0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #105 Prieš 4 metus »
Kai varnė pradėjo mosuotis lazdele, Dafydd kiek išsigando. Tačiau netrukus pajuto, kad nosis sveika. Tačiau velsietis nė neketino dėkoti - juk Adelė pati pradėjo... Vis dėlto Dafydd nutarė priimti tai kaip tam tikro draugiškumo ženklą. Ko gero, pati varnė nebenorėjo pyktis. Tad klastuolis suprato, kad pats laikas tiesiog keliauti sau. Keturiolikmetis kaip tik tai ir ketino daryti, kai pajuto stumtelėjimą. Nors jis neatrodė stiprus, Dafydd neišsilaikė ant kojų ir plojosi ant žemės. Jis jau norėjo pašokti - vėl supyko. Tačiau kaip tik tą akimirką išgirdo, kaip kažkas prašvilpė virš galvos. Ir tik tada prisiminė, ko jie čia iš viso susirinko. Vyrukui visiškai iš galvos išgaravo tas nenaudėlis muštukas...
- Ačiū, - labai neaiškiai burbtelėjo raudonplaukis. Labai nesinorėjo dėkoti, tačiau šį kartą mergina, tikėtinai, padėjo jam išsisukti iš itin keblios padėties. Galiausiai Dafydd atsistojo. Apsižvalgęs pamatė, kad kamuolys, ko gero, bandė brūkštelėti žemę, tačiau ten įstrigo žolėse. Klastuolis nuskubėjo į tą pusę ir šiaip ne taip sugriebė kamuolį. Tas pasiutėliškai spurdėjo, dėl to buvo labai sunku jį išlaikyti rankose. Velsietis prapliupo keiktis.
- Kaip man jį nunešti į persirengimo kambarį? - piktai išrėkė Dafydd, jausdamas, kad kamuolys jau slysta iš rankų.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #106 Prieš 4 metus »
  Blondinė susilaikė nesusijuokusi. Klastuolis pasakė ačiū. Vaikinui nuskubėjus link kamuolio Adelė neskubėjo keltis, jos galva lyg pridaužyta metalinės keptuvės nežadėjo atsisakyti skausmo. Na, o klastuolio gelbėjimas nuo muštuko tikrai nepadėjo. Varnė pradėjo žingsniuoti link Dafydd. Šis rankose jau laikė, tiksliau vos išlaikė, kamuolį.
- Neturiu idėjų, aš tau į protingiausią mergikę panaši?- sarkazmo nepagailėjo mergina.- Sakyčiau kaip paleidai taip ir atgal sudėk, bet nelabai protinga būtų,- žaismingai pavartė akis blondinė.
  Besikeikiantis velsietis privertė Ginger nusijuokė. Koks nervingas.
- Žiūrėk, gali bandyti nunešti šitą daiktą kartu,- lėtai, tačiau stipriai suėmė kamuolį Adelė.- Iš po lėto, tačiau gal pavyks. Ką manai?- išrietė antakį ir pažvelgė į raudonplaukį.
  Mergina net nenorėjo laukti atsakymo ir jau buvo bežengianti priekin, tačiau susivaldė, kito nuomonė jai buvo svarbi.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #107 Prieš 4 metus »
- Jeigu į ką ir panaši, tai nebent į kudakuojančią vištą, - tyliai sumurmėjo Dafydd. Nesuprato, kodėl, tačiau Adelė staiga jį vėl sunervino. Garsiau pridūrė: - Bet juk tu iš Varno Nago. Turėtum viską žinoti, ar ne? Ir jau tikrai turėtum būti protingesnė už kvailelį klastuolį, kuris tik ir temoka paleidinėti kamuolius.
Velsietis jautė, kad šie žodžiai yra pritvinkę pykčio. Tačiau jam nerūpėjo. Jau gerokai nusibodo tąsytis čia su šita mergiote, kuri dar ir atrodo kaip daužta. Ak, tiesa, ji ir yra daužta prisiminė Dafydd ir prunkštelėjo, nes suprato, kad pats nemaža dalimi prie to prisidėjo.
Kai Adelė atėjo ir padėjo laikyti kamuolį, Dadydd turėjo pripažinti, kad be jos tikėtinai nesusitvarkytų. Tačiau jis nebuvo koks lepšis, kad tą pripažintų garsiai. Tad tik burbtelėjo:
- Gerai, eime.
Velsietis, stengdamasis išlaikyti kamuolį, patraukė Klastūnyno persirengimo kambario link. Labai knietėjo paleisti kamuolį ir palikti varnę tvarkytis su juo vieną, tačiau net ir Dafydd nebuvo toks nemandagus.

*

Neprisijungęs Niles Jasper Radirger

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #108 Prieš 4 metus »
Niles nekentė žiemos. Jam reikėjo šilumos, bent teigiamo termometro stulpelio, šiek tiek saulės ir išgyventų visus metus. Tačiau dabar berniukas pūškavo susitraukęs per nedidelį sniego apklotą. Mintyse dėkojo bala žinojo kam, kad tuo metu, tą laisvą popietę, nesnigo. Šalikas turėjo šildyti kaklo sritį, bet varnius buvo jį užsirišęs belekaip, tad vėjas galėjo pakutenti odą. Šaliko galai tabalavosi palei kūną, Jasper stengėsi juos ignoruoti. Kepurė buvo kiek per didelė, tad nuolat krito ant akių. Delnai šalo palto kišenėse, tad tik tuomet, kai nieko nebematydavo per medžiagą, pasikeldavo aukštyn.
Radirgeris sustojo. Pats nežinojo, kodėl atklampojo iki laukymės. Tiesa, gal ir žinojo. Bandė pasprukti nuo vieno įkyraus varniaus ir tik vylėsi, kad užknisęs vaikis jo nesėkė.
I've got some things to say
'Cause there's a lot that you don't know.

*

Aleksas82

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #109 Prieš 4 metus »
Aleksas žinojo ko ieško. Tai buvo Niles Jasper Radirger - vaikinas, kuris kaip įmanydamas vengė rudaplaukio. Apėjąs visą Hogvartso vidu Aleksui teko įšeit į šaltį. Jai kažkas būtų paklausęs kodėl jis ieško to vaikio, Aleksas nebūtų atsakęs. Kai esi vienišius ir Hogvartse praleidi leisdamas vyresniems iš tavęs šaipytis - tampi vienas iš tų kuris šaiposi. To Al ir norėjo, pažeminti pirmakursį ir sukelti jam didžiulį emocinį skausmą. Bet kaip sakoma nuo nepykantos iki draugystės vienas žingsnis. Nubridęs per didelį sniego lauką, Rudaplaukis atsirado didelei laukymei už tribūnų, kur jo akys pagavo Niles siluetą. Abėjodamas ar palikti vaikiną ramybėj, ar vis dėl to artintis Aleksas nejausdamas priartėjo prie bendraamžio:
-Densaugeo ,-pakartojo burtažodi perskaitytą kažkokiame vadovėlyje ir žiūrėdamas į Niles dantis pradėjo garsiai kvatoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #110 Prieš 3 metus »
Dorotėja lėtai slankiojo aplink kvidičo aikštę. Vilko koją už kojos, net nesusimąstydama kaip keistai ji turėtų atrodyti iš šalies. Jos galva virė nuo įvairių temų ir egzistencinių klausimų. Beveik vidurnaktis, o ji ne lovoje. Tėtis tikrai nepritartų sužinojęs, jog jo pirmakursė dukra slankioja taip arti uždraustojo miško vien tik mėnulio apšviestoje laukymėje. Rudaplaukė pati gerai nesuvokė kokia vela ją čia atitempė, mat net nepastebėjo kaip verkdama išpuolusi pro duris ji atsidūrė čia. Atrodo praėjo tik akimirksnis nuo vakarienės, tačiau žvaigždės giedrame danguje bylojo ką kitą. Šalta. Varniukė buvo apsirengusi tik kasdieninę uniformą, o vėjas plyname lauke košė kiaurai. Mergina išsitraukė lazdelę, pažiūrėjo į ją tarsi mokėtų burtažodį kuris jai padėtų ir įsikišo atgal. Kažkokia kvailystė. Turbūt turėčiau eiti į vidų ir atklausyti profesorių moralų. Anksčiau ar vėliau, pamanė ji. Dora apsižvalgė. Iš pilies nesimatė sklindančios nei vienos švieselės. Na gal dar vieną ratą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #111 Prieš 3 metus »
Po ne itin malonaus susitikimo su koledžo drauge Deoiridh miegojo gal dvi naktis iš eilės. Taip būdavo ypač retai. Ir tai galėjo reikšti tik vieną: dabar škotė nemiegos labai ilgai. Taigi ir vėl laukė naktiniai šlaistymaisi. Pilis buvo ištyrinėta pirmaisiais metais. Antraisiais animagė laiką leisdavo koledžo bendrajame kambaryje. Šiais ketino daryti tą patį, tačiau panašu, kad įpročius gali tekti keisti. Taigi Deoiridh patraukė į lauką. Nemėgo naktį būti po atviru dangumi, nes nuolat atrodydavo, kad būtinai prisistatys koks įkyrus kaimynas siūlantis pagalbą.
Vis dėlto šį kartą mergaitė patraukė kvidičo aikštės pusėn. Buvo visai smalsu pamatyti, kaip žaidžiamas šis žaidimas - per rungtynes susirinkusi minia rudaplaukę itin erzino, tad ji į varžybas neidavo. Gal netyčia koks uolus kvidičininkas treniruojasi naktį?
Netoli tribūnų pamačiusi kažkokią žmogystą Deoiridh apstulbo. Negi ji buvo teisi? Juk ta mintis buvo tik šiaip, pajuokavimas.
Priėjusi arčiau rudaplaukė pamatė, kad tai kažkokia mergaitė. Pati škotė atrodė jaunesnė nei buvo iš tiesų, tačiau jai pasirodė, kad ana atrodo dar jaunesnė. Ne, tokie mažiai tikrai nežaidžia kvidičo pagalvojo švilpė ir pradėjo mąstyti, ką gi čia įdomesnio sugalvojus. Idėją pakišo pati nepažįstamoji. Deoiridh kuo tyliau priėjo jai už nugaros. Palikusi gal penkių metrų tarpą, ji pradėjo eiti kitai mokinei iš paskos. Neištarė nė žodžio.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #112 Prieš 3 metus »
Apėjus pusę rato Dora pajautė, jog kažkas ne taip. Aplink juodavo tamsa, o dar tas lengvas rūkas užėjęs netikėtai vidurį nakties, lėmė tai, jog negalėjai matyti toliau ištiestos kojos ir dar šiek tiek. Bet ji jautė, jog nebėra viena. Jau norėjo sustoti ar pradėti rėkti, bet suprato, jog tai greičiausiai ne kas kitas, o mokinys. Jei tai būtų pabaisa ar kažkas kitas su blogais kėslais, protingiausia būtų neparodyti, jog ji žino, jog yra ne viena. Na, o jei tai mokinys... tada varnė jau sugalvos kaip šio išdaigininko pokštą atkreipti prieš jį patį.
Ji tarsi jautė karštą alsavimą į nugarą, nors jos sekėjas turėjo būti bent poros metrų atstumu. keistas jausmas. Tarsi intuicija, tačiau tuo pat metu jokių ženklų, jog ji tik įsivaizduoja ar nujaučia savo situaciją.
Likus tik porai žingsnių iki nedidelio skardžio už kurio iškart matėsi prasidedantis ežeras, ji apsisprendė ką darys. Dar keletas žingsnių. Dar pora. Atsidūrusi prie pat skardžio galo ji giliai iškvėpė ir šoko.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #113 Prieš 3 metus »
Deoiridh ilgokai kulniavo mergaitei iš paskos. Ji nereagavo. Tai sukėlė tam tikrą smalsumą. Ar ji nejaučia, ar jai nerūpi, ar tik apsimeta? nepaliovė savęs klausinėti švilpė. Jau beveik žiojosi ką nors pasakyti, kai staiga susivokė: juk jeigu ji tai padarys, tik apsikvailins. Negalima jokiu būdu dabar išsiduoti. Jeigu ta mergužėlė nieko nejaučia... Ką gi, jos abi vaikščios čia visą naktį. Ar kad ir kiek ana ruošiasi čia kulniuoti. Škotė žinojo, kad pati tikrai nepasijus pavargusi.
Ir staiga priekyje ėjusi mergaitė kažkur dingo. Buvo pernelyg tamsu, kad Deoiridh suprastų, kas tiksliai atsitiko. Animagė staigiai sustojo ir susimąstė. Tai galėjo būti tik anos mergaitės triukas. Ji tikriausiai žino kokius nors kerus, apie kuriuos trečiakursė net nenutuokia. Tai tėra jos pokštas. Tai tikrai neatsitiko netyčia.
Rudaplaukė prisiartino prie tos vietos, kur dingo kita mergaitė. Tai buvo skardis. Škotė viduje pajuto kylantį nerimą. Žinoma, nebuvo galima to parodyti. Švilpė bandė įžvelgti, kurgi yra kita mergaitė.
- Pasilinksminom ir užteks, - garsiai pasakė rudaplaukė, nors pati juto, kad balsas gerokai virpa.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #114 Prieš 3 metus »
Visą naktį pirmyn atgal šioje pievoje vaikščiojusi varnė gan greitai atrado nedidelę uolą, sumaniai paslėptą po pat skardžiu. Taigi šokdama nuo skardžio ji gan sėkmingai nusileido prie pat tos uolos įėjimo. Žinoma toks akrobatinis triukas mergaitei atsipirko pora įbrėžimų, tačiau buvo verta išgirdus ją sekiojusio žmogaus balsą. Ji neklydo, tai tikrai buvo mokinys. Greičiausiai mergaitė, gal metais trejais metais vyresnė už ją pačią. Ji akivaizdžiai sunerimo. Dora sukikeno sau į saują. Taip tau ir reikia už sliūkinimą iš nugaros. Pilkaakė net nepalvojo leisti taip ją išgąsdinusiai merginai dabar pajusti palengvėjimą, taigi ji atsistojo ir pažvelgė giliau į urvą. Jis nebuvo labai siauras, tačiau nebuvo ir toks kuriame galėtum rengti šokius. Galo nesimatė, tačiau buvo akivaizdu, kad verniukė ne pirma šio urvo atradėja. Ant žemės mėtėsi šukės ir žiebtuvėliai, o ant sienos buvo galimą įskaityti įvairių žinučių. Atrodė ne viena karta čia lankėsi. Dorotėja ėmė šifruoti ant sienos pripaišytus ženklus.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #115 Prieš 3 metus »
Atsako nebuvo. Deoiridh susimąstė. Ta mergužėlė negalėjo nusiristi netyčia. Tai tikrai buvo suplanuota! Vis dėlto netrukus pajuto, kad tai yra tik pasiteisinimas prieš save pačią. Iš kur ji žino, kas galėjo ar negalėjo atsitikti? Žinoma, ten iš viso galėjo būti tik vaiduoklis, kuris dabar tiesiog išnyko. Šitoje nuostabioje pilyje jų pilna. Galėjo ir pati iš paskos žingsniuojanti Deoiridh vargšelį vaiduoklėlį išgąsdinti.
Vienaip ar kitaip, širdis pamažu pradėjo lipti per gerklę. Švilpė atkakliai bandė sau įsiteigti, kad nieko anam žmogui ar padarui neatsitiko, tačiau mintyse jau kilo visokie įmanomi scenarijai. Vienas iš jų - visa kruvina ten kažkur tįsanti paprasta žmonių mergaitė, kurios namuose nekantriai laukia tėvai...
- Šūdas, - keiktelėjo Deoiridh ir priėjo visai prie pat skardžio. Šokti žemyn? Juk tada ji išsitėkš šalia anos mergaitės! Galų gale ji pasivertė į varlę ir bandė nulipti pėsčiomis. Varliškos kojos tam buvo pritaikytos geriau nei žmogiškos, tačiau vis tiek nebuvo itin patogu. Kaip ir reikėjo tikėtis, varlė netrukus pradėjo slysti žemyn. Neaišku, ar buvo verta pradėti melstis visiems įmanomiems dievams, ar ne, tačiau slydimas netrukus baigėsi. Varlė apsižvalgė. Ji buvo atsidūrusi kažkokioje tarsi oloje. Savo nuostabai, ji ten pamatė kažkokį pavidalą. Iš karto suprato: tai tegali būti ką tik iš viršaus nukritęs žmogus. Ar kad ir kas ten buvo. Širdis atlėgo. Dabar teliko rasti būdą iš čia išsinešdinti. Ir būtų gerai, kad to padaro akys neužkliudytų varlės.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #116 Prieš 3 metus »
Dorotėją žavėjo ant uolos sienos išraižyti ženklai. Vietomis jie priminė pasakų paveikslėlius, vietomis hieroglifus. Nereikėjo būti išminčiumi, jog suprastum, kad šias sienas dabino metų metus besitęsiančios istorijos, draugystės, meilės ir panašiai. Ji su pasigėrėjimu lindo vis giliau į uolos vidų atrasdama vis senesnius raižinius, datas, vardus, skambančius tarsi juos kas sugalvojo atsitiktinai badydamas į abėcėlę. Vienu momentu jai pasigirdo, jog kažkas šleptelėjo jos užnugaryje. Ar gali būt, kad tas išdaigininkas išdrįso mane čia sekti? kiek suirzo ji. Visai nesinorėjo kompanijos atradus tokį lobį kaip ši uola. Ji troško ištyrinėti ją visą. Pati. Mergaitė tyliai, stengdamasi nedaryti staigių judesių apsisuko ir įsižiūrėjo į tamsą, tačiau joje niekas nekrutėjo, o ir žmogiško pavidalo nesimatė.
-Matyt pasivaideno,- burbtelėjo ji sau po nosimi.
