0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #15 Prieš 8 metus »
Varniukė akimis "rijo" vadovėlio puslapius, kuriuose buvo rašoma apie šį laikrodį. Pasirodo jis buvo nukabintas, tiksliau pavogtas ir tuo laiku laikrodis nustoji veikti todėl jis ir rodo tam tikrus metus. Rochell vos nešokinėjo iš džiaugsmo, vis gi abi surado du dalykus viename! Tai yra istorinę relikviją ir pavogtą Hogvartso laikrodį!!! Greičiausiai jų namų darbas beveik užbaigtas, liko tik aprašyti ((Tiksliau, nusiųsti link'ą profesorei)) visą ieškojimą. Ech, nuobodus darbas. Gaila, kad jau viskas baigėsi nuliūdusi sidabraplaukė varniukė nusižiovavo. Ilgai nemiegojo, vargšelė. Na vis dėlto ji su malonumu paieškos dar kelių istorinių relikvijų, mat su Aretha dirbti jai patiko. Nebuvo jos labai artimos draugės, bet bendrauti pradėjo dažnai. Tas Rochellei labai patiko! Lauke jau temo...
-Ilgai, mes čia ieškojom. Ką veiksi vėliau?- paklausė klastuolės varnanagė.
Tikiuosi mokytoja užduos daugiau tokių užduočių užsisvajojo Kettler...
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #16 Prieš 8 metus »
Vis dar sėdėdama ant akmenio, Aretha apžvelgė dabar jau vis su kiekviena minute labiau tamsėjantį dangų. Nuo uždraustojo miško pusės sklido kažin koki negirdėti garsai, žadinantys klastuolės smalsumą. Nusišypsodama savąjai draugei, ji atsiduso. Diena buvo ilga, pirmakursės ilgai užtruko, pats laikas ir grįžti pilin.
Rochell'ei paklausus ką veiks toliau, ji būtų atsakiusi, jog dar norėtų nueiti išgerti arbatos, bet pamačiusi, jog mergaitė jau tikrai nori miego ji susilaikė.
-Gal tiesiog einame į vidų, nunešime laikrodį mokytojai,- stebėdama besileidžiančią saulę sušnabždėjo,-rytoj galėsime susitikti, galbūt kada užduos dar kokių panašių namų darbų.
Aretha atsistojo, pažvelgė uždraustojo miško pusėn ir pradėjo žygiuoti tuo pačiu keliuku, kuriuo čia ir atėjo.

Galutinis Pasaulio kvidičo čempionato rezultatas 170-160.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #17 Prieš 8 metus »
Dangus stipriai aptemo ir mergaitės jau ruošėsi eiti. Rochell matė kaip Aretha kažką norėjo pasakyti, bet susilaikė.
-Iki, Aretha. Gerai, galėsim susitikti. Tikiuosi, kad tikrai bus panašių namų darbų,- sidabraplaukė varnanagė su didele, plačia ir nuoširdžia, bei dėkinga šypsena pažvelgė į klastuolę ir dar kartą stipriai absikabinus draugę pasišalino iš vietos kurioje stovėjo. Kadangi abi ėjo tuo pačiu keliu kaip atėjo, Rochell džiaugėsi proga drar šiektiek pabūti su Aretha. Varnanagė niūniuodama melodiją džiaugsmingai šoko Makareną, nes buvo be galo be krašto laiminga ir patenkinta savimi, bei klastuole. Visur čiulbėjo naktiniai paukščiai, vaikščiojo naktinėjantys žvėreliai ir švietė nuostabaus grožio mėnulis. Rochell atsiduso ir paskutinį kartą atsisveikinus su klastuole Leverett, grįžo į Varno Nago bendrajį kambarį...
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #18 Prieš 8 metus »
-Nemanau, kad joje kažkas patruliuoja, galimai tik užkerėta tėra, daugiau nieko. Jeigu nebūtų taip šalta ir tamsu, būtų gal smagu kada ten pasibūti,- suniurnėjo Junko varnanagei, tikėdamasi, kad kaip galima greičiau prieš jas atsivers pilis, kurioje bus tikrai daug, daug šilčiau negu lauke. Merginoms vis didinant ėjimo tempą, vos nebėgant, pagaliau pavyko prisikasti prie mokyklos teritorijos. Klastuolė sulėtino žingsnį ir pabandė atgauti kvapą, iki šiol net nesupratusi, kad jos ėjo tikrai greitai ir apsidairė aplinkui,- Manau, mes dar nesame pačioje naudojamoje kvidičo aikštėje, bet bent jau tikrai Hogvartso mokyklos teritorijoj. Jau nebetoli..
Lėčiau eidama Junko pradėjo ir šiek tiek dairytis aplinkui - nors atrodė, kad laukymėje yra daug šviesiau negu Ūdrų Žabanguose, vistiek ne itin kas buvo matoma, todėl mergina nusprendė labiau žiūrėti kur eina.
-Mh, patarčiau labiau žiūrėti, kur einam, dar netyčia užminsime ant kokio kamuolio ar ko, vistiek šita vieta yra labiau naudojama, gal kažkas užsiliko,- Klastuolė tarė, žiūrėdama į šalimais einančią Margo,- Be to, galime jau ir lėčiau eiti, nes greitai reikės būti atsargioms, tai būtų gerai, jei turėtume dar jėgų ir normalų kvėpavimo tempą.
Nors pati pirmakursė norėjo kuo greičiau nešdintis iš šito šalčio, nusprendė, kad taip elgdamasi prieštarautų pati sau, todėl sukandusi barškančius dantis atsargiai ir gan lėtai žingsniavo pro laukymę, kartas nuo karto mesdama žvilgsnį į rankoje, kurios pirštų nebejautė nuo šalčio, laikomą knygą ar į šalia esančios Margo pusę.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #19 Prieš 8 metus »
 -Kas ten žino ko gali prisigalvot ūkvedys. Arba jo katė. - tarė žengdama didesnį žingsnį, kad nenusiverstų užkliuvusi už žolės kupsto. -Įsivaizduoji kas būtų jeigu užliptum ant muštuko? - Margo pabandė įsivaizduoti. Užlipi ant muštuko ir nesuprantamai prikimbi. Jis lekia šviesos greičiu iš paskui tįsdamas tave, o tu bejėgiškai šauki, kai tuo tarpu tavo kaulai knežinami. Nelabai linksma. Nebent ten būtų didžiausias tavo priešas. - klastuoliškai pamanė ir kreivai nusišiepė, tik tamsoje to nesimatė.
 Varna pajudino batuose sustingusius pirštus. Noriu karštos, riebios, saldžios kakavos... - užsisvajojo ir nepastebėjusi dar vieno kupsto, užsikabino ir plojosi į šlapią žolę.
 -Auč. - atsklido duslus garsas, mat vienuolikmetė kalbėjo tiesiai į rasotą žemę.
 Margo gana vikriai atsistojo. Negrabiais nuo nakties šalčio pirštais nusibraukė nuo veido šlapios žemės trupinius. Žolė buvo minkšta ir puri, tad jokių sužeidimų, apart tvinksinčio kelio, ant kurio tikriausiai atsiras bjauri mėlynė neleisianti dėvėti sijono, nebuvo. Bet tai ne ką paguodė. Visi merginos drabužiai žaibiškai persisunkė dideliais rasos lašais taip dar labiau stingdydami ir taip sušalusį Mar kūną. Pirmakursė tik įsisupo į apsiaustą ir suvaldžiusi kalenančius dantis tarė:
 -Man nieko tokio. Einam.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #20 Prieš 8 metus »
-Ant muštuko?- Varnanagei pasiūlius tokį, na, ne itin malonų daiktą, ant kurio būtų galima užminti, Junko tylomis sukrizeno,- Taip, nors dar koks mazochistas pats savu noru ant tokiu užmintų, kad pasilinksminti! Arba tai galėtų būti kaip kokia bausmė, maždaug "blahblahblah, kaltinamasis padarė tą ir tą, todėl jam paskirta atgailavimo bausmė - galūnės praradimas muštuko pagalba. Arba mirtis!
