0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Katherine Silverstone

Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #210 Prieš 2 metus »
   Pats egzaminų įkarštis jau tvyrojo Hogvartso apylinkėse. Bibliotekoje susirinke mokiniai uoliai mokėsi egzaminams, bet ne Katherine Silverstone. Ši jaunoji mergiūkštė vos dvylikos metų slampinėjo po burtų ir kerėjimo mokyklos teritoriją dėl menkniekių, kaip nugvelbti nuo profesoriaus stalo kokia prabangia plunksną ar bevaikščiodama ilgaisiais kolidoriais pagriebti atsistiktinio žmogaus galeonus, o laukuose su mėlynų graibstų gaudydavo vabzdžius, bet šį karta grifiukė nesiruošė gaudyti vabzdžių ar pavogti kelis auksinius gyvatėms. Svarbi priežastis privertė atkėblinti Silverstone į vešlia pieva už pelėdyno.
   ''Spalvų paletė'' kuri aplink juosė žalia žolė ar tolimoje medžiai su išsiskleidusiais pumpurais užildydavo rausvų spalvų, o skaidrus rūkas pridėdavo daugiau šviesesnių spalvų, bet juodas megztinis su ilgomis rankomis dengė dvylikametės mergaitės randus ant rankų, o dešinioje suledėjusioje rankoje laikė pergamento susukta lapą prirašyta juodų rašalų.
   Šaltas vėjas glostė vokietės plaukus, o pažingsniui slinko mėrgaitė prie pievos sekdama mėlynomis akutėmis saulės nusileidžiančius spindulius.
   Pasiekta rasota laukymė, baltaplaukė apsižvalgė aplinkui. Susiliejusios spalvos aplinkui antrakursei priminė, kaip eiline pusiausvyrą tarp šviesos ir tamsos, o atmosferoje sklindantys paukščių garsai išlaikė kasdieniškas knygų įžangas.
   Baltų plaukų savininkė prisėdo ant drėgnokos vejos. Šaltos rankutės išvartaliojo pergamentą. Išvydusi kelių senumo dienų laišką lėtai atsiduso, o žydros spalvos akys dingo užgoštos akių vokais. Ramybė. Tolėliau girdėjosi gyvos dvasios ir juodųjų varnų krankėjimas medžių tankumoje.
  Balti plaukai nukrito į priekį palei galvą ir kelių sekundžių akimirksnių atsimerkė. Paraudusios akys žvelgė į dailia rašysena parašyta laišką, kuris leido lengvai perskaityti kiekvieną žodį, kiekvieną sakinį, bet kiek įplyšęs popieriaus kairysisi kampas brėždavo antrakursės akį.
     - Du hattest eine Zwillingsschwester. Helena. - tylus balsas mintyse skaitė pergamento parašytas pagrindines citatas. - Sie haben zwei DNAs. Katarina, du bist eine Chimäre.
  Katherine's galvoje nesisuko krūva klausimų apie seserį. Grifų gūžtos mokinei labiau rūpėjo ar tai kas atsitiko su seserimi paveikė jos gyvenimą ir santykius su šeima.
    -Keli šilti prisiminimai susije su tėvais, keli šilti apkabinimai prieš miegą - ar jie buvo tikri? - garsius pamąstymus iškart nutraukė nukritęs lašas lietaus ant pergamento.
  Grifė stipriau suspaudė popieriaus lapą ir palengva atsistojo nuo vejos. Greitai pasitvarkė rankoves ir paslėpė laišką juodoje rankovėje pasikišusi po riešų ir išlėkė į bendrajį kambarį, palikdama vešlioje pievoje, ne tik mirštančios Žanos prisiminimus, bet ir paliko apmąstymus, kurie kankino kelias dienas jaunaja gyvačių mylėtoja.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Katherine Silverstone »

*

Neprisijungęs Sai Haruno

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #211 Prieš 2 metus »
Berniukas nusiuntė pašto pelėdą pas tetą Polę, kad praneštų, jog jam viskas gerai. Tada nusileido mediniais girgždančiais laiptais žemyn ir norėdamas pabūti vienas paliko pirmakursių būrį ir nusėlino už pelėdyno, kur vešėjo minkšta žolytė. Čia buvo ramu, saulės spinduliai kuteno veidą ir pelėdų plunksnos aplinkui neskraidė... Tai turbūt pirmas kartas, kai po paskirstymo galiu pabūti vienas, be draugų, -  jis nuleido galvą. - kurių neturiu. - aišku tetai parašė, kad draugų pulkas... - Ir pagaliau prie manęs nelimpa sesuo. Jis mylėjo sesę, bet truputėlį įkyrėjo jos plepumas. Sai išsitraukė iš kuprinės teptuką, rašalo ir popieriaus ritinėlį. Išsitraukęs trumpą kardą, iš visų jėgų įsmeigė jį į pelėdyno akmeninę sieną. Kuprinę pasikabino ant kardelio ir pradėjo piešti peizažus. Jo piešiami gyvūnai atgydavo ir nubildėdavo gilyn į pievą ar pasukdavo Uždraustojo miško linkui. Maloniai pūtė vėjas į berniuko dailų veidą ir tarsi palaikė ramią draugiją. Ošdavo melodingai, meloncholiškai... Sajus taip susiliejo su gamta, kad prie jo net zuikiai priliuoksėdavo, ėriukas atsiguldavo šalia ir paukšteliai nutūpdavo ant pečių. Kartais juodaplaukiui atrodydavo, kad jis gali suprasti medžių, vėjo ir gyvūnų kalbą ir nusišypsodavo arba sunerimdavo, išgirdęs jų nuotykius ar matytus įvykius. Bet tai buvo tik išraiškos, apie kurias jis buvo perskaitęs knygose. Jis jau žinojo, kaip turi atrodyti reikiamoje situacijoje, tačiau akys, jo nuostabios, gilios, kažkur užrakintos akys, niekada taip ir neatsivėrė Hogvartse. Jis juokdavosi, bet jo akys likdavo šaltos, o veido išraiška visiškai dirbtinė, bet negalima jo smerkti, jis to nenori. Tačiau iš gilių apmąstymų, jį pažadino ateinanti mergaitė iš už kampo. Jis nežinojo ar sutrikti, ar pasimesti ar ką daryti, tad tiesiog piešė toliau net neatsisukęs į ją.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Sai Haruno »

*

Neprisijungęs Aqua Watefall

  • I kursas
  • *
  • 8
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Draugai - gyvenimo malonumas!
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #212 Prieš 2 metus »
Kadangi buvo gražus oras, Aqua nusprendė pasimėgauti saulute už pelėdyno. Tiesą pasakius, ji visai neseniai išsiuntė laiškus savo tėvams ir broliui. Ji nenorėjo, kad jie jaudintųsi, bet šiuo metu jai buvo labai įtemtas metas ir visai neturėjo laiko išsiųsti bent mažytės žinutės. Aqua atsisėdo ant žolės ir atsukusi saulei veidą mėgavosi jos teikiama šiluma. Reiktų įsigyti augintinį. Ši mintis jai šovė visai netikėtai. Tada ji būtų priversta leisti daugiau laiko gryname ore, o ne sedėti prie knygų ir kvėpuoti dulkėmis. Tik kokį gyvūną man reikia įsigyti? Galbūt šunį? Ne, pernelyg banalu. Driežą? Ne jis per lėtas. Triušiuką? Tikrai jį pames iš akių. Taip begalvodama nejučiomis užsnūdo. Net nepajuto, kaip kūnas atsimušė į žemę ir galva atsirėmė į minkštutėlę žolę. Mergina buvo išsekusi, tad jos užsnūdimas buvo pateisinamas. Aqua nejautė, kaip artėja vakaras, vėsa apgaubia jos gležną kūną, o saulė po truputį leidžiasi už miško tankumyno. Mergina pabudo tik tada, kai pajuto ant savo skruosto kažką kutenant. Lėtai atmerkusi blakstienas ji pamatė plunksnas. Geriau įsižiūrėjusi ji atpažino savo mieląją augintinę liepsnotąją pelėdą, kuri pamačiusi savo šeimininkę atsitūpė šalia ir saugojo. Argi tu neturėtum būti pas mano tėvus? Mergina pakėlė ranką ir paglostė savo pelėdos galvytę. Ši švelniai suūkė ir jos blizgančiose akyse švietė meilumas.
- Ak, aš užsnūdau ir pramiegojau iki vakaro. Kodėl manęs nepažadinai? - švelniai tarė skraiduolei.
Pelėda lyg suprasdama papureno savo plunksnas ir tapo dar didesnė.
- Tu pavargai keliaudama, ar ne? - tyliai paklausė.
Pelėda suklapsėjo akytėmis ir atkišo kojytę prie kurios matėsi pririštas pergamento ritinėlis. Mergina švelniai atrišusi laiškelį pakvietė pelėdą ant rankos ir atsistojusi ant kojų nužingsniavo pilies link. Ji sau prisižadėjo daugiau niekada nebemiegoti lauke ant pievos, nes raumenys skaudžiai dilgčiojo jai beeinant. Vakaro vėsuma atgaivino, bet dabar mergina šiek tiek drebėjo, tad prisiglaudusi pelėdą sau prie krūtinės dar sparčiau keliavo link Grifų gūžtos bendrojo kambario židinio.
Aqua Watefall

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #213 Prieš 2 metus »
Nelabai vėlus penktadienio vakaras. Prieš akis visas savaitgalis, tad nenuostabu, kad Matthew nepraleido progos išgerti. Namų darbų krūva ant stalo mokytojų kambaryje ir vėl buvo išaugusi, bet profesorius nutarė neskubėti ir pasidžiaugti tais malonumais, kurie mokytojams yra puikiai suprantami.
Šį kartą malonumais mėgavosi vienas, tad nenuostabu, kad nepastebėjo, kada reikėjo sustoti, ir galiausiai gerokai apgirto. Gerai buvo bent tai, kad butelį tuštino šiltnamyje, tad pakeliui į pilį galėjo tikėtis bent šiek tiek prablaivėti.
Deja, profesorius buvo išgėręs daugiau nei galvojo: išėjęs į lauką jis kažkokiu būdu atsidūrė prie pelėdyno. Jis tikrai nebuvo pakeliui einant iš šiltnamių į pilį, tad Matthew šiek tiek sutriko, bet neturėjo ką daryti. Reikėjo suktis iš padėties. Deja, jis jautėsi labai pavargęs, tad priėjęs kažkokią pievą atsisėdo. Lauke buvo gana vėsu: šiaip ar taip, artinosi žiema. Vis dėlto skrandyje tebesantis alkoholis šildė pakankamai gerai, kad Matthew nesijaustų nepatogiai. Žolė buvo pakankamai minkšta, namų darbų kalnas - pamirštas, tad ko daugiau norėti?
Matthew sėdėjo žolėje ir apie kažką mąstė. Mintys šokinėjo nuo Deoiridh prie vyno butelių ir atgal. Tiesą sakant, profesorius mielai būtų dar kokį ištuštinęs, bet atsargos pamažu ėjo į pabaigą, o vienas keliauti iki Kiauliasodžio jis tingėjo. Panašu, kad teks kviestis į kompaniją bene geriausią draugą - magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorių Rafael. Taip, jis tikrai neprieštaraus pasivaikščioti iki netoliese esančio miestelio ir pasipildyti pilnų butelių atsargas.
Šis supratimas buvo smagus, tad Matthew nusišypsojo. Daugiau nebegalvodamas jis išsitiesė žolėje ir nė nepastebėjo, kaip užmigo.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #214 Prieš 2 metus »
Smagus penktadienio vakaras ir jaunoji mirties valgytoją pabaigusi daryti visus namų darbus nusprendė išeiti pasivaikščioti nors kaip ir visada net neįsivaizdavo ką ten galėtų veikti. po kiek laiko vis tik susiruošė ir pasišviesdama savo burtų lazdele kuo paprasčiausiai išėjo iš pilies. Lestrange tikrai tikėjosi , kad bent jau šis vakaras įvyktų be kokių nors purvakraujų susitikimo. Kiek laiko Violeta visiškai neįsivaizdavo kur ėjo , bet netrukus ji pamatė kažką ką vos apšvietė merginos burtų lazdelė. Klastuolė ėjo vis arčiau mintyse spėliodama kas tai galėtų būti. Spėju koks nors eilinis purvakraujis net jeigu ir klastuolis ar klastuolė  tai visiškai nieko nekeičia prisiminus kvailą purvakrauję Dori Mendel. - Baigusi savo mintį Violeta pagaliau atsidūrė ten kur ir norėjo , bet Lestrange mintis užpuolė klausimai , bet mergina į tai stengėsi į tai nekreipti dėmesio ir ,kad ir situacija čia bebūtų Violeta kuo paprasčiausiai ištarė:
- Na jūs tik pažiūrėkit eilinis purvakraujis tokį vakarą miega ant žolės tikriausiai kas nors pagaliau išdrįso parodyti vieta šitiems nevykėliams.- Baigusi kalbėti jaunoji mirties valgytoja garsiai ir pašaipiai nusijuokė jai visiškai nerūpėjo ar tas čia gulintis žmogus tai apskritai nugirdo tai merginai buvo svarbu tai , kad jos norai pagaliau buvo išgirsti bent jau jos nuomone...

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #215 Prieš 2 metus »
Girtas miegas buvo vienas iš tų dalykų, kurių Matthew stengėsi privengti. Po to siaubingai skaudėdavo galvą, norėdavosi slėptis nuo pasaulio, ir šiaip viskas atrodydavo tiesiog tragiškai. Deja, dabar jis būtent girtai miegojo kažkur žolėje. Vėliau neprisiminė, kodėl atsidūrė būtent čia, bet šią akimirką skaniai parpė. Deja, tik iki to laiko, kai kažkas pradėjo juoktis. Iš pradžių herbologas galvojo, kad sapnuoja, tačiau juokas skambėjo pernelyg tikroviškai. Sunkiai praplėšęs akis suvokė nežinantis kur esąs. Stengėsi nekreipti dėmesio ir tiesiog apsidairė tikėdamasis pamatyti juoko šaltinį. Pamatė, bet tą pačią akimirką pasigailėjo: tai buvo mokinė, kurios akivaizdoje profesorius tikrai neturėtų voliotis ant žolės.
- Ar neturėtum... - sukaupęs visas jėgas pradėjo sakinį Turner, tačiau liežuvis gerokai pynėsi. - Jau vėlu. Keliauk į pilį arba gausi areštą.
Apsiblaususiomis akimis pažvelgęs į mokinę profesorius niekaip negalėjo prisiminti, kuriame koledže ji mokėsi. Tiesą sakant, iš viso nebuvo matyta. Gal kokia pirmakursė, nesilankanti herbologijos pamokose? Deja, šis klausimas dabar buvo pernelyg sudėtingas, tad Matthew liovėsi svarstyti. Svarbiau buvo kažkaip atsistoti ir neapsijuokti prieš šitą vaiką.
Ėmęsis šio sunkaus uždavinio Matthew giliai atsiduso. Ilgokai dėjęs pastangas jis pagaliau buvo ant kojų, tik gerokai svyravo. Dar kartą įdėmiai nužvelgė mokinę, bet ir toliau neprisiminė, kas ji.
- Taigi... - giliai įkvėpęs vėl prabilo Matthew. - Gal teiksiesi pasakyti, ką tokiu metu veiki lauke?

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #216 Prieš 2 metus »
Violeta ilgai ir pašaipiai juokėsi iki tol kol išgirdo to nevykėlio gulinčio ant žolės balsą. Lestrange šypsena dingo tiesiog akimirksniu ir kiek laiko mergina kuo paprasčiausiai stovėjo ir galvojo ką pasakyti ir tuo pačiu kuo toliau tuo labiau kaupėsi pyktis ant šito nelemto purvakraujo pagaliau šiaip ne taip ištarė:
- Aš neturiu tau nieko aiškinti ar turėčiau sakyti jums - Violeta kiek pašaipiai nusijuokė , bet greitai surimtėjo ir tęsė tai ką buvo pradėjusi sakyti.- Jeigu dar nesupratai su kuo kalbi tai aš tau tuoj labai gretai paaiškinsiu aš esu Violeta Lestrange , grynakraujė burtininkė labai žymių mirties valgytojų dukra taip pat antrakursė klastuolė taip , kad tu neturi teisės skirti man arešto ir aš taip pat visiems galėsiu papasakoti apie tai kas vyksta dabar.- Baigusi kalbėti mergina atsiduso , o po kiek laiko ji vėl pradėjo juoktis kaip beprotė. Violeta tikrai labai džiaugėsi esama situacija įskaitant tai , kad tokia smagumo beveik naktį jaunoji mirties valgytoja dar nei karto nebuvo turėjusi ir jai tai patiko. Kiek laiko ir Violeta nurimo , bet ji tikrai neplanavo niekur eiti jai buvo be galo įdomu ką dar įmanoma būtų padaryti ar pasakyti šitam nelemtam purvakraujui. Nieko tokio kitais metais tavęs čia jau nebe bus aš pažadu..    

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #217 Prieš 2 metus »
Matthew buvo labai susikaupęs ties uždaviniu neišsitėkšti ant žolės. Jeigu mergaitė išpliurps draugams, ką čia mačiusi, jam ir taip ramybės nebus (tarsi kada nors Matthew Turner galėjo ramiai dirbti šioje mokykloje...). Norėjosi bent jau dar labiau neapsikvailinti prieš mokinę.
- Gerai, Violeta Lestrange, - giliai įkvėpęs prabilo Matthew. Atmintyje kažkur tas vardas mėtėsi, tad buvo galima spėti, kad mergaitė mokosi Klastūnyne. - Neklausiau, kas yra tavo tėvai... - Turner nutilo ir ilgą laiką negalėjo pratarti nė žodžio. Tiesą sakant, jautėsi siaubingai pavargęs, o mintys plaukiojo kažkur toli. Po kiek laiko pavyko vėl sukoncentruoti žvilgsnį ties mokine. - Taigi... Ko aš klausiau? Ak, taip. Ką čia veiki tokiu metu?
Herbologas apsižvalgė kur esąs. Taip, buvo kažkur prie pelėdyno, bet kodėl atsidūrė būtent čia, paaiškinti tikrai negalėjo. Ar gali būti, kad tikrino, ką veikia ši neklaužada ir kiti mokiniai, naktį slankiojantys po mokyklos teritoriją? Bet ne, negali būti, prieš atsidurdamas čia jis leido laiką savo kabinete. Ir tikrai turėjo su savimi vyno... Ką gi, panašu, kad šis egzistencinis klausimas liks neatsakytas.
- Dešimt taškų iš... Klastūnyno, - sugebėjo išspausti Turner tikėdamasis, kad teisingai atspėjo Violetos koledžą. - O tau, panele, reikėtų išmokti... Pagarbos.
Ir kodėl man taip nesiseka?.. pasvarstė Turner ir vėl susvyravo. Nenorėdamas apsijuokti dar labiau jis nutarė vis tik atsisėsti ant žolės. Tai padaryti nebuvo taip paprasta, bet galų gale pavyko įsitaisyti gana patogiai. Vėl pakėlęs pavargusias akis į Violetą Matthew giliai įkvėpė.
- Ar pareisi į pilį pati, ar man teks tave parlydėti? - po sunkaus atodūsio paklausė jis.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #218 Prieš 2 metus »
Violeta jautėsi be galo smagiai šitoje situacijoje nors klausimas kiek vaikų iš vis kada nors pasišaipyti iš suaugusio burtininko , o ypač profesoriaus ,bet mergina savaime suprantama kitokia nei visi. Kurį laiką jaunoji  mirties valgytoja juokėsi ir iš šito nelemto profesoriaus ir iš esamos situacijos , bet greitai susitvardė ir įsmeigė piktą ir pašaipų žvilgsnį išgirdusi ką pasakė tas nelemtas purvakraujis. Praėjo kelios minutės ir Lestrange pratarė:
- Tik duodu žinoti su kuo kalbi , beje aš pasistengsiu padaryti taip , kad kitais metais šioje mokykloje jūsų nebebūtų. Tokiems purvakraujams čia ne vieta ,o be to jūs dar ir geriate.- Violeta akimirksniu pradėjo pašaipiai juoktis jai taip pat buvo įdomu ką buvo galima dar pasakyti ar padaryti. Kelias minutes klastuolė juokėsi ,o paskui šovė dar vieną gana šiurkščia frazę:
- Pirmas dalykas veikiu čia ką noriu ne jūsų reikalas!...- Kuriam laikui Violeta Lestrange pamiršo ką norėjo sakyti toliau , bet profesorius merginai pasakė tai kas padėjo Violetai kalbėti toliau. Taigi ji vėl pradėjo rėkti.:
- Antras dalykas jūs neturite jokios teisės atiminėti taškų , antra pagarbos išmokti man nereikia galiu kalbėti kaip noriu ,o trečia , ne į pilį aš neisiu pasvajokit!!!- Violeta vos galėjo kvėpuoti ir ji buvo tikrai pikta. Ir ji jau planavo kita planą. Na dabar jums galas....                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #219 Prieš 2 metus »
Situacija buvo visiškai be išeities. Šitos Lestrange jis gerai nepažinojo, bet to, ką pamatė šiandien, užteko, kad suprastų: kalbos apie šį susitikimą netruks pasklisti po visą Klastūnyną, po to - ir po mokyklą. Direktorei tai tikrai nepatiks. Tikriausiai nėra ko tikėtis, kad jam pavyks užbaigti mokslo metus vis dar tebesant profesoriaus vietoje. Tai buvo šiek tiek apmaudu: mokyti jis būtų galėjęs tikrai neblogai. Deja, turėjo kitų minusų, kurie gerokai trukdė. Ir potraukis vynui buvo vienas iš tokių minusų.
