0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 757
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #225 Prieš 3 mėnesius »
Šiuolaikinių vaikų įžūlumas tiesiog bloškė iš padų. Turner niekaip nesuprato, kaip panelė Lestrange drįsta taip kalbėti su vyresniu žmogumi ir, maža to, profesoriumi. Bėda buvo ta, kad Matthew nieko negalėjo jai padaryti. Buvo daugiau nei aišku, kad arešto jai neskirs. Praleisti dar daugiau laiko su šita persona? Tai jau ne, geriau jau savaitė be vyno. Atimami taškai jai tikrai nerūpės, o keliauti pas direktorę buvo rizikinga: šiaip ar taip, jis ir pats tikrai nėra pavyzdingiausias profesorius. Prisiminęs pamoką, kurios metu šiltnamyje apsireiškė profesorė Evenstar, net nusipurtė. Ne, geriau šitaip nerizikuoti.
- Gerai, baik jau pezėti, niekam čia neįdomu, - suburbėjo Turner ir patogiau įsitaisė žolėje. Nutarė daugiau nieko nesakyti ir nebeduoti progos įžuliai mergiotei toliau linksmintis. Nurijęs atodūsį herbologas užmerkė akis. Iš karto pajuto, kaip ima miegas, tad nori nenori teko atsimerkti. Į Lestrange Matthew nė neketino žiūrėti, tad įsispoksojo į žolę, kurios tamsoje, tiesa, beveik ir nesimatė.
- O tau, panelyte, reikėtų pradėti rūpintis savimi ir vaikščioti į pamokas bei išmokti bent elementaraus mandagumo. Manai, su tavim kas nors nori bendrauti? Garantuoju, kad neturi nė vieno draugo. Jeigu ir toliau nesimokysi, dienas baigsi po tiltu - niekam nereikalinga ir apleista. Susimąstyk!
Matthew tokios ilgos prakalbos tikrai neplanavo, bet pernelyg nusibodo jam šita mokinė. Vis dėlto reikėjo keisti planą ir nešdintis. Sunkiai dūsaudamas profesorius atsistojo ir vėl susvyravo. Juto, kaip lova šaukia. Nedraugišku žvilgsniu kiek paspoksojo į auklėtinę ir pratarė:
- Keliauk į pilį, nes kiti profesoriai ne tokie draugiški. Iš arešto neišsikapstysi. Labos nakties.
Visu kuo spinduliuodamas nepasitenkinimą Matthew pabandė žengti žingsnį. Nebuvo paprasta, bet pavyko. Taigi profesorius pasistengė eiti kuo užtikrinčiau ir galiausiai paliko nemaloniąją mergaitę vieną.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • IV kursas
  • *
  • 214
  • Taškai: 95
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #226 Prieš mėnesį »
  Klastuolė visai neturėjo ką veikti. Tad pasiėmusi knygą iš bibliotekos atėjo į vešlią pievą esančią už pelėdyno. Atėjo su savo kate Pola.
  Atėjusi pamatė, kad be jos ir augintinės pievoje daugiau nieko nėra. Tad Erka atsisėdo ir pradėjo skaityti knygą. Tuo metu augintinė vaikščiojo po pievą. Erka nesijaudino, kad ji pabėgs, nes žinojo, kad to nedarys. Erka ir augintinė buvo labai prisirišusios viena prie kitos. Taip buvo su visais trečiakursės augintiniais, tad nebuvo ko stebėtis. Greitai klastūnyno atstovė atsigulė ir toliau skaitė knygą. Ji buvo labai įdomi, tad Erka negalėjo atitraukti nuo jos akių. Staiga ant trečiakursės nugaros užlipo jos beplaukė katė. Tai supratusi klastuolė pradėjo juoktis, o kai suprato kaip atrodo dar labiau juokėsi. Galiausiai katė nušoko nuo klastuolės ir atsigulė šalia. Tad Erka pasidėjusi knygą augintinę paglostė.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #227 Prieš mėnesį »
  Lengvas vėjelis sutaršė tamsiaplaukės plaukus, tačiau tai vis tiek nenumušė geros nuotaikos ir nežymios šypsenėlės Melody veide. Pusryčiams buvusios cinamoninės bandelės praskaidrino grifės nuotaiką, o gal dėl visko kalta saulėta diena? Kas ten žino… Tačiau tądien- tą akimirką grifė buvo įsitikinusi, jog niekas nesugebės sugadinti nuotaikos.
  Lengvais žingsniais apėjusi pelėdyną trečiakursė akimirksniu išvydo savo tikslą- vešlią pievą, kurioje žydėjo įvairiaspalvių gėlių jūros ir kurioje ji tikėjosi nors trumpam pailsėti nuo pamokų ir nesąmoningų profesorių užduočių. Mėgaudamasi pavasarinių gėlių kvapu, grifė netikėtai išgirdo juoką, privertusį suklusti. Sekdama paskui garsą Melody galiausiai atrado jo šaltinį- kažkokią violetinplaukę klastuolę su knyga, bei augintine.
- Sveika,- šyptelėjo violetinplaukei, vedama geros nuotaikos. – O šiandien visai neblogas oras, tiesa?
  Vėjo gūsis vėl sušiaušė plaukus, o trylikmetė klestelėjo šalia nepažįstamosios.
- Mano vardas Melody,- prisistatė ir žvilgtelėjo į katę. – O kuo vardu tavo augintinė?
  Katė, nors buvo beplaukė, atrodė itin unikaliai ir trečiakursė negalėjo nuo jos atplėšti akių. Gaivus oras užliejo plaučius ir tuomet grifė kaip niekad pajuto, jog niekur kitur dabar nenorėtų būti.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • IV kursas
  • *
  • 214
  • Taškai: 95
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #228 Prieš mėnesį »
  Klastūnyno atstovei vis dar buvo juokinga, todėl toliau skaityti knygos ji negalėjo. Tad tik glostė Polą bei šypsojosi. Tą daryti buvo labai smagu. Tad ji tiesiog žvelgė į dangų bei laikė augintinę.
  Netikėtai išgirdo, kad kažkas priėjo. Prašau tik ne koks profesorius. Galvojo ji. Šįkart violetinplaukei laimė nusišpsojo - tai buvo mergaitė.Grifė, bet šį kartą Erka neleido kerų į grifę kaip visada anksčiau darydavo.
- Taip, bet karšta. Na, bet gerai, kad yra bent šiek tiek vėjelio, - tarė klastuolė. Jai buvo keista, kad panoro su ja pabendrauti. Bet Erka tikrai norėjo daugiau laiko praleisti su ja.
- Aš Erka. O čia Pola, - tarė ji. Staiga Erka panoro nuveikti ką nors tikrai smagaus. Nors tiksliai ką nežinojo, bet dabar knyga nė kiek nebegundė. Klastuolė su šia mergaite norėjo pasinerti į nuotykius. Norėčiau su ja ką nors nuveikti uždraustajame miške, ką nors padaryti profesoriams arba... Galiausiai sugalvojo klastūnyno atstovė. Paskraidyti šluotomis. Taip tikrai! Apsidžiaugusi pagalvojo trečiakursė.
- Aš trečiakursė, o tu kelintame kurse? - paklausė. Ji atrodė irgi trečiakursė, bet Erka nenorėjo apsirikti, tad tiesiog paklausė.
- Mėgsti skraidyti šluota? O žaisti kvidičą? O ką labiau? Aš tai be galo ir tą, ir tą, - tarė klastuolė. Skraidymas buvo viena mėgstamiausių jos veiklų.
- Gal nori paskraidyti? Kokio lygio šluotą turi? - dar kartą klausimais apipylė mergaitę.
  Erka dabar taip norėjo skristi, kad visai pamiršo knygą. Dabar tik glostė augintinę ir laukė Melody atsakymų.
- Kur gyveni? Aš tai Londono vaikų namuose. Ir neturiu nei brolių, nei sesių. O tu turi? - tarė. Buvo taip įdomu kuo daugiau sužinoti apie šią mergaitę. Tad tiesiog pasiėmė į rankas Polą ir laukė visų atsakymų. Ir tikėjosi, kad nauja pažįstama sutiks su ja paskraidyti. Labai tikėjosi.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #229 Prieš mėnesį »
  Dangus dar labiau pragiedrėjo ir saulė pasirodė visu gražumu. Išgirdusi nepažįstamosios katės šeimininkės vardą, Melody mintyse sukikeno. Erka... Vardas kiek primena erkes. Įdomu, ką ji mano apie tuos kraujasiurbius padarus?
- Aš taip pat trečiakursė,- šyptelėjo violetinplaukei.
  Nors Erka ir pasirodė eanti klastuolė, bendrauti buvo išties lengva. Ir kaip bebūtų keista, trylikmetė išties panoro pažinti Erką labiau, nors įprastai laikosi nuo nepažįstamųjų atokiau, ypatingai- nuo klastuolių. Reikėtų man dažniau pabūti geros nuotaikos, o didžiojoje salėje galėtų dažniau patiekti cinamonines bandeles,- suraizgaliojo išvadą mintyse.
- Tiesą sakant... Neesu bandžiusi,- nedrąsiai prisipažino kalbai pasisukus apie šluotas. – Skraidymo pamokose beveik nesilankiau... Tačiau kvidičo turnyrų nepraleidžiu progos pažiūrėti.
  Velnias, dabar viskas nueis šuniui ant uodegos,- susikrimto grifė. Juk ji klastuolė ir regis didelė kvidičo ir skraidymo gerbėja, o aš- net nuosavos šluotos neturiu! Neesu net užsisėdus ant šluotos, ką jau kalbėti apie skraidymą!
- Gerai,- leptelėjo, nė pati nesuprasdama ką daranti. -Tik matai... Neturiu savo šluotos.
  Tačiau šluotos problema išgaravo mintyse išgirdus kitus klastuolės žodžius. Londono vaikų namuose,- pakartojo mintyse. Širdis nusirito į paširdžius.
- Echm... Aš... Dabar gyvenu taip pat Londone, be to turiu du vyresnius brolius,- apibudino išvengdama kraujo ryšių ar tėvų minėjimo. Negi ji- iš tų pačių vaikų globos namų, iš kurių pabėgau prieš daugiau nei metus?!- suriko mintyse. Kaip ji ištveria tame pragare?
- Bet... Esu lankiusis ir Londono vaikų namuose. Kaip tau ten maistas?- pasiteiravo prisiminusi bjaurią pliurzę pusryčiams ir kuo greičiau nukreipė temą. – Be to gal jau eime paskraidyti šluotomis?
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • IV kursas
  • *
  • 214
  • Taškai: 95
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #230 Prieš mėnesį »
  Klastuolė dar labiau nusiminė kai dar labiau prasišvietė ir pasidarė dar karsčiau. Dabar Erkai norėjosi tik aukštai paskraidyti. Išgirdusi, kad Melody taip pat trečiakursė Erka nusišypsojo.
- Nieko tokio. Sunku tikrai nėra, - tarė violetinplaukė ir vėl nusišypsojo. Erka apsidžiaugė kai Melody sutiko paskraidyti.
- Tiesa aš skraidau be apsaugų, tad turiu tik šalmą, akinius ir kojų apsaugas, bet galėsi užsidėti, - tarė ir dar plačiau nusišypsojo. Klastūnyno atstovei buvo gera bendrauti su šia grife. O išgirdusi, kad ji anksčiau irgi gyveno vaikų namuose nusiminė. Ir jai teko kęsti tą žiaurų pragarą. Nusiminusi pagalvojo trečiakursė.
- Tikrai nėra skanu, bet valgau. Mirti badu tai nenoriu, - atsakė kai Melody paklausė apie maistą. O išgirdusi siūlymą eiti paskraidyti jos nuotaika pasitaisė.
- Žinoma, - tarė. Erka atsistojo ir išiesė ranką Melody norėdama padėti atsistoti bei pakvietė Polą. Ta iškart prisistatė prie klastuolė kojų.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #231 Prieš mėnesį »
  Jaudulys jau grasino bet kurią akimirką išsiveržti, tačiau grifė šiaip taip stengėsi tvardytis. Beliko pasikliauti apsaugomis ir Erkos padrasinimu, nors Melody ir abejojo ar po pasiskraidymo šluotomis ji pati dar liks gyva. Juk ko tikėtis iš nė karto neskridusios trylikmetės grifės? Geriausiu atveju ji trenksis į artimiausią medį ar skaudžiai plosis į žemę...
-Tikiuosi tu teisi... Be to, kokia tavo nuomonė geriausia vieta skraidymui šluotomis?
  Kankinama jaudulio Melody nukreipė mintis į maistą, tarsi jis būtų galėjęs numalšinti baimės jausmą. Cinamoninės bandelės, kruasanai, šokoladinės varlės ir cukrinės plunksnos nepaliaujamai sukosi grifės mintyse. Tačiau deja, klastuolės balsas vėl privertė grįžti ją į šį pasaulį ir prisiminti bjaurų maistą vaikų namuose. Aš tai jau verčiau mirsiu badu, nei valgysiu tą pliurzę,- pamanė ir mintyse jau įsivaizdavo magijos žinių antraštę: „Naujausios žinios- Londono vaikų namuose mirė mergaitė! Kaltinamos virėjos, kankinusios vaikus tragišku maitinimu!”.
  Juodaplaukė nuvijo mintis šalin ir padedama Erkos atsistojo. Malonus elgesys vėl privertė grifę nustebti, bei suabejoti šios klastuolės klastuoliškumu.
- Ačiū,- padėkojo ir lengvu žingsniu patraukė per pievą, palikdama kvepiančias gėlių jūras užnugaryje. Manau, jog kada nors čia dar sugrįšiu.
"Vardan beveik begalvio Niko!"