Tokioms smagiomis mintis užplūdus  galvą ir persimainius į labai gerai įsivaizduojamus vaizdus, klastuolė vos susivaldė nepradėjusi smagiai ir garsiai juoktis, arba planuoti kokios nekaltos aukos, kuri "netyčiomis" prarastų galūnę. Susitvardžiusi - galimai vien dėl to, kad prisiminė savo nesenus žodžius apie atsargumą, kad neįkliūtų mokytojams - pirmakursė neiškarto pastebėjo (ar labiau, pajuto) šalia esančią Margo, ir akimis apmetusi jos galimas buvimo vietas pastebėjo kiek didesnį ir tamsesnį žmogaus pavidalo kupstą žolėje.
-Tau viskas gerai? Nesusilaužei ko nors?
Varnanagei patvirtinus, kad viskas jai gerai, klastuolė metė žvilgsnį į Hogvartso pilį, kuri jau buvo visiškai netoli, tikėdamasi, kad niekas jų nepastebės įsmunkant ir kad pilyje būtų bent dešimčia laipsnių šilčiau.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
Jau prieš kurį laiką išsirinkusi gan didelį laukymės plotą kaip vietovę, kurioje bus atliktas kitas egzamininis darbas, klastuolė iškarto nuskubėjo į gan nušiurusią ir tik su keliais gyvybės ženklais esančią vietovę už mokyklos kvidičo aikštės - kelis kartus budriai apsižvalgiusi, ar čia nieko nėra, pirmakursė priėjo prie vieno reto ir mažyčio, tokio pat dydžio ir aukščio kaip pati mergaitė, medelio - patogiai įsitaisiusi prie šio ir dar kartą apsidairiusi, Junko giliai atsiduso.
Jai teliko melstis, kad niekas jos neužmatys - transfigūracija nebuvo jos stiprioji sritis, ji nebuvo net vidutiniškai gera joje. Aišku, ir nors lankėsi visose pamokose (kad ir didžiąją laiko dalį tai buvo per prievartą - negalėjo sau leisti žinoti dar mažiau negu dabar), o ir galiausiai pasisekdavo atlikti pamokos uždavinį, klastuolė nei ką žinojo, nei joje ką suprato, o ir dėl šito egzamino labiausiai pergyveno. O ypač nesinorėjo, kad ją užmatytų koks kitas mokinys - tuomet didesnio susimaišiusio gėdos ir baimės pojūčio net nebebūtų galima pajusti.
Galiausiai nusprendusi eiti pati lengviausiu keliu į atliktąją užduotį ir atlikti tuos burtažodžius, kurie buvo ne tik vieni lengviausių, bet ir naudoti pačiose pamokose, Junko rankose smarkiai sugniaužė lazdelę - nors šitas turėjo pavykti net ir jai, mergaitė labiau pergyveno dėl to, kad toks paprastumas nebus užskaitytas.
Nusiskynusi vieną didesniųjų lapelių nuo medžio, dabartinė pirmakursė ir tikėkimės, greitai būsianti antrakursė atsisėdo lotoso poza, vienoje rankoje laikydama žalią lapą, o kitoje spausdama lazdelę. Nagi, kvėpuok, Junko. Kvėpuok, ramiai ir giliai.. Susikurk vizija ko darysi, ir..
-Flintifors!- gal kiek per agresyviai bakstelėjusi lazdele į lapelį, mergaitė paskutinę akimirką pakeitė mintį iš degtukų dėžutės į nedidelį tamsiai mėlyną akmenėlį - atsiradęs nedidelis baltas dūmų debesis akimirką neleido jai žvilgtelėti į savąjį darbą, nors ji ir buvo tikra, kad pavyko - kaip gi gali nepavykti, kai kartojosi tą menką burtažodį ir pakeitimą gerą šimtą kartelių!
Užmačiusi rankoje esantį akmenuką, mergaitė šyptelėjo - bent jau šis tas pradėjo jai sektis, tebūnie tai ir pats lengviausias ir paprasčiausias burtažodis, kurį tikriausiai gerai, o gal ir dar geriau atliktų ir šešiametis, pragyvenęs burtininkų šeimoje.
Pačiai Junko pilnai suprantant, kad tokį darbą užmatęs profesorius tik nusijuoktų (o gal ir supyktų, kas būtų dar blogiau negu pašaipos persisunkęs juokas), mergina dar kartą susikaupė - šį kartą turėjo būti daug sunkiau, nors burtažodį taipogi jau buvo sėkmingai panaudojusi pamokoje.
-Snufflifors,- nebe taip aršiai kaip pirmąsyk bakstelėjusi lazdele ir lengviau ištarusi burtažodį, klastuolė jau žinojo, kad jai nepasisekė - ant delno pilnai jautė akmenuką, o ne paskutinę akimirką įsivaizduojamą nedidelį puodelį ar netgi ne pelę, kuri turėjo originaliai apsireikšti. Ranka pamakalavusi ore ir palaukusi kol išsisklaidys paskutinieji rožiniai dūmai, mergaitė pabandė dar kartą, ir dar kartą, ir dar,- Snufflifors, Snufflifors, Snufflifors!
Įniršusi, kad nieko jai neišeina, rudaakė metė vis dar rankoje laikomą akmenuką į žoles šalimais - iš tris kart kartoto burtažodžio susidarė toks dūmų debesis, kad galėjo būti kaip dekoracija mažos grupės koncertui, todėl visa pikta Junko ėmė sklaidyti juos iš čia, mažindama jų kiekį tol, kol visai pranyko paskutiniosios rožinės spalvos, regimos ore.
Išsivadavusi iš lotoso pozos, ji sudribo į tą menkutę žolę, kuri čia buvo - agresyviu žvilgsniu spoksodama į lėtai plaukiančius debesis, klastuolė jautė, kaip apimtas pyktis pamažu ją palieka, užleisdamas vietą bėjėgiškumui - kodėl visi jos klasiokai taip gerai susitvarko su užduotimis, o jai taip nesiseka? Kad ir kiek krimto transfigūracijos vadovėlį, kad ir kiek žiūrėjosi informaciją visur kitur, jai tiesiog nesisekė ir viskas - tarsi dievai jai vos gimus būtų dirstelėją į šią ir pareiškią "Na jau ne, šita mergiotė neturės jokio talento transfigūracijos srityje!".
Kelis kartus tankiai sumirksėjusi, Junko išleido dar vieną didelį, gilų atodūsį ir pasirėmusi alkūnėmis tingiai atsisėdo. Pasiėmė lazdelę, kurią buvo pasidėjusi šalimais, o ir ranka išnaršiusi žolę, aptiko prieš tai numestą akmenėlį. Dar keli gilūs atodūsiai ir ji jau buvo pasiruošusi.
-Snufflifors,- lengvai tarė, paskutinę akimirką įsivaizduojamos pelės viziją pakeisdama į mėlyną puodelį su baltais taškiukais, kurie turėjo būti išsibarstę po puodelio mėlynumą kaip žvaigždės. Nenusisekus ir vėl, mergaitė dar labiau pabandė nusiraminti ir susikaupti, įsivaizduoti ir pakartoti,- Snufflifors.
Pajusdama, kaip akmenėlį pakeičia puodelis, klastuolė džiaugsmingai riktelėjo ir pašoko ant kojų, pati tuo nepatikėdama - džiugi šypsena papuošė jos veidą, ir mergaitė turėjo priminti sau per daug nedžiūgauti, kad paskui netyčiomis nesudaužytų puodelio kuris buvo, palyginus su įprastais, ganėtinai mažas.
Greitomis apsižvalgiusi, ar tikrai turi atliktąjį darbą ir lazdelę, Junko tiesiog nuskuodė link Hogvartso pilies, bandydama savyje sutramdyt norą pradėti girtis visiems pasimaišiusiems pakelį dėl pirmąkart ją aplankiusios sėkmės.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

zaibas2000

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
Urtė tyliai nutipeno iki Kvidičo aikštės su didžiule skrynia po pažastimi. Buvo sumaniusi pasitreniruoti prieš Apsigynimo nuo juodosios magijos praktikos egzaminą. Mergaitei kojos linko nuo tokio svorio, mat skrynia buvo prabangi ir apkaustyta auksu. Dar karta apsidairė ar niekas jos neseka, nors ir žinojo jog yra neuždraustoje vietoje, o iki vakarienės dar pora valandų. Tačiau atsarga gėdos nedaro, nors mergaitė ir stengėsi nešokinėti į akis, bet porą priešų jau turėjo.
Švilpė su trenksmu drėbė dėžę ant žemės. Nusikaliau. pagalvojo ir šyptelėjo. Išsitiesė ant žolės ir atsukusi veidą į saulutę taip pagulėjo porą minučių. Tada pamažėle atsistojo ir nusipurtė žoles nuo sijono, tada Urtė tyliai atsistojo į puolimo padėtį ir tvirtai riktelėjo:
-Alohomora
Dangtis pokštelėjes atsidarė ir Švilpė cyptelėjo. iš dėžės iškilo kartuvės ant kurių kabojo keletas lavonų. Mirtis, štai ko ji bijo. Urtė užsimerkė, atsimerkė vėl pakartojo ir pamačiusi, kad lavonai nieko nedaro aprimo. Staiga vienas lavonas kvėptelėjo, kraupiai sumirksėjo, išsinėrė iš kilpo ir ėmė artintis prie jos.
-R... Rid... Rid... Ridikkk..Ridikulus/b]
Nieko. Atrodo, kad jai teks labiau pasistengti. Mergaitė niekaip nesumanė kaip paversti lavonus juokingais tad pabandė dar.
-Riddidd... Ridikulus
Ir vėl nieko. Staiga šovė mintis ir ji kad užrėks:
-RIDIKULUS!!!!!!!
Kartuvės tapo ryškiai rožinės ir širdelės formos su sena apačioje, o lavonai virto klaunais kurie užsilipo ant senos ir ėmė dainuoti:pink fluffy unicorn, dance on the rainbow. Urtė padūkeliškai nusikvatojo.
Ji net neabejojo, kad gali susilaukti pylos už treniruotę su kauku, bet jai buvo ne motais, nes dabar žinojo jog egzaminą išlaikys. Mergaitė surinko klaunus į dėžę ir užrakino stipriausiais jai žinomais kerais, o tada pasišvilpiniuodama ėmė temti dėžę atgal į pilį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė urte gedvilaite »

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Neįprastai linksma Lėja iškart po pamokų nuskubėjo į kvidičo aikštę. Nors pečius slėgė kurpinė , pilnt pilnutėlė knygų, tai klastuolės netrukdė
Vos tik atsidūrusi laukymėje už tribūnų, Lėja atsisėdo ant žolės
Kurgi mūsų klastūnyno naujokė?
Tai su ja norėjo susitikti antrakursė. Vakar per vakarienę Vi Lėjai pasirodė visai nieko mergiūkštė. Na, tikrai tinkanti jai į draugus. Lėja vylėsi, kad taip pat pamanė ir naujokė
Iš švarko pamušalo klastuolė išsitraukė peilį aštriais dantytais ašmenimis. Apsidairiusi, ar nematyti kokio verkšlenančio pirmakursio ar juo labiau mokinio, klastuolė paleido peilį į tribūnas.
Metė gana stipriai, peilio geležtė giliai įsmigo į medieną, klastuolei teko paplušėti, kol ištraukė jį. Tada ji išgirdo žingsnius...
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Victoria Yvette Hadid

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Pamokoms pasibaigus, Vi užsimetė kuprinę bei patraukė kvidičo aikštės link. Juodaplaukė kaip visuomet madingai vėlavo, o štai dabar dar ir pasiteisinimą turėjo... Juk naujokė. Tačiau vargu ar iš šios naujai iškeptos klastuolės lūpų galėjo pasigirsti kažkas panašaus į pasiteisinimą. Po kokių dešimties minučių pasirodžiusi Lėjai už nugaros, Victoria stabtelėjo ir gudriai nusišypsojusi, ėmė lėtai link šiosios artintis.
- Ar aš matau peilį?- vyptelėjusi, kilstelėjo antakiuką ir numetusi kuprinę, priėjo prie antrakursės.- beje, sveika. Pamokos tokios nuobodžios, atvirai pasakysiu, nežinau kaip ištvėriau... Galiu pažiūrėti?- paklausė, tačiau leidimo nelaukė. Paėmusi iš jos peilį, apžiūrėjo bei gražiai nusišypsojusi prisėdo ant pievos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Gabrielle Salliete Dévertes »

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
Pamačiusi, kad iš jos rankų Victoria atėmė peilį, Lėja ant jos nė kiek nesupyko
Juk taip ir turi elgtis tikra klastuolė. Tikrai klastuolei nereikia leidimo
Taigi dabar Victoria galėjo jaustis tarsi išlaikiusi tikrą priėmimo į klastūnyną testą. Lėkja irgi jai nusišypojo ir prisėdo ant žolės
- Mėgstu svaidyti peilius, tai vienas mano hobių. Štai pažvelk...
Klastuolė nusiėmė švarką ir patiesė jį ant žolės taip, kad gerai patytusi jo pamušalas.
-Su savimi visur nešiojuosi tris peilius. Šitą - kurį laikai rankose, paprastą ir lenktais ašmenimis. Gal norėtum pamėginti pamėtyt? Tikrai smagu, be to, praverčia savigynoje.
Klastuolė padavė pirmakursei peilį lenktais ašmenimis.
-O kokios pamokos nukamavo tave labiausiai?
Nespėjusi išgirsi atsakymo, klastuolė suvokė, jog kai kur vėluoja
- Atleis, aš jau bėgsiu...
Ir Lėja nulėkė link pilies, palikusi Victoria nustebusią ir sutraikusią, vis dar gniaužianči rankose Lėjos peilį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Lėja Laputė »
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
(( RPG MGP pamokai ))

Kaip smagu pabėgti nuo mokinių triukšmo ir klyksmo. Būtent tą ir padarė Ginta. Ji susirado vietelę apie kuria daugelis nežino. Tai nemaža laukymė už kvidičo tribūnų. Antrakursę atsinešė pledą ir knygą. Šiek tiek maisto kuprinėje. Pasiklojusi pledą atsivertė savo knygos "Raganiūkščių užrašai" penkiasdešimt šeštą puslapį ir atsigulusi pradėjo skaityti. Kai jau puslapio skaičiukai rodė 96-97 ji baigė. Pradėjo žiūrėti į debesis. O. Šitas panašus į medį, o šitas į kurpaitę,- galvojo Ginta. Taip ramiai jai gulint mergaitė nepastebėjo kaip užmigo. Miegojo kokias geras tris valandas kol kažkoks triukšmas ją pažadino. Atsimerkusi pamatė toli atžingsniuojant įdomų padarėlį. Tauškalė jį stebėjo ir laukė kada jis prisiartins arčiau. Bet iki mergaitės ir gyvūnėlio likus keliems metrams jis stabtelėjo.
- Ateik, nebijok,- tarė Ginta ir išsitraukė bandeles iš kuprinės.
Rodos jį tai paskatino ateiti arčiau. Kai jis jau pasiekė mergaitės pledą, ji davė jam bandelę. Šis gyvūnėlis buvo panašus į triušį. Nedidelis, pūkuotas, ilgom ausim ir visas juodas kaip anglis. Tik švietė iš tolo jo mėlynos akys. Bet priėjus jam prie Gintos ji pamatė, kad snukis visai nepanašus į triušio, o ir kojytės ne tokios.
- Jau suvalgei? Še, imk dar.
Antrakursė pūkuotajam draugui pametė dar kelias bandeles. Paskubomis suvalgęs paskutines bandeles jis atsisuko į mergaitę. Ji švelniai paglostė padarėlio kailiuką. O jis atsakomai lyžtelėjo jos veidą. Ginta pradėjo juoktis.
- Ak, baik,- kutenama kalbėjo.
Pagaliau jam baigus laižyti Tauškalę ji prisiminė magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką. Šis padarėlis kuris atėjo pas Gintą elgėsi labai panašiai kaip užkerėtoji mergaitės pelytė. Bet šįkart antrakursė nenaudojo lazdelės. Turbūt ne visada reikia burtų norint artimai susidraugauti su gyvūnėliu. Reiks tai papasakoti mokytojai...
- Oi, jau laikas grįžti!- šūktelėjo pažvelgusi laikrodį ant riešo.
Ginta atsistojusi sulankstė pledą, pasiėmė visus daiktus ir jau ruošėsi išeiti kai pamatė liūdną gyvūnėlio veidą. Tauškalė pritūpė prie jo ir dar kelis kartus paglostė.
- Gal dar susitiksim,- šyptelėjo,- ryt čia ateisiu. Jei ateisi ir tu susitiksime. Na, gerai. Turiu bėgti. Iki!- ir ji pamojo savo draugui.
Einant link mokyklos padarėlis ją sekė dar iki tribūnų. Ginta neatsigręžė. Nenorėjo labiau skaudint gyvūnėlio jį glebesčiuodama. Ir štai kai jis jos nebesekė Gintai išsprūdo kelios ašaros. Keista, kad taip per kelias sekundes gali susidraugauti su gyvūnu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Ginta Tauškalė »

*

Neprisijungęs Adira Floris

  • VI kursas
  • *
  • 305
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
Iš kart grįžusi iš ežero pakrantės, mergaitė lėtai bėgo Hogvartso link. Nusprendė paklaidžioti visokiomis vietovėmis, taip pailgindama kelią iki pilies.
Lėtai prabėgdama pro kvidičo aikštę, ji atsidūrė didelėje laukymėje visai už tribūnų. Bėgdama pro žolę, ji pajuto tvirtus raizgus ant savo kairės kojos. Nesusilaikydama Adira išgriuvo ant žemės ir aiktelėjo.
-Kas per...-greitai raitydamasi ant žolės antrakursė žvilgtelėjo į kojas. Raizgai iš kažkokio augalo kaip siūlai raizgėsi ant, dabar jau, abiejų kojų.
Taip beviltiškai judindamasi, Adira situaciją dar pablogino. Dabar augalo šaknys (kaip ji suprato) jau pasiekė burtininkės liemenį. Nusiraminti ir apgalvoti situaciją, štai jai ko reikėjo. Po akimirkos ji liovėsi. Tiesa, šaknys vis raizgaliojosi ant jos kūno, jau lietė krūtinę. Ko bijo tokie augalai? Kaip jie vadinasi? Mintys šėlo jos galvoje. Net jei ir sėdėtų ramiame kambaryje, atsakymo nežinotų. Apie tokius augalus girdėti neteko.
Taip bergždžiai galvodama, jis sulaukė raizgų prie burnos. Greitai užsičiaupusi ji iš nevilties iškvėpė visą orą ir ruošėsi rėkti, kol tuo metu šaknys kiek nustojo. Jai iš kart išeitis atplaukė. Reikia pūsti.
Kiek galėdama daugiau pravėrė burną ir įkvėpė oro, kuris nuo augalo truputį dvokė. Tada taip greitai išpūtė, kad šaknys tik virpėjo. Atsisėdusi ji nuplėšė tvirtas šaknis ir dar jas sutrypė. Na ir dienelė!
Stovėdama ji nužvelgė augalą. Rudas, beveik juodas, su retai išsidėsčiusiais taškeliais. Turi lapus. Atrodo, niekuo neišsiskirianti žolė, tai apgaulinga.
-Reiks ja pasidomėti,-po nosimi pasakė sau ir jau atsargiau dairydamasi po žolę nuėjo greitesniu takeliu link Hogvartso.

*

Neprisijungęs Villis Depo

  • II kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nieks kitas nepadarys už tave jeigu ne pats tu
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
Mokiniai per pertrauką patraukia į lauką. Willis su keliais savo draugais patraukia į kviditčo aikštę. Gal pasvajoti apie jį, nes kol kas jie pirmakursiai, o gal tiesiog pažiurėti treniruotčiu. Tarp jų keturių buvo dvi mergaitės. Jie daėjo kviditčio aikštę ir viens kito neklausę užlipo į tribūnas. Šią pertrauką treniravos švilpinukai.
Jie skraidė nuostabiaivisi kas žiurėjo treniruotę po staigau posukio pradedava rekti:   
-nuostabu!super!!pakartot!!
Jie žiurėjo neilgai:
-Žinot ką gal norit apibegti tauka plink aikšte, lenktynės?-paklause Willis
-jo
-Nelenktiniauju aš mergaite o jūs ber...
-O aš mergaite ir žadu nušluostit jum nosis,-pasakė antroji mergaitė.
-Jūs žaiskit as pažiuresiu.
Jie pradėjo stoti išskyrus ta viena mergaite, nulipo nuo tribūnu ir pasigirdo balsas:
-viens...du..trys..,-matesi kaip jie pradeda mėgti, po minutes jau visi nuvarge bėga nors nenubėgo net puse rato, dar po dvieju vosvos pabėga, o dar po tryjų monučiu bėga su sutojimais kol galaisiai pri pabaigos lieka keli žingsniai. Jie bėga, atiduoda visas savo jėgas ir galiausiai Willis pirmas:
-jeeee!!pakartot!!super!!,-jie nusteb,kad visi žiurėjo ne į kviditča o į juos. Po kiek lailo jie jau ėjo į mokykla, begalo linksmi.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
Rosemarie, palengva žingsniuodama, atpėdino į laukymę už kvidičo aikštės tribūnų. Buvo mokslo metų pradžia, medžiai dar nespėję nusimesti lapų, o paukščiukai strikinėjo vešlioje žolėje, nė nenutuokdami, kad bet kurią akimirką gali baigtis jų ir taip trumpas gyvenimas. Negalėjai nuspėti, kokie gyviai tūno pasislėpę tarp žolės kuokštų bei laukia ateinančio gardaus kasnelio. Arba, kur kokia nors nedora mergaitė padės savo sunkią koją, taip netyčiom prispausdama sparnelį, ar, kuriame žemės lopinėlyje nusileis mažai būtybei mirtini kerų spinduliai. Gyvenimas toks nenumatomas. Na, paukščiukai bent jau gali džiaugtis žinodami, kad Rose nėra „kokia nors nedora mergaitė“.
Tuo tarpu penktakursė nė nenumanė, kodėl ieškodama ramesnės vietos, pasirinko būtent šią laukymę. Galgi dėl to, kad reikėjo daugiau vietos, o galbūt todėl, jog tikėjosi pakeliui ką nors sutikti. Šiaip ar taip, tai nenuginčijo fakto, jog ji keliavo čionai ne be reikalo. Ir visgi, kol buvo viena, negalėjo padaryti nieko itin reikšmingo, tad tik suklupusi išsitiesė žolėje, gerdama į save paskutinius, bent kiek šiltesnius, saulės spindulius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale