0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #45 Prieš 6 metus »
Jie kartu žingsniavo siaura Aukštutinio Fleglio gatvele. Karts nuo karto jis užmesdavo akį į grakščiąją, žavingąją panelę Amiką. Nors jos plaukai buvo išties netradicinės spalvos, bet Tanseriui tai kaip tik patiko. Toji spalva išryškino jos veido bruožus, akių spalvą, jos grožį. Akimirkai jis raustelėjo, bet giliai įkvėpė deguonies ir išsigando būti užkluptas stebint panelę. Akis nusuko ir toliau žingsniavo gatvele ir šnekučiavosi.

Net nepastebėjo, kaip greitai priėjo prie viešbučio paradinių durų. Jas atidarė ir mostelėjo ranka, rodydamas merginai užeiti.
-Tik po panelės.
Amikai įėjus, jis padarė tą patį. Iškart pajuto į veidą trenkiant viešbučio šilumą ir, nieko nelaukęs, nusivilko paltą bei persimetė jį per ranką. Priėjęs prie merginos, tarė:
-Kilsime liftu, - mirktelėjo jai akį.
Po kelių minučių jie jau stovėjo prie septyniasdešimt septintojo numerio durų. Pasikuitęs kišenėje, rado labai keistos formos raktą ir įkišo jį į spyną. Šiurkščiai jį pasuko, nes spyna buvo tokia sena, kad net vagys nesugebėtų įsilaužti. Tikriausiai šiandien buvo Oberono laiminga diena, nes durys iškart buvo atrakintos ir jis įsileido viešnią į savo apartamentus. Gerai, kad prieš išeidamas, susitvarkiau numerį. Paltą pasikabino ant kabyklos ir ištiesė ranką į Amiką.
-Duokite paltą, pakabinsiu.
Laukdamas, kol mergina nusirengs, apžvelgė savo numerį. Jis buvo gan šviesus, beveik visos sienos buvo nudažytos dramblio kaulo spalvos dažais, tik vienintelė, buvo pasidabinusi tamsiomis plytomis.
-Jei norėsite, vonia štai ten, - ranka mostelėjo į vienišas duris, esančias prie pat jo miegamojo.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #46 Prieš 6 metus »
Ledinis vėjas plaikstė purpurinius merginos plaukus, tačiau ši nekreipdama dėmesio, linksmai šnekučiuodamasi su ponaičiu Oberonu judėjo jo namų link. Žinoma, būtų buvę žymiai paprasčiau spragtelėti pirštais ir akimirksniu atsirasti vietoje, bet naktinis dangus ir pokalbis su maloniu vaikinu, Amikai nė kiek nepasirodė prastesni nei įprastinė galantiškos šviesiaplaukės teleportacija.
Žengdamos pro vieną iš viešbučio numerių durų slenkstį, tamsiaakės lūpų kampučiai pakilo.
- O jūs, ponaiti Tanseri, neblogai įsikūrėte, - pagyrė erdvų kambarį vėlyvoji viešnia. Neskubėdama nusivilkusi paltą, Mikusia padavė jį profesoriui ir nebyliai linktelėjo padėkodama. Pirštais perbraukusi violetavas garbanas, nežmogiškos prigimties mergina lėtu juosvų, gilių akių žvilgsniu keliavo šviesiomis sienomis, nepraleisdama jokios įdomesnės detalės, kaip antai išraiškingo, geltono piešinio virš plačios lovos ar nediduko, perlamutrinio fotelio prie spintelės.
Atsisėdusi ant minkštos, visai prie aplinkos nederančiu, bordinės spalvos, raštuotu užtiesalu padengtos lovos, ilgomis blakstienomis apibrauktų akių savininkė sukryžiavo kojas ir nuskenavusi kompanioną, maloniai šyptelėjo šiam.
- Ir ką gi ketiname veikti? - pradėjo pokalbį Lordess, tačiau abejodama jo pratęsimo sėkmingumu, pakilo iš vietos ir dailiai judindama klubus priartėjo prie garbaniaus. Rankomis apkabinusi vyriškio kaklą, gražioji dama įsmeigė klastingą žvilgsnį į tamsiaplaukio akis it nebyliai sakydama, jog pastebėjo kaip šis probėkčiais žvilgčiojo į ją.

Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #47 Prieš 6 metus »
Oberonas paėmė panelės paltą ir ji gražiai pakabino šalia savojo ant drabužių kabyklos. Atbula ranka persibraukė garbanas, neleisdamas joms kristi ant jo veido. Tada išgirdo Amikos komplimentą apie jo apartamentus.
-Na ačiū, ačiū. Stengiausi, kad numeris primintų Tsibėją, bet reiktų pristatyti daugybę augalų, gridnų lentas pakeisti žeme. Bet, kaip matote išsprendžiau problemą žiobarų dalykėliais. Žolę atstoja štai šie žali, pūkuoti kilimėliai, ta augalų kompozicija - vešlias Tsibėjos pievas. Smagu girdėti, kad jums patiko.
Tada panelė atsisėdo ant lovos ir pasiteiravo profesoriaus, ką veiksią.
-Na, visų pirma reiktų išsiburti du puodelius kaka... - nespėjo užbaigti sakinio, kai gražiosios, tobulosios panelės rankos apsivijo jo kaklą.
Oberono viduje užsiplieskė laužas, kuris vis kaitino ir kaitino aistrą. Jis švelniai apglėbė panelę per liemenį ir jaudinančiai jai pašnabždėjo į ausį:
-Gal pirma išgerkime kakavos, o tada galėsime apsikabinti, a? - tyčia perbraukė per merginos klubą ir šlaunį bei, atitraukęs ranką, išbūrė du mažus puodelius, priminančius turkų arbatos puodelius. Jie buvo pagaminti iš spalvotų stikliukų, bet vis tiek matėsi, kad viduje yra kakava. - Taigi, gal kakavos?
Atsisėdo į minkštą fotelį, palikdamas Amikai visą sofą. Gurkštelėjo šiltos kakavos ir tarė:
-Neįsižeiskite, bet turiu klausimą. Jūs minėjote, kad ir jūsų močiutė, ir jūsų mama yra laumės, taip? Ar iš jų nepaveldėjote jokių galių?

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #48 Prieš 6 metus »
Sulaukusi švelnaus apkabinimo per liemenį, purpurinių plaukų savininkė žaismingai šyptelėjo vyriokui, tačiau šiam staiga atšlijus, mergina kiek nepatenkinta nežymiai rauktelėjo antakius.
- Nemanipuliuokite jausmais su kakava, - linksmai replikavo juodaakė ir lėtai grakščiu judesiu pakėlusi puodelį pripildytą karšto gėrimo, atsargiai pridėjo šį prie savo rausvų lūpų. Deginantis skystis maloniai nutekėjo trumpakasės gerkle ir gurkštelėjusi antrąjį sykį kakavos, Mikusia su išburtuoju, spalvingu puodeliu dailiai klubais nulingavo prie garbaniaus.
Prisėdusi ant minkštos sofkutės, buvusi varnanagė gražiai sukryžiavo koją ant kojos ir atsirėmė į patogų, paminkštintą atlošą.
- Tiesa, mano pirmtakės yra laumės, - patvirtino juodaplaukio, pasidabinusio gėlėmis žodžius. 
- Nejau mano išvaizda jums nėra pakankamai magiška, jog jos negalima būtų pavadinti galia? - žavingai šyptelėjusi klausimu į klausimą atsakė Miku Mi ir klaptelėjusi blakstemienomis pridūrė, - o beje kokių ypatingesnių gebėjimų turite pats, Oberonai?
Minutėlę akimis nuskenavusi vaikino reakciją, Amika lėtai atsistojo ir porą kartų švelniau perbraukusi per tamsaus, pieštukinio sijono sklasčius, Lordess apėjo aplink fotelį, kuriame įsipatogino žavingasis profesorius ir rakomis lengvai apglėbė šio pečius.
- Nemanote, kad esate per daug įsitempęs? Gal padėti atsipalaiduoti?  - palinkusi arčiau, negarsiai sumurkė Tanseriui violetavaplaukė.

   

Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #49 Prieš 6 metus »
-Jūsų išvaizda? Iš tokios jūsų reakcijos ir miela balselio galiu pamanyti, kad esate Vėla, tačiau noriu tikėti, kad šis grožis, - perbraukė pirštu per jos skruostą. -Yra tikras.
Pasakęs šyptelėjo lūpų kambučiais ir mirktelėjo akį. Tada Amika pasiteiravo pačio Oberono apie jo magiškas galias. Jis šiek tiek įsitempė ir galvoje pradėjo mąstyti. Parodyti jai ar ne? Ji tokia patraukli, miela, viliojanti, graži, tad galėčiau atskleisti paslaptį, bet... Jei rodysiu visoms žavioms merginoms tai, tada tai nebebus paslaptis. Ne, nesakysiu, nerodysiu. Jis pažvelgė į ją.
-Na... Kaip čia pasakius. Iš tiesų tai magiška, bet jokių galių man nesuteikia, - įkišo ranką į kelnių kišenę ir išsitraukė magišką burtų lazdelę. Nukreipė ją į savo garbanas ir tyliai pašnibždėjo burtažodį. -Gėrėkis, tik laikyk tai tik tarp mūsų.
Maži gėlių žiedeliai pradėjo nykti, tirpti akyse ir tada išaugo išlenkti, dideli, juodi kalnų elfo ragai. Oberonas giliai atsiduso, nes jau seniai nebuvo panaikinęs kerų. Jis pasukiojo galvą, kad Amika galėtų juos matyti iš kelių pusių.
-Na ir kaip tau jie?
Po kelių akimirkų panelė priėjo prie jo ir lengvai apglėbė jo pečius. Jis silpnai suvirpėjo ir pradėjo jaudintis.
-Padėti atsipalaiduoti? Skamba gundančiai.
Tada jis staigiai, bet švelniai stvėrė už merginos riešo ir švelniai pasiguldė ją ant savo kelių. Šyptelėjo jai ir perbraukė per jos plaukus.
-Ir kaip man padėsite, panele?

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #50 Prieš 6 metus »
trumpaplaukė sukikeno:
- jūsų akcentas tragiškas, - neslėpdama plačios, rausvų lūpų išpaustos šypsenos, pareplikavo amika.
- argi velų grožis - dirbtinas? - kilstelėjo antakius purpurinių plaukų savininkė, - mano tėvas buvo inkubas, stebiuosi, kad spėjau gimti greičiau nei jis iščiulpė motinos sielą, - kiek paatviravo mikusia, tačiau abejotina, jog šis atvirumas suteikė jaukumo oberonui. Nubraukusi banguotą sruogelę nuo dailaus veiduko ir užkišusi garbanėlę už kiek smailėjančios ausies, Bela įdėmiai klausėsi Tanserio. Šiam parodžius po burtažodžiu paslėptus ragus, Lordess kiek, žinoma to neparodydama, sunerimo. Bus sunkiau nei galvojau, - nebyliai pamintijo mergina ir įdėmiai nuskenavo jo burtų lazdelę, jos vietą ir magiškąjį ponaičio gebėjimą.
- Išties dailūs, tačiau kodėl slepiate tai, kas jums duota pačios gamtos, - šiek tiek meilikaudama klaustelėjo ministerijos darbuotoja ir net nepastebėjo kaip netrukus įsitaisė ant profesoriaus kelių. Grakščiai išsirangius iš nepatogios pozicijos, Amika atsistojo priešais dėstytoją ir šį kart apglėbė jį aplink kaklą.
- Galime išgerti dar porą puodelių kakavos arba, - prisiglaudė arčiau juodaplaukio, - arba galime pažaisti slėpynių, - sumurkė į ausį ir minutėlę nutilo, laukdama gėlių berniuko atsakymo.

Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #51 Prieš 6 metus »
Amika smalsiai nuskenavo jo juoduosius elfiškus ragus, tačiau Oberonas pastebėjo, kaip panelės akys nusileido ir prie jo lazdelės. Švelniai nusišypsojo. Ranka perbraukė per vieną ragą ir šiek tiek suvirpėjo. Jis nenorėjo panelei pasakyti, kad ragai yra labai jautri jo kūno dalis, jautresnė net už... Nesakysime už ką.
-Suprantate, bijau, kad mokiniai praneš savo tėvams, kad kažkoks raguotas padaras moko juos kerėjimo. Tėvai gali sunerimti savo vaikų saugumu ir... Ir išmesti mane iš darbo, o šito aš nenorėčiau. Na, bet jei jau tai įvyktų, tikriausia apsigyvenčiau Tsibėjoje ir užsiimčiau sodininkyste. Tai man visada buvo prie širdies, - akis pakėlė link savo garbanų. -Ir prie plaukų.
Nusijuokė, tačiau panelė vela nesnaudė ir, apsivijusi ponaičio kaklą, davė pasiūlymą.
-Ačiū už pasiūlymą, tačiau esu jau sotus kakava ir slėpynių neišeitų pažaisti, nes mano numeris nėra toks jau ir didelis, o patys nesame maži, kad tilptume bet kur, be magijos pagalbos. Gal norėtute išbandyti savo magiškas jėgas prieš mane, panele Amika? - lengvai šyptelėjo ir taip užsigeidė paliesti ją, tačiau nebuvo toks drąsus, šalia esant moteriai.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #52 Prieš 6 metus »
Amika įdėmiai stebėjo besikeičiančias Oberono minas.
- Neabejoju, jog vien supratimas, jog tai BURTŲ ir KERĖJIMO mokykla ir joje gali dėstyti tikrai nepaprasti žmonės, tėvus turėtų kiek ,,nuleisti ant žemės", - šyptelėjo trumpaplaukė ir patogiau įsitaisiusi ant vaikinuko kelių, dešinės rankos pirštais perbėgo per garbanose įstrigusias, ramunes primenančias, smulkutes gėlytes.
Išgirdus kiek nerišlų atsakymą, violetiniaplauklės akys kiek prisimerkė, o tamsūs antakiai susiėjo į vieną liniją. Stuobrys, - Nemandagiai pamintijo Bela ir tramdydama bekylantį susierzinimą, kad vyriokas atmetė tokį puikų pasiūlymą, prikando lūpą.
- Juk kambaryje yra daugiau vietų nei kokia mažutė spinta, - mergina žvilgtelėjo per petį į viduryje pūpsančią lovą.
- Galima pasislėpti ir po antklodėmis, - valiukiškai suklapsėjo ilgomis blakstienomis. Kitą vertus, - prisiminė naują Tanserio idėją, - kokias magiškas galias turite omenyje?
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #53 Prieš 6 metus »
Oberonas pajuto, kaip panelė pirštais perbraukė per jo magiškas gėlytes. Jis neramiai pasimuistė savo vietoje ir netyčia perbraukė ranka per merginos liemenį. Ranka sudrebėjo. Išgirdusi vaikino atsisakymą žaisti, Amika primerkė akis. Profesorius sustingo. Akis įsmigo į josios. Velnias. Kam atsisakiau. Reikia dabar kaip nors suktis.
-Žinoma, sutinku, kad yra daugiau vietų pasislėpti, tačiau... - jis nutilo, kai ji paminėjo lovą. Gerklėje atsirado gumulas, kurio jis neįstengė nuryti. Giliai įkvėpė. -Velniop.
Pagriebė mergina už liemens ir prisitraukė arčiau savęs. Juto jos saldų alsavimą, glostantį Obio garbanas. Jis pažvelgė į jos akis. Oberonas jos taip norėjo. Jis norėjo, kad ji priklausytų tik jam vienam, kad ji mylėtų tik jį vieną, kad ji negalėtų be jo gyventi, kad jie mylėtų vienas kitą.
-Velniop, pažaiskime slėpynes.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #54 Prieš 6 metus »
Tamsiaakė įdėmiai spoksojo į garbanių, klausydamasi kiek pavėluoto pasiteisinimo. Juodaplaukio rankos virpėjo ir jam atsargiai prilietus tatuiruotą Mikos liemenį, kurį dengė nestoros, aksominės suknės medžiaga, profesorius pats, atrodė, tuojau nualps.
- Nejau nesate nė karto lietęs moters? - žaižaruojančiomis akimis nuskenavusi vyriškį, paerzino. Ir netikėtai Tanseriui gana stipriai prisitraukus merginą arčiau, velos lūpos išrangė dailų šypsnį.
- Minus dešimt taškų iš kerėjimo profesoriaus už keiksmažodžius, - sukikeno Mikusia ir kiek pasistiebusi link garbaniaus kaklo, pūstelėjo šilto oro pliūpsnį.
- Norit slėptis kartu, profesoriau? - it mokinukė, nekaltai klaustelėjo ir pridūrė, - ar vienas ieškoti?
Atšlijusi nuo raganiaus, purpurinių plaukų savininkė nužingsniavo link lovos ir krestelėjo ant jos.

Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #55 Prieš 4 metus »
Pradžioje nebuvo nieko. Begalinė tamsa ir tuštuma.

Amikos akyse liejosi vaizdai: apsiniaukęs, rūškanotas dangus maišėsi kartu su nuožmia upės srove. Merginos plaukai ir rūbai, permirkę sūriu vandeniu, tempė ją žemyn, gilyn į dugną, tačiau ši dar mosikavo rankomis, kojomis nepasiduodama. Įkvėpimas. Vienas. Vos iškištas veidas ir absurdiškas yrimasis. Staiga mergina užkliuvo už akmens. Duobė. TRAKŠT! Sutraškėjo čiurnikaulis arba šiaip kažkas kojoje. Velnias. Vanduo ėmė plūsti į plaučius, tvinde tvindyti mažąsias ilgakasės alveolės. Įkvėpimas. Du. Pavyko iškelti galvą, bet neilgam, rodos, net priešintis nebebuvo verta. Jėgos seko, o tikslo jokio. Juk ji pati šoko. Viena, niekieno neskatinama, pati. Pati savo noru. Savo sumautu noru kaip mažametė paleistuvė ar girtas, nusibaigęs advokatas, kaklaraiščio pagailėjęs medžiui. Paskutinis įkvėpimas. Trys. Kūnas ėmė skęsti žemyn. Suknelės kraštai nerangiai pakilo tarsi raudonas, vaiko pamestas balionėlis, sudarydami oro kišenes, taip iškeldami ir tamsiaplaukės kūną.

Tuomet Dievas sukūrė šviesą ir dieną atskyrė nuo nakties, o naktį nuo dienos. Ir buvo gera.

Sulipusios blakstienos ir ledinė kaukė dengė jaunuolės veiduką. Užtvindytos akys neprasimerkė net raginamos gelbėtojo. Tik staiga kažkas tyro tarsi koks liepsnos gumulėlis palytėjo merginos beužmiegančią sielą ir ši pabudo. Gerklėje ėmė kauptis skysčiai, merginą suvimdė. Vandens fontanėlis ėmė trykšti iš šios burnos. Flirtas su mirtimi neretai baigiasi šlykščiai.


Amika ėmė muistytis. Kojomis ir rankomis nevingai tabaluodama į šalis, vela ėmė rėkti. Šauksmas skverbėsi kiaurai per viską: tiek ją, tiek buto sienas. Iš akių, sunkiai sulipusių, pramerkt neįmanomų sidabrinių josios akių tekėjo ašaros. Skausmas, baimė, kančia, nusivylimas, pyktis, meilė - viskas virė vienu metu ir nenumaldomas noras išnykti vis grįždavo su vos akimirksniu uždelsusia liūdesio banga. Gerai, kad ji bent jau buvo ne viena šį laiką, kad buvo kažkas, kas ištraukdavo pustuštį butelį iš jos melancholiją prasmirdusių rankų, apkabindavo ir tarsi mažą užmigdydavo su pasaka apie geresnį rytojų. Ir vis tik tai kažkiek padėjo, nes kartais, jei labai tiki ir nori, netgi vienatvė baigiasi anksčiau negu vynas, o, rodos, metai tepraėjo.

Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Oberonas Tanseris

  • Burtininkas
  • **
  • 7
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #56 Prieš 4 metus »
  Chaosas vis dar persekiojo Oberoną, tikėdamasi galiausiai užklupti jį tokiu metu, kai vargšelis nepajėgs kovoti su negandomis, kai nebeturės kur pasislėpti, kai košmaras pataps realybe. Mat ta prakeikta žmogžudystės byla Tsibėjoje vis dar nebuvo baigta. Raguočio tėtis nesugebėjo surasti svarių įrodymų, kad tai ne Oberono kaltė, kad ne jo sūnus paskerdė tą vargšelį. Net pradėjo abejoti savo sūnaus šventumu. Gal vis dėlto tai jo darbas. Po galais, praėjo penkeri metai, o tos negandos vis dar suka sparną aplink vargšą lyg maitėdos.
  Išpiltas prakaito nuo jau tradicija tapusio košmaro, Obis nerangiai pasimuistė ganėtinai mažoje sofutėje. Vietos gulėti išties buvo per mažai žmogui, kuriam iš galvos dygo kiekvienam už akies užkliūvantys ragai. Pastarasis privalėjo miegoti arba sulenkęs kojas, kas iš tiesų nebuvo viena iš maloniausių pozų, arba ištiesę jas virš tuštumos, dėl ko jos dažnai pradėdavo tirpti dėl kraujo stokos. Idealu. Esi nuolatos persekiojamas nuožmiųjų aurorų ir net negali patogiai išsitiesti sofutėje. Žinoma, nepaisydamas nepatogumą, Oberonas buvo be proto dėkingas Amikai, nes tai ji priglaudė likimo nuskriaustąjį į savo butą. Suteikė pastogę ne tik nuo lietaus, bet ir nuo akylių akių, davė galimybė vėl kvėpuoti švaresniu oru ir misti ne maisto likučiais, randamais šiukšlėse. Vėl vadinti save žmogumi. Už visa ta dėka Amikos malonės.
  Netikėtai mažą butą perskrodė klyksmas - Amikos klyksmas. Tikriausiai taip pat bus susapnavusi kokį nors košmarą, kaip ketino užbaigti savas dienas kaip Ofelija arba kaip likimas atėmė iš jos mylimą vaiką. Pastarieji tikrai ėdė jiems gyvenimą. Beje, tik Amika pabusdavo klykdama, Oberonui tik širdis pradėdavo sparčiau plakti ir kaktą papuošdavo šaltas prakaitas.
  Pusnuogis, vilkėdamas tik pižamines kelnes, Obis įlėkė į kambariokės, jei galima šioje situacijoje vartoti tokį žodį, miegamąjį. Pastaroji iš nepasakomo skausmo, nevilties muistėsi savo lovoje. Kiekvienas judesys buvo perpildytas agonijos, lyg Amikos kūnas tebūtų marionetė, už virvučių tampoma pačių košmarų. Ašaros, tekančios skruostais, jau buvo tapusios akcentu jos veide,lyg priminimas, kad gyvenimas nėra vien tik kelionė geltonų plytų keliu, kuriame sutiksi vien tik laimę, džiugesį, meilę - tobulybę. Juk tai tik vizija, miražas, nepasiekiamas nė vienam.
  - Bele, - tyliai kreipėsi į draugę.
  Matote, Oberonas nebuvo vienas iš tų, kurie į pagalbą pasitelktų žodžius. Oi, tikrai ne. Juk žodžiai yra tokie nenuspėjami. Ne taip ištartas ar pasirinktas posakis ir viskas gali akimirksniu suirti, sugriūti. Tad vietoje to, kad šnabždėtų į ausį įvairius pažadus, kurių pats negalįs ištesėti, raguotasis tik krestelėjo šalimais jos, stipriai priglausdamas sau prie krūtinės gležną prakaito išpiltą kūnelį. Juk dažniausiai tai padėdavo. Žinoma, reikdavo tokioje situacijoje išbūti pusvalandį, dvi valandas ar net daugiau. Tai priklausydavo nuo paties košmaro dydžio.
  - Išsiverk, - lyg pats sau patarė, nes pajuto savo šeriais padengtu skruostu tekančią vienišą ašarą.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Aukštutinio Fleglio viešbutis
« Atsakymas #57 Prieš 4 metus »
Amika jautė kaip jos liemeniu apsivija vyriškos rankos. Pasąmonėj suvokė, jog tai tebuvo dar vienas košmaras, taip įkyriai kankinantis nusilpusią velos psichiką. Tolumoj lyg ir girdėjos raminantis, kiek prikimęs Oberono balsas. Kelias minutes pragulėjusi greta garbaniaus, leisdama išsibaigti paskutinių ašarų lašeliams, trumpakasė garsiau įkvėpė ir iškvėpė.
- Šiandien sutikau jį gatvėj, - tyliai sumurmėjo anglė, prisiminusi, jog popietę tą faktą nutylėjo nenorėdama prasitarti. Oberonas turėjo suprasti apie ką ji kalba. O kaip gi nesupras? Juk per tuos penkerius metus antgamtikai tapo artimi ir net ne seksualine prasme, kaip, tiesą sakant, bebūtų neįprasta veliškos rasės atstovei, tačiau pakankamai artimi, kad galėtų vadinti vienas kitą draugu ir dalintis buitiškomis gyvenimo problemomis.
- Pasisveikinom, - toliau tęsė Lordess ir atšlijusi nuo vyriškio krūtinės, pakilo ir atsisėdo ant lovos, -  buvo keista matyti jį tokį... Hmm... Subrendusį. Nors, rodos, jis niekada ir nebuvo itin valiūkiškas.
Bela nuleido pilkšvas, tamsoje skęstančias akis žemyn. Mergina jautėsi prastai, tačiau dar didesnis nerimas apėmė netrukus pastebėjus ašarotus kambarioko skruostus.
- Ar yra kokių žinių dėl bylos? - Rauktelėjo antakius, įsistebeilydama į tamsiaplaukį.
Vampires and beasts lick tears from my cheeks