0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #105 Prieš 3 mėnesius »
Eliotas zujo aplink drakoną ir bet kada galėjo jį palietęs sunaikinti. Bet to nenutiko. O Auris netrukdė jam lakstyti.
- Galiu. - Dėl to nesiginčijo. Šiandien išėjo kartu praleisti laiko ir nebūtinai turėjo vien lenktyniauti.
Abudu atbėgo į pasirinktą vietą. Eliotui iš galvos kol kas neėjo planas mokytis. Ką gi. Puiku. Jis tikrai gali paaiškinti ką daryti.
- Gerai, jei taip nori. - Nusijuokė. - Pirma, turi nustoti lakstyti ir susikaupti. Antra. Įsivaizduok tą drakoną. Tau reikalingas burtažodis yra Flumos. Iš lazdelės turėtų pradėti lįsti lyg dūmų gijos. Turi judinti lazdelę lyg piešdamas ir piešti drakoną, jeigu nori jo. - Fumos buvo burtažodis, paleidžiantis tamsių dūmų uždanga, kad žmogus galėtų pabėgti. O Aurio pasakytas burtažodis išleisdavo tik gijas iš kurių galėjai kažką sukurti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #106 Prieš 3 mėnesius »
Eliotas plačiai šypsojosi. Kaip gerai, kai Auris jį supranta ir nesiruošia ginčytis. Aišku, kad jis gali išmokyti sukurti tokį drakoną. Grįžęs į Klastūnyno kambarį jis būtinai parodys Oliveriui. Ir gal net ir jį išmokys.
Tiesa, nustoti lakstyti ir susikaupti nebuvo taip jau paprasta. Bet Eliotas labai stengėsi, ir tėčio draugas netruko pradėti aiškinti, ką reikia daryti. Burtažodis nebuvo žinomas, bet ryžtingas berniukas nusiteikė tai ir padaryti. Įsivaizdavo įspūdingą drakoną ir ištarė:
- Flumos!
Nieko nenutiko, ir Eliotas susiraukė. Pakartojo burtažodį. Kažkokia sruogelė lyg ir išlindo iš burtų lazdelės, bet netruko išnykti. Iš tokių niekaip nesukursi drakono. Berniukas nusivylė, bet nenorėjo to parodyti. Tiesiog pasakė:
- Ne, geriau tu sukurk drakoną, o tada mes lenktyniausime! Ir ar bėgsime iš čia, ar grįšime iki pirmojo drakono, o lenktyniaudami dar kartą bėgsime atgal?
Kadangi nebereikėjo stovėti ir susikaupti, Eliotas vėl puolė lakstyti ir šokinėti. Kaip visada ir įsivaizdavo, Hogvartse buvo be galo smagu.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #107 Prieš 3 mėnesius »
Eliotas pabandė. Nustojo zuiti ir pabandė kerėti.
- Bet kad išmoktum reikia ilgiau praktikuotis. Dažniausiai iš pirmo karto ne visada pasiseka. Na gerai. Dabar sukursiu aš. O tu jei nori išmokti kurti tokius padarus pradėk nuo ko mažesnio. Tarkim mažo šuns ar panašiai. - Auris vėl ėmė leisti gijas iš lazdelės. Nebuvo labai jau geras dailininkas, bet vis tiek drakonas gavosi panašus į drakoną.
- Bėgsim nuo čia iki pirmo drakono ir atgal gerai? Taip turėsim ilgesnę trasą. - Manė, kad Eliotui labiau patiks ilgiau pasibėgioti. O ir dabar jis šokinėjo ir nenustygo vietoje. Auris ėmė galvoti, kad gal reikėjo ir Oliverį čia pakviesti. Jei nebėgiotų, bent pabūtų kartu. Galimai dabar berniukas yra vienas. Negerai, kad jis vienas. Jeigu aišku taip yra.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #108 Prieš 3 mėnesius »
Ilgiau praktikuotis neskambėjo kaip viliojanti perspektyva. Tai reikštų dedamas pastangas, o to Eliotas visai nenorėjo. Jo manymu, viskas turi pasisekti iš karto. Stengtis ir ilgai bandyti jis tiesiog neturėjo kantrybės.
- Kitą kartą, - dabar tepasakė. Nutarė į kurią nors Aurio pamoką atsigabenti šiais kerais pagamintą gyvūną. Dar sugalvos, kokį, ir išmoks kerus. Gal net ir Oliverį pamokys. O dabar atidžiai stebėjo, kaip augo Aurio drakonas. Tai buvo labai įdomu, ir berniukas netgi nezyzė, kad jam tenka laukti lenktynių.
