0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 119
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
- Ką pasakei? - visai pasiuto Anika, - aš nekeliu kvailų scenų dėl to, kad turi daugiau draugių nei draugų. Aš pykstu, kad manai, jog nesvarbu ar aš ar Luna ar dar kuri nors, gausi bet kurią kurios užsigeisi ir nesu tavo vienintelis pasirinkimas kurio trokšti!
Nežinia kaip merginai išsprūdo šie žodžiai. Ji nutilo nežinodama, kaip reaguoti į save pačią, nes pagal tai ką ji pasakė tai reiškia, kad nesvarbu koks Elijah bebūtų narcizas, ji visvien nori, kad jis rinktūsi tik ją. Ir ją be galo pykdė faktas, kad visgi jis renkasi.
- Ir puiku, - metė Anika, - Ko čia abu užsivedėt su ta savo pagalba? Man jos nereikia, aš ir neprašau. Judu įsivaizduojat, kad jei jau esat kitokie nei kiti burtininkai tai jau vieninteliai sugebat apsigint? Ir jei manai, kad tai kas nutiko čia buvo klaida, tai gal taip ir buvo.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
- Taip nesi! - Gana garsiai sušaukė Elijah, nes tai jį jau ėmė siutinti, jis belekurią akimirką galėjo nebesusivaldyti.. - Man svarbu, kad tai būtų žmogus, kurį mylėsiu aš ir mylės mane.. Galvoji pabučiuosiu tave ir tai reiškia, kad mes jau kartu? - Šyptelėjo Elijah, - aš galėjau pabučiuoti ir Luną ir kurią kitą merginą, bet tai nereikštu, kad ją jau myliu..
Dabar jaunasis vampyras nutylo ir gyliai įkvėpė.. Jam tai nusibodo, jis suprato tai, kad su Luna susikalbėti yra kur kas lengviau.. Tačiau kiti Anikos žodžiai jį dar labiau vertė nesitvardyti.. Jis vos laikėsi neperkandęs jai gerklės..
- Luna daryk ką nors, nes tuoj garbė žodis, aš ją sužeisiu.. - tai pasakęs berniūkštis dar sykį gyliai įkvėpė ir stengėsi nepulti merginos, tačiau jam kuo toliau tuo sunkiau darėsi..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Klausydamasi Elijah'aus ir Anikos naujai pradėto pokalbio mergina giliai įkvėpė. Su Anika susikalbėti atrodė per daug sunku, ji niršo ant abiejų jaunuolių, o kaip ją nuraminti Luna nė nenumanė. Vis dėl to ką nors reikėjo daryti ir skubiai. Būčiau nieko prieš, jei dabar pasirodytų kas nors kitas ir visa tai nutrauktų... Tik regis, niekas nė neketino eiti šiuo koridoriumi ir aiškintis teko patiems. Ir skubiai, nes tiek Elijah'us, tiek Anika vis labiau niršo. Žvilgtelėjusi į šviesiaplaukę, o vėliau į grifą mėlynakė nusprendė, jog šiuo metu vampyras kur kas pavojingesnis, nei įsiutusi Anika. Nesutarimus tarp vilkų merginai dažnai tekdavo spręsti, tačiau kaip elgtis su vampyru ir žmogumi, mėlynakė nelabai žinojo. Nusisukusi nuo varnės mergina pasuko vaikino link. Pačiai imti niršti nebuvo geras sprendimas. Vargu ar taip būtų padėjusi nusiraminti rudaplaukiui. Prasidėjus kitoms atostogoms būtinai užsirašysiu į pamokas, kaip nuraminti vampyrą... Grėsmingai atrodantis vaikinas Lunai nekėlė jokios baimės. Drąsiai priėjusi prie jo mergina kilstelėjo savo lūpų kampučius.
-Jei pulsi prie Anikos, garbės žodis, nusviesiu tave per visą šį koridorių ir tai te bus pradžia,-šyptelėjo mergina.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Vampyras buvo įniršęs ir pilnas vos tramdomos grėsmingos jėgos.. Tačiau Lunai priartėjus vaikis kiek nusiramino, nes nenorėjo turbūt būti nutekštas į patį koridoriaus galą..
- Gerai, aš stengiuosi tvardytis, tačiau Luna, tu man mažai te padedi, - šyptelėjo vaikis ir žvilgtelėjo į Aniką.. - Matai, nieko gero nebus jai tu taip ir toliau, greitu metu gulėsi čia su įkandimo žymę ant kaklo, - kiek liūdnokai tarė vaikis.. - tad geriau nurimk ir atsipalaiduok, nes dar sykį ir paskutinį kart kartoju, tarp manęs ir Lunos tikrai nieko nėra.. Tik tas.. tik tas, kad mes draugai.. - dar sykį šyptelėjo bandydamas nugalėti kylantį pyktį..
- O jei tu to dar vis nesupranti, tai galvok kaip tau geriau, galvok, kad mes pora.. - priėjęs arčiau Lunos tarė vaikis, bandydamas parodyti merginai, kad jam tikrai nėra svarbu ką ji galvos, nes tos scenos jį truputį jau užkniso..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 119
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
- Ir puiku, - metė Anika piktą žvilgsnį. - Aš tavęs nebijau. Galiu ir pati apsiginti, lai puola, man nereikia auklės.
Jau visiškai ramiu tonu pasakė mergina.
- Ir man visiškai nerūpi su kuo nuspręsi būti. Jei ji sutiks būt su tavim bus visiška idiotė. Viskas, man gana jūsų abejų. Kiekvieną kartą kai jus sutinku viskas baigiasi ne mano naudai. Išeinu, o judu galit kad ir suėst viens kitą, man tas pats.
Ji apsisuko ant kulno ir nuėjusi link laiptų dar kartą užmetė akį į tuodu ir po akimirkos dingo laiptų apačioje. Kai jau buvo įsitikinusi, kad jos nemato ir negirdi, mergina tyliai pravirko. Jai buvo skaudu net hogvartse neturėti nė vieno žmogaus kuris ją mylėtų, o tie du, kad ir kaip tai bebūtų apgailėtina, buvo jos atrimiausi draugai. Dar kurį laiką girdėjo jų balsus aidinčius koridoriuje. Bet po akimirkos viskas nutilo.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Pastebėjusi, jog vaikinas šiek tiek nurimo Luna kilstelėjo savo lūpų kampučius. O aš maniau, kad tik filmuose taip būna...Regis, filmų režisieriai nepamiršo atsižvelgti ir į realybę... Išgirdusi grifo žodžius jaunoji anglė staigiai kilstelėjo galvą ir klausiamai žvilgtelėjo į rudaplaukį.
-Pora?-netikėdama pakartojo mėlynakė nepajudėdama iš vietos, net ir tuomet, kai Elijah'us priėjo arčiau,-tu gal peršalai?-kilstelėjo vieną antakį juodaplaukė. Atitraukti dėmesį nuo vaikino Luną privertė Anikos žodžiai. Sutrikusi mergina stebėjo šviesiaplaukę, kuri ištarusi paskutinius žodžius paliko abu jaunuolius. Žvilgsniu nulydėjusi nueinančią varnę mėlynakė liko stovėti vietoje. Visiška idiotė? Kaip miela, priimsiu tai, kaip komplimentą...Ir būtinai įtrauksiu Elijah'ų į draudžiamų vaikinų sąrašą...Ak, taip, tokio neturiu... Nusukusi žvilgsnį nuo koridoriaus, kuriame visai neseniai dingo šviesiaplaukė, Luna žvilgtelėjo į vaikiną.
-Manau, bus geriau, jei aš irgi eisiu, dramų šiandienai man jau užtenka...-šyptelėjo jaunoji anglė ir atsisveikinusi pasuko link Varno Nago bendrojo kambario.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Elijah šįkart stovėjo sutrikęs ir pasimetęs, nesuprato kur pakliuvo ir kas čia vyksta.. Turbūt dabar galima sakyti jis tapo tikru liurbiu..
- Ne, neperšalau, - šyptelėjo Elijah, - ko tu taip rimtai imi į galvą, aš sakiau, jei jai taip geriau, tegu taip galvoja, čia jos reikalas, - šyptelėjo jaunasis vampyras ir išgirdęs paskutinius žodžius kiek šyptelėjo.. Na ką, ji greičiausiai atbaidys dabar nuo manęs visas paneles, ech.. dustelėjo vaikis ir žvilgtelėjo į Luną, kuri rodos stovėjo taip pat sustingusi iš nuostabos kaip ir jis..
- Manau tą patį, - tik linktelėjo galva ir palydėjęs žvilgsniu Luną, jis čia dar truputį pasiliko apgalvoti to kas čia ką ik įvyko.. Ir ką man daryti? Gal Anika teisi, gal man iš tiesų patinka.. Uoj ne taip negali būti, - atsidūso vaikėzas ir nusekė į bendrąjį kambarį.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Dori su Meg susitarė susitikti aštunto aukšto koridoriuje netoli kambario iki pareikalavimo. Šiandien bus ta diena, kuomet jos pamokys Robertą. Pati Mendel kuprinėje turėjo tik karpų miltelių, bet labai vylėsi, kad draugė bus ką nors sumąsčiusi. Kai norėdavo, Meg galėdavo su kitais būti labai bjauri. Kaip ir Dori. Šauni komanda, ar ne?
Klastuoliškai šyptelėjusi ketvirtakursė mynė žingsnius po koridorių galvodama, ar šį kartą Roberta jau kaip reikiant pasimokys. Tikėjosi, kad daugiau niekada negalvos apie kitų mokinių skundimą, o labiausiai - apie Alaną. Ji sugebėjo įskųsti Dori ir Meg, kad šios naktį ėjo mišką, tačiau ir pati siūlė Alanui ten keliauti. Karvių karvė. Ne kitaip, primerkė akis paauglė.
Už keliolikos minučių pro čia turėtų eiti grifai. Išdaigininkės pasislpės už kampo, o tada... Mendel sukrizeno.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Buvo mokslo metų pabaiga. Beveik visiems egzaminams - pasiruošta. Žinoma, kartojimosi niekada nebus per daug, tačiau varnanagė nusprendė kelias valandas pailsėti.
Mokslo metų pradžioje transfigūracijos profesorius jai papasakojo apie kambarį iki pareikalavimo, tačiau Sakura į jį taip ir nebuvo pabandžiusi nueiti. Nusprendė tai padaryti šiandien. Tačiau tos vietos merginai niekaip nepavyko rasti, nors, regis, vaikščiojo ten, kuris Auris Senkleris ir sakė.
Baltapūkė svarstė, kokią vietą norėtų pamatyti kambaryje iki pareikalavimo. Tikrai ne gamtą, pagalvojo ji. Ne, gamta turi būti šimtu procentų tikra. Tad ką tada? Juk beveik visas strazdanės gyvenimas ir virė joje. Namai, pamanė. Taip, tas mažas namelis iš rąstų, kuriam nereikėjo jokių baldų, kokius gamina tėtis. Kuris kvepėjo natūralumu. Jos ir mamos pagrindinis kambarys. Miegamieji. Bet bėda: kaip gi rasti kambarį iki pareikalavimo?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Auris ėjo koridoriumi kuris vedė į jam reikalingą kambarį. Reikėjo gi išspręsti tą didžiulę problemą kilusią dviems siaubingai susiginčijusiems pirmakursiams Grifiukams. Abu jie buvo sporto aistruoliai. Tik Lėja simpatizavo kvidičui. O jos draugas Markas futbolui. Ir jie abu baisingai susiginčijo ir susipyko. Nes Lėja pradėjo kalbėti apie tai, kad futbolas yra nuobodi nesąmonė. Na žinoma Markas to negalėjo pakęsti ir jie taip susiriejo, kad Auriui dabar teko spręsti šitą reikalą.
Vaikinas ėjo paieškoti futbolo kamuolių ir dar šio bei to. Nes įkalbėjo Lėją pabandyti pažaisti. Be to surinko dar būrelį išdykėlių, kurie norėjo padūkti ir smagiai praleisti laiką. O dar gi ir pats profesorius visai norėjo pabėgioti ir pažaisti. O svarbiausia manė, kad žaidimas sutaikys Marką ir Lėją.
Žaidimas turėjo vykti ne šią dieną, bet kitą. Na žinoma egzaminai artėjo. Bet vieną popietę jo manymu buvo galima ir paaukoti.
Auris priėjo prie reikiamos vietos ir pamatė Sakurą. Kuri regis bandė patekti į kambarį iki pareikalavimo.
- Labas Sakura. - Pasisveikino Senkleris.
- Ar planuoji ilgai pabūti kambaryje iki pareikalavimo? Man čia reikia labai greitai, turiu kai ką pasiimti. Tai jeigu ilgai ketini čia užtrukti, gal galiu pirmas ten nueiti?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Sakurai besvarstant, ar kambarys iki pareikalavimo tikrai yra, o gal jis atsivers tik tiems, kurie šią pilį myli, nes juk Sakurai nepatinka jokie pastatai, šviesiaplaukė išgirdo kreipinį į save.
- Laba diena, profesoriau! - džiugiai sušuko mergina. - Matote, aš kambario iki pareikalavimo tik ieškau. Jame dar nesilankiau, tačiau nutariau, kad šiandien apsilankysiu. Ir aš... ir aš jo nerandu, - pripažino. - Kur jis tiksliai yra? Kodėl man nepasirodo? - paklausė. - Ir taip, žinoma, kad galite pirmas nueiti. Aš galiu apsilankyti kambaryje iki pareikalavimo ir kitą kartą. Jeigu jums reikia, jūs eikite, o aš palauksiu kitos dienos. Tik, jeigu galite, pasakykite, kaip tiksliai jį rasti, nes man nepavyksta, - šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Išgirdęs, kad Sakurai nepavyksta aptikti įėjimo į šį keistą kambarį Auris aišku ėmė jai aiškinti ką daryti.
- Na kur kambarys yra tai aš nežinau. - Nusišypsojo raudonplaukis.
- Jis atsiranda mums panorėjus. - Aurio mintys pradėjo suktis apie tą nuostabią magiją gaubiančią kambarį iki pareikalavimo.
- Reikia tiesiog tris kartus eiti palei šią sieną galvojant apie tai, ką nori pamatyti. Ir toji vieta turėtų atsirasti. Pavyzdžiui, man reikia vietos kurioje yra sporto reikmenų. Aš tau parodysiu kaip tai turėtų atsirasti. - Jis pradėjo eiti palei sieną ir galvoti. Man reikia sporto reikmenų kambario. Man reikia sporto reikmenų kambario. Noriu rasti sporto reikmenų kambarį. Ir tada sienoje pasirodė durys.
- Va, štai ir viskas. - Auris tas duris atidarė ir uždarė taip ten ir neįėjęs. Kai tai padarė siena vėl stovėjo tokia pat kokia buvo.
- Pabandyk dabar tu. Aš niekur neskubu. Man svarbiausia rytoj pasirodyti kvidičo aikštėje. O iki rytojaus turiu mares laiko.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Tada rudenį profesorius pasakojo, kaip reikia įeiti į kambarį iki pareikalavimo, tačiau merginai to padaryti šiandien niekaip nepavyko. Ir dabar jis parodė vizualiai, kaip tą kambarį atverti. Profesorius ėmė vaikščioti palei sieną ir netrukus sienoje atsirado durys.
Auris Senkleris jas pravėrė ir mergina spėjo pamatyti įvairių sporto reikmenų. Be to, profesorius būtent apie juos ir kalbėjo, taip pat užsiminė apie kvidičą.
- Ar mėgstate žaisti kvidičą? - nejučiom paklausė.
Sakura jautėsi dėkinga, kad profesorius ne tik parodė varnanagei, kaip patekti į kambarį, bet kad ir dabar nutarė palaukti, pažiūrėti, ar jai pavyks.
- Jūs labai geras, - tarė šviesiaplaukė ir nusišypsojo. - Ačiū.
Tuomet ji susikaupė ir ėmė vaikščioti palei sieną lygiai taip pat, kaip ir Auris Senkleris. Galvojo apie namus. Ir netrukus toje pačioje vietoje, kaip ir prieš tai, pasimatė durys. Pravėrusi jas baltapūkė pamatė tą nedidelį kambarį, kurio buvo taip pasiilgusi.
Po akimirkos susivokusi, kad ir Auris Senkleris gali tai matyti, staigiai užtrenkė duris ir sutrikusi pasižiūrėjo į jį.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
- Nelabai. Man patinka sportas, kuriame reikia bėgioti. O žaidžiant kvidičą reikia skraidyti. Tiesiog rytoj su būreliu padaužų eisim pažaisti futbolo į stadioną. - Paaiškino Auris. O taip, žiobariškas judrus sportas jam patiko labiau. Gal todėl, kad kėlė nostalgiją. Vertė prisiminti tuos kelerius metus. Kuriuos pragyveno vagonėlyje pas tuos mielus žmones. Kažkada suradusius jį, badaujantį ir nuvargusį vaiką.
- Nėra už ką. - Šyptelėjo Auris.
Dabar kambarį atidarinėti pradėjo ji ir merginai pavyko. Jis spėjo užmatyti kažkokį kambarį, tik nežinojo kas ten buvo. Nes Sakura greitai užtrenkė duris.
- Kokia ten vieta? - Paklausė Auris.
- Ar kambarys pasirodė toks, kokio ir norėjai? Ar kažkas buvo ne visai taip? - Domėjosi raudonplaukis.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
- Ar galėčiau ateiti pažiūrėti, kaip žaidžiate futbolą? - paklausė.
Tada pasigailėjo. Pirma, Sakura nežinojo, kas yra futbolas. Bet šiandien tikrai išsiaiškins. Bibliotekoje kas nors apie tai tikrai bus parašyta. Antra, galbūt šviesiaplaukė dabar pasirodė labai įžūli. O tokia būti nenorėjo.
- Žinoma, suprasiu, jeigu ne... - pridūrė. - Beje, man nepatinka skraidyti. O jei tiksliau, aš net nemoku to daryti.
Vos tik baltapūkė užtrenkė kambario iki pareikalavimo duris, Auris Senkleris paklausė, kokia ten buvo vieta.
- Ten... ten buvo... mano namai. Nežinau, ar viskas atrodė kaip ir turėtų. Nespėjau pamatyti, - vos vos paraudo.
Tada Sakura ir vėl ėmė vaikščioti palei sieną mintyse galvodama apie namus. Šį kartą ji duris pravėrė plačiai ir įžengė į vidų.
- Jeigu norite, galite pamatyti, kaip aš gyvenau, - pasakė.