[Adira Floris]

Dar ilgiau pažaidus su grūstuve Adira nužvelgė darbą. Tiesą sakant, visas mišinys atrodė kiek geriau nei seniau. Todėl varniukė atsuko vandens buteliuką, įpylė mažą dalį į laistytuvą ir subėrė "miltelius" į vieną iš indelių. Tik dabar suprato, kad tų indų gali neužtekti, jų buvo tik keturi. Vadinasi, Adira gali bandyti laimę tik keturis kartus.
Trumpai atsipūsdama brunetė nužvelgė klasę, dirbančius mokinius ir net pačią profesorę, kuri kiek nuobodokai stebėjo jų darbo eigą. O tada ir vėl ėmėsi darbo, dabar jos laukė rizikingoji vieta. Mergaitė tvirtai paėmė margą laistytuvą į ranką ir išpylė visą jame esantį vandenį į indelį kartu su žolelėmis. Visa masė pakilo į viršų ir dabar gražiai plūduriavo ant vandens. Tada ši atsargiai pakėlė plastikinį indą (nors jame ir nebuvo tiek daug vandens) ir kita ranka dar švelniau pakėlė vieną iš šviečiančios gėlės lapelių, kad galėtų užpilti tik ant vienos dalelės. Lėtai palenkė indelį ir užpylė mišinį ant mėlynai švytinčio lapelio (beje, lapai švietė ne taip ryškiai kaip patys žiedai). Nieko. Švytėjo kaip ir seniau.
Adira susinervino. Kažkodėl juto, kad jai pavyks iš pirmo karto, bet nepavyko. Situaciją sušvelnino draugė Melisa, kuri žaismingai pamosavo varniukei. Adira taip pat nusišypsojo ir linktelėjo galva. O po to ir vėl ėmėsi darbo. Antras indelis.
Varnanagė pasiraitojo ir taip per trumpas rankoves. Galbūt tiesiog norėjo trumpam nutrūkti nuo darbo, todėl tai ir padarė. Staiga ištraukė žiupsnį kažkokio šieno iš penkto maišelio, įdėjo į kitą plastikinį indą ir logiškai pagalvojo. Šienas, lapai ir žiedai turi geriausią poveikį. Kažkur tai skaičiau. Arba sapnavau. Nesuprantu. Mergaitė begalvodama nestipriai susiraukė ir prikando lūpą. Dar niekada taip nemėgo tamsos. Joje negalėjo aiškiai įžvelgti visų ingredientų.

[Melisa Arin]

Kai tik lašai pasiekė augalo lapą, iš tos vietos ėmė silpnai rūkti, ir Melisa vos ne klykdama užpylė gryno vandens iš laistytuvo. Juk žinojau, kad taip ir bus. Kai gėlė nebeatrodė pavojinga ir pasiruošusi sprogti, tamsiaplaukė atsiduso, tačiau laistytuvo iš rankos nepaleido. Kad ir kaip jai nesinorėjo toliau terliotis ir žaisti su likimu, dar vadinamu Lumine Ignis, mergaitė nusprendė vis dėlto užbaigti darbą. Antrakursė paėmė porą baltos spalvos lapų ir grūstuvėje juos susmulkino. Tą patį padarė ir su rugius primenančiais grūdais. Viską išmaišiusi ir užpylusi didesniu kiekiu vandens nei anksčiau, ji atidžiai apžiūrėjo gautą mišinį. Tikiuosi, kad tam kvailam augalui patiks.
- Na, gėlele, ar šitas skystis tau patinka? Ar nesusprogdinsi manęs kartu su visu šiltnamiu?- veidmainiškai šypsodamasi tyliai kalbėjo Melisa.- Paragauk ir nepyk, jei netiks.
Varnanagė lėtai ir vėl prisimerkusi užlašino mišinio jau ant kito lapo(aname buvo nedidelė skylutė, o ir tamsiaplaukė bijojo ko nors pilti toje pačioje vietoje). Šįkart nenutiko nieko.
- Ei, daryk ką nors. Reaguok,- sušnypštė Melisa, bakstelėjusi užlašintą skystį pirštu.
Gal gėlė manęs paklausė.

[Celeste Victoria Lavenza]

Ah.. Um.. Kas dabar? Žiūrėdama į gėlę, kurios pavadinimo, nors ir palyginti lengvo, merginai net nesinorėjo tarti ir į tai, kaip šioji draugiškai nereagavo, klastuolė susiraukė. Pasiėmusi tą patį pagaliuką, kelis kart bakstelėjo į gėlę, dar labiau suraukė antakius - šita maža bestija ją pradėjo nervinti.
Po "Lumine Ignis" pavadinimu besislepiančiai gėliūkštei pagaliau kažką padarius - tai yra, išleidus ganėtinai piktą šnypštimą, panašų į tą, kuris būna kamuolyje atsiradus kokiai skylutei - antrakursė išleido tylų "gah" murmtelėjimą, iškarto griebdamasi vandens pripildytą buteliuką ir šliūkštelėdama jo ant gėlės. Na, ar bent jau tai, kas jai, pusiau apsimiegojusiai ir neypatingai besigaudančiai pasirodė kaip vandens buteliukas - nes realiai tai tebuvo antrasis toks pat mišinys, praturtintas papildomais vandens lašais, kad nebūtų košė.
Pakeldama rankas prieš save, tarsi gindamasi prieš dar labiau šnypščiančią gėlę, mergina dar kartą apsidairė, šį kartą būdama tikra, kad ima butelį vandens, o ne kažkokią kitą, dar labiau viską pabloginančią masę. Prisiartindama ir užversdama šį virš gėlė, visa jėga suspaudė butelį, sukurdama agresyvios, krioklio šniopštimą primenančią vandens srovę, kuria apsitaškė ir pati.
Išleisdama gilų atodūsį, ir rodos, sėkmingai užtildžiusi per ausis einantį šnypštimą, mergina dirstelėjo į likusį vandens kiekį - užteks daugiausiai dviems, ir tai itin mažomis porcijomis. Prašyti dar daugiau vandens (ar juolab, klaidžioti į tamsiąsias šiltnamio vietas tam, kad šį atrasti) klastuolei nė velnio nesinorėjo, tad išleidusi dar vieną atodūsį, ji tiesiog akimis apibėgo aplink savo darbo vietą, pripildytą mažų vandens lašelių, smagiai nugulusių ir ant prakeiktosios gėlės žiedų ir lapų.

[Melisa Arin]

Kad ir kiek Melisa baksnojo pirštu, kad ir kiek akimis lyg lazeriais stebėjo, augalas nerodė jokių reakcijos požymių. Na ir gerai. Atsidususi tamsiaplaukė praskalavo grūstuvę ir joje susmulkino porą dar nenaudotų rausvų uogų. Į jas įtrynė ir anksčiau paruoštus baltos spalvos miltelius. Antrakursė nepažino nė vienų iš naudotų žolelių ir uogų, tačiau jai tai visai nerūpėjo. Tuo metu ji tiesiog ėmė jas beveik atsitiktine tvarka tikėdamasi, kad šviečiančioji gėlė užges, ar bent ant jos nesupyks ir nesprogs. Nors mergaitei geriau sekėsi tik antroji plano dalis, ji vis dar tikėjosi, jog dar šiame gyvenime jai pavyks. Niūniuodama staiga galvoje šovusią melodiją, varnanagė lėtai maišydama įpylė kiek didesnį kiekį vandens nei anksčiau, mat gautas mišinys jai buvo panašus į kažkokią pliurzę. Susiraukusi tamsiaplaukė ganėtinai drąsiai užpylė mišinio ant kito lapo. Šįkart jis ne tik rūko, bet ir tiesiai Melisai į akis ėmė šviesti ryškia šviesa. Prisidengusi veidą ranka, mergaitė ant rūkstančios vietos užpylė nemažą kiekį vandens, taip  stipriai sumaždindama skysčio atsargas.

[Chinatsu Ayiama]

   Yawen susidomėjusi stebėjo mokinių kūrybiškumą ir bandymą miksuoti augalus. Tai šiek tiek priminė Nuodų ir Vaistų pamokas, tačiau moteris buvo patenkinta mokinių darbu ir atsargumu.
 - Jos neretai laikomos nuostabiu vaistu skaudantiems sąnariams, madam Pomfri jas labai vertina, ponaiti Diauriak, - atsakė šiltai profesorė.
   Ji vaikščiojo tarp moksleivių vis įkišdama savo nosį kažkur ir stebėdama, kaip su augalais ir kitokiais dalykais elgiasi jai patikėti vaikai, kuriems reikėjo įkrėsti šio to į galvą. Aišku, iš pradžių jie buvo tokie gaa nedrąsūs, visgi naujas išbandomas dalykas ir pradžioje ne itin jauku tokia veikla užsiimti. Ką gali žinoti, gal sprogs kas nors.
 - Gerai, galite tvarkytis, pamoka greit baigsis, - pranešė profesorė ir suplojo rankomis džiugiai. Daugelio gėlės jau nebešvytėjo. Visiems susitvarkius ji nusišypsojo. - Puikiai padirbėjote! Kiekvienas dirbęs gauna po penkis taškus. Sekanti pamoka bus integruota lauke kartu su Magiškų Gyvūnų Priežiūra, tikiuosi jus visus ten pamatyti. Geros dienos!
Tik tuomet moteris paleido visus mokinius ir ėmė tvarkytis šiltnamyje.