0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Giliai

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #75 Prieš 4 metus »
 Lėja sėdėdama medyje mąstė. Padžioje apie Hogvartsą, paskui apie namus. Mergaitė prisiminė rūpestingą mamos veidą ir linksmą tėčio šypseną,  tik dabar mergina suprato kaip jų pasiilgo. Jos skruostu nuriedėjo ašara ir Lėja atgalia ranka ją nusibraukė. Kad turėtų kuo užsiimti varnanagė nusiskynė kelis lapus ir pradėjo juos raišioti. Greitai nusibodo ir mergina nusprendė gryžti į pilį, tačiau tuo metu prie medžio atėjo kažkoks vaikinas. Lėja pasijuto kaip kalėjime. Varnė nežinojo ką daryti, visi galimi veiksmai atrodė kvaili, o sar kvailiau buvo sėdėti medyje ir tylėti. Ir būtinai jis turėjo būtent dabar čia ateiti, galėjo bent tris minutes palaukti tada aš jau būčiau pilyje ir jis pats gautų ramybę! Galvojo Lėja. Tada prisivertė kažką padaryti, ir kad į save atkreiptų dėmesį krenkštelėjo. Po keių sekundžių Lėja išlipo iš medžio ir pasisveikino:
- Labas, aš Lėja. - Tai išrarusi įsmeigė žvilgsnį į vaikiną.

*

Angelina Presley

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #76 Prieš 4 metus »
  Vaikinukas ramiai sau sėdėjo. Jis šiek tiek džiaugėsi, kad bent trumpam jam į galvą nepradėjo lįsti visokios mintis, nes vos tik įžengus į Hogvartso teritoriją, Julian'o galva tapo tarsi perkrauta minčių, apmąstymų ar net keletą idėjų.
  Galiausiai rudaplaukio ramų pasisėdėjimą sudrumstė šnarešys virš jo, bet Gilbertukas nesivargini pakelti galvos, kad pažvelgtų ir suprastų kas tem buvo. Neilgai trukus iš medžio nusileido ir atsistojo vos ne tiesiai prieš Aleksą keliais meteliais už jį jaunesnė mergaičiukė. Jai pasisveikinus ir prisistačius klastuolis tik linktelėji galva, taip pasisveikindamas.
- Aš Julian'as Gilbert. Klausyk, tem viršuj geras vaizdas. - Kiek šaltoku balso tonu prisistatė ir pasiteiravo jis turėdamas omenyje medį, į kurį jaunuolis buvo atsirėmęs nugara. Pasidarius šiek tiek šalta ketvirtakursis tingiai, bet pakilo nuo žemės ir visu ūgiu atsistojo prieš mergaitę, maždaug keturių metrų atstumu tarp jų ir laukė Lėjos atsakymo. Tiesa. Mergaičiukė atrodė kaip nykštukas prieš Julian'ą, kadangi šis buvo tikrai aukšto ūgio...

*

Giliai

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #77 Prieš 4 metus »
 Vaikinas buvo rudaplaukis, kaip ir varnanagė ir labai aukštas. Jaunuoliui prakalbus Lėja kiek sutriko. Ar jis iš manęs tyčiojasi, ar rimtai klausia? - pagalvojo rudaplaukė. Visgi po keleto sekundžių kiek suglumusiu balsu ji atsakė:
- Na taip, vaizdas ten gražus Julijan'ai... Gilbert. - antrakursė truputį nervingai apsidairė, nerasdama kuo užsimti. Ji pažvelgė į vaikiną ir staigiu judesiu nusiskynus medžio lapą ėmė jį sukti tarp pirštų. Susigaudžius, kad tai gali atrodyti kvailokai ji numetė lapą ir uždavė pirmą į galvą atėjusį klausimą:
- Iš kokios tu šeimos?... Ir kokio koledžo? - Varnė nutilo laukdama atsakymo. Kiek pastovėjus ji vėl prasekrodė tylą:
- Beja, kelintakursis tu? Aš antrakursė. - Užsivedė Lėja. - ten viršuje gražus vaizdas... - Susigaudžius, kad kartoja jau ištartus žodžius rudaplaukė nutilo.

*

Angelina Presley

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #78 Prieš 4 metus »
  Mergaitei sutrikus berniūkštis neparodė jokių emocijų ir reagavo į tai įprastai.
- Dėkui. Galvoju įsikabaroti į medį. - Tarė klastuolis trūktelėdamas pečiais ir pažvelgdamas aukštyn bei taip ieškodamas storesnės šakos į kurią galėtų užlipti bei atsisėsti. Staiga ketvirtakursio akys pamatė tą ieškomą šaką, bet jis greit nuleido žvilgsnį į už jį žemesnę mergaičiukę, kuri prisistatė Lėjos vardu. Julian'o akimis atrodė, kad ši buvo kiek sutrikusi, tad šis nieko nelaukęs pasiteiravo :
- Ar aš jaučiu tave sutrikti ar jaustis nejaukiai? Na tada atleisk, nenorėjau. - Paprastai tarė jis trūktelėdamas pečiais. Praėjus kelių minučių tylai, Gilbertukas jau nirėjo prasižioti, bet jį tarsi užpuolė Lėja savo klausimais.
- Vau, vau, vau, neskubėk tu šitaip, - Kiek sutrikęs tarė rudaplaukis, kadangi nežinojo ar sugebėjo įsiminti visus klausimus, bet vistiek atsakė, - Aš esu iš Gilbertų šeimos ir turiu tik brolį, kurį turbūt pažįsti, o is mano aprangos gali suprasti, kad esu klastuolis. Na, o tu? - Atsakė ir is mandagumo pasiteiravo šis.
  Vaikinukas dešimščiai sekundžių atsikvepė ir atsakė į likusius jam užduotus klausimus :
- Aš esu iš ketvirto kurso kaip ir mano brolis dvinys, - Tarė Julian'as, - Labai nesupyktum jeigu užsikabaročiau ant štai to medžio? - Atmestinai paklausė paauglys...

*

Giliai

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #79 Prieš 4 metus »
- Ne... Ne, viskas gerai. - Pasakė Lėja. Pašnekovas tikrai nevertė jaustis nejaukiai. Bet... Antrakursei jis pasirodė kažkoks, na kažkoks keistas... Lėja pati nesuprato koks jis iš tiesų. Vaikinukui atsakiu į Rudaplaukės klausimus Lėja ir pati pajuto, kad kalbėjo labai greitai:
- Atsiprašau, kad taip skubėjau. Tiesiog man buvo įdomu, - Pasakė Lėja nubraukdama plaukų sruogą nuo akių. Jis Alekso brolis. Pagalvojo mergina. Bet kokie skirtingi jų charakteriai. Pamastė.
- Aš iš varno nago. Esu antrakursė. Neturiu nei brolių, nei seserų. - Atsakė antrakursė neminėdama, kad yra grynakraujė. Šitu teiginiu didžiuotis ji nemėgo. Julian'ui pasiteiravus apie medį Lėja gūžtelėjo pečiais.
- Lipk, jei nori. - Pasakė ji, o pati nuėjo arčiau ežero ir atsisėdo ant žemės.

*

Angelina Presley

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #80 Prieš 4 metus »
 - Tada gerai. - Tarė šis ir pažvelgė aukštyn į jį sudominusį medį.
- Kam gi tu manęs atsiprašinėji. Nagi, būk paprastesnė. Nereikia dėl tokių menkų niekų atsiprašinėti. - Tarė ketvirtakursis ir verstelėjo savo akis. Mergina jam nepasirodė įkyri, bet kaikurie jos veiksmai juokino vaikiną, nors šis to ir neparodė.
- Geras, - Atmestinai tarė šis sudrėkindamas savo lūpas ir vėlgi pažvelgdamas į aukštą medį, - Oh, tikrai? Tada gerai.
  Po šių savo žodžių vaikinukas nieko nelaukdamas pradėjo kabarotis į medį. Klastuolis norėjo atsidurti ant vienos iš storesnių medžio šakų, kadangi jis manė, kad iš ten vaizdas turėtų būti nuostabus, o ir sėdėti ten turėtų būti patogu. Po trijų minučių šis patogiai įsitaisęs sėdėjo ant šakos ir stebėjo tikrai neblogą vaizdą.
- Na, tai pasakok kąnors. - Atmestinai tarė rudaplaukis, kadangi nenorėjo sėdėti tyloje.

*

Giliai

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #81 Prieš 4 metus »
 Julian'ui pradėjus lipti į medį Lėja jį sekė žvilgsniu. Na hogvartsui mokinių mokančių laipioti medžiais netrūksta. Pagalvojo varniukė ir mintyse nusišypsojo sau. Greitai klastuolis jau sėdėjo ant medžio šakos, o Lėjos ausis pasiekė jo balsas. Antrakursė truputėlį suglumo. Ką aš galiu pasakoti? Klausė ji savęs. Po keleto sekundžių tylos Lėja nusprendė trumpai papasakoti apie save, o paskui jau galvoti ką darys toliau.
- Iki hogvartso gyvenau su tėvais ir jau žinojau apie magijos pasaulį, - pradėjo rudaplaukė. - Aplink mūsų namus negyveno nė vieno burtininko, todėl draugų nelabai turėjau. Bet man labai patiko gyvūnai ir aš dažnai su jais bendraudavau. Gyvūnai man patinka ir dabar, - Lėja atsikvėpė. - Gavus laišką iš hogvartso nenustebau, bet vis tiek apsidžiaugiau. Džiaugiuosi, kad patekau į varno nagą. Dabar irgi sekasi neblogai, dažnai rašau laiškus tėvams. Dabar grįžus į pilį irgi jiems parašysiu. - antrakursė baigė kalbėti ir įsmeigė žvilgsnį į Julian'ą.
- O ką tu galėtum papasakoti? - paklausė Lėja žvelgdama aukštyn.

*

Angelina Presley

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #82 Prieš 4 metus »
  Vaikinas paprastu žvilgsniu žvelgė į ežerą ten nieko gero nematydamas. Jaunuolis vis dar bandė įžvelgti jame kąnors gero ar atrodančio įdomaus, bet galiausiai pasidavęs vėlgi pažvelgė į Lėją. Šiai pradėjus kalbėti Julian'as klausėsi jos retkarčiais visgi praleisdamas kelis žodžius pro ausis.
- Na aš turiu dvynį brolį. Tėvų neturiu ir nežinau kas jie. Prieš patenkant į Hogvartcą gyvenau vaikų namuose, bet žinojau, kad esu burtininkas. Prieš tai mokiausi dar kitoje mokykloje, kuri visiškai pakeitė mane. Esu metaformagas, ko kolkas nežino net mano brolis. Na daugiau kaip ir nieko įdomaus neturiu ką papasakoti. Nors ir iki šiol nieko gero nepapasakojau. - Paprastai ir gan trumpokai šiek tiek papasakoja apie save ketvirtakursis.
- Neturi nei brolio, nei sesers ar kitokių giminių, kurie mokosi Hogvartse? - Paklausė klastuolis nenorėdamas sėdėti tyloje.

*

Lėja Vils

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #83 Prieš 4 metus »
Lėja klausėsi Julian'o pasakojimo. Varnanagė bandė perprasti kiekvieną sakinį. Pala, jis sakė, kad yra metaformagas... Ir to kol kas nežino net jo brolis? Tada kam jis tai pasakė man? Sukosi mintys Lėjos galvoje. Mintis nutraukė rudaplaukės ausis pasiekęs klastuolio klausimas. Antrakursė priėjo arčiau medžio.
- Neturiu, hogvartse nesimoko joks mano giminaitis, - į klausimą atsakė Lėja. - O jei mokosi, tai bent aš to nežinau, - tyliai pridūrė ji. Staiga rudaplaukė prisiminė jau senokai rūpimą klausimą. Jai buvo įdomu, ar klastuoliams patinka klastūnynas. Turėtų patikti - juk tai jų koledžas, namai, bet gal jiems iš vis nelabai kas patinka - tame tarpe ir klastūnynas, arba gal jie norėjo papulti į kitą koledžą, arba... Lėja nutraukė savo mintis. Šiaip ar taip šis klastūnyno auklėtinis pasirodė visai tinkamas paklausti tokio klausimo, tad varnanagė prabilo:
- Hm... O tu džiaugiesi papuolęs į klastūnyną? - Lėja nutilo laukdama atsakymo. Ji nužvelgė medį ir pradėjo eiti aplink jį. Staiga Lėjos koja užsikabino už šaknies ir mergina išsitiesė ant žemės.

*

Angelina Presley

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #84 Prieš 4 metus »
  Julian'as trumpai palaukė Lėjos atsakymo, bet greitai atsibodus šis pradėjo apžiūrinėti viską, bet nieko gero nepamatęs, vaikinukas vėl grąžino žvilgsnį ir žvelgė į varnanagę. Galiausiai klastuolis sulaukė ir atsakymo į savo klausimą, bet ir šis jo nesudomino, bet neužilgo sulauktas klausimas pasirodė kiek įdomesnis ir keturiolikametis nusprendė į jį atsakyti kiek plačiau.
- Na, jeigu esu paskirtas į klastunyną, reiškiasi, kad tai lemta. Koledžas kaip koledžas. Jis visiškai nieko nesiskiria nuo kitų ir tikrai nėra blogas. Voldemortas galėjo patekti į betkurį kitą koledžą ir galėjo viskas įvykti taspats, tik ale tada tas kitas koledžas būtų vadintas blogu. Yra kaip yra. Man patinka būti klastuoliu ir tikrai esu patenkintas, kad patekau į klastunyną, - Tarė ketvirtakursis trūktelėdamas pečiais, - O kaip tau varno nagas?
  Vos tik spėjas ištarti šį klausimą, rudaplaukis pastebėjo, kad mergaitė nuvirto ir kaipmat nušoko nuo šakos, taip atsirasdamas ant žemės. Julian'as priėjo prie varniukės ir perdaug nesijaudindamas ištiesė jai ranką. Jaunuolis nesijaudino, kadangi taip krintant tikrai nebuvo galima rimtai susižeisti.
- Leisk, aš tau padėsiu. - Tarė šis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Julian Gilbert »

*

Lėja Vils

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #85 Prieš 4 metus »
 Lėja suprato, kad nukrito sėkmingai. Tiesa jautė, kad truputį nusibrozdino kelį, ir užsigavo delną, bet tai varnanagės gyvenime buvo įprasta dėl mergaitės aktyvumo. Tiktai Lėjai buvo nejauku, kad nukrito matant kitam mokiniui. Klastuoliui nušokus žemėn ir ištiesus ranką rudaplaukė ištiesė savają. Galėjo, žinoma, atsistoti ir be pagalbos, bet Lėja buvo apsisprendusi, kad jei siūlo pagalbą reikia ją priimti.
- Ačiū, - padėkojo varniukė atsistojus ir šyptelėjo. Ji atsisėdo ir atsirėmė į medžio kamieną. Lėja pasižiūrėjo į klastuolį. Rudaplaukei darėsi truputį nuobodu ir ji spėliojo ar nuobodulį jaučia ir Julian'as. Galiausiai Lėja paklausė:
 - Gal norėtum ką nors paveikti? - iškart po savo žodžių varno nago mokinė pagalvojo, jog šie galėjo skambėti kvailai. Tačiau žodžiai jau buvo ištarti ir Lėja tegalėjo laukti atsakymo.

*

Angelina Presley

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #86 Prieš 4 metus »
- Neužsigavai? - Vis dėl to paklausė vaikinukas, vos varniukė su jo pagalba pakilo nuo žemės. Nors tai jam labai ir nerūpėjo, kadangi žinojo, kad nuo tokio kritimo tikrai smarkiai neužsigausi, bet mandagumą išlaikyti vistiek reikėjo. Lėjos kojoms tvirtai besilaikant ant žemės, Julian'as kaipmat paleido šios ranką, grąžindamas savąja prie savo šono.
  Neturėdamas ką veikti vaikinukas apsižvalgė aplink jau gal kokį penkioliktąjį kartą šiandien, bet vėlgi nieko gero nepamatė ir grąžino žvilgsnį į žemesnę už save merginą.
- Gal norėtum ką nors paveikti? - Net nepajuto kaip kartu su mergina paklausė ketvirtakursis. Galiausiai po Hogvartso teritoriją pasigirdo nuoširdus rudų plaukų savininko juokas, kurį senai kas bebuvo girdėjęs...

*

Lėja Vils

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #87 Prieš 4 metus »
- Ne, viskas gerai, - atsakė Lėja. Ji pažvelgė aukštyn į medžio šakas. Pajutusi, kad žiūri jau ilgokai antrakursė nuleido akis žemyn. Greitai rudaplaukė išgirdo, kaip kartu su klastuoliu paklausė to paties. Julian'o juokui pasklidus po kiemą Lėja taip pat nusijuokė, tik kiek tyliau ir trumpiau. Baigus juoktis varnanagė vėl pasižiūrėjo į klastuolį. Dabar ji pradėjo įtemptai galvoti ką iš ties galima nuveikti. Minčių galvoje kaip tyčia nebuvo. Galiausiai antrakursė suvokė, kad tarp pirštų maigo kažkokią medžio šakelę ir numetusi ją ant žemės iš lėto prakalbo:
- Na nežinau, gal galėtume kur nors nueiti... Mokytis tikriausiai neturėsi noro... O ką siūlai tu? - užbaigė Lėja. Ji jau pradėjo galvoti, ar nelaikas gryžti į pilį.

*

Angelina Presley

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #88 Prieš 4 metus »
  Žemesnio ūgio mergaitei patikinus, kad viskas gerai, nors ištiesų Julian'as to paklausė tik dėl mandagumo, vaikinas vėlgi nusuko akis į ežerą. Oras darėsi vis labiau vėjuotas, kas šiam tikrai nepatiko, kadangi ketvirtakursis niekada nemėgdavo vėjo.
  Staiga išgirstas varniukės klausinas privertė jaunuolį susimąstyti. Ištiesų jis mąstė kaip gi gražiau pasakius, kas jis jau turėtų pasišalinti ir grįžti į savo kambarį bei bent šiek tiek pasimokinti arba padaryti namų darbus, kadangi su mokslais keturiolikmetis buvo tikrai atsilikęs. Galiausiai šis atsiduso ir prakalbo :
- Tikrai pasiūlyčiau kurnors nueiti, gal net šiektiek pats norėčiau, bet esu visiškai apleidęs mokslus, o kartoti kurso tikrai nenoriu. Turiu bent šiek tiek pasimokinti arba padaryti namų darbus, nors ir kaip man taip nesiseka. Tad manau eisiu. - Tarė Gilbertukas paprastai išdėstydamas savo mintis ir trūktelėdamas pečiais.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #89 Prieš 4 metus »
  Vietoj pietų Adelė nusprendė šią popietę paskirti ispanų kalbai, mat buvo pažadėjusi Juano tėvams, jog iki sekančių atostogų išmoks bent normaliai apsipirkti parduotuvėje ir pabendrauti su vietiniais. Žalios ir juodos plaukų sruogos krito ant šios mėlynųjų akių, šiek tiek trukdė, tačiau iš šalies atrodė gana mielai. Septyniolikmetė buvo susisukusi į šiltesnę ir storesnę rausvą striukę, kojas paslėpusi velvetinėse kelnėse, o pėdas šildė nutrintuose kerzuose. Ši pasitaisė juodąją kepurikę, perlipo per kelias šakas ir prisėdo po medžiu, esančiu šalia ežero pakrantės. Iš striukės kišenės išsiėmė ispanų kalbos pradžiamokslį, atsivertė pasižymėtą puslapį ir pradėjo skaityti, kartu skaitydama dar ir garsiai pakartodavo žodžius, o su pieštuku, kurį taip pat atrado kišenėje, pasižymėdavo sunkesnes vietas. Septinto kurso mokinė jau buvo išsiilgusi Juano ir jo tėvų, Meksikos, o dar labiau pasiilgo kvailiojimų su Marcus'u arba šiltų pokalbių su Kajumi. Tatuiruotoji susimąstė apie pastarąjį. Įdomu, kaip šiam sekasi, reiktų suraityt kokį laišką. Po tokios minties kažką parašliavojo ant knygelės paviršiaus. Atsidususi atrėmė galvą į medžio kamieną, užmerkė akis ir mėgavosi ramybę. Kuri nežinia kada galėjo būti sudrumsta.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.