0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Gellyte

   Praėjo kelios dienos po pirmakursių susitarimo. Kitą dieną susitikimas neįvyko, nes Prom šiek tiek sunegalavo. Na, bet dabar viskas gerai ir Prom jau kopia į kalvą. Taip, tą pačią kalvą nuo kurios atsiveria pasakiškas vaizdas. Prometėjai užkopus Eimilės ten vis dar nesimatė. Tikiuosi viskas gerai ir jai nieko blogo nenutiko. Vėlavimas- nėra Eimilės bruožas.
   Laukimas užtruko ilgokai, bet mergaitė stebėjo žvaigždes, tad jai laukimas užtruko vos keletą minučių. Kaip man patinka stebėti žvaigždes! Jos tokios gražios ir slepia tiek daug paslapčių... Mano svajonė- nukabinti vieną žvaigždę iš dangaus ir visur ją turėti. Ji man būtų kaip talismanas, nešiočiausi ją visur. Netgi ir į tuoletą neščiausi. Mintims beplūstant tėjos galvoje, ji išgirdo tankų kvėpavimą. Turbūt Eimilė pavargo, kol užkopė.

*

Neprisijungęs Eimilė Cult

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Every child is special
Pagaliau tos keistos ir ne itin malonios pamokos baigėsi ir mergaitė galėjo išeiti į lauką susitikti su savo drauge. Kol kas Prom buvo vienintelė jos draugė Hogvartse, nors tiesą sakant bemaž visi švilpiukai buvo labai draugiški jos adresu. Kita vertus jie su Eimile bendravo labai nedaug, taigi pirmakursė draugais jų nelaikė. Išėjusi mažytė ketino iš karto kopti ant kalno, tačiau supratusi, jog dar bus be galo anksti ji nusprendė pasivaikščioti ir grįžti čia vėliau. Eimilė nuklydo gerokai toliau nei ketino ir susizgribo tik jau gerokai pradėjus temti. Mažoji ėmė bėgti atgal kalno link - iš dalies dėl to, jog suprato, kad baisiai vėluoja ir iš dalies todėl, kad labai bijojo tamsos. Pagaliau šiaip ne taip baisiai uždususi ji pasiekė kalvos viršūnę ir galėjo atsipūsti. Eimė be galo džiaugėsi, kad draugė vis dar buvo čia ir laukė jos, mat bėgdama buvo pradėjusi nerimauti, kas bus jei Tėja nesulaukusi jos grįš į pilį, o ir tamsa nebe atrodė tokia baisi, mat mergaitė pastebėjo danguje suspindusias žvaigždes.
-Atsiprašau, - vis dar sunkiai kvėpuodama tarė mergaitė. - Žinau, kad vėluoju, bet labai džiaugiuosi, kad tu dar čia. Jei nebūtum, man būtų labai labai baisu. O tau nebuvo baisu vienai? Tu nebijai tamsos? Kokia tu drąsi...
Mergaitė kiek pavydžiai ir labai pagarbiai pažvelgė į draugę, kuri dabar jai atrodė tarsi būtų padariusi kažką labai sunkaus ir be galo didingo.

*

Gellyte

   Prom nesuklydo tai buvo Eimė. Mergaitė visai nesupyko, kad Eimilė šiek tiek pavėlavo. Iš dalies, net džiaugiuosi, kad ji pavėlavo. Galėjau stebėti vieną mėgstamiausių savo dalykų- žvaigždes.
-Ne, tamsos aš nebijau. Aš ja žaviuosi, nes galiu stebėti žvaigždes. Žvaigždės man yra daugiau negu viskas, jos yra gyvenimo prasmė, astronomija- mokslas kuriuo žaviuosi. Mano gyvenimas be žvaigždžių, vasaros nakčių drauge su šeima stebint žvaigždes, astronomijos vadovėlių būtų beprasmis. Žvaigždės mane užburia, įkvėpia, stebėdama jas aš galiu atverti savo širdį. Turbūt pastebėjai, jog aš iš klastūnyno, bet ar niekada nepaklausei savęs kodėl aš nelabai panaši į klastuolę? Tai dėl žvaigždžių. Jos mane moko, kad jei esu iš klastūnyno, tai nereiškia, kad visada ir su visais turiu buti pikta, bloga, šiurkšti, -žvelgdama į dangų kalbėjo litanijas Prom.
-O kas tave įkvėpia? Kas tau padeda atverti širdį? man tiesiog įdomu kaip mąsto kiti... Tie, kurie nėra visiškai pakerėti žvaigždžių.

*

Neprisijungęs Eimilė Cult

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Every child is special
Eimilė džiaugėsi, kad draugė visai nepyko dėl jos vėlavimo. Ji prisėdo ant kiek drėgnos žolės ir ėmė klausytis draugės, kuri gražiai kalbėjo apie žvaigždes. Mažoji ne viską suprato, tačiau jai taip patiko klausytis Prom balso, ypač dabar, kai jame buvo girdėti didžiulė aistra, jog mažoji nepertraukinėjo, kad paklaustų nežinomų žodžių ar frazių reikšmės. Prom šnekėjo su tokiu užsidegimu, kad jos žodžiai tapo vaizdiniais, rodos nukėlė kažkur į tą nuostabų žvaigždžių pasaulį ir mažoji beveik galėjo matyti draugę sėdinčią su šeima ir žiūrinčią į žvaigždes, vėliau skaitančią apie jas, kalbančia su tais ryškiais dangaus šviesulėliais ir besimokančią iš jų gyvenimo išminties. Dabar Prometėja jai atrodė tarsi dangaus princesė, nusileidusi į žemę, kad taptų jos drauge ir Eimė pasijautė ypatinga, kad ta dangaus princesė pasirinko būtent ją būti savo drauge.
Po kiek laiko iš nuostabaus fantazijų pasaulio sugrąžino klastuolės klausimas ir mergaitė kiek sutriko. Įkvepia... Padeda atverti širdį - mažoji nesuprato šių žodžių reikšmės. Ji ėmė mąstyti, ką galėtų atsakyti šiai daugaus princesei, kad nepasirodytų visiškai kvaila, tačiau nieko doro sugalvoti nepavyko.

*

Gellyte

   Prometėja laukė atsakymostebėdama žvaigždes. Žvaigždės- mūsų pasaulio išmintis. Jos viską mato, viską girdi. Laukė, kol galiausiai pagalvojo, jog švilpiukė ne viską supranta.
-Na, aš norėjau paklausti, kas tave įkvėpia daryti gerus darbus, kas tau padeda išsipasakoti? -Prometėja bandė paaiškinti jos draugei Eimilei.
   Pirmakursė mergaitė iš klastūnyno toliau žvelgė į dangų. Jis vis temo, temo, temo... Kol galiausiai pasidarė visiškai tamsu. Prometėja prisiminė, jog jos draugė Eimė bijo tamsos. Prometėja paklausė:
-Ar nenorėtum grįžti į pilį? Rytoj susitikime dieną, galėsime stebėti šokančius danguje debesiukus ir saulytę. Prom atsisuko į draugę. Ji buvo begalo miela mergaitė. Norėčiau turėti tokią mielą sesutę...

*

Neprisijungęs Eimilė Cult

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Every child is special
Išgirdusi draugės patikslinimą mažoji susimąstė. Naujasis kausimas skambėjo gerokai aiškiau ir visgi dar vis nebuvo labai aišku ką į jį reikėtų atsakyti.
- Aš stengiuosi padėti kitiems tada, kai jiems reikia pagalbos ir visada stengiuosi būti visiems gera, - paaiškino ji ir kiek tyliau pridėjo. - Bet man nelabai sekasi mokykloje būti gera mokine.
Mergaitė suprato, kad tikriausiai pasakė ne visiškai tą, ko jos klausė, tačiau stengėsi atsakyti į klausimą taip, kaip jį suprato. Vėliau mergaitė vėl ėmė dairytis ir su siaubu pastebėjo, kad aplinkui jau visai tamsu. Švilpiukė švelniai prisiglaudė prie Prometėjos, kad būtų bent truputį drąsiau. Visgi, draugei pasiūlius grįžti į pilį mergaitei labai palengvėjo, nes ji išties labai bijojo tamsos.
- Grįžkime, - sutiko ji. - Tik būk šalia kol pareisime, gerai?

*

Gellyte

   Atėjo rytdienos popietė. Ši diena buvo visai kitokia nei anksčiau buvusios. Šiandien buvo niūri, rudeniška nuotaika, lijo. Prometėja užsimetusi savo lietpaltį vistiek ėjo susitikti su savo drauge Eime. Prom labai nekenčia lietaus. Kaip nekenčiu lietaus! Kodėl šiandien turėjo lyti? nejau ruduo negali būti be lietaus?!
   Prometėja užkopė į kalvą. Ji čia jau yra buvusi du kartus, bet per tuos du kartus ji įsimylėjo šią vietą. Užkopusi ant kalno ji neturėjo noro sėsti ant šlapios žolės. Na ir kas, kad aš su lietpalčiu? Tikrai nesiruošiu sėsti ant šlapios žolės. Jeigu ir kitą kartą bus tokie orai, pasiūlysiu Eimei susitikti pilyje.
   Mergaitės buvo susitarusios stebėti danguje šokančius debesiukus ir saulytę. Planai pasikeitė. Teks stebėti krentančius lietaus lašus. Šiandien Tėjai buvo nekokia nuotaika, tikriausiai dėl lietaus.

*

Neprisijungęs Eimilė Cult

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Every child is special
Baigėsi pamokos ir Eimė vėl pasijuto laiminga, mat žinojo, kad dabar galės susitikti su Tėja arba nuostabiąja žvaigždžių princese, kaip ją mintyse praminė mažoji. Vos išėjusią į lauką ją apsupo švelnus rudeniškas lietus ir švilpiukė pasijuto dar geriau - jai baisiai patiko lietus. Pirmakursė ėmė suktis, šokinėti ir šokti pagal tylią dangaus lašelių melodiją, kol galiausiai pasiekė tą puikiąją kalvą kuri jai padėjo atrasti draugę, apie kokią mažoji net negalėjo svajoti.
- Kaip nuostabu! - sušuko ji, net pamiršusi deramai pasisveikinti su tariamai karališkosios dangaus šeimos nare. - Debesėliai ir vėl žaidžia lašelių karą. Jie tokie išdykėliai, ar ne?
Mažoji vaizdavosi besijuokiančius debesėlius, mėginančius išvengti savo žaidimų draugų atakos ir nejučia nusijuokė pati. Juoktis dar vis buvo keista, tačiau labai gera ir mergaitė pagalvojo, kad tikrai galėtų prie to priprasti. Bėda buvo tik ta jog taip gerai ji jautėsi tik tada, kai būdavo kartu su Prometėja, nors dabar, kai jos susitikdavo taip dažnai, to visiškai pakako, kad Eimilė jaustųsi laiminga.
- Tau juk irgi patinka stebėti lietaus lašelių karą, taip? - pasitikslino mergaitė.

*

Gellyte

   -Tau patinka lietus? -nustebo Prometėja. Nebuvau dar sutikusi žmogaus kuriam patiktų lietus.
-Dėja, man nepatinka lietus, aš jo nekenčiu, bet nieko tokio, mes vistiek galime būti lauke. Bet norėjau paklausti, gal kitą kartą norėtum susitikti pilyje? Pilyje taip pat rastume ką veikti. pavyzdžiui galėtume nueiti į biblioteką, pavaikščioti po koridorius, ar net nueiti į kambarį iki pareikalavimo. Ar tau patiktų? -pasiteiravo Prometėja jos draugės Eimilės. Bet rodosi jai patiko ir lauke.
   Prometėja vėl pažvelgė į dangų. Ji ten matė lašiukus šokančius dangaus šokį. Na gal ir nėra taip bolgai... Bet ne. Vistiek nekenčiu lietaus. Gerai, kad užsidėjau lietpaltį, o tai būčiau kiaurai permirkusi.

*

Neprisijungęs Eimilė Cult

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Every child is special
- Gaila, kad tau nepatinka, - kiek nusiminusi tarė mažoji.
Paskui minutėlę pagalvojusi dar pridūrė:
- Jeigu tau nepatinka, tada nepatinka ir man. Viskas. Dabar man nebepatinka lietus.
Mergytė sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pažvelgė į dangų taip piktai, kaip tik mokėjo. Žinoma, išties mažajai vis dar patiko tie kone magiški dangaus stebuklai, tačiau ji taip norėjo būti panaši į žvaigždžių princesę ir taip bijojo, jog jeigu mėgs lietų nebepatiks šiai nuostabiai mergaitei, jog nusprendė veikiau atsisakyti mėgavimosi lietumi, nei prarasti draugę.
- Einam į vidų, kol dar labai nesušlapome nuo to lietaus, kuris man visai visai nebepatinka, - pasiūlė mergaitė vis dar piktai žiūrėdama į apsiniaukusį dangų.
Išties mažylė atrodė gana juokingai, stengdamasi nutaisyti kuo piktesnę veido išraišką, tačiau ji buvo tikra, kad kaip tik taip atrodo žmonės, žiūrėdami į ką nors, ko visai nemėgsta. Kiek vėliau, prisiminusi jau seniai pamirštą dalyką mergaitė vėl prabilo:
- Buvau visai pamiršusi. Norėjau tavęs paklausti, galbūt tu turi kokių nors knygelių su spalvotais paveiksliukais, princais ir princesėmis, panašiomis į tave, tik pasipuošusiomis pūstomis rožinėmis suknelėmis?

*

Gellyte

   Prometėja stebėjo savo pirmakursę draugę Eimilę ir juokėsi.
-Tu būtum gera aktorė, - vos teištarė Tėja per juokus. Kai juoko priepuolis baigėsi, ji galėjo kalbėti.
-Tau nereikia būti kaip visi. Jeigu būsi savimi, kitiems būsi įdomesnė. Juk geriau naujas, negirdėtas juokelis, negu senas, nuvalkiotas, nejuokingas, banalus juokelis, kurį visi senai žino.
   Prometėja stebėjo Eimę, ji buvo lyg angelėlis nušviečiantis Prometėjos dienas hogvartse.
-Jeigu nori, galime eiti į pilį. O knygučių paieškosime bibliotekoje. Manau tikrai atsiras kelios knygelės, kurios tau patiks.
   Prom čiupo Eimilei už parankės ir atsargiai su ja leidosi nuo kalno. Leistis buvo sunku, nes aplyta žolė begalo slidi. Visgi mergaitės saugiai nusileido ir pradėjo bėgti pilies link.

*

Neprisijungęs Charlotte Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 115
  • Lytis: Moteris
  • It is what it is.
Gerai nepažinodama pilies apylinkių, Varniukė, norėdama išeiti iš pilies, kažkokiu būdu atsirado kalvos, esačios prie ežero, papėdėje. Buvo vėlus vakaras, ir jai tikrai nederėjo būti ne savo koledžo bendrajame kambaryje. Charlottė stengdavosi niekada nelaužyti taisyklių, tačiau dabar padarė išimtį. Nors ji dar galėjo apsisukti ir grižti į pilį, - jeigu kas nors būtų ją pamatęs grįžtančią, gal nebūtų labai supykęs. Ak, velniai nematė. Negi visi varniukai turi būti paklusnūs ir nelaužyti taisyklių?, - taip pagalvojusi, ji pradėjo kopti į kalvą. Matyt, įsidrąsino tik būdama kalvos papėdėje, nes kuo arčiau kalvos viršūnės buvo, tuo daugiau abejonių atsirado. Vis dėl to, po kelių akimirkų ji atsidūrė kalvos viršūnėje.
Iš čia atsivėrė nepakartojamas vaizdas. Matėsi visi Hogvartso bokštai, o dar nespėjusi visiškai nusileisti saulė be galo gražiai jį apšvietė, taigi, atsiskleidė visa Hogvartso didybė. Varniukė klestelėjo ant žolės, o tad kelius prisitraukė prie savęs ir juos apkabino savo rankomis. Papūtė šaltas vėjas, kuris privertė ją susigūžti. Pirmą kartą būdama Hogvartse ji pasijuto vieniša. Gerai, gerai. Mano sesė čia mokosi, bet kas iš to? Mes skirtinguose koledžuose, tad beveik nesusitinkame. O draugai... arba aš tokia nedraugiška ir manęs žmonės tiesiog nemėgsta, arba kiti tokie. Nežinau. Šiaip ar taip, draugų savo koledže kaip ir neturiu. Charlottė, aišku, puikiai suprato, kad neturėtų krimstis dėl tokių dalykų. Bet vis tiek jos skruostu nuriedėjo viena ašara...
"It was worth a wound —
it was worth many wounds —
 to know the depth of loyalty and love which lay behind that cold mask''



*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Dar vienas vėlyvas vakaras Hogvartse, kurį Lisette praleidžia tikrai ne Klastūnyno bendrąjame kambaryje. Ji eilinį sykį vaikštinėja ežero pakrante ir stebi pamažu kylantį mėnulį. Didelės snaigės  lėtai, bet grakščiai leidosi ant rausvų antrakursės plaukų, kurie draikstėsi pavėjui. Klastuoliukė dairėsi aplink, kai jos mėlynų akių žvilgsnis užkliuvo už kalvos, su siluetu viršuje. Minutėlę Lisette jau ruošėsi bėgti atgal, Hogvartso link, kad tik niekas jos nepastebėtų (juk tokiu atveju Lis skriste išskristų iš Hogvartso), tačiau, nelaimei, ta smalsi mergaičiokė greit apsisuko ir tiesiu taikymu nubėgo kalvos link. Kai rausvaplaukė jau buvo visai šalia kalvos (kuri pasirodė daug didesnė, nei atrodė prieš tai), Lis sunkiai įkopė į kalvą per sniego pusnis, tačiau šiaip ne taip tikslas buvo pasiektas.
-Ką čia darai?- pakeltu tonu, lyg norėdama išgąsdinti, pasiteiravo nepažįstamosios.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Charlotte Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 115
  • Lytis: Moteris
  • It is what it is.
Charlottė krūptelėjo. O Dieve. O DIEVE. AŠ ČIA NE VIENA.
Greitai nusišluosčiusi akis, ji pirmą kartą apsidžiaugė prietema, nes taip nesimatė jos jau spėjusių parausti nuo ašarų akių. Varniukė įkišo ranką į apsiausto kišenę, pirštais apsivijo aplink sąvąją lazdelę ( ką gali žinoti ), ir kaip tik galėdama lėčiau apsisuko. Net atsiduso iš palengvėjimo, kad ant kalvos su ja kartu stovėjo ne mokytoja, o mokinė. Tačiau palengvėjimas ilgai netruko, nes ji ant šalia stovinčios mergaitės uniformos pamatė Klastūnyno emblemą. Velnias, - pagalvojo ji.
Na, Charlottė nebuvo vienas iš tų žmonių, kurie tikėjo stereotipais. Ji puikiai suprato, kad ne visi Klastūnyno mokiniai yra blogi, bet vis tiek šiek tiek išsigando šalia stovinčios rausvaplaukės. Varniukei nepatiko ir jos balso tonas. Atrodė, tarsi šioji norėjo ją išgąsdinti. Sukaupusi visą drąsą, Charlottė prabilo:
- Negi nebegalima vienai net ramiai išeiti pasivaikščioti? Beje, tai, ką čia veikiu, tikrai nėra tavo reikalas, - pirmą kartą išdrįso pažvelgti klastuolei į akis, tačiau beveik iš karto nusuko savo žvilgsnį. - Nors turbūt ir pati sugebi puikiai matyti, kad aš čia viena ir nieko neveikiu apart galvojimo.
Varniukė iš visų jėgų stengėsi kalbėti nors kažkiek pašaipiai. Pati puikiai matė, kad jai nepavyksta, bet geresnio atsakymo nesugalvojo. Ir vėl įsidrąsinusi, Charlottė pažvelgė į klastuolę, laukdama jos atsakymo.
"It was worth a wound —
it was worth many wounds —
 to know the depth of loyalty and love which lay behind that cold mask''



*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Pasirodė, kad mergaitė, stovinti priešais Lisettę, nė negirdėjo prieš keletą akimirkų paklausto klausimo. Tačiau, laimei (o gal ir nelamei), nepažįstamoji atsisuko. Lauke buvo tamsu, tačiau nepakankamai, tad rusvaplaukė sugebėjo atpažinti varno nago emblemą ant apsiausto. Kurį laiką įsivyravo tyla, tačiau įžulus varnės atsakymas greitai ją sudrumstė.
-Žinoma galima, tačiau tikrai ne tokiu metu,- pavartė akis Lisette, o tada mergaičių žvilgsniai trumpam susitiko. Trumpam..
-Nejau nebijai, kad tave kažkas užmatys ir tu skrisi iš Hogvartso?- vis dar pakeltu tonu kalbėjo,- o pirmaujantis tavo koledžas, ko gero, užleis titulą, dėl neatsakingo tavo elgesio,- Lis jautėsi lyg kokia mokytoja, tačiau greitai susivokė, kad pati daro lygiai tą patį. Ties šia mintimi visas rausvaplaukės įniršis dingo. Ji net ėmė bijoti, kad varno nago atstovė neįskųstų klastuolės.
-Na, tiek to,- ramiai tarstelėjo Lisette, stengdamasi neparodyti savo baimės,- mes neprivalome pyktis, tiesa? Tuolabiau, kai abi tokiu metu nesame koledžų bendrajame kambaryje. Aš Lisette,- ištiesė šaltą ranką varnei ir nežymiai šyptelėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Lisette la Claire »
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot