0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1984
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #90 Prieš 4 metus »
Dafydd atsidūrė lauke. Nežinojo, ką ten veiks. Ko gero, tą patį kaip ir visada. Kažkur trinsis su viltimi, kad nieko nesutiks. Kad joks kvailas mokiniūkštis ar profesorėlis negadins jam nervų. Klastuolis šliaužė ežero pakrante be jokių konkrečių idėjų, kur eina. Galvoje sukosi įvairios mintys, deja, nė viena iš jų nebuvo bent kiek maloni. Raudonplaukis pagalvojo, kaip dabar sekasi Mionai, tačiau ši mintis buvo mažiausiai pageidaujama. Šiaip ne taip vaikinas nustūmė tą mintį tolyn.
Nusižiovavęs pamatė kažkokį medį. Buvo tikras, kad jau atsidūrė pakankamai toli nuo pilies. Tinginiai mokiniai taip toli savo užpakalių neneš.
Vis dėlto priėjęs arčiau pamatė kažkokią mergiotę. Ji buvo žaliai juodais plaukais. Tai buvo kažkas netikėto. Tik atsidūręs visai šalia pamatė, kas ji tokia. Ji nebuvo blondinė? piktai paklausė savęs velsietis. Ko jau tikrai nenorėjo, tai turėti reikalų su kažkokiomis žioplėmis. Vis dėlto buvo tikimybė, kad ji išgirdo kažką ateinant, tad dabar sprukti? Geriau jau pasistengti išvaryti ją...
- Kaip gyveni, žiople? - garsiau nei reikėjo paklausė Dafydd.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #91 Prieš 4 metus »
  Svajos apie bangų mūšą, purslus, glostančius skruostus, kaitrią saulę ir fiestas buvo greitai nutrauktos. Ramybę pradėjo drumsti žingsniai, šakų traškesys ir sudžiuvusios bei sušalusios žolės trypimas. Dar akimirką, kitą, ignoravo, tačiau pasigirdus ne pirmą kartą ausis rėžiančiam balsui, atlapojo akis. Žvilgsnis susirakino, kaip anksčiau susirakindavo su rudomis rainelėmis ir geltonomis dėmelėmis, šįkart su kitomis rudomis, deja, be geltonųjų dėmelių. Gaila, giliai širdyje norėjo apsilankymo iš meksikiečio. Tyliai, silpnai ir be jokio nepasitenkinimo svečiu, atsiduso. Kilstelėjo ranką, iškėlė nykštį ir šyptelėjo. Neturėjo noro jam šiandien laužyti nei vienos kūno dalies, o per ramius pokalbius su Juanu išmoko praleisti pro ausis įžeidinėjimus, tad į tai net nesureagavo. Tik tyliai mintyse prunkštelėjo dėl eilinio ir visai nepasikeitusio vaikino elgesio bei šnekos. Galvoje nuskambėjo žodžiai, panašūs į 'kaip vaikiška' ar kažką panašaus.
  Pirštų pagalvėlėmis nuslydo per knygelės puslapius, susirado pasižymėtą ir vėl įsmeigė akis į ispaniškas rašliavas.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1984
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #92 Prieš 4 metus »
Dafydd išvertė akis. Ar tai ta pati isterikė mergiotė, dėl nežinia kokių priežasčių kadaise pratrūkusi ant laiptų? Ta pati, kuri pasiskubino sulaužyti jam nosį, o po to "draugiškai" ją pagydyti? Atsakymas buvo tikrai ne toks, kokio raudonplaukis tikėjosi. Ji net neragavo į nelemtą pravardę, kurią velsietis buvo suteikęs. Ir iš viso nieko nepasakė. Bet ir negali sakyti, kad į klausimą neatsakė.
Klastuolis stovėjo sutrikęs ir nežinojo, ką daryti. Atrodytų, kad tai yra puiki galimybė pagaliau su kažkuo nesusipykti. Vis dėlto Dafydd buvo nė kiek nepasikeitęs, nė kiek nesuaugęs. Panašu, kad šitam vaikinui pykčių reikėjo kaip oro. Užuot palikęs merginą ramybėje jis priėjo dar arčiau.
