0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 710
  • Taškai:
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Kaip Oliveris ir galvojo, Sevirina nepradėjo tyčiotis. Tai kiek nuramino. Gal išties nuotaikai visai suprastėjus galės su ja pasikalbėti? Sunku patikėti, kad galbūt rado draugę, bet, regis, buvo būtent taip.
- Ne visi mėgsta piešti. Kai kuriems tai nuobodu, - liūdnokai ištarė berniukas. Labiausiai turėjo omenyje brolį dvynį, bet apie jį neužsiminė. Sevirinai turbūt geriau per daug nepasakoti apie didelę šeimą. Tiesa, jos žodžiai apie tėtį pradžiugino. Taip, Oliveris galvojo tą patį. Jam tikrai pasisekė. Jo tėtis ir mama yra patys geriausi. Taigi jis nedrąsiai nusišypsojo ir linktelėjo.
- Ačiū, - kiek sutrikęs sumurmėjo, kai Sevirina pasakė, kad jis gali į ją kreiptis. Ši mergaitė tikrai buvo draugiška. Kaip ir Leticija. Galvoje sukrutėjo klausimas, ar ir ji Eliotui atrodytų nuobodi, bet pasistengė apie tai per daug negalvoti. Jam pačiam Džefas irgi nelabai patiko. Jau norėjo paklausti Sevirinos, ar jį pažįsta, bet ji pasakė norinti eiti. Oliveris neprieštaravo ir dargi pagalvojo, kad galbūt vienam geriau seksis užbaigti akis. Taigi linktelėjo ir jai nueinant pamojavo. Dar kurį laiką susikaupęs dailino piešinį, bet galiausiai teko susikišti jį į kuprinę. Rezultatas visai netenkino, kas vertė ir toliau galvoti, kad jis yra visiškai nevykęs dailininkas. Stengdamasis per daug nesigraužti ir savęs nepeikti berniukas susidėjo visus daiktus ir patraukė pilies link.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1957
Tai buvo puikiausia diena visatoje. Iš pradžių jie papuošė tą eglę. O dabar išėjo laukan. Prieš tai pasiėmė porą rogučių iš kambario iki pareikalavimo. Slidėms gal ankstoka. Nutarė Senkleris ir nešėsi tas roges. Būtų bėgęs ar straksėjęs ant sniego, bet su abiem nešuliais to nedarė. Paskui visgi jas paguldė ir vieną virvę atidavė broliui.
- Vykis Voveriuk. - Nusijuokė ir pasileido paežere tolyn paskui tempdamasis roges.
Lauke aišku žaidė vaikai. Jie mėtės sniegu ir kelios gniūžtės buvo paleistos į Senklerį. Bet jis nesidairė kas ten toks miklus. Pribėgęs kalvą sustojo.
- Nori palenktyniauti? - Smagumėlis švilpti rogėmis žemyn nuo kalvos. Aplamai sniegas labai smagus daiktas. Žiema jam patiko. Bet vasara irgi. Išties, tai gyvenime Auriui labai daug kas patiko.