Dabar vienintelis klausimas liko - lysti gilyn ar eiti atgal?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #117 Prieš 3 metus »
Deoiridh lyg išgirdo, kad mergaitė - atrodo, ji buvo žmogus - kažką suburbėjo. Klausimas buvo: ar tai buvo reakcija į varlę, ar ji tiesiog garsiai pagalvojo? Deja į šį klausimą animagė atsakymo nežinojo. Laimei, nepažįstamoji nusisuko, kas pakuždėjo mintį, kad varlė vis tik liko nepastebėta.
Ji ilgokai stovėjo ir tarsi nieko nedarė. Deoiridh pradėjo nuobodžiauti. Jeigu jau atsidūrė šioje neaiškioje oloje, reikia nuveikti ką nors įdomaus! O kas būtų įdomu? Tikriausiai tai, nuo ko šis vakaras ir prasidėjo. Švilpė nutarė paprasčiausiai sekti mergužėlę. Ji prisiartino prie nepažįstamosios ir sustingo. Po kiek laiko nutarė, kad kažin ar mergaitė greit pajus čia esančią varlę. Tuo labiau, kad čia šių gyvūnų gali būti ir daugiau (ši mintis pakišo mergaitei naują idėją, kur galėtų leisti nemigo naktis). Ką gi, teks atvirsti į žmogų. Tada, žinoma, ji bus pastebėta tikrai greit. Bet gal pavyks pagaliau tinkamai šitą mergiotę išgąsdinti? Juk būtent toks yra šio vakaro tikslas. Animagė tyliai atvirto į trylikametę mergaitę ir stovėjo lygiai taip pat sustingusi. Nereikia ir sakyti, kad nepratarė nė žodžio.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #118 Prieš 3 metus »
Kurį laiką ji tiesiog ėjo gilyn į urvą. Aplinkui buvo taip tylu, jog atrodė, kažką pagalvos ir visi aplink galės girdėti. Net ausyse spengė iš įtampos. Darėsi vis tamsiau, ir nors tamsos ji nebijojo, tačiau tikrai nesijautė ypatingai saugiai. Atrodo padariau klaidą,galiausiai pripažino ji. Uola atrodė begalinė. Doros žiniomis ji galėjo tęstis iki pat Hogvartso požemių, kur atsidurti ji mažiausiai norėjo.
Gal po penkių minučių visiškai tylaus žingsniavimo urvas staiga ėmė kilti aukštyn ir pasidarė sunku eiti. Maždaug tuo pat matu už savęs ji užgirdo garsą - lyg ūžtelėjimą, lyg spragtelėjimą, kažką, ko gyvenime tikrai nebuvo girdėjusi. Šį kartą man tikrai nepasigirdo. Galiausiai varnė nusprendė, kad saugiau bus atsisukti greitai ir ji staigiai pasuko galvą atgal. Už jos stovėjo mergina. Visiškai nejudėdama, tarsi suakmenėjusi. Kurį laiką jos tarsi spoksojo viena į kitą, nors Dora ir nematė merginos akių. Galiausiai ji sukaupė drąsą prasižioti.
-Ar viskas...viskas gerai?- išmikčiojo pirmakursė.                               

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #119 Prieš 3 metus »
Kai urvas pradėjo kilti aukštyn, Deoiridh labai norėjo nusikeikti. Ji nebuvo pratusi daug vaikščioti, tuo labiau laipioti į kažkokius prakeiktus kalnus. Nereikia ir sakyti, kad švilpė pradėjo keltis palyginus labai daug triukšmo. Tai buvo tik laiko klausimas, kada gi jaunesnioji mergaitė ką nors išgirs. Ir tai nutiko nemaloniai greitai.
Gyvenimas buvo išmokęs Deoiridh vikrumo. Ji būtų galėjusi lengvai suspėti pasislėpti, kad nepažįstamoji jos nepastebėtų. Deja, tunelio siaurumas tokius škotės planus sugriovė, tad teko tik spoksoti į ją atsisukusią bendramokslę. Mintyse praskriejo visi įmanomi keiksmažodžiai ir kiti ne itin gražūs žodeliai. Deja, dabar jau kažin ar buvo galima ką nors padaryti.
Ir tada škotė gavo be galo nustebti. Visų pirma, ta mažė neišsigando. Tai animagei nepatiko. Kaip ją, pi velnių, išgąsdinti?! Be to, ji dar rūpinasi, ar viskas gerai tam žmogui, kuris visą vakarą ją persekioja! Kažkokia nenormali pasakė sau Deoiridh, garsiai nepratardama nė žodžio. Ji nenorėjo bendrauti su šita mergaite. Norėjosi tiesiog kiek pasierzinti. Tad ji susikaupė ir vėl pasivertė į varlę. Nieko nelaukusi pasislėpė kažkokiame šešėlyje.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight