0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
 Netoli ežero stūksojo neaukšta kalva. Ją šiltuoju metų laiku dengė minkšta žolė, samanos ir įvairiausios paprastos laukų gėlytės, o žiemą būdavo galima pačiuožinėti, žinoma, geriau ne į ežero pusę - neduokdie ką pajutęs laukan pradaužęs ledą čiuptuvus iškiš kalmaras ar įsmuksi į kokią eketę, kurią iš apačios išsigręžė pridusę vandeniai. Užkopus ant šios niekaip neišsiskiriančios kalvos galėdavai pamatyti, kaip atsiveria kvapą gniaužiantis peizažas - įstabi Hogvartso pilis, kaip juodas veidrodis dangų atspindintis ežeras ir tamsus bei būgus Uždraustasis miškas.

Šįkart diena yra labai saulėta. Gideras dangus. Nors sniega dar yra, jis pamažu tirpsta ir po juo atsiveria puiki žalia žolytė.
-Tiesiog rojus žemėje,- pagalvojo Rochell. Susiruošusi sidabraplaukė varniukė patraukė prie ežero. Saulė šildė jos garbanotus plaukus, o tirpstantis sniegas maloniai girgždėjo po jos kojomis. Ežere plaukiojo dideli gabalai ledų nuolaužų. Prie ežero nebuvo tuščia, bet ir nebuvo pilną Hogiečių. Rochell apsidairė aplink. Toks nuostabus grožis. Mergaitė už akių užkliuvo kalva. Ji nebuvo aukšta, bet dailios formos. O ant viršaus puikavosi gėlė. Pavasario ženklas! Ant kalvos kurią Rochell nusižiūrėjo nebuvo neivieno mokinio ir profesoriaus, todėl nusišypsojus sau, sidabraplaukė nuliuoksėjo prie jos.  Žvilgtelėjo į kalvos viršų ir pradėjo kopti. Galop pasiekusi viršūnę Rochell apsisuko ir išsižiojo. Nuo kalvos matėsi didelė Hogvartso pilis! Ji buvo nuostabi... Didelė, graži, aukšta... Na vienu žodžiu TOBULA! Susiradus sausą kalvos plotą klestelėjo ant jo ir žvalgėsi iš viršaus. Matėsi uždraustasis miškas, ežeras, dar kelios kalvelės ir dar daug daug gražių vietų.
  Iš miego pabudę paukščiai ir gyvūnai liuoksėjo apylinkėse ir stebino, bei džiugino visus.
-Meow!- kažkas sukniaukė prie Rochell ausies. Varniukė apsisuko ir iškart atpažino savo katiną Persiką. Šis užlipo ant mergaitės kelių ir stebėjo danguje skraidančius paukščius...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Gabrielle Salliete Dévertes »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Didžiąją dalį dienos Aretha praleido bibliotekoje, todėl begalo norėjo ištrūkti į lauką, pakvėpuoti ne tik grynu oru, bet ir pasidžiaugti prasidedančiu pavasariu. Tik išėjusi iš Hogvartso, mergaitė nieko nelaukdama patraukė link ežero. Eidama ji pasisveikino su pro ja praėjusia profesore, bei keliais anksčiau matytais mokiniais.
Prie ežero buvo daug vaikų. -Ne aš viena džiaugiuosi geru oru pagalvojo Aretha.
Vienintelė vieta kurioje nebuvo tiek žmonių buvo kalva, stūksojusi prie vandens telkinio. Nors ji nebuvo labai didelė, praėjo kelios akimirkos kol klastuolė ja užsikabarojo. Ji pamatė kalvos viršuje sėdint mergaitę, su neįtikimos spalvos plaukais, prie kurios buvo dailus katinas.
Aretha nieko nelaukusi pribėgo prie jų ir paglostė katiną.
-Koks mielas!- net sucypė Aretha.
Nenorėdama pasirodyti nemandagi ji paklausė mergaitės:
-Kuo tu vardu?
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Rochell toliau žvalgėsi pro apylinkes. Grožis ją tikrai pakerėjo.  Bet mergaitės akį patraukė siluetas kopiantis į kalvą. Geriau įsižiūrėjos varniukė pavartė akis. Klastuolių ji labai nemėgo, bet ši atrodė gan draugiška. Suspaudus juodą, švelnų Persiką ji išsitraukė iš apsiausto keksiuką, kurį spėjo pagriebti nuo pietų stalo didžiojoje salėje. Išsiviniojus jį gretai suvalgė ir slapčia stebėjo klastuolę. Rochell šiektiek pašoko nuo savo sėdimos vietos, mat juodaplaukė Klastuolė sucypė pamačius Persiką ir jį paglosčius. Šis gretai spruko nuo varniukės kojų, o mergaitė nusikandus greit išbėrė atsakymą į klastuolės klausimą:
-Rochell Kettler tu?- pagriebdama Klastuolę už rankos nuskuodė ieškoti savo juodo pūkų kamuolio. Persikas bėgo nuo kalno, o Rochell tempdama klastuolę už rankos vijosi jį. Varniukei užkliuvus už akmens, abi parvirto ir kūliais vertėsi nuo kalvos. Galip sustojus šalia ežero, Rochell padėjo atsistoti draugei ir susigėdusi droviai pratarė:
-Labai Atsiprašau! Padėsi surasti mano Persiką?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Rochell Kettler »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
-Aš Aretha,- vos spėjo pasakyti mergaitė kai varniukė ją staigiai pradėjo tempti paskui save. -Na ir įdomi ji dar spėjo pagalvoti klastuolė, kai netikėtai parkritusi ant gan slidaus šlaito, kuris vis dar buvo šiek tiek slidus, pradėjo kažin kuria kryptim ristis kūlversčiais žemyn. Arethai patiko, jog Rochell taip mylėjo savo katiną, kad jam pabėgus pradėjo jį vytis, bet nemanė, jog tai buvo gera idėja, kai ranka trynėsi nuo kritimo suskaudusią galvą.
Atsistojusi klastuolė garsiai nusijuokė iš viso šito įvykio.
-Nieko tokio,- linktelėjo,- padėsiu ieškoti tau tavo katino, jeigu įsigeidei.
Tai pasakiusi pasitaisė savo ševeliūra ir nusišypsojusi mergaitei nužvelgė ežerą.
-Kuria kryptim nubėgo Persikas?,- dairydamasi aplink klustelėjo ji.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Rochell vis dar susigėdusi trypčiojo koja. Galop prisiminus kur jo persikas nubėgo, parodė į ežero pakrantę. Juodas pūkų kamuoliukas buvo įtrauktas į vandenį. Varniukė išsigando ir puolė prie jo, net nežiūrėdama atgal ar Aretha bėga iš paskos. Pribėgus ežerą niekur nebuvo Persiko, net ženklo nesimatė. Persigandusi varniukė žvelgė į ežero gilumą. Jau būtų pradėjusi verkti, nes tai buvo vienintelis jos artimasis hogvartse, bet išgirdo pažįstamą kniaukimą, bei murkimą. Atsisukus nužvelgėė Aretha ir už jos nugaros pastebėjo savo kačiuką. Jis buvo visas šlapias ir ant kailio apviniotas visokiais dumbliais iš ežero. Rochell pro riedančią ašarą apglėbė sušalusį padarėlį ir taip pat apkabino Aretha, padėkodama už pagalbą...
-Gal norėtum būti draugėmis?- su viltimi akyse paklausė Rochell. Ji buvo vienintelė mergaitė su kuria per šiuos metus ji kalbėjo. Pagaliau ji turi pirmą draugę Hogvartse! Nužvelgusi abiejų purvinus, nuo ridenimosi apsiaustus, varniukė pasiūlė grįžti namo.
-Iki. Dar susitiksime,-Rochell pamojavo Aretha'i ir grįžo į Hogvartsą...
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Varniukei pamačius Persiką ežere, ši ir pradėjo ten bėgti, o Aretha jai iš paskos. Pribėgę prie vandens mergaitės kačiuko nebematė, klastuolė jau norėjo kviesti kažką į pagalbą, kai pajuto jos naujos pažįstamos akis įsmeigtas kažkur tamsiaplaukei už nugaros, kur kaip vėliau paaiškėjo tupėjo Persikas.
Mergaitė apkabino varnę atgal nusišypsodama:
-Taip žinoma, galime būti draugėmis.
Atsisveikinusi Aretha dar iš kart nesiruošė eiti atgal į pilį. Jai atrodė keista, jog mergaitė su katinu taip greitai, joms nespėjus pabendrauti daugiau, ėmė ir išėjo. Prie ežero vis dar buvo daug žmonių, nepaisant to, jog jau temo. Užlipdama atgal ant kalvos, Leverett įsitaisė ant žemės, prieš tai pasitiesdama savo švarką, kuris jau ir taip buvo išpurvintas.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Rochell apsisuko ir bėgte grįžo laukan. Jau temo. Daug kas skirstėsi, bet vienas siluetas sėdėjo ant kalvos.
-Aretha!- sušaukė varniukė ir užlipo ant kalvos kur dabar sėdėjo klastuolė.
-Pamaniau...Amm, gal dar pabūsiu,- nusišypsojo klastuolei ir klestelėjo ant žemės. Apsiaustas ir taip buvo purvinas, todėl Rochell atsisėdo nieko nepasiklojus. Žvelgiant į tekančią saulę, Rochell niūniavo jos mėgstamą melodiją. Persikas šoktelėjas, meiliai murkė ant Aretha'os kelių. Varniukė glostė juoduliuką sėdidntį naujajai draugei ant kojų ir galvojo, kad nuostabu turėti tokią draugę kaip ji. Aretha draugiška, nors ir klastuolė, gana miela, graži ir mandagi. Viskas ko reikia tikrai draugystei.
-Gal nori pažaisti kažkokį žaidimą? Pavyzdžiui penki klausimai. Kiekviena turi paklausti po penkis klausimus. Aš pradėsiu, o tu užbaigsi,- Rochell mirktelėjo draugei.
-1. Ar turi gyvūnų? 2. Kokia mėgstamiausia tavo spalva? 3. Kokia mėgstamiausia gėlė? 4. Kada tavo gimtadienis? 5. Ką norėtum gauti dovanų?- smalsavo varniukė, išbėrusi visus klausimus iš eilės ir laukė atsakymų, bei klausimų jai...
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Aretha pakėlusi galvą žiūrėjo į temstantį dangų ir vis ryškėjančias žvaigždes. Dar nebuvo labai vėlu, bet pavasaris dar tik prasidėjo ir dienos nebuvo tokios ilgos kaip norėtųsi. Užsisvajojusi ji visai neišgirdo kaip kažkas pašaukė ją vardu, tik pažvelgusi pamatė tą pačią mergaitę sėdinčią šalia jos.
-Rochell! Sveika dar kartą,- ištarė.
Užšokus katinukui ant kelių ji apsidžiaugė. Kartu su varniuke glostydama Persiką, Aretha išklausė draugės jai pasakytus klausimus. Akimirką pagalvojusi, ji atsisuko veidu į Rochell:
-Namuose, su broliu auginame didelį šunį, jo veislė Haskis. O čia hogvartse turiu pelėdą Milą. Labiausiai mėgstu juodą spalvą, ar gi nekeista?-nusijuokė,-aš gimiau spalio 10, rudenį. Mano gimtadienis dar labai toli. Norėčiau naujo grotuvo, nes senasis kurį turiu jau sugedo,-išbėrė atsakymus klastuolė.
-Gerai, dabar mano eilė! Ar tu iš burtininkų šeimos? Iš kur gavai šį katinuką? Kokia tau labiausiai patinkanti muzika? Mėgsti labiau šokti ar dainuoti? Kaip reagavai gavusi laišką iš hogvartso?
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Rochell išklausė Aretha'os atsakymus ir šiektiek nusivylė, kad jos gimtadienis taip toli. Na o jos jau Kovo 7! Gaila. Dabar jau buvo Aretha'os eilė klausti. Pasakius visus klausimus, Rochell pradėjo atsakinėti:
-Taip, mes grynakraujai burtininkai. Bet visi iš varno nago.  Persiką man padovanojo praeitais metais, per gimtadienį. Visada jo troškau, todėl gavau. O Persiku jį pavadinau, nes tada Persikai buvo mano mėgstamiausias vaisius. Na, labiausiai mėgstu Klasikinę muziką. Negaliu apsispręsi kas man labiau patinka, bet gal labiau šokti. Gavus laišką reagavau įprastai, kaip visi. Turbūt žinai kaip,- atsakiusi į klausimus mergaitė nusijuokė.
-Na, kaip ir viskas. Ir be to jau temsta ir kyla mėnulio priešpilnis, gal nori pažaisti slėpynių? Na aišku jei nebijai tamsos... Aš tai ją labai mėgstu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Rochell Kettler »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Aretha savo naujosios draugės klausė su smalsumu, visgi ir uždavė tokios klausimus, į kuriuos atsakymą tikrai norėjo išgirsti.
-Ne, nežinau,- sukrizendama pasakė,- nes pati gavusi laišką buvau šoke. Mano tik tėčio giminė burtininkai, ir apie tai sužinojau tik perskaičiusi laišką. Iš pradžių maniau, jog tai pokštas.
Tai papasakojus, šiek tiek pakėlė klubus, kad galėtų įsisiaupsti į švarką, ant kurio prieš tai sėdėjo.
-Čia darosi velniškai šalta, fu,- net nusikratė Aretha,- geriau eikime į vidų žaisti arba miegoti.
Normaliai miegojusi ji nebuvo savaitę. Vis rasdavo kitos veiklos, kuri tuo metu atrodė geresnis variantas nei miegas. ((no dirty minds tho))
Tamsiaplaukė atsistojo vis dar laikydama persiką glėbyje ir karts nuo karto ranka perpraukdama per jo tamsų, švelnų kailiuką.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Rochell šiektiek nusiminė, gal dėl to, kad klastuolė norėjo grįžti į pilį, o gal dėl to, kad baiginėjosi diena.
-Taip, čia tikrai šalta,- pasakė varniukė. O žvarbiam vėjeliui papūtus abi draugės nusipurtė nuo šalčio. Galop pasiražiusi Rochell atsistojo ir nusipurtė nuo apsiausto žemes. Į aukščiausią tašką užkilęs mėnulio priešpilnis švietė tiesiai į mergaitės. Vėjyje plaikstėsi Rochell sidabrinės garbanos, o tamsumoj atrodė, kad jos šviečia. Šiltai apsisiautusi į dar purviną savo apsiaustą, Rochell nusišypsojo draugei.
-Taip. Mums jau metas eiti. Ai, tiesa, kaip sakei, kad Magijos Istorijos namų darbus galime daryti kartu, tai lauksiu manęs ryt - prie kvidičo aikštės,- varniukė mirktelėjo klastuolei ir dar kartą ją apsikabinus, kartu žingsniavo hogvartso link. Pasiekusios duris Rochell atsisveikino ir patraukė į viršų - bendrajį kambarį...

((Atleisk, kad biški rašiau už tave :D, Labai skubu rašyti apie MI namų darbus, ir atsiprašau, kad parašiau ryte :D aš rašiau naktį ir man išsitrynė, todėl tingėjau vėl rašyti, tai parašoau dabar (: ))
As you swore to God,

*

Melody

  Pasaulis yra keistas kai nežinai kur tavo vieta jame. Gyvendamas tarp nepažįstamų tu pradedi nebepažinti saviškių. Pavojai tyko ten kur niekuomet nesitikėtum, o grėsmingos vietos mielu prieglobsčiu. Spalis, lapkritis pasitaikė kaip niekad šilti, saulėti. Medžiai gelto, raudo palengva ir priminė amžinos ugnies liepsnas. Tas užsitęsęs, ryškus, žaižaruojantis, visiems tiek džiaugsmo suteikęs ruduo baisiai erzino lyg pamiršta išjungti šviesa, kai būni labai pavargęs ir nori miego. Jis kėlė dirglų nerimą ir visai sumaišė laiko nuovoką: praeitis išnyko, dabarties vietoj žiojosi didžiulė tuštumos skylė, o ateitis tarytum pasipusčiusi padus pabėgo net nenorėdama perspėti apie savo planus.
  Mergina išsivedė Patoną į kiemą palakstyti. Rytmečio aušra suvilkdė pievas rasos lašais ir Melody išsiavus batus pasileido priekin braukdama padais per žolę. Pašėlęs ocelotas bėgiojo į visus šonus vartydamasis kūliais iš džiaugsmo. Saulėtekis čia atrodydavo tarytum plikšius bėgantis gatvėje nuo policininkų, toks pasimetęs ir nežinantis kodėl čia atsidūrė, juk niekas nebaudžia senmergių už jų pomėgius. Tačiau galiausiai įsispraudusi į savo vietą, saulė pažvelgė į žemę kiek ramiau. Net ji atrado savo vietą šiame pamišusiam pasaulį.

*

Neprisijungęs Oliver Lenghton

  • V kursas
  • *
  • 56
  • Taškai:
  • Cats.
Oliver šįryt kaip niekad anksti nusprendė pasivaikščioti. Rasos lašeliai vis dar žvilgėjo ant žolės stiebelių, apšviesti saulės, kuri dar nedrąsiai kilo virš horizonto, o ore tvyrojo mirtina tyla. Buvo girdėti tik berniuko žingsniai, kuriuos jis tengėsi dėlioti kiek įmanoma tyliau. Jam einant jis mąstė: hmm, reiktų išsiųsti laišką mamai namo. Ji turbūt jaudinasi. Ir jai įdomu, kaip man čia sekasi. Dievaži, ji gi nė nežino, kad aš Klastūnyne!. Oliver ėjo tyliai, man stengėsi nepažadinti visų gyvų dvasių, kurios buvo aplink jį (nesvarbu, jis jas matė ar ne) ir tai jam gana neblogai sekėsi. Jis taip susimąstė kad, nė nepastebėjo kalvos, į kurią pradėjo lipti. Užlipęs nuo kalvos matė nuostabų vaizdą, kuriuo jis niekaip negalėjo atsigrožėti - Hogvartsas nuostabioje pačio rytmečio saulėje. Jis užmerkė akis ir pasakė sau:
-Įkvėpk. Iškvėpk. Įkvėpk. Iškvėpk.
Breathe in, breathe out.

*

Melody

  Oras dar nebuvo įšilęs, tad Melody stovėjo rankomis apkabinusi save. Kažkas sukėlęs mažą sumaištį nuvijo mažuosius drugelius kurie linksmai besisukdami tupinėjo ant žolės stiebelių. Pažvelgusi į garso šaltinį pastebėjo stovintį užsimerkusį vaikiną sau panosėje kažką murmantį. Mergina pagalvojo, kad galbūt jis meldžiasi, juk nieko negali žinoti, tačiau vis vien nusprendė, kad sutrukdys. Ši vieta tokiomis akimirkomis, kaip saulėtekiai, buvo išties ypatinga ir stebuklinga, tačiau klastuolė negalvodama ar galvodama per mažai, nuėjo ir atsistojo šalimais vaikino. Juk jis pirmas įsibrovė į stebuklą.
  - Gan ankstyvas rytas bastytis šiaip sau. Tuo labiau klastuoliui,- pastebėjusi gerai pažįstama emblemą ir spalvas pridūrė mergina. Jai tekdavo vaikščioti po apylinkes dažnai dėl Patono, tačiau beveik niekada nesutikdavo bastūnų klastuolių besimėgaujančių trapiais, jautriais dienos stebuklais. Gaila jei jis dėl kokio nesusipratimo pakliuvo ne į sau tinkantį koledžą. Jis panašus į vyresnį, bet apie jo išdaigas dar neteko girdėti.

*

Neprisijungęs Oliver Lenghton

  • V kursas
  • *
  • 56
  • Taškai:
  • Cats.
Jo pasiruošimą dienos darbams ir žygdarbiams sutrukdė mergina, kurią jis pamatęs nusišypsojo - ji buvo klastuolė.
-Bastytis šiaip sau netinkamo laiko nėra. Ypač, kai esi klastuolis. Juk reikia pasiruošti išdaigoms, argi ne taip?
Užsimerkė ir įkvėpęs gilų oro gurkšnį tarė:
-Argi ne keista, kad kai užsimerki vistiek gali matyti spalvas? Tačiau jas gali matyti kokias tik nori. Argi tai nekeista?
Vaikinukas puikiai suprato, kad jai atrodo jog jis visiškai ne klastuolis, tad  atsimerkė ir pažiūrėjo į tolį. Tuomet atsisuko į mergaitę ir pasakė:
-Aš Oliver. Ir žinau, jog atrodau visiškai neklastuoliškai, tačiau vis dar neradau žygio draugo, kuris įvykdytu su manimi patį šauniausią žygdarbį mano gyvenime. Būti vienišiumi sunku.
Nusišypsojo merginai ir pamanė o ji atrodo kyg puiki žygdarbių partnerė. Jei tapsime draugais, įtrauksiu ją į patį šauniausią nuotykį jos gyvenime
Breathe in, breathe out.