0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Mišelė Streikers

Ežero pakrantės medis
« Prieš 8 metus »
 Beveik prie pat ežero kranto, atokiau nuo visų savo gentainių, stovėjo neaiškios rūšies medis. Pavasarį, vandens telkiniui patvinus, jo šaknis skalaudavo ledinis vanduo, o vasarą aplink sužaliuodavo minkšta žolytė. Medžio šakos buvo ilgos ir tvirtos - tobulos laipiojimui, o lapija sukurdavo pavėsį, kuriame galėjo tilpti nedidukas draugų būrelis. Taip pat aukščiau, beveik pačioje viršūnėje, buvo seniai apleistas lizdelis, jau spėjęs apaugti samanomis. Ir nors daugybė porų bandė savo meilę įamžinti jo lygioje, tamsioje žievėje, visos tos žymės jų akyse dingdavo, lyg jų net nebūtų buvę...

Belaukiant mergaitė, pasirėmusi prie ežero pakrantės  medžio stebėjo ežerą. Jo paviršius buvo lygus it ledas, o leidžiančios saulės spinduliai, Hogvartso ežerą nudažė raudonai ir geltonai. Medžiai sau ramiai ošė, neprislėgti rūpesčių giesmininkai čiulbėjo, kažkur šmirinėjo barsukai. Tarp medžių praskrisdavo juodasparnės varnos - tada pasigirsdavo jūs kranksėjimas...Mišelė su šypsena veide, laukė Rochell.Kur jinai užtruko? Nejaugi pamiršo susitikimo vietą? Ne, tikiuosi ne... Juk Rochell taip niekada nepasielgtų.-garbanei vis tai sukosi galvoje. Vis kartais apsidairydama, ar nemato varnuikės. Galbūt kažkur pasirodys... Mišelės širdyje ruseno maža vilties kibirkštis. Mergaitė niekada neprarasdavo vilties...Ir netikėtai pamatė ją-savo draugę. Rochell tarsi iš šešėlių išdygo ir pradėjo bėgte bėgti.. Ji taip skubėjo ,kad atrodė tarsi akis išdegusi. Lėkė pralenkdama vėją... Ir štai šią akimirką Mišelė išsišiepė ligi ausų...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Gabrielle Salliete Dévertes »

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #1 Prieš 8 metus »
Rochell smarkiai vėlavo į susitikimą prie ežero pakrantės. Mišelė turėjo lauktis jos prie medžio, kad galėtų atlikti Trasfigūracijos namų darbus poroje. Greičiausiai švilpukė jos ir laukė, ten kur susitarė. Dar net nepasiekus susitikimo vietos, sidabraplaukė varniukė sustojo pakelyje ir rankoje turėtą keksiuką, pavertė šokoladine varle. Žinoma, jo tikrają išvaizdą išdavė nuo varlės sklindantis, ne šokolado kvapas, o  keksiuko su mėlynėmis ir dar, kad ji nejudėjo, kaip įprastai daro šokoladinės varlės. Pagaliau viską susitvarkiusi, Rochell vėl pajudėjo link medžio, kur jau matė Mišelės siluetą ir vos ne uždusdama pradėjo bėgti.
-Labas, Mišele!- varnanagė apsikabino švilpę ir atsiprašė už vėlavimą. Ištiesė ranką, ant kurios buvo netikrai  užburta šokoladinė varlė,- Mišele, gal nori šokoladines varlės? Ir prisiekiu, tai ne apgaulė...Namų darbus padarysim vėliau,- Rochell įtikinamai mirktelėjo apgaulės aukai Mišelei...
As you swore to God,

*

Mišelė Streikers

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #2 Prieš 8 metus »
Švilpė sutriko.Galbūt? Bet greit permąsčiusi, kad tai gali būti apgaulė arba ne.Abejoju ar Rochell gali meluoti. Ji juk ne iš Klastunyno!
-Emmm-numykė mergaitė,-Galbūt kitą kartą.-įdėmiai pažvelgė į draugę Mišelė. Tačiau pridūrė:
-Aš kai ką turiu, tau.-Ir taip tariusi ištraukė iš kišenės šokoladinę varlę, kurią prieš tai užkerėjo.-Žiūrėk , Rochell, ir pripažink , kad ši varlė yra nepaprasta. Žinai kodėl? O gi todėl, nes ji gali būti šokoladinė varlė arba ne šokoladinė. Ji gali būti šokolado spalvos arba juodos. Toji varlikė yra saldi ir skani, tačiau tu niekada nežinai , ar ji užburta ar ne. Juk bet kas gali užkerėti bet kokį daiktą ir jį paversti šokoladine varle! galbūt tai kokia žiurkė ar plunksna...Tai gi ar sutinki , Rochell , kad mano laikomas daiktas yra šokoladinė varlė?-Keistai mirktelėjusi postringavo švilpinukė.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #3 Prieš 8 metus »
Kodėl ji atsisakė? Oh, žinoma ji pradėti norėjo pirmoji. Varniukė susierzino, nes mėgdavo pradėti pirma.
-Galiu?- atsiklausė, prieš paimdama užburtą šokoladinę varlę į rankas, bet nelaukdama atsakymo, paėmė ją ir apžiūrėjo. Hm, gal iš kvapo pavyks atpažinti? Kvėptelėjus, Rochell suraukė nosį. Fui, žuvis! Iškart ją atpažinčiau, net ir būdama keliasdešimt metrų nuo jos.
-Klausyk, Mišele, nemanau, kad tai šokoladinė varlė. Tai šimtu procentu žuvis-lydeka, blogai užkerėjai...Be to ko mes čia susirinkom? Aišku, kad įrodyti, kad tai neužburtas daiktas, nors tai yra apgaulė. Tokia namų darbų užduotis. Taigi, aišku, kad tai užburta žuvis,- protingai samprotavo sidabraplaukė varnanagė...
As you swore to God,

*

Mišelė Streikers

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
Mišelė pažvelgė į Rochell.Tu juokauji... Ir griebėsi paskutinio šiaudo.
-Gerai, tu iš dalies atspėjai. BET tu nežinai kokia žuvies rūšis! Galiu galvą guldyti , kad tai ne lydeka. Jei tavo uoslė yra superinė pasakyk kokia yra žuvis. Nors ir tavo "šokoladinė varlė" nėra tikra. Manau kas nors valgomo. Pavyzdžiu...Pavyvdžiu kas? Mišele, galvok! mmm-numykė švilpinukė, - Parodyk,-atkišusi ranką tarstelėjo ji. Ir nelaukusi paėmė Rochell laikomą šokoladinę varlę. Pavarčiusi šią varlę Mišelė atsakė:
- Manau tai yra keksiukas, nes tai išduoda kvapas, šokoladinės varlės paprastai nebūna minkštos, o ši- minkšta. Ir nepradėk, Rochell , kad kai nešeisi susileido tavo šokoladinė varlikė.....

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
-Na, aš tikrai nežinau, kokia čia žuvis, bet bandau spėti. Gal Stinta?- nežinodama atsakymo supanikavo Rochell.
Kas čia per žuvis?
-Aj, beje, žinau, kad mano "šokoladinė varlė" susileido, nes blogai užbūriau, kaip ir tu,- pasakė varniukė,- ir tu nežinai kokio skonio keksiukas. Bandyk spėti!- Kettler sušuko.
Galiu?- Rochell paklausė švilpiukės prieš paimdama jos užburtą varlę vėl, paduodama palaikyti jos užburtą medžio šakelę, pasakydama, kad tai burtų lazdelė. Pavarčius užburtą šokoladinę varlytę, Rochell galvojo kokia tai žuvis. Ar Stinta, ar Ešerys, ar Plekšnė, ar čia išviso žuvų taukai??! Ji nebuvo jokia žuvų žinovė, todėl niekaip negalėjo pasakyti, kas tai per žuvis... Sidabraplaukė varniukė pažvelgė į Mišelę, bandydama pamatyti jos akyse atsakymą. Jose švietė tik užburtas medžio šakaliukas - burtų lazdelė. Ach, tai tiek iš jų ir naudos Atsiduso mergaitė, toliau žvelgdama į švilpiukės akis ir vartydama užburtą žuvį, bandant atspėti jos rūšį...
As you swore to God,

*

Mišelė Streikers

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
Keksiuko skonis... koks skonis?-vis svarstė Mišelė. Dar sykį pažvelgė į Rochell.Kokios rūšies skonio keksiukas...įdomu.Vartydama užburtą valę, mergaitė stengėsi suvokti kokio skonio yra keksiukas. O tai nebuvo viena iš lengvųjų užduočių. Švilpinukė atsiduso.Nėra šansų...bet galima atspėti..ne bent.. Mišelė pakėlė galvą.Ne bent kažkaip išmįslyti koks skonis Rocell labiausiai patinka...-galvojo švilpinukė.
-Manau, Rochell , kad tavo keksiukas yra šokoladinis, nes manau , kad tau patinka šokoladas arba tavo užburta varlė yra iš kokių nors uogų. Be to duosiu tau užuominą apie žuvies rūšį-toji rūšis dažniausiai sutinkama Rytų Europoje-Lietuvoje, Dzūkijoje....pagalvok, Rochell....

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
Prancūzaitė žvelgė į švilpiukę. Ji beveik teisi...
-Taip, tu teisi. Aš mėgstu šokoladą ir net labai! Bet čia ne šokoladinis keksiukas... Tu beveik atspėjai, nes tai yra keksiukas su viena iš mano mėgstamiausių uogų. Pabandyk spėti, Mišele!- sidabraplaukė varniukė mąstė kaip dar labiau ją apgauti. Susiėmusi save į rankas, Rochell galvojo apie žuvies rūšį. Nėkarto ji nebuvo Lietuvoje, bet tą kalbą mokinasi. Deja dar niekada negirdėjo žodžio Dzūkija. Gal tai miestas? O gal tai nežburta šokoladinė varlikė? Galbūt ji nori mane apgauti? Rochell, atsipalaiduok ir viskas bus gerai! Tiesiog spėk! Galop įsidrąsinus varnanagė dirstelėjo į Mišelę. Jos akyse švietė nuoširdžios mergaitės šypsena, kuri skelbė, kad ji niekada nemeluos draugei...
-Gal tai Ešerys?- baimė apglėbė Rochellę.

((Srr, kad taip vėlai. Buvau visai pamiršus... O kai prisimindavau, neprisiversdavau atrašyti... Tikiuosi nepyksti? Taj vat, greičiausiai mes jau einam į pabaigą, dar keli postai ir viskas, key??))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Rochell Kettler »
As you swore to God,

*

Mišelė Streikers

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #8 Prieš 8 metus »
Mišelė kietai sučiaupė lūpas. Bet po kelių minučių prakalbo:
-Ešerys? Ne, Rochell, tu neatspėjai. Maniau , kad varno nagas yra proto bokštai....juk tokia nesudėtinga mįslė. O apie Dzūkiją galiu tik tiek tau pasakyti-tai ne miestas , o Lietuvos etninė etnokultūros regionas,na aš nors nežinau kokia tau patinka uogos, galiu tik spėti, kad....
Mergaitė nutilo.Ką ji mėgsta iš uogų? Nejau tai barškės ar avietės? O gal mėlynės? Ne ... ne. O gal žemuogės, gervuogės, šilauogės. šilkmedžio uogos? Juk pasauly teik daug uogų! O  jei taip būtų , kad ,Rocell, patinka visos uogos?Švilpinukė ne juokais išsigando.Pala! Juk neįmanoma , kad viename keksiuke būtų viso pasaulio uogos!! Mišelė atsiduso.Nu ką gi, reikia spėti...
-Ne jau mėlynės? Su aviečių kvapu ir žemuogių skoniu?
Nusišnekėjo....
-Gerai, aš jau tikrai, spėsiu. Žemuogės?

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #9 Prieš 8 metus »
Mišelės kietai sučiauptosn ūpos, nieko gero nežadėjo. Aišku jo spėjimas negeras.
-Mišele, vano nago koledžo mokiniai ne viską žino, juk viso turime trūkumų. Manasis - žuvys. Nekenčiu žuvų, nes esu vegetarė ir jos labai neskanios. Ištikrujų aš turbūt per klaidą patekau į varniukų koledžą... Na net spėjimas yra spejimas... Gal čia koks Upėtakis?- Rochell nuleido akis žemyn ir mindžiukavo vietoj. Išgirdusi labai juokingą ir beveik teisingą atsakymą iš Mišelės, Varniukė nusijuokė.
-Nejuokink, Mišele. Tokių keksiukų nebūna. Na, o žemuoginių būna, tik čia ne jis. Duodu užuomeną - tai arba mėlymės, arba avietės. Spėk kuris!- pakėlusi galvą Rochell pasakė ir stebėjo aukštai, giedrame danguje skraidančius keistus paukščius....
As you swore to God,

*

Mišelė Streikers

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #10 Prieš 8 metus »
Švilpinukė pakėlė galvą.
-Tu atspėjai, Rocelll. Tai yra upėtakis.
Ir taip pasakiusi , atkerėjo savąją šokoladinę varlę. Švilpinukės rankose puikavosi kuo tikriausias upėtakis, Rochell nuostabai, buvo gyvas.Kai mergaitė paleido  žuvį į Hogvartso ežero vandenis, pažvelgė į savo draugę,ir Mišelė pasakė:
-Na maniau , kad tas tavo rankoje laikomas keksiukas yra iš aviečių. Tačiau gal rinkčiausi mėlynes, nes jų spalva yra mėlyna, ir gal tai asocijuojasi su Varno nagu. Ir atsiimu žodžius apie tavąjį koledžą. Nors ir aš gal per klaidą patekau į Švilpynę. Bet eikime prie temos. Spėsiu-tavo užburtoji šokoladinė varlikė yra keksiukas, kurioje yra aviečių.....Rochell, Atspėjau?

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #11 Prieš 8 metus »
-Tikrai?- nustebo Rochell,- aš atspėjau? Keista,- nusijuokė mergaitė, bet ant Mišelės rankų pamačiusi, atkerėtą ir dar gyvą žuvį, Rochell sukliko. Ir ramiai atsipūtė, kai ši buvo paleista į vamdenį... Kraipydama galvą, varniukė toliau stebėjo dangų...
-Dėl koledžo nepykstu, visi padaro klaidų ir iš jų mokomės, argi netaip?- Sidabraplaukė nusišypsojo Mišelei,- tu perdaug nenuliūsk, bet tu esi neteisi. Tai ne avietinis keksiukas,o mėlyninis. Buvai taip arti ir kažkas pakišo koją. Na bet mes jau namų darbus, kaip ir įvykdėm ar ne?- Varniukė lingavo pavėsyje ir šypsojosi draugei. Lauke saulė labai šildė mergaičių nugaras, skelbdama artėjantį pavasarį.
-Tai, iki? Gal dar susitiksim...,- pamojavusi draugei, Rochell skubėjo grįžti į Hogvartsą...
As you swore to God,

*

Mišelė Streikers

Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #12 Prieš 8 metus »
-Iki, Rochell, dar pasimatysime-atsisveikino Mišelė.
Mergaitė nepyko ant draugės , kad neatspėjo. Dar pastovėjo vienuolikmetė, ežero pakrantės medžio metamame pavėsyje. Jinai  stebėjo varniukę, kaip toji skubėjo į Hogvartsą. Ir štai , žiūrėk-prieš kelias minutes atsisveikinusi su švilpuke, Rochell, jau nesimatė. Tarsi išnyko oru. Giliai atsidususi , Mišelė pažvelgė į ežerą. Kažkur sušlamėjo krūmų lapai, matyt ten yra kokia nors laputė. Paskrisdavo tarp medžių lingės. Kai kur pasivaidendavo miško gyventojai- barsukai, gyvatės, kiškiai, varnos ar lūšys...Pakėlusi savo akis, mergaitė įdėmiai pažvelgė į ežero gilumą. Ir tarsi geras draugas, ežero dugne praplaukė Mišelės paleistas upėtakis....
Galiausiai ir švilpukė pajudėjo link burtų ir kerėjimo mokyklos. Tik paskutinį sykį Mišelė, atsigrežusi, pažvelgė į ežero pakrantės medį....

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #13 Prieš 8 metus »
Diena ėjo į pabaigą, bet Edgar'as keliavo link ežero pakrantėje augančio medžio, mat norėjo pasižiūrėti ar ties jo viršumi neauga kietas į siūlų kamuolį panašus daiktas, kurį reikėjo bent pamėginti gauti norint, jog būtų įskaitytas dar vienas jo Transfigūracijos namų darbas. Pirmakursis keliavo tiesiai link jau tiesiai link medžio, nes po apsilankymo Kiauliasodžio krautuvėlėse nieko nepešė, nes nei viena jų neprekiavo tokiais dalykais. Vieni prekeiviai sakė, jog galima jį gauti keliuose magiškose parduotuvėse skersiniame skersgatvyje, kur vaikas šiuo metu nuvykti neturėjo jokios galimybės, kiti minėjo, jog šį kamuolėlį galima nusiraškyti pačiam nuo kai kurių medžių viršūnių augančių šalia ežerų ar pelkių, tačiau jie pilnai subrendę būna tik vėlyvą pavasarį, o dabar buvo tik jo pradžia. Nepaisant dar tik prasidedančio pavasario vaikas vis tiek nutarė apžiūrėti vieną medelį, tuo pačiu dar ir palydėti besibaigiančią dieną.
Matant tolumoje jau saulės kraštelį skęstant į sidabru tviskantį ežerą grifiukas netrukus atsidūrė prie žaliuojančio medžio, kuris net neaišku ar buvo nusipurtęs savo lapus žiemą. Berniukas šoktelėjęs užsikabino ant žemiausiai buvusios šakos ir taip pamažėle, niekur neskubėdamas, pradėjo kopti nuo vienos šakos ant kitos, kol įkopęs į du trečdalius medžio aukščio atsisėdo ant šakos įsistverdamas ranką kitą esančią aukščiau ir pradėjo dairytis. Juodaplaukis savo žalias akis metė ir į vieną pusę ir į kitą, viršun ir apačion, bet kažką pastebėti augančio nesugebėjo. Giliai atsidusęs nukreipė savo žvilgsnį į savo ranką padėtą ant šakos. Linktelėjęs arčiau jos suaštrino savo žvilgsnį šakos žievę, iš kurios matėsi išaugęs vyšnios kauliuko dydžio pumpuriukas. Tai gali būti tas daiktas šyptelėjo susimastęs ir jo nenuskindamas apglėbė ji į savo delną. Tuomet nužvelgė pro šakas į beveik panirusią dienos žvaigždę horizonte ir visiškai atpalaidavo savo protą kurį laiką negalvodamas apie nieką ir sustingo it statula. Iš moksleivio akių galutinai pasišalinus saulei šis atsitokėjo ir atgniaužė savąjį delną. Tai padarius pamatė tą patį nediduką akmenuką, tik jis buvo ne be juodas, kaip anglis, o geltonas ir skleidė nedidukę švieselę tartum jonvabalis. Man pavyko jį rasti! džiūgavo širdyje vaikas, bet nutarė dar nenuskinti šio objekto ir leisti jam pilnai užaugti, vildamasis, jog profesoriui užteks ir žodinio paaiškinimo, kodėl nepavyko jo gauti, juolab kai dabar aišku, kur ir kada jį galima rasti.
Kupinas didžiulio pasitenkinimo Grifų Gūžtos atstovas dėl nepraleistos veltui dienos mikliai nusikabarojo iš medžio ir patraukė Hogvartso pilies link palikdamas už savęs, atspindintį daugybę žvaigždučių ir didžiulį mėnulį, gėlą ir lygų it stiklas ežero vandenį.

*

Neprisijungęs Adira Floris

  • VI kursas
  • *
  • 305
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Ežero pakrantės medis
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
„Ir vėl namų darbas, kurio metu atrodysiu kaip keistuolė. Šį kartą sėdėsiu ant žolės ir ieškosiu kažkokių gyvūnų. Įdomu, ar čia pasiseks“ sarkastiškai nusiteikusi galvojo Adira ir klestelėjo ant žolės.
Diena buvo apsiniaukusi, nuotaika tokia pati. Nelabai geras oras tokiam namų darbui daryti.
-Na, vabalėliai, kur jūs?-su savimi kalbėjo Adira ir pradėjo galvoti - „O gal Magiškųjų Gyvūnų Priežiūros pamokai nepriklauso vabzdžiai? Bet jie juk irgi gyvūnai?“
Mergaitės akiratyje iš kart užkliuvo ryškiai rožinės spalvos vabalas. Tas vabalas buvo gal dviejų centimetrų ilgio. Kiti mokiniai būtų išsigandę tokio, bet Adirai labai patiko šie padarėliai.
-Įdomu, kaip tu pavadintas?-domėjosi ji. Ir tikrai, tamsiaplaukė dar nebuvo mačiusi tokio keisto vabalo nei Hogvartso apylinkėse, nei Škotijoje prie namų.-Ateik.
Iškišusi ranką prie gyvio, mergaitė išgirdo keistą garsą, kuris vertė užsidengti ausis. Taip ji ir padarė. Garsas dingo.
Kai ji nusprendė atsidengti ausis, jas keistai skaudėjo. „Keistenybė“ pamanė ir, kaip tikra keistuolė, pradėjo kalbėti su vabalu:
-Aš tau nieko nepadarysiu, dievaži. Čia tik egzaminas. Aš tavęs nenuskriausiu. Nenuskriausčiau jokio vabalo, jeigu ką.
Adira užsidengė vieną ausį ir vėl prikišo ranką. Garso nebuvo! Dabar ji galėjo laisvai paimti vabalą ir padėti jį ant kitos rankos.
Padėjus jį ant savo riešo, vabalas pradėjo tingiai vaikščioti ant odos. Įvyko dar vienas keistas dalykas - sulyg kiekvienu jo ėjimu, kojos, lyg kokie pėdsakai, paliko taip pat ryškiai rožinę liniją ant rankos. Visas vaizdas šiek tiek priminė tatuiruotę.
Vabalas ėjo visomis kryptimis, o Adira, atimta žado, negalėjo numesti jo nuo rankos, tik stebėjo. Norėjo pamatyti, ką šis gyvis nupieš. O nupiešė jis nelygią saulę.
Adira išsigandusi numetė vabalą ant žemės ir atsistojusi nubėgo iš tos vietos. Vis dėlto buvo įdomu sužinoti, ką reiškia ta saulė.