0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 454
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
   Vienas iš pavidalų, kuriais galėjo pasirodyti Kambarys iki pareikalavimo, buvo... ežero pakrantė. Peržengęs slenkstį koją padėsi ant smėlio, uždaręs duris pamatysi, jog jos stovi ant žemės be jokių sienų, tiesiog durys ant žemės. Ir niekaip nepasakytum, kad vis dar esi patalpoje, mat neįsivaizduotum, kiek laiko prireiks, kad apeitum ežerą, atrodantį lygiai taip pat, kaip ir ežeras prie Hogvartso. Gali prigulti ir degintis, gali mirkyti kojas šiltam vandeny, gali panorėti kokteilio stiklinės (deja, koktelio prasimanyti teks pačiam, nes maistu šis kambarys neaprūpins), gali panorėti meškerės ir visą dieną praleisti, trūnydamas ant lieptelio... Puiki vieta poilsiui, jei tik mėgsti vandenį. Na, o jei nemėgsti, gali panorėti fotelio ir pasiimti įdomią knygą - švelnius bangavimas ir tylą kartais nutraukiantis žuvų pliuškenimas skaityti nesutrukdys.

Įėjus pro keistas duris, Rochell pastebėjo identišką Hogvartso kiemui, vietelę prie ežero. Tik čia kažko trūko. Greičiausiai mokinių. Šioje vietoje buvo neįprastai tylu, ramu, šilta ir smagu. Rasdama keletą klaidelių, jaunoji varnanagė į tai nekreipė per daug dėmesio, mat jai tiko tokia ramuma, nei yra ištikrujų. Sučiulbėjo paukščiai, sučiurleno vandens šaltinis, suošė medžiai, prabėgo stirnelės. Va čia tai Rojus Žemėje... Roch atsipalaidavus klestelėjo ant identiškos tikrajai kalvos, kur susipažino su Aretha. Ši buvo dar gražesnė ir ramesnė, nei ana... Linksmai, kartu su paukščiais niūniuodama dainele, ji poilsiavo ir džiaugėsi šita vieta. Ilgai netrukus, ji pagaliau išėjo iš šios nuostabiai gražios vietos, įsirašydama šią vietą į savo mintis ir poilsio vietas vienai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Frankė Bildukė

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • <3 Tom Felton <3
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #1 Prieš 8 metus »
Kai visi rūpinosi egzaminais, Frankė tiesiog ignoravo visus tuos moksliukus. Ji buvo girdėjusi iš savo brolio, jog yra toks Kambarys iki Pareikalavimo (arba Čia Yra, Čia Nėra). Frankė norėdama atsipalaiduoti nuo šurmulio prie kažkokios vijokliais apaugusios sienos pradėjo vaikščioti. Ir ne bet kaip. O mąstydama: man reikia atsipalaiduoti, man reikia atsipalaiduoti! Sienoje atsirado durys ir ji pro jas žengė. Čionais spragsėjo žvakės, buvo didelė sofa, o šalia jos- staliukas su fondiu. Atsigulusi ir pamirkiusi vynuogę į šokoladą Frankė nutarė, jog reikia vis dėl to kažkaip pasimokinti. Savo pačios labui. Užsimerkusi pagalvojo apie biblioteką. Atsimerkė. Spinta buvo labai aukšta, bet jai tai nesudarė nepatogumų. Frankė kabinosi į gyvenimą kaip grizlis nuo pirmų dienų, o užlipti ant spintos jai buvo grynas juokas. Pačiame viršuje išsirinkusi 5 knygas: "Šokoladinių varlių priežiūra", "Žiobarų kliedesiai", "Kaip paruošti vynuogines kiauliasraiges" (ji pati nenuvokė kam ta knyga), "Alyvagurkiai grožiui", "Pelėdų prijaukinimas". Paskutinioji knyga buvo išsirinkta ne šiaip sau: ji ketino nusipirkti snieginę pelėdą, kuri meiliai kepšnotų pirštą.
Kambaryje iki Pareikalavimo ji praleido 5 valandas. Į tą laiką spėjo perskaityti visas knygas, išmozoti jas šokoladu (pasitelkusi reparo kerus išvalė jas, juk gi negražu taip daryti) ir sukišti į vazonus vynuogių kauliukų, kadangi vylėsi jog kažkada galės skinti nuostabias uogas. Nusimaudžiusi čia netikėtai atsiradusioje vonioje (jai nepatiko paprastos mokinių vonios), pasikvėpinusi kvėpalais, ji kaip nauja ar visai kita persona paliko šį kambarį ir nutarė, jog reiks sugrįžti bent vieną kartą per savaitę.

*

Neprisijungęs Zara D'arco

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #2 Prieš 8 metus »
Jieškodama savo katytės Mėtos Zara atklydo prie keistų durų,nors mergaitė ir žinojo ,kad Hogvarce neverta taip klaidžioti, tačiau ji labai jaudinosi dėl katytės.Todėl nusprendė įeiti kad ir koks baisus padaras jos laukia.Tačiau kambaryje nebuvo nieko bloga.Tik nuostabus sodas su fontanu ir visiška tyla.Matyt čia bus koks slaptas kambarys,pamanė mergaitė ir jau norėjo apsisukti ir bėgti iš kambario išgirdo kai išgirdo miaukima.Nieko nelaukusi ji puolę garso link ir tik pamanykit ji pamatė ne tik savo katę Mėta ,bet ir dar kelias labai mielas katytes...                                                                                       
  -Ką jūs čia veikiate gražuolės ? ,-paklausė mergaitė,žinoma atsakymo ji neiišgirdo,na nebent miaukimą laikytum atsakymu...Turbūt jau reiktų eiti,bet staiga ji pasijuto labai pavargusi gal reiktų truputėlį čia pailsėti ir paskaityti juk nieko nenutiktų ,manė mergaitė                                       
  -Juk jūs gražuolės nieko prieš kad aš čia truputį paskaitinėsiu ,kaip atsakyma mergaitė vėl išgirdo tik miaukimą...Turbūt jos nieko prieš,- nusišypsojo Zara ir prisėdo ant suoliukos netoli Mėtos....Juk tik trumpam...

*

Neprisijungęs Mareilė Khaning

  • I kursas
  • *
  • 8
  • Taškai:
  • Arbatai visada tinkamas laikas *-*
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #3 Prieš 8 metus »
Kaži kas čia?- Mareilė stovėjo prie keistų dar niekada nematytų durų. Ji galvojo. Eiti ar neiti vidun? Mareilė nebuvo ta kuri ieškotų nuotykių. Bet šįkart nusprendė surizikuoti. Palenkusi storą senovišką rankeną Mareilė prieš save pamatė Hogvartso kiemą. Nuostabu! Ko daugiau galėjo norėti mergaitė kuri yra neatskiriama nuo gamtos? Čia ji galės buti dienų dienas. Neateis jokie mokiniai ir netrukdys jai ramiai sėdėti po berželiu. Štai kokios mintys sukosi Mareilės galvoje kai ji išvydo šį vaizdą. Įėjusi į šią keistą vietą Khaning atsisėdo po berželio kaip ir svajojo ir užsimerkusi pradėjo svajoti tai tęsėsi iki tol kai ji prisiminė, kad reikia eiti valgyti vakarienės dižiojoje salėje. Tad ji greit atsistojusi išėjo iš šios nuostabios ir tuo pačiu keistos vietos.

*

Gellyte

Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
   Beklaidžiodama Hogvartso koridoriais Prometėja surado kambarį iki pareikalavimo. Prom buvo apie jį girdėjusi, bet niekada nesitikėjo jo rasti. Oho! Didžiuojuosi savimi. Tikrai čia ateisiu, kai norėsiu pamąstyti ir pabūti viena.
   Vos įžengusi į kambarį iki pareikalavimo, Prometėja pamatė netvarką. Čia buvo krūvos daiktų, kurių tikriausiai niekas nenaudoja. Staiga Prometėjai į akį krito jauki vieta pasėdėti. Ji buvo pačiame kambario kampe. Ten buvo suolelis su šalia padėtomis knygomis. Nieko nelaudama mergaitė nuskubėjo ir atsisėdo ant suolelio. Tėja peržiūrėjo visas knygas ir atsirinko kelias knygas, kurias norės pasiskolinti ir paskaityti kai turės laisvą minutėlę.
   Staiga Prometėja suėmė miegas, ji pradėjo žiovauti. Manau nieko tokio, jei šiek tiek nusnausiu. Vos Prometėjai užsnūdus, ji pradėjo sapnuoti.
Mergaitė kažkokiu stebuklingu būdu atsidūrė kapinėse. Kapinės jai buvo nepažįstamos. Apsidairiusi ji pamatė kiek toliau stovintį žmogų su smailia kepure ir apsiaustu. Žmogui atsisukus Prometėja jį pažino. „Negali bū...”-sakinio nebaigė ji. Jai labiau rūpėjo vyras einantis išėjimo link. Mergaitė akimirksniu atsidūrė prie jo. „Ar jūs? Luuuu.. Lukas Gggi... Lukas Gilbertas?”-išlemeno Prom. Vyras nieko nesakė, tik palinksėjo galva. Žymus burtininkas buvo ilgais, žilais plaukais, kuprota nosimi, išpuvusiais dantimis, siauromis akimis, turėjo didelį apgamą ant nosies galo. „Aš norėjau pppasakyti, kad labai žaviuosi jūsų darbais.” Vyras šiek tiek sutriko, bet visgi pravėrė burną ir ištatė: „Ar turi čia lazdelę?” Prometėja nustebo išgirdusi tokį klausimą. „Ne, ppponne. Nematau rrreikalo ją nnešiotttis kappinėse” Garsus burtininkas nieko neatsakė. Visai netikėtai, iš nežinia kur atsirado vilkų būrys. Jie artinosi prie judviejų urgzdami. Prometėja velniškai išsigando. Vyras jai pasakė: „Kai pasakysiu jau, bėk prie medžio ir jį paliesk!” Prometėja linktelėjo. Vilkai pradėjo skalyti ir bėgti link jų. „Jau!”-sušuko Lukas Gilbertas. Prometėja pasileido bėgti. Pribėgus medį ji nebegridėjo vilkų skalijimo. Atsigręžusi ji nieko nematė, tik laukus. Baltaplaukė palietė medį.
   Prometėja atsibudo kambaryje iki pareikalavimo. Ji kuo greičiau iš čia išskuodė. Netgi paliko knygas, kurias norėjo pasiskolinti.

*

Neprisijungęs Sara Nikolė Keyes

  • ***
  • 171
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
Bebėgdama koridoriais Sara atsitrenkė į medines ir kažkur tūkstančio senumo duris,sušukusi mergaitė nukrito ant žemės.Po minutės smalsumo vedama Sara atsistojo ir pravėrė duris,iš nuostabos mergaitė net aiktelėjo.Kambaryje žydėjo medžiai,čiulbėjo paukščiai,lakstė šunyčiai,saulė švietė,mergaitei prie kojų pribėgo mažytis šuniukas,pasilenkusi Sara paglostė šunyčio švelnų kailiuką.Šunytis tik sulojo ir pabėgo.Pamačiusi sūpynes Sara tiesiu taikimu nulėkė prie jų,atsisėdusi ant jų,pradėjo judėti pirmyn ir atgal,pirmyn ir atgal,sūpynes įsiūbavusi Sara,tegirdėjusi paukščių čiulbėjimą ir medžių ošimą,mergaitė atsipalaidavo.
Mergaitė atsiminusi kad reikia grįžti,atsistojo nuo sūpynių,apsižvalgė ieškodama durų,kai rado pravėrė jas,apsidairė ar nieko nėra ir išlėkė iš užburiančio kambario.
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Emma Hartley

  • IV kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
Grįžusios į mokyklą mergaitės dar tikrai nesiruošė eiti į savo koledžų kambarius, kadangi buvimas dviese jas abi truputį ramino ir suteikė savotiškos stiprybės.
Lietui dar vis nė trupučio neaprimus pirmakursės tyliai vaikščiojo dar niekada nematytais Hogvartso koridoriais, bandė įsidėmėti kiekvieną smulkmeną.
- Aš taip tikiuosi, jog jau visi miega ir niekas mūsų neužtiks, - sušnabždėjo Emma raudonplaukei, kuri jautėsi ganėtinai nedrąsiai.
Pasukusios koridoriaus kairėn pusėn prieš mergaičių akis iškilo didelės, ąžuolinės, visokiais raštais išmargintos durys. Klastuolei tai tikrai atėmė žadą ir ji nebūtų ji, jei tų durų nebūtų atidariusi.
Apstulbusi žengė žingsnį vidun ir išvydusi šį vaizdą baltaplaukė neteko amo. Prieš ją buvo visas vaikystėje taip pamėgta oranžerija su visais siauručiais takeliais vedančiais link centre stovinčio fontanėlio, tomis taip nuostabiai kvepiančiomis gėlėmis, kurių pavadinimų mergaitė jau nepajėgė atsiminti, viršų siekiančiais medžiais, nusvirusiomis šakomis.
- Aislinn, tu net neįsivaizduoji kaip man tai primena vaikystę... - paskendusi prisiminimuose mergaitė pasakė kiek tolėliau stovinčiai draugei. - Va čia tai tikrai ramiai galėsim pabūti vienos. pasaka...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Emma Hartley »

*

Neprisijungęs Aislinn Munro

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Lights will guide you home
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
Mergina be galo džiaugėsi draugės pasiūlymu pavaikštinėt po mokyklą, mat eit į savo koledžo kambarį  ir būt su nepažįstamaisiais tikrai netroško. Besižvalgydama aplink mergina grožėjosi architektūra, portretais. Žinoma, stengėsi eiti kuo tyliau, kad netektų nei ko nors prižadint, nei pritraukt nereikalingo dėmesio.
-Aš irgi. Būtų nesmagiausia susidurt su kokiu mokytoju. -tyliai tarus strazdanė vos neatsitrenkė į sieną. Pamačius milžiniškas duris mergina kiek atšoko nuo jų. Kad ir kaip stipriai norėjosi atidaryt duris ir pasislėpt toje nežinioje, varnanagės nepaliko dvejonės. Kas jeigu ten yra keistų padarų ar kokie spąstai? Gal koks slaptas mokytojų kambarys, kurį pradariusios prisidirbtume bėdos? O gal ten juodųjų magų slėptuvė...? Tačiau šios mintys ilgai neužsibuvo vos albinosė pravėrė ąžuolines duris. Raudonplaukė lyg prikaustyta stovėjo vietoj ir kaip į kokią beprotę žiūrėjo į klastuolę.
-Kur tu eini?! -pašnabždom kiek surėkė mergina, nors buvo jau per vėlu, mat baltaplaukė jau buvo giliai sodo viduj. -Tikrai? Kuo gi tau visą tai primena vaikystę? -susidomėjus nedrąsiai žengė žingsnį pro duris ir išgirdusi kulniukų kaukšėjimą greit įėjus vidun uždarė išmargintas duris.
Lights will guide you home and ignite your bones and I will try to fix you

*

Neprisijungęs Emma Hartley

  • IV kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
Prisėdusi ant suoliuko stovėjusio visai greta, Emma varniukei paaiškino:
- Tuo, kad šis kambarys iki pareikalavimo atkūrė vieną mano mėgstamiausių ir daugiausia teigiamų prisiminimų sukeliančią vaikystės vietą. Čia mes bent kartą į savaitę užsukdavome pasivaikščioti šiais takeliais, kurie man mažytei atrodydavo niekada nepasibaigiantys. Graži ir visa Kornvalio grafystė, bet ši vieta yra tiesiog kažkas nepaprasto. Turbūt neesi ten buvus? - Nukreipė akis nuo vieno gėlės žiedo prie draugės veido.
Lėtai pakilo nuo balto, kiek apsilaupiusiais dažais suoliuko ir nuėjo link vandens kanalo, tekančio dešinėje takelio pusėje, pasilenkė ir pirštais patikrino vandens šiltumą.
- Taip, vanduo dar vis toks pats ledinis kaip kad ir tais laikais, - nusijuokė klastuolė ir apsisuko grįžti link draugės.
- O kas tau labiausiai siejasi su vaikyste ir jos prisiminimais? - smalsiai bandė informaciją ištraukti Emma.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Emma Hartley »

*

Neprisijungęs Aislinn Munro

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Lights will guide you home
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
Sužavėta gėlių ir apskritai visos oranžerijos mergina niekaip nenustojo dairytis aplink. Besiklausydama baltaplaukės pasakojimo prisėdo šalia.
-Ne, nesu. Tačiau čia išties labai gražu.. -tyliai tarė bijodama, kad tas kaukšėjęs kulniukais asmuo išgirs. Atsargiai palinkus virš gėlės žiedo įkvėpė.
-Man...? Su vaikyste? Am..na.. am.. -kiek išsigandus tokio klausimo garbanė staigiai pakilo nuo suoliuko. Eilinį kartą apsidairius ji suvokė, kad čia jos tik vienos ir galbūt derėtų pasitikėt kuo nors. -Jei iš augalų, tai greičiausiai amalas.. -tyliai tarė. -Jis siejasi su ne pačiais gražiausiais prisiminimais, tačiau šie visgi iš vaikystės. Rodos neminėjau, kad gyvenau su įtėviais jau ilgą laiką ir būtent iš jų išmokau keletą būdų kaip gydyt žolelėm. Tikrieji mano tėvai buvo žiobarai... -tyliai ir kiek skubėdama tarė bei rankove pasivalė akis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Aislinn Munro »
Lights will guide you home and ignite your bones and I will try to fix you

*

Neprisijungęs Emma Hartley

  • IV kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
Atsipalaidavusi, užmerkusi akis klastuolė klausėsi fontane bėgančio vandens garso, kuris labai ramino ir suteikė harmoniją. Spėju bet ką atiduočiau, jog dabar girdėčiau vieną iš tų tėčio pasakotų istorijų, kai sėdėdavome čia...- nepaliaujamai sukosi pirmakursės mintyse.
Po kiek laiko išgirdusi Aislinn atsakymą į užduotą klausimą, Emma jai atsakė:
- Užjaučiu... Turbūt buvo geri žmonės... Turbūt dėl to ir nemokėjai jokių burtažodžių prieš atvykdama čia, tiesa? - Skatinamai nusišypsojo, jog parodytų draugei, kad gali ja pasitikėti ir viską, kas slegia krūtinę išsipasakoti. - Minėjai moki gydyti žolelėm, ar sunkiai išmokai? Turbūt tau nebus ką veikt Hogvartso herbologijos pamokose, o man... Ech, gyvenime neskirsiu visų tų žolių, - suraukė antakius Em.
- O jei čia tau tikrai patinka, žinok kvietimas per vasaros atostogas apsilankyti Kornvaly tau visada galios, - patenkinta atmetė plaukus į galą mergaitė ir žiūrėjo tiesiai savo draugei į akis.

*

Neprisijungęs Aislinn Munro

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Lights will guide you home
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
Nedrąsiais žingsniais raudonplaukė artėjo fontano link. Niekada dar realybėje jai neteko matyt tokio nuostabaus fontano. O dar ir tokios magiškos orandžerijos.. Kiekvienas žiedas buvo savaip nuostabus, tad varniukė labai nesuglumo suvokus, kad draugužė jos nelabai klausos. Prisėdus ant žemės šalia fontano sukryžiavo kojas.
-Patys geriausi.. Tik būtų smagu, jei sužinočiau, kas per niekšai juos nužudė.. -subumbėjo panosėj ir kiek stipriau suspaudė kumščius. -Taip, todėl ir nemoku nieko magiško.. -sukikeno. -niekada ir nesiruošiau stot į Hogvartsą, jei ne įtėviai. Iš pamotės ir išmokau gydyt žolelėm, buvo tikrai nelengva, bet dabar nemažai eliksyrų receptų žinau. -nusišypsojus žvilgtelėjo į klastuolę. -Norėčiau nueit.. Bet vaje, kiek ten žmonių būna.. -atsidusus mergina pirštu perbraukė per gėlę...
-Hmm... Kornvalis? Kur tiksliau jis yra? Nors abejoju ar net maldaujančią ant kelių mane išleistų.. Jeigu ten taip pat gražu, kaip šiam sode tai su mielu noru apsilankyčiau.. -nusišypsojus garbanė įbedė žvilgsnį į klastuolės plaukus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Aislinn Munro »
Lights will guide you home and ignite your bones and I will try to fix you

*

Neprisijungęs Emma Hartley

  • IV kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
Būnant čia - laikas nustojo egzistuoti. Emma negalėjo pasakyti kiek laiko praėjo nuo to, kai mergaitės atsidūrė čia. Dvidešimt minučių? Dvi valandos? O kam rūpi! Raminanti aplinka, gera draugė šalia - ko daugiau gali šiuo metu jai reikėti.
- Kornvalis - tai grafystė esanti Anglijos pietvakariuose. Visur aplinkui apsupta jūros. Patikėk, žiobarų labai mėgstama poilsio vieta. Bet šiaip tikrai gyvena daug burtininkų, neretai važiuojant pakrantės keliu prieš akis pamatysi didžiausius rūmus, pilis, ar mažesnius namelius, kuriuose jie apsigyvenę. Kaimynyste nesiskundžiam. O tu kur gyveni yra jūra? Man taip keista girdėti, kai kas nors pasisako iki šiol negirdėjęs jūros ošimo... Tai man patapę tokia kasdienybe, kad vos pradarius savo kambario langą galėjau matyti į jūrą besileidžiančias uolas ir girdėti į jas atsimušančias bangas. Pasiilgau jau tos vietos... - Su didele nostalgija kuo vaizdžiau bandė atpasakoti savo gyvenamąją vietą klastuolė. Atsirėmė į suoliuko nugarėlę, nusvarino galvą ir pati nepajuto kaip užmigo...

*

Neprisijungęs Aislinn Munro

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Lights will guide you home
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Varnanagė įdėmiai klausės su užsidegimu kalbančios merginos. Ir su lyg kiekvienu žodžiu Kornvalis atrodė lyg pasakiška vietovė. Jūra, pilys.. Visą tai yra kažkas nuostabaus ir noras nuvykti ten neapleido raudonplaukės minčių.
-Na.. Gimiau ne prie jūros, o tarp ežerų. Bet kažin ar šie ošia. -sukikeno. -Tačiau su patėviais gyvenu pajūryje ir išties, bet ką padaryčiau, jei dabar būčiau prie to ošiančio pasaulio stebuklo. Ech.. Jei tik galėčiau žiūrėt į tą banguojantį vandenį, ypač dabar, kai pats miestas kone nusidažęs sepia efekto spalvom kartu su tais įvairiaspalviais medžių lapais.. -užsisvajojus mergina tik po kurio laiko pastebėjo nejudančią draugę ir ėmė panikuot. Išbėgus į koridorių mergina pačiupo pirmą pasitaikiusią už rankos mokinę ir įsitempė ją į vidų.
-Labai labai labai tavęs prašau, padėk! Ji- ji tiesiog atsijungė, aš jai tikrai nieko nedariau! -verkdama maldavo praeivės pagalbos.
Lights will guide you home and ignite your bones and I will try to fix you

*

Neprisijungęs Liucina Nelipot

  • II kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Slapta vietelė norintiems pailsėti...
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
Liucina ramiai ėjo skaitydama seną astronomijos knygą, kai paslaptingos rankos įtempė grifę į orandžeriją. Nušluoščiusi susitaršiusį sijoną, mergaitė pakėlė akis. Priešais ją - nuostabūs gėlynai ir žaismingas fontanėlis. Tačiau visą ramybę sudrumstė greta stovinti, ašarojanti mokinukė. Pamačiusi šalia nejudančią mergaitės draugę, grifė nedvejodama pribėgo.
- Ei, gyva?- paklausė Liucina ir švelniai patapšnojo mergaitei per skruostą.
Pro debesis prasiskvelbė saulė ir skaisti šviesa švystelėjo ant nejudančiosios veido. Jos blakstienos nežymiai sukruto ir Liucina lėtai atsitraukė. Šalimais stovinti mergaitė nusišluostė ašaras.
- Na, manau tavo draugė tik netyčiom užsnūdo, - šyptelėjo grifiukė, bei apkabino knygą.
Normality is a paved road:
It's comfortable to walk , but no flowers grow.
- Vincent Van Gogh