Bet štai tėčio draugas pasakė, kiek jie bėgs, kas turėjo reikšti, kad jau tuoj tuoj prasidės rimtosios lenktynės. Tos, kurias Eliotas būtinai laimės. Taigi berniukas išsitempė prie drakono ir buvo pasiruošęs startui. Atrodė, kad pats laikas pagaliau lenktyniauti ir pajusti patį smagumą. Būtent to jie čia šiandien atėjo, tad Eliotas nekantriai laukė Aurio ir žinios, kad galima pradėti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #109 Prieš 2 mėnesius »
- Na gerai. Bet žinok be praktikos nieko nebus. - Drakonas buvo baigtas. Eliotas jau atsistojo prie jo. Auris irgi padarė tą patį.
- Kai suskaičiuosiu iki trijų. - Džiugiai pasakė. - Vienas, du, trys. - Ir tada jau pasileido lėkti.
Nusprendė nepasiduoti taip jau paprastai. Jeigu Eliotas norės pasiekti pergalę, o taip tikrai bus, teks jos tikrai ir siekti. Taigi pirmą atkarpą iki pirmojo drakono bėgo pakankamai greitai. Na ir kas, kad jam trisdešimt. Bėgiojo dažnai, buvo aukštas, tvirtas. Pačiame jėgų žydėjime ir toks paprastas kelias jam sunkumų nesudarė. Reikia Eliotą išmokyti kažko rimtai siekti, o ne numesti progai pasitaikius. Galvojo jis. Gal lenktynės bus šiokia tokia pamokėlė. Gyvenimas nėra toks jau paprastas, visko jame nutinka, reikia mokyti susikaupti ir kažko siekti, nemesti jei nepasiseka ar pasirodo per ne lyg sudėtinga.
Mokytis kažko per žaidimus Auriui atrodė gana neblogas dalykas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #110 Prieš 2 mėnesius »
Praktika nuobodu. Eliotas norėjo dabar pat mokėti sukurti tokį drakoną. Bet apie tai jau nieko nesakė. Norėjo greičiau lenktyniauti ir, žinoma, laimėti. Auris jau stovėjo šalia jo ir pradėjo skaičiuoti. Šiaip ne taip išlaukęs iki trečio skaičiaus Eliotas pasileido bėgte. Žinoma, suprato, kad gerokai už jį aukštesnis Auris bėgs greičiau, bet neabejojo, kad vis tiek leis jam laimėti. Deja, teko gerokai pasistengti, o kaip tik to vienuolikmetis visai nenorėjo daryti. Bėgo greitai, bet šiek tiek ir taupė jėgas bei tempą. Gal pasiduoti ir pasakyti, kad kilniai leido senam žmogui laimėti? Bet ne - Eliotas labai norėjo prizo, tuo labiau, kad nebūtų žinojęs, iš kur gali gauti šokoladinių varlių. Taigi kiek padidino tempą ir pradėjo vytis Aurį. Pasiekė pirmą drakoną ir jau norėjo kiek atsikvėpti. Deja, reikėjo grįžti visą tą kelią atgal, tad iš karto apsisuko ir pasileido atgal. Turbūt be reikalo tiek šokinėjo ir zujo anksčiau - dabar pradėjo šiek tiek trūkti kvapo. Bet Eliotas nutarė nepasiduoti, tad atkakliai skuodė į priekį ir neketino sustoti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #111 Prieš 2 mėnesius »
Abu jie bėgo tuo keliuku iki pirmojo drakono. Eliotas irgi bėgo, nors Auris neabejojo, kad jam turėtų būti sunku nuo jo neatsilikti. Senkleris ketino prilėtinti, kai reikės suktis ir dumti atgal tuo pačiu keliu. Bet kol kas palaikė tokį tempą, kad Eliotui būtų ką veikti.
Paskui, kai pribėgo pirmą drakoną apsisuko ir pradėjo lėkti atgal. Tada jau ir sulėtino truputį. Aišku ne baisiai ženkliai, nes tada Eliotas suprastų labai paprastai,kad jis visiškai reguliuoja šias lenktynes. Bet kol kas taip jau buvo, kad Eliotas tik vienuolikmetis berniukas ir norėdamas Auris jį tiesiog paliktų sau už nugaros. Žodžiu tariant Senkleris leido jam įsiveržti priekin. Bet kartu žinojo, kad dėl to berniukui teko tikrai neblogai pasistengti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #112 Prieš 2 mėnesius »
Nė už ką nemažindamas greičio Eliotas lėkė į priekį. Darėsi tikrai sunku, ir jis vis daugiau galvojo apie tai, kad be reikalo vėlėsi į šitą reikalą. Tik, žinoma, nieko apie tai Auriui nesakė. Neketino pripažinti, kad galbūt yra lėtesnis už suaugusį tėčio draugą. Reikėjo laimėti. Atiduos paskutines jėgas, bet būtinai laimės.
Stengdamasis galvoti tik apie tai dar labiau padidino greitį. Drakonas, žymintis lenktynių trasos pabaigą, artėjo. Berniukas nė nebematė, kur yra jo priešininkas. Tiesiog skuodė ir pagaliau pasiekė finišą. Norėjo iš karto griūti ant žolės ir taip atsigauti. Bet tikrai negalėjo to daryti - tada Auris suprastų, kaip jam sunkiai sekėsi bėgti, o šito parodyti nė už ką neketino. Taigi tik stovėjo ir giliai kvėpavo. Tik po kurio laiko susiprato apsidairyti, kurgi pasidėjo Auris. Pamatė jį ir plačiai nusišypsojo.
- Laimėjau! - iškvėpė vis dar giliai kvėpuodamas. Tiesa, nebuvo tikras, kad pavyko nugalėti, bet nekantriai laukė prizo. Mielai sušveis visas įmanomas šokoladines varles. Ir, suprantama, nesidalins su Oliveriu ar bet kuo kitu. Tai jo prizas. Apie tai pagalvojęs Eliotas dar plačiau išsišiepė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Eliotas Llewellyn »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #113 Prieš 2 mėnesius »
Auris palaipsniui lėtino tempą. Po truputį, kad tas nebūtų pastebima. Drakonas žymintis bėgimo pabaigą artėjo ir artėjo, kol pagaliau viskas pasibaigė. Auris atidūmė kiek vėlėliau už Eliotą. Ir jam pasakius, kad laimėjo Senkleris nusišypsojo. Puiku, Eliotas nesuprato, kad Auris lėtino tempą, bet kartu ir tikrai pavargo, kad laimėtų.
- Nuostabu, o tu labai greitas. Ką gi. Eisim į mano kabinetą, atsiimsi savo prizą. - Gyvendamas su mažu vaiku tikrai turėjo tokių dalykų, kaip šokoladinės varlės. Nors tiesą sakant jų turėjo ir tada, kai nebuvo Timočio. Varlytės tiko liūdniems mokiniams paguosti, ypač namų besilgintiems pirmakursiams.
Auris lazdelės pagalba atsigabeno prie jų antrą drakoną. Ir vėl ėmėsi kerėti. Jie sumažėjo ir sukietėjo. Dabar atrodė tokie lyg iš molio ar panašios medžiagos.
- Imk vieną, bus atsiminimui. - Pasiūlė vieną iš jų trasos sargų Eliotui.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 491
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #114 Prieš 2 mėnesius »
Atrodė, kad niekada neužteks oro, kad ir kiek kvėpuotų. Laimei, po kiek laiko šiek tiek palengvėjo, tad Eliotas galėjo mėgautis savo pergale.
- Aišku, kad aš greitas! Futbolininkai turi greitai bėgioti, - išdidžiai pareiškė berniukas. Mielai būtų ir vėl zujęs aplinkui tėčio draugą, bet tam labai nuoširdžiai neužteko jėgų. Šis supratimas nelabai tepatiko, bet viena aišku: jis turės dažniau žaisti futbolą su Džefu. Reikia daugiau treniruotis.
Dabar stebėjo, kaip drakonas artėja, o po to ir mažėja. Tai buvo labai įspūdinga, tad berniukas be galo džiaugėsi turintis tokį draugą. Na, Auris yra tėčio draugas, bet bet kam, kas netingi klausytis, Eliotas išaiškintų, kad ir jie yra draugai. Tik ką apie tai galvoja pats Auris?
- Ar tu mano draugas? - staiga paklausė kiek atgavęs kvapą. Dar labiau apsidžiaugęs paėmė pasiūlytą drakoną, bet nė nepagalvojo už jį padėkoti. Gerai jį apžiūrėjo ir beveik pamiršo prizą. Bet tik beveik, taigi skubiai priminė (turbūt tiek sau, tiek Auriui): - Eime šokoladinių varlių!
Apie namų darbus specialiai nieko nesakė. Vylėsi, kad senas žmogus pamirš kažką apie juos kalbėjęs. Tiesa, Aurio atmintis kartais šiurpindavo, tad gauti saldėsių nekantraujantis berniukas šiek tiek sunerimo. Bet dabar jie kalbėsis apie varles, o ne apie nuobodžias pamokas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #115 Prieš 2 mėnesius »
- Taip žinoma, futbolininkai labai greiti. - Nusijuokė. - Pavasarį eisim pažaisti. Kartais su kai kuriais Grifiukais žaidžiame. Galėsi ir tu prisijungti.
Klausimas jį suglumino. Ką turėtų tiksliai atsakyti? Ne mokykloje ar laisvalaikiu aišku, kad jie buvo žaidimų draugai. O per pamokas viskas juk formaliau. Nors aišku jie pliurpdavo per pamokas, kai Eliotas klausinėdavo jo.
- Taip. Aš tavo ir Oliverio draugas. - Visgi nusprendė atsakyti. Kaip kitaip turėtų save jiems įvardinti? Jie ne giminaičiai, jei būtų broliai su Dafydd, tikri broliai, tai būtų šitų vaikų dėdė ir viskas būtų labai paprasta. O dabar nusprendė taip jiems save įvardinti.
- Gerai, einam. O po to nepamiršk pasitikrinsim namų darbus. - Labai ramiai priminė šią nemalonią procedūrą berniukui ir jie paliko paežerę.