0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Morgan Mara Swan

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #30 Prieš 3 metus »
Morgan lėtai tapseno, akis nudelbusi į žemę, o ten, žolės kuokšteliuose, virė tikras gyvenimas: sparnais plakėsi paukšteliai, vaikščiojo boružėlės ir kiti mažyčiai vabalėliai, įskaitant skruzdėles, kurios net ropojo mergaitei ant batų. Bet šios greitai neišgyveno - keturiolikmetė visai netrukus jas sutraiškė nejusdama nė menkiausio gailesčio, kaip ir jos priešininkei, su kuria netrukus ji treniruosis. Švilpė jautėsi pranašesnė nei mergina, su kuria tuoj treniruosis, nors ir žinojo, kad ši turėjo būti daug stipresnė, kadangi ji metais vyresnė ir žino galbūt net dvigubai daugiau burtažodžių, bet čia tikriausiai suveikė savimeilės instinktai, kurie vis varė ją tolyn iki susitikimo vietos, kur penkiolikmetę jau pamatė laukiant.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Morgan Mara Swan »

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *
  • 687
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #31 Prieš 3 metus »
Kadangi Rose šįkart savo įprastas sukneles buvo išmainiusi į tamprius tamsius džinsus bei pastelinį nertinį, todėl galėjo nesibaiminti nuo žemės besismelkiančios vėsos. Drabužiai ganėtinai gerai nuo to apsaugojo, nors žolės dėmės vis tiek tikriausiai jau puošia švelnaus megztuko nugarą. Na, tikriausiai tai nėra didžiulė problema, kai gali vienu lazdelės mostu tai ištaisyti.
Ant akių užslinkus šešėliui, varniukė prasimerkė. Greta jos stovėjo seniai matyta pažįstama, ar bent jau beveik pažįstama švilpė.
- Moooooorgan, - apsimestinai nustebusi pasirąžė bei pasirėmė ant vienos rankos. Kita perbraukė per užkritusius ir kiek susivėlusius plaukus, bandydama juos nustumti už nugaros. Taip ir žinojo, jog kas nors pasirodys. - Kaip tau sekasi? Seniai matėmės, tau taip neatrodo?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Morgan Mara Swan

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #32 Prieš 3 metus »
Morgan gana atsainiai nužvelgė Rosemarie aprangą ir savąją juodą mantiją, kuri vilkosi žeme, tada pagaliau pakėlė akis ir jomis ėmė gręžti merginą.
- Mh, - lėtai numykė švilpė, lyg atsakydama į abu Rose klausimus, kadangi pirmajam klausimui atsakyti nebuvo nė laiko, nė noro, nė žodžių, o į antrą atsakyti tiesiog buvo būtinybė. Mergaitė iš kišenės išsitraukė lazdelę ir pradėjo ją sukinėti tarp pirštų, apgalvodama dabartines galimybes. Ji galėjo su šita lazdele imti ir padurti gana įkyrią pažįstamą, ji galėjo ją nužudyti su burtais ar dar daugybe žiobariškų dalykų, bet nusprendė to nedaryti, kadangi vėliau nebebus nė su kuo treniruotis, o Rosemarie buvo kone vienintelė Morgan pažįstama. Nenorėdama tiesiog taip imti ir nužudyti šito pokalbio, švilpė vien iš mandagumo išspaudė kelis žodelius ir dar pridėjo vos girdimą klaustuką prikimusiu balsu, kadangi ji nekalbėjo jau gana ilgai. - Kaip tu?

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *
  • 687
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #33 Prieš 3 metus »
Pro Rosemarie ausis nepraslydo tai, jog švilpiukė taip ir neatsakė į jos klausimą, tad jai beliko kilstelėti vieną antakį, taip parodant šiokį tokį nepasitenkinimą. Kaip galima mėginti megzti pokalbį su žmogumi, kuris nesivargina taip pat jo palaikyti? Teisingai - niekaip.
Visgi nusprendusi netardyti bei pernelyg neįkyrėti, varniukė numojo į tai ranka ir atsainiai atsakė:
- Puikiai, tiesiog puikiai, nepaisant fakto, jog visur tvyro šiokia tokia įtampa. Pastebėjai?
Ir iš tiesų tvyrojo ne šiaip sau kažkokia įtampa, tačiau magų visuomenėje buvo justi gerokas sujudimas. Dar metų pradžioje prasidėję neramumai, audrino visų šalies burtininkų mintus, leisdami tik spėlioti, kuo visa tai baigsis. Tad nieko keisto, jog ir čia mokiniai bruzda bei vis dažniau mėgina praktikuotis dvikovoje su kitais. O taip, būtent - dvikovoje. Varniukė jau numanė kuo visa tai baigsis.

I wish I told a different tale

*

Morgan Mara Swan

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #34 Prieš 3 metus »
- Mh, - numykė Morgan ir atsisėdo ant žolės. Šalia savęs pasidėjusi burtų lazdelę, susigūžė ir pradėjo sukinėti kairiame lūpų kamputyje esantį auskarėlį, mąstydama, kaip palaikyti pokalbį su tuo žmogumi, su kuriuo nelabai mėgsti ar esi įpratusi šnekėti. - Pastebėjau. Magijos Ministerija, mokiniai, profesoriai ir šiaip visa burtininkija pradėjo bruzdėti.
Kad ir kaip norėjusi pasakyti kokią nors litaniją, kas keičiasi ar pateikti daugybę teorijų, kas iš viso šito gali nutikti, ji negalėjo pasakyti kažką daugiau nei šitai. Morgan ir toliau darė tai, ką darė anksčiau ir per daug nesijaudino apie visų šių įvykių pasėkmes, labiau mąstė apie tai, kaip ji gali sužinoti priešininko silpniausias vietas ir ten atitinkamai smogti jo nenužudant, kadangi nužudymą Morgan nusprendė pasilaikyti juodai dienai.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *
  • 687
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #35 Prieš 3 metus »
Kiek suirzusi Rosemarie kilstelėjo ir antrąjį antakį. „Mh“, ar ji rimtai? Dėl šventos Merlino barzdos, ko tuomet varniukė taip vargsta aušindama burna bei bandydama atrasti reikiamų žodžių, jei ji galiausiai vis tiek neišspaudžia silpnutį „mh“?
Atsisėdusi turkiška poza, penktakursė perbraukė plaukus pirštais, mėgindama juos bent kiek sušukuoti, bei vikriai supynė į kasą. Šiąją nustūmė ant nugaros, kad nesimaišytų, ir pernelyg neskubėdama pakilo ant kojų. Kaip tyčia dangumi nuplaukė ne mažas debesis, užstodamas akinančiai spingsinčią saulę, o iš pilies pusės papūtė vėsus vėjelis. Regis, žiema ne taip jau ir toli.
- Naaa, - nutęsė Rose tarp pirštų sukinėdama prieš keletą akimirkų ištrauktą lazdelę. Pastebėjo, kad ir švilpė savąją gniaužia delne, tad nebematė reikalo viso to atidėlioti. Jei lauktų, kol iniciatyvos imsis Morgan, jos tikriausiai pramedituotų visą likusią dienos dalį.

I wish I told a different tale

*

Morgan Mara Swan

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #36 Prieš 3 metus »
Morgan piktai atsiduso, patraukė ranką nuo auskaro lūpos kamputyje ir ėmė palengva stotis, lyg nenorėdama kovoti, pagaliau atradus sielos ramybę, ar, kaip ji mėgo tas visas sielos ramybes vadinti, nuolatinę veiklą. Pastebėjusi Rosemarie akis, žiūrinčias viršun, švilpė jas taip pat pakėlė ir kiek ramiau iškvėpė orą, kadangi debesuotas, pilkas, niūrus dangus ir galbūt net ateinantis lietus ją ramino, priešingai nei į akis spiginanti ir akinanti saulė.
Kadangi su tokiais trumpais kaip Morgan plaukais nedaug ką ir padarysi, ji juos suėmė ir žemai surišo mazgelį, kuris galėtų atrodyti kaip kuodelis, jei jos plaukai būtų labai ilgi, o kad mantija netrukdytų laisvai judėti, ji ją pakėlė ir taipogi surišo kaip ir netvarkingą kaspiną. Dabar beliko tik palaukti, kad Rosemarie apsitaisytų ir pasiruoštų jų kovai.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *
  • 687
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #37 Prieš 3 metus »
Rosemarie, kol stebėjo kaip ruošiasi švilpiukė, trynė delnus tarpusavy, jog jie bent kiek sušiltų. Nors ir netrodė taip jau šalta, tačiau šiek tiek ilgiau pagulėjus ant rudeniu kvepiančios žolės, šaltis ėmė žnaibyti nepridengtus odos plotelius.
Ir visgi, nuo šitokio savotiško pirštų kankinimo, jie tik paraudo bei ėmė traškėti, tad varniukė galiausiai liovėsi. Šiaip ar taip, Morgan, jau suėmusi plaukus ir pasiruošusi kovai, nekantriai laukė. Ko laukė? Galbūt pirmojo Rose žingsnio, kad ir kaip tai erzintų, o galbūt kokio nors nušvitimo. Ką gi, jai tikriausiai teks nusivilti.
Kad ir kaip bebūtų, stovėt jos kiaurą dieną negali, o jei ir galėtų, tai turbūt ne itin norėtų, tad Rosemarie kilstelėjo savąją lazdelę bei nutarė pradėti nuo kokių paprastesnių burtų.
- Expelliarmus, - tyliai murmtelėjo lengvai nuspėjamą burtažodį ir įsistebėjo į priekin nulekiantį raudą spindulį, laukdama atsako iš kitos pusės.

I wish I told a different tale

*

Morgan Mara Swan

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #38 Prieš 3 metus »
Morgan purkštelėjo ir vis dar nepraradusi taikių minčių, bet jau kiek susinervinusi tiesė lazdelę ir panosėje sumurmėjo protego, kas sunkiai, bet atmušo Rosemarie paleistus kerus. Švilpė jau ėmė irzti ir pasigailėjo pasiūliusi tokią idėją, bet ką jau ir bepadarysi, jei jau pradėjo žudyt tą varnanagę, tegul ir baigia. Dar nespėjus priešininkei susivokti ir pasiųsti kito burtažodžio, Morgan suburbėjo paprastą incendio. Iš burtų lazdelės galiuko šovė raudonos, geltonos, oranžinės ir juodos spalvos atspalvių ugnies liežuviai, visai netrukus apskrudinantys Rosemarie uodegą. Tada ji pradėjo greitai, karštligiškai sukinėti auskarėlį lūpų kamputyje ir jau stovėjo pasiruošusi naujų kerų, pasiųstų jos pusėn, atrėmimui.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *
  • 687
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #39 Prieš 3 metus »
Rosemarie kiek prisimerkusi stebėjo kaip Morgan atmuša jos paleistų kerų spindulį bei vikriai šmaukštelėjusi lazdele nukreipia į ją liepsnas. Regis, varniukei reiktų mažiau žioplinėti, laukiant kol iš dangaus pradės lyti saldumynais, ir labiau susikoncentravus apgalvoti strategiją. Bet visgi, ji niekaip negali atsispirti norui palydėti savo burtus akimis, tarsi bijodama, jog šie pakeliui išgaruos. Ką gi, jie neišgaravo, bet toks žiopsojimas kainavo jai naujojo nertinio rankovę. Velniai nematė, bet kada galiu susitvarkyti.
Džiaugdamasi, jog spėjo pasitraukti švilpiukės burtams iš kelio, Rose, šiek tiek sulenkusi kojas per kelius, kratė ranką. Šioji vis dar šiek tiek rūko, tačiau mergaitė galėjo džiaugtis, jog liepsnos liežuviai nespėjo lyžtelėti ko nors daugiau nei vien rankovė.
- Avis, - per daug negaišdama paleido paukščiukų būrelį į priešininkę. Kol šieji skraidžiojo aplinkui, Rosemarie sukdamasi nėrė kairėn, jei netyčia Morgan būtų paleidusi į ją atsakomuosius kerus, bei vikriai šmaukštelėjusi lazdele pro šoną, paleido antrąjį burtą: - Bombardo.

I wish I told a different tale

*

Morgan Mara Swan

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #40 Prieš 3 metus »
Morgan pastebėjo, kaip Rosemarie išsisuko nuo burtų, tačiau jos megztinio rankovė nukentėjo, ir truputį vyptelėjo, tačiau vis dar neatitraukė dėmesio nuo mergaitės paleidžiamų burtų. Staiga švilpiukė išgirdo ugnies spragsėjimą ir čeženimą, plevenantį ore, ir visai netrukus buvo apakinta ugninių paukštelių, kurie vis taikėsi kaptelėti Morgan tais savo įkaitusiais snapeliais ar veidą bei plaukus perbraukti liepsnos sparneliu. Ketvirtakursė nė nebeatsigynė tų velnio neštų ir pamestų paukštelių ir susmuko ant žemės, bandydama juos gainioti mosuodama rankomis, bet viskas, ką tai padarė, buvo tik drabužių nudeginimas. Susikaupusi ties paukšteliais ir labai norėdama juos visus nužudyti, jei tik jie būtų tikri, ji nepastebėjo visai netrukus Rosemarie paleistų kerų, kurie pataikė į visai šalia jos stovėjusio medžio ir jį susprogdino. Jau visai susierzinusi keturiolikmetė išsitraukė lazdelę ir vis dar gainiodama paukštelius pasiuntė kerus, kurių per paukščių čirpesį nelabai galėjai girdėti.

*

anomė

Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #41 Prieš 3 metus »
Vakare, kai pamokos jau buvo pasibaigusios ir Queenee jau buvo padariusi visus namų darbus ji nusprendė pasivaikščioti po Hogvartso apylinkes. Dar niekada neesu buvus prie kvidičo aikštės. Pirmakursė nuėjo link aikštės. Šiek pasivaikščiojus Švilpiukė pagalvojo Na ką gi apeisiu vieną kartą aplink ir eisiu į kambarį. Kai Queenee nuėjo už aikštės pamatė, kad ten - laukymė. Tai buvo didelė laukymė, apaugusi žole. Kai kur augo keli pavieniai, nuskurdę medeliai. Tai buvo labai rami vieta, taigi Švilpiukė nusprendė čia trumpam pasėdėti. Mergaitė susirado gražią vietelę po medžiu, atsisėdo, atsirėmė į medį ir galvojo apie likusius šeimos narius Londone, namus. Užsisvajojusi pirmakursė, net nepastebėjo kaip pradėjo skabyti aplinkui esančią žolę.
- Oi! - suriko mergaitė,- skauda.
Pusė panelės Reins delno buvo nudegintas. Gal reiktų nueiti į ligoninės sparną? Ne, pirmiau noriu išsiaiškinti kas taip išdegino mano delną. Jos ranka buvo taip stipriai sužeista, kad švilpiukė negalėjo judinti savo pirštų. Jos ranka atrodė tikrai blogai taigi ji nusprendė greitai apžiūrėti augalą ir eiti apsižiūrėti rankos. Pasirodo, kad pirmakursę sužeidė maža žolelė. Ji buvo žalia, kvepėjo labai keistai. Queenee niekaip negalėjo negalėjo nusakyti to kvapo. Visa žolelė buvo apaugusi mažais dygliukais. Taip, būtent tie dygliukai ir nudegino mergaitei ranką. Pirmakursė apėjo aplink visą medį  ieškodama daugiau tokių augalėlių. Deja jų daugiau nebuvo. Apžiūrėjau blogąją žolelę, taigi jau eisiu. Ne... Negaliu eiti, juk jeigu čia ją paliksiu, ji išdegins kažkas kitam ranką ar koją.Bet kaip man tai padaryti, juk lazdelę palikau miegamajame. Reikia nuimti spyglius jų neprilietus. Sugalvojau, paimsiu su megztiniu visus spyglius ir vėliau juos kažkur išmesiu. queenee  nusiėmė megztinį, paėmė jį su sveika ranka. Taip pat paėmė ir žolytę. Aišku su ta pačia ranka. Joje trynė žolę tol kol paskutinis spyglys nukrito į megztinį. Turbūt teks išmesti šį megztinį. Susipratusi, kad jau vėlu pirmakursė atsistojo ir nuėjo atgal į miegamąjį. 

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 536
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #42 Prieš 3 metus »
Laisvą nuo pamokų dieną Klarė nusprendė, jog jau labai seniai jos kojos nematė tinkamo krūvio. Orams dar nesubjurus mergaitė nusprendė pasiimti pertrauką nuo mokslų ir išbėgo laukan. Apibėgusi kelis ratus aplink matomą pilies teritoriją mergaitė nusprendė, kad raumenims apšilus gali ir pakvailioti, o pasislėpus už kvidičo aikštės tribūnų jos niekas nematys. Pradėdama nuo paprasčiausių tempimo pratimų jaunoji grifiukė džiaugdamasi dar sausa žole lankstėsi ir tiesėsi, buvo gera vėl judėti.
Perėjusi prie vis sunkesnių pratimų žaliaakė išsitiesė ant apmindytos žolės ir ėmė ilsėtis. Nuo sporto jau buvo šiek tiek atpratusi, tad greit pavargo.
Mergaitės į uodegą surištiems plaukams pasiskleidus ant trumpos vejos Klarė stebėjo debesis, prisimindama jau antrus metus vardan magiško pasaulio paliktą žiobarų sportininkės karjerą.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #43 Prieš 3 metus »
Norai be galo patiko mokykloje. Čia tiek daug visko įdomaus! Be perstojo lakstė, norėjo aplankyti kiekvieną pilies užkaborį, rasti kiekvieną paslėptą nišą ar tunelį. Kol dar leido orai, daugiau laiko leido lauke - juk mokyklos teritorija didžiulė, čia be abejo turi būti aibė įdomių dalykų! Jau spėjo aplankyti visas ežero apylinkes bei pamiškę. Į Uždraustąjį mišką kojos kelti kiek pabijojo. Nutarė, kad ten apsilankys vėliau, kai jau turės kompanionų, irgi trokštančių išnaršyti kiekvieną Hogvarsto landynę.
 Jos smalsumui ir entuziazmui nebuvo ribų. Šiandien jau spėjo įdėmiai apžiūrėti visą kvidičo stadioną, įkišo nosį į visas (taip, net berniukų!) rūbines. Pagaliau visa uždususi, paraudusiais skruostais bei susitaršiusiomis kasomis pasiekė laukymę už tribūnų. Apimta niekam nesuprantamo džiugesio, šoko niūniuodama kažkokią nugirstą linksmą dainelę. Staiga jos žvilgsnis sustojo ties gulinčia ant vejos mergyte, iš pažiūros maždaug panašaus amžiaus. Puiku, gal ji norės susidraugauti.
 Strykaliodama prišoko prie tamsiaplaukės ir atsisėdo šalia, turkiškai sukryžiavusi kojas.
 - Labas! - valiūkiškai šyptelėjo, po akimirkos nuaidėjo jos skardus juokas, - Ką čia veiki? Žinai, ką tik buvau rūbinėse, ten tiek daug įdomių dalykų, tu net neįsivaizduoji! Ir mačiau net šmaukštą, - iš susijaudinimo išsiplėtusiomis akimis išbėrė greitakalbe, - Ai, žinai, šiaip visa mokykla tokia įdomi, bet tiek daug vietų dar reikia aplankyti. O koks nuostabus mūsų miegamasis, matei? - trumpam nutilo, smalsiai pakreipusi galvelę - bet tu turbūt ne iš Varno Nago, ar ne? Kokiam koledže mokaisi? Žinai, aš visad maniau, kad papulsiu į Švilpynę, nes esu be proto plepi, mama taip sako. O sesė pasakė, kad esu per kvaila būti varniuke, - suraukė kaktą, - bet tai netiesa. Aš dar maža, dar spėsiu pasidaryt protinga, - išsekus oro atsargoms plaučiuose nutilo, - O, tu dar manęs nepažįsti, taip? Aš Nora! - išsišiepus iki ausų padavė ranką.
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 536
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Nemaža laukymė už tribūnų
« Atsakymas #44 Prieš 3 metus »
Nesitikėdama, kad kas ją taip atsipalaidavusią aptiks, nuo skardaus mergaitiško balso Klarė iš išgasčio net šiek tiek pašoko į orą.
- Sveika, - atsisukusi pamatė nenustygstančią vietoje mergaitę. ...pirmakursiai vis dar nenustygsta... susišvietė Klarės galvoje, neseniai pati buvo viena iš jų, tačiau neatrodo, kad būtų buvusi tokia pramuštgalvė.
Atsisėdusi pritraukdama kojas sau prie pilvo antrakursė klausėsi kaip šiek tiek mažesnė mergaitė neužsičiaupdama plepėjo. Negalėdama įsiterpti rusvaplaukė laukė, nes buvo mokyta, kad pertraukti nemandagu.
- Ne, aš ne iš tavo koledžo. - Šiandien grifiukė nevilkėjo uniformos. ... būtų keista bėgioti ir sportuoti pasipuošus betmeno apdaru.. susijuokė tyliai klausydama kaip mergaitė nenustodama čiauškia. - Aš iš Grifų Gūžtos. - Tarė taisydamasi nuo gulėjimo ant žemės susitaršiusius vis dar pusiau ant jos gulinčius kaštonų spalvos plaukus.
- Aš Klarisa Kornelija, bet visi mane vadina Klare. - Tarė paspausdama jaunesniosios plepės ranką.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar