kaip Švilpynės kvidičo komandos kapitonu.
 Artėjant prie aikštės, pradėjo eiti kiek greičiau, jog nuo pat pradžių nemėgintų Winterso kantrybės, o jos jam tikrai prireiks. Bandė prisiminti visus pradmenis, lyg tai kompensuotų tuos tris metus, kuomet šluotos rankose neturėjo.
 -Labas, Kajau!- šūktelėjo įžengus į aikštę ir įsitikinus, jog ten tikrai jis. Iškart pasijautė keistai - nežinojo nei kur šluotą pasiimti, nei ką daryti. Merlinai, kodėl aš tokia nemokša? Šitaip apsikvailinsiu... Šviečianti saulė lyg kvatojos iš baigiančios ketvirtą kursą mokinukės. Buvo mintis bėgti, tačiau nuo Kajaus, o ypač Kajaus ant šluotos, toli nenubėgsi.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #378 Prieš 5 metus »
Kajus, pamatęs atskubinčią Wreną, šyptelėjo. Pasukęs šluotą bendrakoledžės pusėn, smigo žemyn, tada staigiai šovė dešinėn ir netrukus, sustabdęs šluotą, šypsodamasis pasisveikino su įsesere:
-Sveika! Švilpynės persirengiamajame kambaryje palikau tau aprangą, apsaugas ir šluotą. Ilgai neužtruk apsirengdama!- greitai pridūrė, jausdamasis taip, tarsi į kvidičo treniruotę būtų pasikvietęs naujoką su tikslu išbandyti ar jis vertas būti komandos sudėtyje.
Atrodo, kad taip ir buvo iš tiesų.
Kajus nulipo nuo šluotos ir vyptelėjo, pajusdamas tvirtą žemę po kojomis. Gal jam tikrai reiktų pasvarstyti apie kvidičininko karjerą po mokslų?
Būsimas penktakursis grįžtelėjo per petį į aikštę, pabandymas įsivaizduoti kaukiančią minią per pasaulio kvidičo čempionatą, ir save, žaidžiantį puolėjo pozicijoje.
Nagi, o gal atmušėjo? Kajus žinojo, kad nesirinktų gaudytojo ar gynėjojo - pernelyg mažai turėjo kantrybės šioms pozicijoms, o ir gynėjo pozicija jam atrodė pernelyg neįdomi ir nuobodi, o Kajus taip norėjo būti žaidimo epicentre, kur virš galvų švilpia muštukai, kritlis žiba prieš pat panosę, kai po visą kūną varinėja adrealino bangos, kai švilpukai žymi įmestą kritlį į lankus....
Užteks svajoti,- save sudrausmino Kajus Arno, nusigręždamas nuo aikštės,- Reikia sugalvoti, kokią užduotį reikia duoti Wrenai.
Kajus vyptelėjo.
Ir netrukus sugalvojo.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #379 Prieš 5 metus »
 Wrena nespėjo nė žodžio pasakyti, kaip Kajus pateikė informaciją. Pala, kur tas persirengimo kambarys? Švilpė apsidairė ir pamačius labiausiai tikėtiną vietą, ten nuėjo ir neprašovė. Rengdamasi aprangą susigėdo - beveik nemoka skraidyti, o čia aprangos ir šluotos... Kajus prašė neužtrukti. Nespėdama pagalvoti iš kur Švilpynės prefektas ištraukė aprangą, greitai persirengė ir pasiėmus šluotą, išėjo į lauką drebančiomis kojomis ir rankomis, kad net bijojo šluotą iš rankų išmesti, tad įsikibo tvirčiau.
 Jis turbūt iš manęs kažko tikisi. Turbūt, kad kažko gero. Ak, kaip jam teks nusivilti... Skraidau juk turbūt prasčiau už pirmakursį. Raganaitė neįsivaizdavo ką reiks dabar padaryti, tad puskutines ramybės sekundes dar pastovėjo ant žemės ir tuomet, mintyse suskaičiavusi iki penkių, atsisėdo ant šluotos ir šiek tiek atsispyrė nuo žemės. Sunku buvo prisiminti laikus, kai sugebėdavo kiek greičiau už vėžlį apskristi kvidičo aikštę. Dar ir egzaminą išlaikė, tačiau po to sykio šluotos rankose neturėjo.
 Nežiūrėk žemyn, nežiūrėk žemyn. Stipriai įsikirtus į šluotos kotą, pakilo aukščiau. Na, jei tą aukščiau būtų galima pavadinti gal septyniais metrais virš žemės. Lyginant su kvidiču, čia lašas jūroje. O jis dar iš manęs kažko tikisi.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #380 Prieš 5 metus »
Ilgai neužtrukai. Puikumėlis.
Wrenai gan kiek atsargiai pakilus nuo žemės, būsimasis penktakursis nulėkė prie tribūnų, mat tenais kažkas paliko dėžę su kvidičo kamuoliais. Prefektas nenorėjo žinoti, kad dėžė buvo palikta tada, kai kažkas nors skraidydamas ar treniruodamasis su savo komanda susižeidė.
Girgžtelėjo vyriai ir Kajus skubiai atvožė dangtį. Pavasario šviesoje sublizgėjo muštukai, kritlis (aukso šmaukštas buvo uždarytas dėžutėje). Garbanius kurį laiką pastoviniavo, svarstydamas kurį kamuolį pasiimti. Nusprendęs, kad su ausko šmaukštu neturi jokios patirties, muštukai bus per žiaurūs Alder, Kajus pasiėmė kritlį.
Ir netrujus Kajus ant šluotos su kritliu rankoje jau kilo link pat įseserės. Kitaip nei bendrakoledžė, jis jautėsi kaip žuvis vandenyje.
-Dabar klausykis, Wrena,- bemaž šalia jos prisiskridęs Kajus prabilo,- Turėsiu kritlį ir tu privalėsi iš manęs jį atimti, ar supratai?
Turbūt Helga, jei ši matytų kas dabar dedasi kvidičo aikštėje, užsidengtų veidą rankomis ir sunkiai atsidustų. Mat ši, kitaip nei Kajus, matė kaip jaučiasi Wrena ant šluotos, kas aiškiai rodė, kad Wrena bijo šluotų, o ypač aukščio.
Tačiau Kajus to nepastebėjo, o gal pastebėjo, tik tai priskyrė Wrenos drovumui ir kuklumui, jai bandant apsimesti nemokančiaja skraidyti.
-Pradedam? - ir paklausęs, staigiai apsisuko ir nudūmė su šluota tarp kelienių į kitą aikštės galą, link lankų, kurie prieš lyg metus, priklausė Varno Nagui.
Netrukus Kajus sulėtino šluotos greitį, grįžtelėjo per petį, pasitikrindamas kur yra Wrena, o tada atliko viražą.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #381 Prieš 5 metus »
 Nenorėdama žinoti kuo čia viskas baigsis, švilpė bandė kiek greičiau kilti aukštyn. Sekundėlei pažiūrėjus į žemę pasidarė bloga, bet lyg to būtų maža, pamatė, jog Kajus atidaro dėžę su kamuoliais. Per rungtynes ne kartą yra mačiusi tokias dėžes, tačiau šį kartą Wrena nejuokais išsigando. Jei Kajus jautėsi kaip žuvis vandenyje, tuomet Alder situacija buvo ne geresnė nei žvirblio ežere - tik laiko klausimas, kada pasieks dugną. Atrodė, lyg jis nepastebėtų kokia įsitempusi buvo raganaitė - kalbėjo greitai ir net nespėjus atsakyti ,,Aš bijau, gal šito nereikia", Wintersas jau buvo nutolęs. Helga, neleisk man užsimušti, nes nieks kitas nežino koks mylimiausias Akro maistas.
 Drebančiomis rankomis pasukusi šluotą į prefekto pusę, pasistengė šią kiek pagreitinti, tačiau ką daryti su tuo baisiuoju kritliu, net neįsivaizdavo. Nusivošiu. Tikrai nusivošiu. Mergaitė bandė priskristi arčiau jo, tačiau nieko doro iš to neišėjo. Dėl drebančių rankų vos nenuklydo į kitą pusę, pamačius žemę pasidarė baisu, o Wintersas buvo gerokai aukščiau. ,,Kajau, nesityčiok" norėjo sušukti, tačiau klausimas ar jis būtų išgirdęs, tad teko tik šluotą pakreipti aukščiau.