- Ar kažkoks šaunuolis tave nuskuto ir nutarei prisidengti plikę? - klaustelėjo Dafydd ir atsisėdo šalimais. Savaime aišku, pasistengė specialiai kliudyti Varno Nago mokinę.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #93 Prieš 4 metus »
  Adelė susiraukusi kvailai žvilgtelėjo į Dafydd. Niekaip nesuprato, kaip šis per tiek tūkstančų metų liko dar tokia pati erzinanti šikna. Pasislinko, šiam sudribus šalimais it kokiam bulvių maišui. Nusiėmė kepurę, pavėlė plaukus ir vėl užsimaukšlino ant galvos.
- O tu per tiek laiko dar vis neišmokai būti normalus?
  Prabilo. Nesusilaikė. Tačiau ir normalaus atsakymo į tokį klausimą sulaukti nesitikėjo. Nuoširdžiai, jai net nerūpėjo. Ji buvo jau beveik suaugusi burtininkė, tikriausiai greitai paliekanti Europą ir keliaujanti gyventi Meksikon. Adelei nereikėjo ten gyvenant turėti kažkokių nesutarimų su idiotais ir nuolat apie tai mąstyti. Gal ji ir buvo jautri, tačiau šaltas protas dominavo. Martinas ją visą praeitą vasarą grūdino tokiems susitikimams, tad mergina atsargiai prasisegė rausvąją striukę, suėmė kryželį, kabantį ant kaklo. Lūpos lėtai prasivėrė, ši tik paprašė, kad ryžajai egzistencijai būtų suteikta pagalba. Protiškai. Na, meksikietis kunigas ją išmokė šio to. Žinojo, jis didžiuotųsi jos dabartiniu elgesiu.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1984
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #94 Prieš 4 metus »
Ar Dafydd pavyko išerzinti tą žioplę? Jeigu taip, telieka džiaugtis - vis kažką smagaus nuveikė. Jeigu ne... Ką gi, jis turi laiko pabandyti labiau.
- Oi, kokie mes jautrūs, - su apsimestiniu susirūpinimu ištarė velsietis. Nesuprato, kas Adelei negerai. Juk ji anksčiau visada neatsisakydavo gerai pasipešti? Suaugo? Tai jau ne, to negali būti nutarė klastuolis. Galbūt ją kamuoja kokios nors didesnės problemos? Pakankamai didelės, kad nenorėtų paisyti velsiečio egzistavimo? Bet juk aš čia esu... vėl pertraukė pats save Dafydd. Tačiau suprato, kad mįslė čia užminta nebloga. Adelė buvo tarsi kitas žmogus. Argi tai ta pati mergiotė, kuri maloniai sulaužė jam nosį?
- Mes ne tik kad jautrūs, bet dar ir labai pasipūtę, - pridūrė velsietis. Jis atsistojo ir neskubėdamas pradėjo vaikščioti ratais. Labai rūpėjo iššaukti bent kokią nors įdomesnę reakciją.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #95 Prieš 3 metus »
Kadangi nors dabar ir ruduo, oras buvo šiltas ir labai gražus, Zoey nusprendė išeiti pasivaikščioti. Ji apsirengė kiek šiltesnius drabužius jeigu jai netyčia vis tik pasidarytų šalta. Tada suslėpė savo slapta atsivežtus saldumynus ir varlę po lova ir galiausiai paliko kambarį. Ji lėtais žingsniukais atėjo prie ežero. Čia ji surado medį ir atsisėdo prie jo. Ant žemės buvo pilna šakų, kurias matyt nulaužė vėjas. Mergaitė pradėjo niuniuoti vieną savo mėgstamiausių dainų. Šią dainą jai dainavo mama dar tada kai ji buvo gyva. Mergaitė atsidūso. Ji pasiilgo savo mamos. Labai jos pasiilgo.  Vakarų su ja, dainų su ja, jos nuostabių braškinių keksiukų. Ak tie braškiniai keksiukai, kurie kvepia it vasara. Zoey skruostu nuriedėjo viena ašara išdavikė. Mergaitė nusivalė ją ir nusišypsojo. jai reikia pozityvo.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #96 Prieš 3 metus »
 Baigėsi dar vienos dienos pamokos. Vasariški orai vis dar nenorėjo užleisti vietos rudeniniam šaltukui ir viliojo visus Hogvartso pilies gyventojus laukan. Liucija irgi nebuvo išimtis. Persipynusi plaukus eglute, mergaitė sukrimto keksiuką ir išlėkė iš rūsio.
 Švilpė nežinojo, kur nori eiti, tad tiesiog leidosi nešama kojų kažkur. Vaikų lauke buvo kaip slibinų mėšlo šiltnamiuose, tad palikusi bendramokslius siausti pievoje, mergaitė pasuko prie ežero. Ten irgi ne kažkas - dalis vaikų turškėsi ežere, kiti sėdėjo, laukdami kol nudžius. Aplenkusi vandeniu besitaškančius mokinius, Liucija patraukė tolyn.
 Prie netoliese buvusio medžio baltaplaukė pamatė bendrakoledžę. Bėgdama link jos, Liucė šaukė:
-Zo!!!
Pribėgusi, mergaitė apsikabino draugę, iš inercijos vos jos nenuversdama. Atsitraukusi, pradėjo kalbėti:
-Nu jau per transfo ir vėl rašėm iš tų nesąmonių. Ir dar po to kažkas užšaldė koridorių ir vos neapsiverčiau.
Aplink vaikščiodama mergaitė spardė šakas, tada pasilenkė ir vieną pasiėmė. Trumpai pagalvojusi, švelniai trinktelėjo Zoey ja per galvą.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #97 Prieš 3 metus »
Zoey toliau niuniavo dainą. Jos melodija tokia nuostabi. Ir viskas taip nuostabu. Mergaitė atsidūso. Ji ilgėjosi savo mamos. Staiga mergaitės ausis pasiekė jos vardo trumpinys, kurį naudojo tik vienas žmogus.
- Liuce! - sušuko Zoey su plačia šypsena. Richter taip pat apsikabino savo draugę ir šiek tiek laiko palaikė savo glėbyje. Jos vos neapsivertė, bet  turbūt abi buvo pasiilgusios viena kitos. Ji buvo išsiilgusi savo draugės. Juk kai persikelė pas tetą su Liucija niekada nebesusimatydavo. Arba susimatydavo tik vieną kartą per metus.
- Užšaldė koridorių? Aš nemačiau. Labai keista, - pratarė mergina ir nusišypsojo tyliai sukrizendama. Ji ir pati buvo kartą paslydusi ant ledo ir labai juokingai teškėsi ant žemės. Staiga Zoey pajautė, kad kažkas sujuda ant jos galvos. Ji galvojo, kad tai voras ir Liucija nusprendė su ja pajuokauti, bet ten buvo šaka. Richter pamąstė ir taip pat pasiėmė šalia jos esančią šaką ir švelniai trinktelėjo per Liucijos ranką.
- Kova? - paklausė mergina pasiruošdama kautis tai yra pastatydama savo dešinę koją priekin ir atkišdama savo kairę ranką su šaka. Mergaitės dažnai taip žaisdavo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Zoey Richter »

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #98 Prieš 3 metus »
 Vasariška energija tvyrojo ore ir jos kupini mokiniai siautė aplink. Liucija ir Zoey nebuvo išimtys. Mergaitės, vos susitikę, iškart užsiėmė nesąmonėmis. Šaka ne visai patogiai gulėjo baltaplaukės delne. Liucija nespėjo patraukti rankos kai pajuto kaip draugės valdomas medžio gabalas ne itin švelniai į ją atsitrenkia. Švilpė dėl mėlynių nesijaudino, blogiausiu atveju bus tiesiog nusiųsta į Ligoninės sparną pasiklausyti hilerės burbėjimo. Svarbu dabar gerai praleisti laiką lauke, kol jų dar nesuvijo į vidų vakarienei.
-Kova,-baltaplaukė nusišypsojo ir atsistojo panašiai kaip Zoey. Ir taip, veikiamos vaikiškos vaizduotės, šakos pavirto kardais, o aplink lakstantys bendraamžiai išnyko. Greitai apsidairiusi, Liucija žengė į priekį tarsi durdama Zoey ir tada šoktelėjo į šoną, kad saulė šviestų jai į nugarą. Šį kartą Andersson taip lengvai nenusileis.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #99 Prieš 3 metus »
Zoey iš tiesų senokai žaidė su kažkuo. Teta jai liepė vien mokytis ir mokytis. Mergaitė visiškai neturėdavo laisvo laiko, o dar jos įseserė liepianti paruošti dar ir jos namų darbus... Bet tai jos nelabai graži praeitis. Richter papurtė savo galvą nenorėdama to prisiminti ir stebėdama Liucijos judesius.
- Pralaimėjusi supuvęs kiaušinis, - tarė mergaitė. Jos vaizduotėje šaka jau seniai buvo pavirtusi kardu. Zoey laukė liucijos puolimo ir greitai jo sulaukė. Ji nespėjo atsitraukti ir šaka durė jai į pilvą. Zoey suraukė savo antakius ir kiek pakeitė poziciją. Nors saulė švietė jai į akis, tad jai buvo sunkoka kovoti, bet ji pabandė lyg kardu durti į šoną Liucijai. Zoey tikėjosi, kad Liucė neišsisuks. Juk jeigu ji neišsisuktų taškas atsirastų Richter sąskaitoje.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #100 Prieš 3 metus »
 Liucija turėjo saulės palaikymą, mat ši švietė visu stiprumu priešininkei į akis. O dėl savo ūgio mergaitė vis negalėjo apsispręsti ar čia jai į naudą ar ne, mat būdama žema dvylikamete vis tiek buvo šiek tiek mažesnė už aukštą vienuolikmetę. Zoey dūris į šoną buvo tikslus kaip kreivai išvesta formulė, tad Liucijai net daug pasitraukti nereikėjo. Pasinaudojusi proga, švilpė iš visų jėgų trenkė į draugės šaką su savąja, norėdama ją išmušti. Pasigirdo trakšt ir baltaplaukė liko beginklė, bet ji nesutriko - metė šakos likutį į šalį ir dėjo į kojas.
 Su sijonu lipti į medį niekada nebuvo ir nebus gera mintis, bet šiuo metu Liucija gelbėjo savo gyvybę nuo įsivaizduojamo pavojaus. Šoktelėjusi, mergaitė įsikibo į apatinę šaka ir atsisėdo ant jos.
-Nukrapštyk, jei gali,-iššūkį Zoey metė Liucija, smagiai mosikuodama kojomis.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #101 Prieš 3 metus »
Zoey teko prisimerkti mat saulė spigino jai į akis. Mergaitei tai labai trukdė susikaupti. Ji neapkentė tos saulės gražiai šviečiančios danguje. Ji jai labai labai nepatiko nors įprastai mergaitė labai mėgdavo maloniai šviečiančią saulutę. Greitai Liucija atrėmė Zoey smūgį, bet pasigirdo trakštelėjimas. Liucijos šaka sulūžo, tad dabar mergaitė turėjo pranašumą. Staiga jos link atskrido šakos likutis ir jai teko pasilenkti, kad jo išvengtų. Pati Richter metė savo ginklą iš rankų ir pradėjo lėtais žingsniukais prieiti dar arčiau medžio.
- Žinoma galiu! - sušuko mergaitė ir pradėjo iš kitos pusės ropštis į medį. Ji atsargiai rinkosi šakas ir užsiropštė į tokį patį aukštį kaip ir Liucija. Tada mergaitė atsistojo ant šakos ir pradėjo eidama it lynu artėti prie draugės. Jis buvo atsargi, bet staiiga šaka ant kurios ji ėjo sutraškėjo ir nulūžo. Mergaitė rankomis kibosi į šaką esančią virš jos ir apsikabino tą šaką lyg kokia panda.
- Me....me...me...dis ne...netvirtas, - tarė mergaitė su mažu išgąsčiu balse ant šakos sėdinčiai Liucijai.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #102 Prieš 3 metus »
 Liucija atbėgančiai Zoey iškišo liežuvį ir toliau sau smagiai siūbavo kojomis, šildydamasi saulutėje kaip koks tingus katinas. Mergaitė visa norėjo auginti kokį pūkuotuką, kad ir visai nemagišką. Magiškumo švilpei užteko ir iš Eliko, kai ji, anksti ryte, kažkaip atsidariusi langą mėgo pažadinti šeimininkę, teigdama, kad ši per mažai būna lauke ir per dažnai virtuvėje. Nors tos rytinės diskusijos apie debesis mergaitei patiko, tik ji to nenorėjo pripažinti.
 Na, bet katino Liucija neturėjo, o ir sakalės dabar nebuvo matyti arti. Atsisukusi į į medį įsilipusią draugę, švilpė stebėjo, kaip ši bando ateiti pas ją. Šliaužiant šaka mažesnė tikimybė nukristi... Ir Liucijos žodžiai beveik išsipildė - medžio atauga trakštelėjo ir Zoey pavirto į pandažmogį.
-Oi, Zo, palauk,-prisislinkusi arčiau draugės, tarė Liucija. Nulūžusios šakos dar buvo likęs geras gabalas, tas mergaitė perėjo ant jo, tikėdamasi, kad medis daugiau nesugalvos lūžti.
-Pabandyk... A... Apsiversti? Na, atsidurti ant šakos, o ne po ja,-pirštu bakstelėjusi bendrakoledžę, tarė švilpė.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #103 Prieš 3 metus »
Zoey prieš akis matė visą savo gyvenimą. Kaip ji augo su mama, kaip ji atliko pirmą savo burtą, kaip jos mama žuvo, kaip ji atsikraustė į tetos namus, kaip iš jos tyčiojosi įseserė ir galiausiai kaip ji atsidūrė Hogvartse. Dabar mergaitė bijojo nukristi, prasiskelti galvą ir tada numirti. Ji dar norėjo gyventi ir panašiai. Greitai Zoey išgirdo Liucijos balsą. Mergaitė lėtai pramerkė savo akis kurios jau buvo pilnos ašarų. Richter buvo išsgandusi kaip reikalas.
- Aš nežinau ar man pavyktų tai padaryti. Aš labai bijau, - pasakė mergaitė, bet lėtai pradėjo lyg ir apsisukti aplink šaką. Greitai ji jau gulėjo ant šakos apsikabinus ją ir užsimerkusi. Jos viduje vis dar kirbėjo šiokia tokia baimė nukristi, bet ji nebuvo labai didelė.


*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #104 Prieš 3 metus »
 Zoey paklausė draugės ir užsilipo ant šakos. Liucija dabar pati pasilypėjo aukščiau, kad būtų panašiame aukštyje kaip ir bendrakoledžė. Lapais sugrojo vėjas ir mergaitės galvoje sukirbėjo mintis, kad dabar bet kas, atėjęs po medžiu, matytų po jos sijonu ir dėl visa pikto ji žvilgtelėjo žemyn. Klaida. Baltaplaukei dabar truputį susisuko galva ir ji pati vos nenusivertė nuo šakos. Liucija užsimerkusi ramiai pasėdėjo ir toliau tęsė draugės gelbėjimo operaciją.
-Gerai, Zo, atsimerk. Šaka tave laiko. Dabar šliaužk kamieno link. Ir atsimerk. Žiūrėk į mane, aš tau padėsiu nulipt žemyn,-labai ramiu balsu kaip kokia valstybinės įstaigos darbuotoja kalbėjo mergaitė ir pati pasislinko kamieno link. Medžiu ropojusi vieniša skruzdė sugalvojo užlipti baltaplaukei ant kojos ir savo kutenančiomis galūnėmis tęsė kelionę, kurią netrukus nutraukė tos kojos savininkė, sprigtelėdama patraukusi šį gyvį iš vaizdo.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?