- Malonu susipažinti, - burbtelėjo Matthew, kuriam, švelniai tariant, nerūpėjo, su kuo jis šneka. Rūpėjo nebent tai, kad reikėjo kuo greičiau šitos mokinės atsikratyti. Deja, neatrodė, kad tai bus paprasta. Kaip ir išgirsti bent vieną pagarbų žodį.
- Aš turiu visišką teisę atimti iš tavęs taškus, - bandė nutaisyti griežtą toną Turner, tačiau nesisekė. Prie to labai prisidėjo nuovargis ir noras kuo greičiau atsidurti patogioje lovoje. - Ir atimu jų dar dešimt. Siūlau jau dabar keliauti į pilį, kol nepaskyriau arešto iki mokslo metų pabaigos.
Nuo mergaitės riksmo įsiskaudėjo galvą. Turner susiraukė. Be galo norėjo išsitiesti ant žolės ir pabandyti užmigti. Tokios galimybės, deja, nebuvo. Reikėjo suktis iš padėties ir galiausiai pamokyti Violetą mandagaus elgesio. Dar kartą atsidusęs herbologas išsitraukė lazdelę. Abejingai pažvelgė į ją, tada - į klastuolę. Pabandė nutaisyti griežtą žvilgsnį, bet buvo daugiau nei akivaizdu, kad jam nepavyko.
- Manau, kad supranti. Visiškai nenoriu čia su tavimi pyktis. Dėl to geriau keliauk į pilį gražiuoju, kol man neteko imtis griežtesnių priemonių.
Matthew nutiko. Lazdelę laikė nuleistą. Nežinojo, ar Violeta žino apie jo (ne)sugebėjimą kerėti. Tikėjosi, kad ne. Kaip ir tikėjosi, kad ištraukta lazdelė byloja, esą profesorius kalba daugiau nei rimtai.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #220 Prieš 2 metus »
Ilgai netrukus Lestrange tikrai įpyko ir pati išsitraukė savo burtų lazdelę. Švelniai tarianat Violetai buvo visškai vienodai ar ji bendravo su mokiniu ar suaugusiu burtininku , juk jaunajai mirties valgytojai nėra jokių kliūčių pasišaipyti iš , bet kokio purvakraujo. Taigi jaunoji Violeta Lestrange jau buvo išsitraukusi savo burtų lazdelę  prikišo ją prie burtininko veido , bet kerėti Violeta , bent jau kol kas ne planavo ji tik tai garsiai pareiškė:
- Dabar reiškia taip. Man neįdomu kas tu per prakeiktas eilinis purvakraujis , bet jeigu nori likt gyvas ir toliau čia ramiai dėstyti iš manęs taškų tu neatims ir arešto man taip pat neskirsi jeigu tai padarysi tai tuomet aš apie visą šią situacija pasakysiu visiems ,o ypač direktorėj. ,- Pagaliau baigusi viską sakyti Violeta atsiduso ir pašaipiai šyptelėjo nors tai dar aiškiai nė kiek nebuvo galas , bet Violeta kiek laiko stovėjo ir mąstė jai reikėjo visiškai pilno plano. Kiek laiko Violeta mąstė ,o kai pamatė to  nelemto burtininko , purvakraujo ištrauktą burtų lazdelę. Tiesa pasakius ji šiek tiek išsigando , bet ji žinojo ką daryti.  Vat dabar prisiekiu jums galas. To tai jau nebus - Violeta iš kart net ne galvodama ištarė:
-Žaidžiat su ugnimi.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #221 Prieš 2 metus »
Toks netikėtas menkai pažįstamos mokinės elgesys padėjo prasiblaivyti. Dabar Matthew stovėjo tvirtai ir griežtai žvelgė į mergaitę. Niekaip negalėjo suprasti, ar ji mano, kad kalba rimtai, ar tiesiog labai jau nevykusiai juokauja.
- Padoriame pokalbyje žodžio “purvakraujis” nereikėtų vartoti, - ramiu balsu pratarė profesorius, kurį mokinukės įžūlumas pradėjo gerokai erzinti. Nepaisant to, kad pavyko prablaivėti, atsigulti ir išsimiegoti vis tiek būtų smagiau nei čia aiškintis su netikėta situacija. Ak, ir kaip jis sugebėjo užmigti kažkur lauke, kur nuolat trinasi mokiniai? Tuo labiau, kad šiuolaikiniams paaugliams tokie menkniekiai kaip taisyklės akivaizdžiai nerūpėjo.
- Visai neprieštarauju keliauti pas direktorę. Galėsime papasakoti, kaip vidury nakties susitikome mokyklos kieme. Manau, jai bus tikrai įdomu, kodėl tokia maža mergaitė kažkur klaidžioja, kai seniausiai yra laikas miegoti, - maloniai pasakė Matthew. Jis, tiesa, visai nenorėjo keliauti į direktorės kabinetą: vaizdas, kaip ji ateina į šiltnamį, buvo dar pernelyg šviežias ir gerai įsirėžęs į atmintį. O ir kur garantija, kad ji nesupras herbologo būklės? Ne, tai būtų pernelyg rizikinga, bet panelytei Lestrange to žinoti tikrai nebūtina.
Turner buvo pavargęs. Šios nakties planuose tikrai nebuvo aiškintis su neklaužadomis mokinėmis, o panašu, kad susidūrė su itin sudėtingu atveju. Laimei, bent pamokose jos nesimato… kiek lengviau atsiduso profesorius ir dar kartą atidžiai nužvelgė mokinę. Netikėtai staigiai sučiupęs jos burtų lazdelę ištraukė iš rankos ir įsidėjo į savo kišenę.
- Ar tikrai nori leisti vakarus šveisdama trofėjus ar perrinkinėdama supuvusias eliksyrų dalis? - paklausė Turner. Neįsivaizdavo, ar Hogvartse yra profesorius, kuris norėtų užsiimti su šita, už kurią net ir Dori su Meghan geresnės. Ko gero, ne. O pats, žinoma, vakarų su ja taip pat neleis. Gloria prisiminė ir bene pirmą kartą gyvenime apsidžiaugė, kad tas žmogus egzistuoja šiame pasaulyje.
- Manau, tau reikėtų susipažinti su ateities būrimo profesore, - pridūrė. - Puikiai sutartumėte.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #222 Prieš 2 metus »
Šitas nelemtas profesorius erzino jaunąją mirties valgytoją , bet iš kitos pusės ji buvo visiškai įsitikinusi , kad tai paskutiniai  šio purvakraujo mokslo metai čia , bet iš kitos pusės galbūt kitais metais bus kas nors nei šis profesorius , bet šiai minutei tai mažiausiai jaudino Violetą. - Na tada pasakysiu taip ,o tau reikėtų išmokti nebegerti ir nebesivolioti kur papuola ir tuomet nebus problemų. - Kuo paprasčiausiai atskirto š profesoriaus žodžius Jaunoji Lestrange. Kuriam laikui tai buvo viskas ką ji norėjo pasakyti , bet jau antrą kartą iš eilės klastuolėi priminė ką daryti toliau todėl ištarė:
- taip , žinoma mes galime eiti pas direktorę tik tai , kad ji taip pat sužinos ką čia darai tu ir , kad geri nemanau , kad tai labai patiks nujaučiu , kad ji net nenumanė , kad Hogvartse dėsto geriantis purvakraujis profesorius ,o gal jūsų tokių yra ir ne vienas? Tai kaip...? - Violeta baigė šnekėti ir džaiaugėsi tuo ką ką dabar pasakė , nes  taip lengvai pasiduoti ji tikrai neplanavo. Praėjo kiek laiko , o jaunoji klastuolė net nepastebėjo kaip neteko savo burtų lazdelės. Ar direktorėi Arwen viskas tikrai gerai su galva , kad ji dirbti čia priima tokius burtininkus nors šito tai net ir burtininku nepavadinčiau. Išlindusi iš savo minčių Lestrange pagaliau atkirto profesoriui.- Žinai ką su savo areštu gali eiti , kad ir į pragarą ,o su Gloria kodėl gi nesusipažinus galbūt ji dar viena iš kokių nors geriančių profesorių...
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #223 Prieš 2 metus »
Situacija buvo daugiau nei kvaila: profesorius, dirbantis šį darbą jau keletą metų, nesugeba susitvarkyti su kažkokia įžūlia paaugle, tiksliau, netgi vaiku! Jeigu nebūtum nusitašęs kaip šlepetė, turbūt būtų lengviau, ar ne? paklausė savęs profesorius, tačiau nuo to nuotaika nė kiek nepasitaisė. Jis tenorėjo gerai išsimiegoti, bet būtinai turėjo susitikti šitą įžūlią panelę, kuri dabar aiškina, kaip jis turi gyventi!
- O tau, panele, reikėtų išmokti ne tik pagarbos, bet ir paprasčiausio pamokų lankomumo, - super išmintingai atsikirto Turner, negalintis prisiminti, kad būtų kada matęs šitą mokinę savo pamokoje. Aišku, jis ten stengėsi iš viso nieko nematyti, mat kiekviena herbologijos pamoka virsdavo kažkokiu pragarišku chaosu (ar chaotišku pragaru?). Buvo jau gerokai pavargęs nuo šito itin nuobodaus vakarinio pašnekesio. Reikėjo nusikratyti šitos panelės - ir padaryti tai kaip įmanoma greičiau.
- Jeigu profesorė Evenstar priima profesorių į darbą, vadinasi, jis yra pakankamai kompetetingas tą darbą atlikti. O štai ar tau pakanka protelio čia mokytis, drįsčiau suabejoti, - burbtelėjo Matthew ir garsiai atsiduso. Jis tenorėjo pailsėti. Pailsėti nuo visko, o labiausiai nuo Hogvartso mokinių. Argi buvo būtina kažkokiai paauglei jį žadinti?!
Esant su tavim nereikia ir arešto, kad pasijustum kaip pragare vis labiau irzo Turner. O su Clarke šitai įžūliai mokinukei tikrai reikėtų susipažinti. Turint omenyje, kaip ji “pareigingai” vaikšto į pamokas, mielosios kolegės, ko gero, nėra net mačiusi.
- Nė kiek neabejoju, kad profesorė Clarke noriai tave išmokys magijos ir mandagumo paslapčių, - suburbėjo profesorius. Nuovargis privertė jį susvyruoti, ir nenorėdamas išsitėkšti ant žolės Turner kuo atsargiau atsisėdo. Tikėjosi, kad Lestrange pagaliau teiksis iš čia išsinešdinti, ir jis galės ramiai pratęsti savo nutrauktą sapną.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Vešli pieva už pelėdyno
« Atsakymas #224 Prieš 2 metus »
Violetą šitas nevykėlis jau buvo gerokai įgrisęs. Ir kada jis apskritai supras , kad jis yra nevykęs purvakraujis ir jis čia niekam nereikalingas? Tuo labiau , kad jis net nieko negali padaryti man. Pagalvojo sau jaunoji panelė Lestrange bestovėdama šalia taip vadinamo profesoriaus. - Viskas ką tu gali yra tik gerti ir apsimetinėti , kad vedi pamokas, be to tau net nerūpi šios mokyklos vaikai viskas kas tau rūpi tai tik gerti kaip ir greičiausiai daugumai jūsų geriančių profesorių. Spėju net gi šeimos neturi vien dėl to , kad geri. - Su šypsena ir panieka visa tai atkirto į profesoriaus žodžius  Violeta. O , be to kokio velnio jis taip  prisirišęs prie tos Glorios Clarke? gal jis ją įsimylėjęs , jeigu taip tuomet gali net nieko nesitikėti , nes kol nenustos gerti apie merginą gali net nesvajoti. - Ši mintis gana privertė klastuolę gerai pamąstyti , bet kol kas ji nustūmė visas mintis į šalį ir kuo paprasčiausiai pasakė:
- Pasakysiu taip, patariu tau nustoti gerti ir pradėti rūpintis savimi ,o jau tada galėsi ir pagalvoti apie darbą Hogvartse ar dar kur kitur. - Jaunoji Lestrange nusišypsojo nors iš kitos pusės jai nė velnio nerūpėjo kaip gyvena šis profesorius ji tik pabandė apsimesti mandagi , bet pačiai klastuolėi  tai nė kiek nebuvo malonu.