 -Bent jau ne muštukas,- sumurmėjo vos nesusidūrusi su kažkokiu ne vietoj ir ne laiku atsiradusiu paukšteliu, dėl kurio vos nenuskrido nuo šluotos. Nors ant šluotos buvo gal tik kokias dvi minutes, tačiau jau norėjo nusileisti ant žemės.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #382 Prieš 5 metus »
O tada, Kajus atlikęs viražą, smigo žemyn, bet neilgam, mat po to prefektas vėl pakilo keliems metrams aukštyn.
Kajui rodėsi, kad jis sutvertas skrajoti, sutvertas kvidičui ir šluotai. Prefektas nusijuokė. Jis buvo toks laimingas!
Tačiau, džiaugsmas greitai pradingo, Kajui pastebėjus,  kaip lėtai Wrena artinasi prie jo, ar kaip ji pavojingai krypteli nuo šluotos.
Kajui jau pasidarė nebejuokinga. Sunerimęs jis, greitai apsukęs šluotą, buvęs atmušėjas ir puolėjas nuzvimbė prie draugės.
-Ei! Tau viskas gerai? - paklausė  atskriejus šalia pat įseserės. Laisvąja ranka suėmė mergaitės petį kaip atramą, kad ši nenuvirstų,- Viskas gerai?- pakartojo dar sykį, nežinodamas ko griebtis.
Ar jis turėjo tą akimirką pasijausti kaltu? Mat tik dabar pastebėjo, kad Wrena sakė tiesą apie jos sugebėjimus, o šis, neraliuotas šunsnukis nė nenorėjo girdėti ar ir tikėti tuo.
Kajus nykščiu perbraukė kritlio medžiagą, mintydamas kaip jam atitaisius situaciją.
- Tau reikėjo rėkti ant manęs, kad tikrai nemoki skraidyti,- sumurmėjo po pauzės,-  O dabar sakyk, nori išmokti skraidyti? Ar jau gal nori nusleisti žemyn?- nors ir Kajui buvo keista matyti Wrenos baimę aukščiui (kiek pastebėjo, įseserė stengėsi nežiūrėti į žemę), tačiau pabandė išlikti tolerantiškas Aldee baimei.
Nagi, juk visi turim ko bijoti.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #383 Prieš 5 metus »
 Būtų buvę smagu stebėti kaip Kajus vartosi ore, tačiau šį sykį Alder buvo ne tribūnose, o ant šluotos, tad kilo noras tik pradingti iš čia kuo greičiau. Pagaliau! Švilpiukė kiek lengviau atsipūtė, pamačiusi, jog Kajus galų gale grįžta prie jos. Puikiai įrodžiau, kad nemoku skraidyti, tiesa? Šiam atsiradus šalia, pradingo gal pusė baimės nukristi.
 - Taip,- atsakė Wrena, nė sekundėlės tuo neabejodama. Juk neteko apsikabinti su žeme, kaip tikėjosi, nepasilabino su giltine, tad nieko labai blogo ir nenutiko.
 - Nebūtum patikėjęs,- liūdnai šyptelėjusi atsakė ir susimąstė. Taip, dabar už viską labiau pasaulyje norėjo nulipti nuo tos šluotos. Tačiau nežinojai kada tos pačios šluotos gali prireikti gyvenime. Gal kada teks bėgti nuo pikto , kraujo ištroškusio kiškio, o šalia bus tik šluota? Dažnai suaugusieji minėdavo, kad reikia nepraleisti progų, kurias ji dažniausiai tiesiog praleisdavo. Klausimas ar dar kada pasitaikys galimybė išmokti bent šiek tiek skraidyti.- Gal pamokyk,- atsargiai tarė. Ar taip, ar taip, Kajus jau žinojo, kad ji beviltiška skraidyme, tad dar labiau susimauti turbūt nebuvo įmanoma.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #384 Prieš 5 metus »
Kajus vyptelėjo iš šitokios Wrenos drąsos.
-Gerai tada, pamokysiu,- taip taręs, palengva nukreipė šluotą link žemės,- Žinoma, nebūčiau patikėjęs,- nenoromis sutikęs, Kajus žvilgtelėjo į įseserę. Prefektas mintyse dar kartą sukeikė save už tokį neapsižiūrėjimą, neįsiklausymą, neampatiškumą. Jei globėjas tai, kas dabar nutiko pamatytų...
Viena Kajaus dalis norėjo priešintis sakydama, kad juk nieko blogo nepadarė, tiesiog įsitikino ir viskas, bet kita prieštaravo ir sakė, kad blogai elgėsi - juk pats galėjo pradėti nuo lengvesnės užduoties!
Nusileidęs ant žemės Kajus nulipo nuo šluotos. Laukdamas kaip Wrena palengva atskris čionais, Švilpynės koledžo narys, nužingsniavo prie paliktosios dėžės ir tenais paliko kritlį.
Grįžinėdamas Kajus jau rimtai mąstė nuo ko pradėti mokinti savo įseserę. Atmetęs daugybę minčių, galiausiai priėjo prie vienos išvados - pirmiausia pasiklausinėti.
-Ei, Wrena,- Kajui priėjo prie šviesiaplaukės,- Kokiame aukštyje bijai aukščio? Prieš kiek laiko buvai ant šluotos? Ką prisimeni iš skraidymo pamokų?

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #385 Prieš 5 metus »
 Švilpė, stebėdama Kajų, taip pat pakreipė šluotą link žemės. Nė nežinojo kas lengviau - kilti, matyti dangų ir tolti nuo žemės, ar leistis, matyti žemę ir prie jos artėti. Nors gal... Lėtai leistis turbūt paprasčiau, nes bent šias kartas reiškė, jog nesitėkš į žemę.
 Lėčiau nei Wintersas, nusileido ir nulipo nuo šluotos. Pagaliau. Jau norėjo bėgti į Hogvartsą, tačiau buvo pati paprašiusi pamokyti skraidyti, tad pabėgti būtų nei šis, nei tas.
 - Na,- dėl baimės prigauta mergaitė šiek tiek tylėdama pagalvojo.- Sunku pasakyti. Turbūt labiausiai bijau, jog nesuvaldysiu šluotos ir krisiu, o pakilus aukščiau didesnė tikimybė susižeisti... Ant šluotos buvau prieš tris metus. Tik pirmam kurse,- Alder nurijo seiles ir suprato kaip apgailėtinai tai nuskambėjo Kajui, dažnai skraidžiusiam ant šluotos tuos trejus metus, kai Wrena tuo metu sėdėdavo bibliotekoje ir ieškodavo knygų apie goblinų mūšius ar septyniolikos eliksyrų, į kurių sudėtį įeina vienaragio plaukas.- O iš skraidymo pamokų... Nedaug pamenu,- bandydama prisiminti informaciją, tiesiog susinervino, nes į galvą lindo mintys, koks sunkus tuomet atrodė magijos istorijos kursas.- Atleisk.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #386 Prieš 5 metus »
Kajaus veide pasirodė nuostaba.
-Tik prieš trejus metus? - negalėdamas patikėti pakartojo prefektas,- Oh,- ir nuleido akis.
Ką gi, jis dabar galutinai suprato, kaip pasunkėjo dabartinė situacija.  Tačiau suprato, kad trauktis jau nėra kur, ir vaikinukas atsiduso.
-Na, šiame sporte visados yra susižeidimų, tai su tuo tau iki grabo lentos reikės susitaikyti. Kaip ir su šluotos nesuvaldymu. Juk pasitaiko gyvenime tų atvejų, kai patys profesonalai nesuvaldo savo šluotų,- tai pasakęs, Kajus suprato, kad šitaip Wrenai neįkvėps drąsos.
Tiesą sakant, jis nė nenumanė ar po šios "treniruotės" Wrena norės kitą kartą užlipti ant šluotos. Tačiau pabandė. Paaiškinti kaip skristi su šluota ir susidurti su savo baimėmis.
Laikas bėgo.
Pradėjęs nuo pirmakursėlių lygio - nuo pat pradmenų, Kajus po truputėlį, vis nervindamas savo kantrybę, aiškino Alder apie kvidičą ir skraidymą. Po dviejų ar trijų valandų darbo prie pat žemės, Kajus jai liepė skristi keliais metrais aukštyn, ir ten pradėjo mokinti  staigesnių manevrų. Jei prie pažemės mokino apsisukti, pakilti, atlikti viražą, nusileisti, tai dabar pareikalavo, kad ši atliktų smigimą - greitą nusileidimą iki tam tikro taško. Dvivardis nutuokė, kad tokiame manevre gali nučiuožti nuo šluotos per priekį ir visu gražumu tėkštis į žemę ir skaudžiai susižaloti.
-Wrena, dabar smigimas! Turėsi žaibiškai leistis ir likus penkiems metrams iki žemės šluotą paversti vertikaliai! - sušuko šis, po to, kai paaiškino ir pareikalavo atlikti greitą viražą,- Būsiu šalia ir pasistengsiu, kad nedribtum žemyn!

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #387 Prieš 5 metus »
 Trys metai be skaidymo pralėkė greičiau nei tos kelios valandos, bandant suprasti apie ką eina kalba.  Pasijutusi lyg tikroje pamokoje, Alder stengėsi viską kuo geriau įsiminti, nes žinojo, kad Kajaus kantrybė dažnai pasireiškia tik tuose dalykuose, kurie jam patinka, o nors šita pamoka buvo apie kvidičą, šviesiaplaukė nutuokė, jog ją mokinti tikrai negalėjo būti įdomu ar smagu. Netgi pati nebūtų pasiryžusi savęs mokyti Kajaus vietoje.
 Istorija, teorija ir aiškinimai, dažniausiai, išgirdus klausimą, ar viską suprato - galvos linktelėjimas, kiek rečiau - papurtymas ir dar sykį išgirstas paaiškinimas. Iš pradžių - bandymai pakilti vos metrą virš žemės, tuomet - iškart nusileisti. Keletą sykių pavykus tai atlikti, sekė bandymas skristi tiesiai, kiti, Kajaus manymu, nuobodūs pratimėliai (tiesa, jis to nesakė, bet tai buvo ryškiau nei akivaizdu).
 Po gan ilgo laiko, liepė pakilti kiek aukščiau. Tuomet teko atlikti sudėtingesnes užduotis nei prie žemės. Vis dėl to, ne ta užduotis su kritliu... Aišku, pakilti buvo daug lengviau nei apsisukti (porą sykių nepavyko, kadangi bijojo šluotą pakreipti per staigiai), o nusileisti - baisiau nei pakilti (juk prieš pat akis buvo žemė!), tačiau švilpiukė nebedrebėjo, nenulipo nuo šluotos, o kas geriausia - nesitėškė į žemę. Beveik galima savimi didžiuotis, tiesa?
 Žinodama, kad Kajui atrodo apgailėtinai, bandė įsijausti į pamoką labiau, nei jeigu būtų įprastoje pirmakursių pamokoje. Karts nuo karto pakylantis nestiprus vėjelis neatrodė toks baisus kaip prieš kelias valandas (švilpė bandė patikėti, kad dėl kiek prisimintų skraidymo pradmenų, tačiau pasidavė ir pripažino, kad tai - dėl Kajaus, kuris greičiausiai būtų pataręs ką tokiu atveju reikia daryti ar būtų padėjęs). Kai jau atrodė, kad beveik suprato ką aiškino prefektas, teko pakilti dar aukščiau ir išgirdo naują užduotį, vos nenučiuožė nuo šluotos tik ją išgirdus. Smigimas! Jai! Taigi verčiau užsimuš negu kažką padarys!
 Galvoje nuskambėjo Kajaus žodžiai, kad net profesionalai kartais nesuvaldo šluotos, tad kiek ramesne širdimi, jog tikrai nebus pirma ar paskutinė nusivertus ir išsitėškus per smigimą, mergaitė patogiau atsisėdo ant šluotos, tvirčiau įsikibo į šluotkotį, pažvelgė į žemę, tačiau išsigąsti nespėjo - jau buvo spėjusi nukreipti šluotą į žemę. Žemė vis artėjo, žolė kiekvieną milisekundę atrodė ryškesnė ir žalesnė, tačiau kaip nuspręsti, kada liks tie penki metrai - misija neskraidžiusios mergaitės akiai - neįmanoma. Kol dar nespėjo suskaičiuoti visų boružėlių ir skruzdėlyčių bei artimiau susipažinti jas visai nesvetingai užmušant, greitai pakreipė šluotą, slystelėjo, tačiau ant jos išsilaikė ir ant žemės neatsidūrė. Nusistebėjusi tokia savo sėkme, iškvėpė orą, kadangi leidžiantis beveik pamiršo kvėpuoti. Švilpiukė atsisuko į Kajų, norėdama sužinoti, ar jai pavyko ne tik išlikti gyvai, bet ir bent šiek tiek teisingai atlikti smigimą.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #388 Prieš 5 metus »
Wrena smigimą atliko...kaip čia pasakius...gan gerai.
Kajus buvo patenkintas bendrakoledže. Atskriejęs su šluota šalia pat Alder, pagyrė:
-Šaunuolė, kaip pradedenčiajai smigimą atlikai puikiai, - aišku, Kajus nemėgo meilikauti ir iš pelės daryti dramblį, tad toliau išsakė, kaip viskas buvo iš tikrųjų,- Neturiu prie ko prikibti, tačiau kitą kartą laikyk stipriau šluotą, mačiau, kad truputėlį slystelėjai,- patarė šis.
Gal man reiktų pamąstyti apie skraidymo mokytojaus profesiją? Ne tik apie profesonaliaus kvidičo žaidėjo?
-Skrendam žemyn, šiandienai pakaks šios treniruotės,- it koks tikras treneris ar profesorius sukomandavo ir palengva nusileido ant žemės.
Kojoms palietus kietą žemę ir pažingsniavus link Švilpynės persirengimo patalpos, Kajus liūdnai suprato, kad ant žemės greičio neišvystys kaip ant šluotos.
Eh,- atsiduso šis,-Atrodo, taip ir žiobarams būna, kai šie nulipa nuo savo dviračių,- pagalvojo, atsisukdamas į Wreną. Sustojo, palaukdamas kol ši prisiartins.
-Kaip manai, nebijosi skraidyti ant šluotos? Beje, nori toliau mokytis ir tobulėti? - apipylė šią šviesiaplaukę švilpę klausimais,- O gal norėtai kada nors paskraidyti šiaip sau ant šluotų savaitgalį kokį? Virš Ūdrų Žabangų o gal kitur nors? - Ei, ei, ei, čia jau skamba kaip pasimatymas!,- vidinis balselis įsikišo,-Nagi, nebijai, kad ji gali nuvirsti nuo šluotos? Ale, ne per greit skubi?
Kajus pradėjo žingsniuoti.
-Tai ką manai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Kajus Arno Wintersas »

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Pagrindinė aikštė
« Atsakymas #389 Prieš 4 metus »
Išklausiusi Kajaus komentaro, linktelėjo. Žinojo, kad visko neatliks nuostabiai, tad net tai, jog nenusivožė nuo šluotos, buvo tiesiog nuostabu.
Pagaliau išgirdo tą nuostabiąją frazę - šiandienai pakaks. Wrena tikėjosi, jog pakakas ir ateinančiam mėnesiui, metams ar net dešimčiai, tačiau gerai žinojo, kad ne. Mintis, jog niekad daugiau neteks skraidyti buvo tokia pat fantastinė, kaip ir tapti Amerikos prezidente. Ar Magijos Ministre. Net išmokti skraidyti palyginus atrodė realiau, tad ramiai nusileido ir nulipo nuo šluotos. Jautėsi labai keistai. Mažiukais žingsniukais tipendama paskui Kajų, tik jam sustojus pasivijo ir toliau klausėsi ką Wintersas kalbėjo. Manė, jog nieko nesakys, pamatęs kaip prastai iš tiesų skraido, tačiau mergaitę nustebino klausimas, ar norėtų toliau mokytis. Nesuprato - iš mandagumo Kajus pasisiūlė, ar tikrai norėtų ją pamokyti. Bet paskraidyti šiaip sau jau atrodė nebe iš mandagumo. Wrena, ko taip pergyveni dėl visko? Juk čia tik šluotos, visiem kas nors nesiseka.
- Nesu tikra, tačiau dabar jaučiuosi geriau,- nusišypsojo.- Gal geriau tiesiog paskraidyti?- pagalvojus, jog gal skraidant paprastai nereikės atlikti tų smigimų, kurie atrodo tik ir laukia, kada švilpei nepavyks ir ji pabučiuos žemę, pasiūlė ir toliau žingsniavo paskui prefektą.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"