0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
Jaunuolis pradėjo teisintis dėl to ištarto "BET". Elė įsisupo į savo megztinį ir stebėjo mikčiojantį klastuolį. Jis pastebėjo. Jis pastebėjo, kad nuliūdai. Tai reiškia, kad jis mane stebėjo, taip pat, kaip ir aš jį. Ir pastebėjęs, kad man kažkas atsitiko, iškart apkaltino save ir pradėjo aiškintis. WOW. Tokių vaikinukų tikrai nepilnas pasaulis. Merginai patiko, kad Nikas pradėjo aiškintis. Ji išgirdo jo nepabaigto sakinio tęsinį. Jaunuolis manė, kad jo situacija greitai pasikeis. Įdomu. Ir kažin kas ta išrinktoji? Varnė padėjo savo ranką ant jo pečio ir, nurijusi seies, tarė:
- Tau nereikėjo aiškintis. Pasijaučiau, kaip kokia prižiūrėtoja arba mama. Nors tai davė naudos. Sužinojau tavo sakinio su "BET" pabaigą.
Pradėjus klastuoliui kalbėti apie savo gyvenimą, varnė pastatė ausis. Jis pusiau Anglas, pusiau Prancūzas? Įspūdinga. Eleizija toliau buvo įsmeigusi savąsias akis į Niko veidą. Ar tu man ką nors jauti? Gal aš ir esu tavo ta simatija? Neprisigalvok, Ele. Koks berniukas galėtų įsimylėti tokią paprastą merginą, kaip tu, a?
- Na, aš užaugau burtininkų šeimoje. Turiu vyresnįjį brolį Franką, kuris lyg tais yra penktakursis. Kadangi užaugau tarp burtininkų, tai apie Hogvartsą jau šiek tiek žinojau. Tą mokyklą buvo baigę visa mano šeima, išskyrus senelį Stiglerį. Net mano teta dar čia dirba. Namuose laikome hipogrife. Na, kadangi tu pakalbėjai apie savo kraują, tai ir aš tarsiu porą žodelių. Turiu angliško, lietuviško bei truputėlį turkiško kraujo.
Netikėtai iš kažkur menėje išdygo senas laikrodis. Pamačiusi, kiek jau valandų, Elė sutriko. Jau buvo pusė dviejų. Aušo nauja diena. Elė greitai pasiėmė savo kuprinę, į ją įsimetė istorinę knygą ir, pribėgusi prie klastuolio, jį apsikabino.
- Atleisk, bet jau turiu eiti. Rytoj reikia anksti keltis.
Nieko nelaukusi, ji pasileido bėgti link išėjimo.
- Au revoir. Lauksiu to ilgo pasivaikščiojimo, - tai pasakius ištirpo Hogvartso koridorių tamsoje. Iš menės pasišalino, kaip kokia pelenė.

*

Neprisijungęs Nico Maquet

  • ****
  • 202
  • Lytis: Vyras
  • only love gives us the taste of eternity
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
 Tamsiaplaukį vėl apliejo šiluma, kai jis pajuto jos švelnų delną ant savo peties. Tai kas, kad jo odą nuo jos rankos skyrė keli sluoskniai mokyklinių rūbų (patys paskaičiuokit - marškiniai, megztinis ir dar apsiaustas), ši smulkmena jam nesutrukdė suvirpėti nuo to prisilietimo
 Pats nesuprato, kas juo darosi. Po paralių, jis ją tepažįsta... ee, o kiek laiko praėjo? Kokį pusvalandį? Valandą? Buvo praradęs laiko pojūtį, tačiau tai prasmės nekeičia - jiedu vos susipažino. Jei ji jau dabar taip jį veikia, kas bus po to? Susidrovėjo savo minčių ir vėl nuraudo.
 Ne iki galo suprato, ką Elė norėjo pasakyti. Na va, ir visi jo protiniai gabumai dingo, kad jau kelių paprastučių sakinukų nesupranta. Ir apie kokią mokslinę karjerą galima dar kalbėti?
 Jam buvo įdomu klausyti apie magų gyvenimą, tad nuoširdžiai susidomėjęs klausėsi jos pasakojimo, retkarčiais linktelėdamas galva. Tik kad neturėjo supratimo, kas tasai hipo... hipogrifas, taip? Rodos, juodaplaukė taip sakė. Mintyse pasižymėjo, kad reikės vėliau pasidomėti. Nemėgo ko nors nesuprasti, o pasiteirauti pas Eleiziją pabijojo - nenorėjo pasirodyti esąs koks nemokša.
 Nikui tikrai patiko jų pokalbis, dar ilgai galėtų jį tęsti. Tačiau varniukė labai staigiai persimainė, prieš tai dirstelėjusi į laikrodį. Jis irgi žvilgtelėjo - šventasis Dieve, nejaugi jau šitiek laiko prabėgo? Nieko sau... Na, bet nieko - pamokas visas jau seniausiai paruošė, o miegas... miegas silpniems.
 Jam buvo lemta dar sykį nusistebėti, kai mergaitė jį apkabino. Nerangiai ją priglaudė, tačiau jos artumas keistai jį veikė, tad greitai atsitraukė - supraskit, šis trylikametis visiškai nemoka bendrauti su mergaitėmis. Jau buvo persigandęs, kai ji rodėsi norinti pabėgti nuo jo, tačiau paskutiniai žodžiai grąžino į jo veidą blausų šypsnį.
 Šis šypsnis niekur nesidėjo jam jau beeinant į Klastūnyno miegamuosius. Gal net atvirkščiai - berniukui atkartojant mintyse visą vakarą jis dar labiau plėtėsi. Nusprendė būtinai ką nors pasiskaityti apie mergaites, jų elgesį ir mąstymą. Puikiai suprato, jog iš knygų patyrimo neįgis, tačiau bent jau šį tą žinos, gal kitą kartą nesusimulkins taip stipriai.
wise men say: only fools rush in
but i can't help falling in love with you


*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
Kaylie tėvai dažnai pasakojo, kad mokykloje yra tylioji menė, bet niekada nesakė kur ją rasti, tik užsiminė apie keista plytą sienoje, - prisiminė Kay. Juk grifė dažnai vaikščiodavo koridoriais, o nieko keisto dar niekad nepastebėjusi. Grifiukė vaikščiojo pirmyn, atgal koridoriu, tačiau nieko įdomaus sienoje nepastebėjo, jai visos sienos buvo vienodos. Kas gali būti keisto? - tyliai sužnabždėjo mergaitė suraukusi per kirpčius prastai matomą kaktą. Taip grifė vaikščioko labai ilgai. Pavargusi mergaitė eidama pridėjuo ranką prie sienos ir žiūrėdama į žemę ji braukė per sieną nuo pat koridoriaus galo, murmėdama sau, kad tėvai ją apgavo ir nieko čia nėra. Kay norėjo pabūti viena ir šiek tiek pasimokyti artėjantiems egzaminams, o prisiminus tyliąją menę, nusprendė jos paieškoti. Ir staiga braukiant per sieną, plytos pradėjo judėti, grifė truputi išsigando ir atsitraukė, ji paman, kad kažką pridirbo, tačiau ne. Prasivėrus plytoms pasimatė didelės patalpos su keliais spalvotais židiniais, keliomis knygų lentynomis ir stalu su suoleliu. Kay nieko nelaukusi įsmuko į vidų. Kol grifė žingsnis po žingsnio apžiūrinėjo patalpas, plytos po truputėlį imė užsidarinėti. Kay niekur neskubėdama prisėdo prie  stalo stovėjusio viduryje ir tarė:
- Turbūt tai tylioji menė apie kurią tėvai man buvo užsimine, - su džiaugsmu ir baime, kad kas nors pamatys murmėjo grifė. Ilgai nelaukusi Kaylie išsitraukė pergamento, pieštuką ir keleta knygų ir imė ruoštis egzaminams.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Kaylie Mateo »
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
Rankose nešina keliais pieštukais, magijos pasaulio laikraščiais, užrašine su spirale bei vienu astronomijos vadovėliu, Eleizija ėjo Hogvartso koridoriais. Ji kuo puikiausiai žinojo, kur slenka su visa šia našta. Ji vėl norėjo patekti į tyliąją menę, tą pačią, kur pirmą kartą susipažino su Niku. Net nepraėjo penkiolika minučių, o ji jau stovėjo koridoriuje, kurį iškart atpažino. Ji net buvo išmokusi naują burtažodį, kurį nekantravo išbandyti. Kažkaip sukrapštė delne lazdelę ir giliai įkvėpė bei nurijo seiles. Varnė užsimerkė.
-Oica.
Nieko neįvyko.
-Oica.
Vistiek nieko. Varnė pasipiktino, kad nesugeba iškviesti paprastų kerų ir stipriau užsimojo lazdele. Dėl to iš rankų pabiro visi daiktai.
-Oica, - paskutinį kartą sušuko ji.
Iš lazdelės išlindo silpnas rūkas, kuris turėjo surasti kitokią plytą. Jis suko ratus koridoriaus lubose, kol galiausiai sustingo. Elė akimirką jau pamanė, kad išbūrė ne tuos kerus, bet tada rūkas sujudėjo ir pranyko, prisilietęs prie vienos plytos. Tikriausiai ji. Varnė pastvėrė visus savo daiktus ir pribėgo prie plytos. Akimirksniu apžvelgė koridorių ir, nieko nepastebėjus, palietė plytą. Vis dar nesu bučiavusi jokio berniuko į lūpas. Plyta pradėjo virpėti. Tada kelios plytos pradėjo tolti viena nuo kitos, atverdamos įėjimą į tyliąją menę. Patalpoje ji susirado patogią vietelę prie knygų lentynų. Iš tos vietos niekas negalėjo jos matyti, bet ji matė viską. Patogiai įsitaisė ir prisitraukė prie savęs mažą staliuką. Ant jo susidėjo visus savo daiktus ir atvertė savo užrašinę. Netikėtai iš jos iškrito pageltęs popiergalis. Varnė sustingo. Ji manė, kad jau seniai sunaikino jį, bet pasirodė, kad jis visą laiką buvo užrašinėję. Ji drebančiomis rankomis jį paėmė ir atsuko tą pusę, ant kurio buvo vos įskaitomu raštu prirašyta.
Citata
Gyvatės odos viralas vilkolakio akis paverčia žaliomis, bet kitokio efekto nedaro. Rohumų šakniavaisių nuoviras neleidžia vilkolakiui pasiversti į vilko pavidalą. Gelvogių nuodai padidina vilkolakiškus nagus, sunaikina iltis. Gyvatės kraujas ir nuodai vietomis padengia odą mažais žvynais ir nuo kraujo atskirtos chromosomos suteikia akims ypatingą gebėjimą - paversti organizmą akmeniu.

Tiksliai ištyrus Eleizijos genus, aišku, kad jos imunitetas yra per silpnas, atlaikyti tokį eksperimentą. Jei ir pavyktų, ji mirtų. Jos imunitetas nesugebėtų neutralizuoti Gelvogių ir gyvatės nuodų...
Elę giliai įkvėpė ir pradėjo plėšyti lapelį į daugybę skiaučių. Jos širdis pradėjo greičiau plakti, varinėti į smegenis kraują. Ji dar porą kartų giliai įkvėpė ir netikėtai pastebėjo, kad menėje ji neviena
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Eleizija Stigler »

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #64 Prieš 6 metus »
Kaylie skaitė knygas, nieko nepraleisdama užsirašinėjo, kol jos dėmesį nukreipė judanti siena, grifė labai išsigando, kad kažkas iš mokytojų ją ten užklups. O jei mane už tai išmes iš mokyklos, o jei manęs neperkels į kitą kursą.
- Ach, - dustelėjo mergaitė ir susikrovė daiktus į kuprinę.- Ko čia lindau, ar maža pasimokyti bibliotekos. - Vis labiau sunerimusi su savimi kalbėjo trečiakursė.- O jei man apsimesti, kad čia patekau netyčia ir dabar nerandu išejimo, įvairiais klausimais save kankino Kay. Siena jau baigė prasivertė, o už durų pasimatė stovinti mergaitė su Varno Nago ženkliuku ant apsiausto. Bet Kaylie vistiek nenurimo, o jei ją kas pasiuntė ir ji mane paskus mokytojams. - Jau su ašaromis akyse Kay save kankino. O gal tiesiog ji atėjo tuo pačio ko ir aš, ramiai niekieno netrukdoma pasimokyti, save pradėjo raminti Kay. Ir laukdama ką pasakys kitoje pusėje stovinti mergaitė, ji kankino save kvailomis mintimis.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #65 Prieš 6 metus »
Eleizija pažvelgė į grifę. Ji turėjo mėlynas akis, buvo aukšta ir liesa bei turėjo trumpus plaukus, kurie buvo šiek tiek ilgesni nei varnės. Elė sugavo jos žvilgsnį, nusišypsojo ir linktelėjo galvą, pasisveikindama ją. Tada ji nusigręžė ir atsivertė ateities būrimo vadovėlį. Įkišo savąją nosyte į pamokos teoriją.
Citata
Žvaigždynai ir (kažkoks išblukęs žodis)

Danguje galima surasti daugybę žvaigždžių, bet ar žinojote, kad kiekviena priklauso kokiam nors žvaigždynui? Žiobarai nežino tik keletą jų, bet magijos pasaulyje jų yra daugybė. Pavyzdžiui: basilisko, triakio varno, žaliosios meškos, nemirtingojo kario, blevyzgų ir t.t.
Iš šių žvaigždynų Elei įdomumą sukėlė tik vienas iš jų - nemirtingojo kario žvaigždynas. Ji nieko nelaukusi pervertė kelis puslapius ir sustojo ties tuo, kur buvo paminėtas kario žvaigždynas. Varnė net sustingo. Puslapyje buvo raumeningo žmogaus iliustracija, kuris rankoje laikė skimitrą. Lygiai tokia pati figūra, kaip ir mano nelaimės vizijoje. Ji atsigavo iš nuostebos antplūdžio ir vėl įniuko į vadovėlį.
Citata
Šis žvaigždynas skiriasi nuo kitų tuo, kad jis buvo sukurtas žmogaus, o ne pats savaime atsiradęs. Gilioje senovėje, Antikos laikas, gyvavo Intarų imperija, kurią valdė Barateonų dinastija.Tai buvo žiauri, kraujo ir žemių ištroškusi imperija. Jos kariai kasdien užgrobdavo po penkis kilometrus naujų žemių. Valdovas norėjo valdyti visą pasaulį. Paprasti valstiečiai vargo, badavo, jiems tokie žemių užgrobimai nešė vargą, todėl daugelio užgrobtų žemių vyrai ryžosi sukilti prieš Barateonus. Iš kiekvienos provincijos buvo išrinkta šimtas geriausiai apmokytų vyrų, kurie turėjo kelti imperijoje sumaištį, kurstyti revoliuciją. Kiekvienas vyras savo veidą buvo apsidengęs metaline kauke, kuri per vidurį buvo įskilus. Visi revoliucijos kurstytojai buvo apmokyti kautis naujai išrastais ginklais, kurie vadinosi skimitrais, karių vadintais varnų snapais. Praėjo penki mėnesiai ir revoliucija užsiplieskė. Prieš imperiją pradėjo kilti paprasti ūkininkai, žemdirbiai, tarnaitės, valstiečiai... Visi susivienijo prieš Barateonus. Kilo milžiniškas pilietinis karas, mirė tūkstančiai žmonių, bet Barateonai išliko, metalinėmis kaukėmis apsidangstę kariai nepajėgė jų nuversti ir buvo viešai išskersti. Jų kūnai mėtėsi visoje imperijoje, lavonų mėsa mito alkani gatvių vaikai. Tačiau vienas burtininkas norėjo pagerbti mirusius karius, palikti gilų jų atminimą, kuris išliktų iki musų laikų, kuris įkvėptų žmones siekti savo tikslų, kad ir kaip tai atrodytų sudėtinga ir neįmanoma. Todėl Sedrikas Povis sukūrė kario formos žvaigždyną, kuris rankoje laikė skimitrą - varno snapą...
Elė išsižiojo ir neįtikimu greičiu viską persirašė sau į užrašinę, pabraukdama skimitras - varno snapas. Tada saldžiai nusižiovavo.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #66 Prieš 6 metus »
Teodoras tyliai slinko mėnesienos taku vis žvilgtelėdamas už nugaros ar jį seka klastuolė.
-Nepasimesk,- į delną paėmė merginos ranką ir sustingo,- atsiprašau,- kaip mat ją praleido, jaučiant kaip kraujas plūsta į skruostas. Jis žinojo kur ją vedasi, kokiu tikslu, bet jį neramino faktas, kad ta vieta dingo. Tiesiog ėmė ir dingo. Klastuolis sunerimo, bet tuojau pat lengviau atsikvėpė kai laiptai pasisuko į kitą pusę ir sustojo ties siena, kur jos pakraštyje buvo mažas, violetinis akmenėlis, maždaug pirštelio dydžio. Atrodo, čia jo neturėjo būti, bet klastuoliams tai buvo jų ieškomas objektas. Teodoras prilietė šaltą akmenį ir tyliai tyliai, kad net klastuolė negirdėtų sušnibždėjo:
-Kartais jis man patinka...- akmenys pasitraukė ir pasidarė gan mažas plyšys. Theo praėjo pro jį, įtraukdamas ir rausvaplaukę prieš sienai užsidarant. Erdvė čia buvo didelė, tyli, metėsi mėnulio šešėlis.
-Aną kartą buvau pamiršęs Tau jį grąžinti,- įteikė merginai jos kuprinę.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #67 Prieš 6 metus »
-Kur mes einame?- smalsavo klastuolė. Ji vos spėjo vytis vaikiną, mat kojų ilgiu nuo jo gerokai skyrėsi, o dar visi tie varginantys ir tai iš vienos, tai iš kitos vietos besisukantys laiptai. Švelnų Theodoro gestą Lisetė praleido pro akis, nors, turėjo pripažinti, kad susikibimas už rankų kiek padėtų, ypač tada, kai, išgirdę varpo skambėjimą, po koridorius tuoj pasklis milžiniški mokinių srautai.
Po ilgos kelionės nuo klastuolių būveinės, bendrakoledžiai pagaliau sustojo prie visiškai niekuo neišsiskiriančios sienos.
-Kokius užkerėjimus ten šnabždi?- sukikeno rausvaplaukė, tačiau greit šioks toks išgąstis apėmė ją. Nors pilyje gyvena jau šeštuosius metus, mažiausiai tikėjosi sienoje atsirandančio plyšio, pro kurį, tiesą sakant, nelabai norėjo įžengti - nežinojo, ar bus kelias atgal, tačiau panašu, kad Teo tai nė motais ir jis tiesiog įtraukė šeštakursę ten kartu su savimi.
-Kas čia per vieta?- Lisetė apsidairė. Aplink buvo daugybė spalvotų židinių (vieno židinio spalva derėjo prie merginos plaukų), knygų lentynų, fotelių ir niekais apkrautų staliukų. Tiesą sakant, šiek tiek panašu į biblioteką. Patobulintą jos versiją.
-O aš jau maniau, kad palikau ant tilto, o iš jos mano pyrago trupinius lesė paukščiai,- klastuolė paėmė kuprinę ir stipriai ją suspaudė, tarsi ši būtų pats brangiausias daiktas pasaulyje. Nors gal ir buvo, tik po katinėlio Sausainio.
-Taigi, ką mes čia veiksime?- šešiolikmetė pasidėjo kuprinę prie sienos, pro kurią įėjo, kad išeidama nepamirštų pasiimti.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #68 Prieš 6 metus »
-Nieko ypatingo. Tik slapta menė kitų vadinama tylioji,- apsidairė ir pats Theodore,- tikrai manei, kad palikai? Na, ar panašiai?- jis nežinojo ko klausti  ar sakyti toliau, tad nutilo. Sulaukęs klausimo ką veiksime, tarsi sustingo. Iš tiesų net nežadėjo kažko čia veikti ir meldė, kad ši nepasiūlytų tiesiog atsisėsti ir paskaityti kokios knygos. Greičiausiai klastuolis anksčiau laiko pasišalins iš vietos, kad tas užsiėmimas nepavirstu tikrove. Bet ar jis noriai paliktų Lisettę vieną, ar savo norų neleistų sau užuosti jos plaukų? Ne?
-Noriu pasiūlyti vieną dalyką, bet bijau...- jo galvoje kirbėjo mintis šokti. Ak, ar paskutinis kartas buvo tada kai rankomis apglėbė Margo? Šokis buvo jo aistra, tyli, slėpėsi kažkur giliai širdyje. Jo lazdelė buvo nukreipta į menės viršų. Iš ten pradėjo sklisti muzika - dusli, net nepasakytum ar greita, ar lėta. Teo su viltimi pažvelgė į rausvaplaukę ir akimis paklausė to, ką bijojo pasakyti žodžiais. Lis, ar pašoksi su manimi?
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #69 Prieš 6 metus »
-Kodėl tylioji, jei aš viską puikiai girdžiu?- domėjosi Klastūnyno globotinė. Dar niekada nebuvo čia buvusi, tiesą sakant, net girdėjusi nebuvo apie tokią vietą nebuvo. Apie kitas slaptas pilies vieteles neretai išgirsdavo iš kalbančių mokinių ar net profesorių, tačiau ne šią. Gal Teo ją padarė specialiai mums...? Ne ne, tikrai ne - Lisetė nuvijo visas svajas šalin ir apsidairė. Daugybė knygų, kurias kada nors paskaitys, tačiau ne dabar. Numanė, kad vaikinui tai būtų neįdomu, gal jis išvis nemėgsta skaityti?
-Jeigu net tu bijai, ką daryti man?- šeštakursė tyliai sukikeno,- sakyk. Aš nesikandžioju. Na, nebent kartais, bet nestipriai. Dažniausiai,- staiga iš menės lubų pasigirdo tyli, ausiai maloni muzika,- tu nori su manimi pašokti?- Lisetė, tiesą sakant, kiek sutriko. Nelabai žinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau vaikino atstumti nenorėjo, todėl rankomis apsivijo jo kaklą ir pradėjo lėtai judėti muzikos ritmu. Šešiolikmetė juto, kaip jos skruostus užplūdo karštis, tad ji atrėmė galvą į bendrakoledžio krutinę, kad tik šiam nereikėtų matyti jos degančių skruostų.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #70 Prieš 6 metus »
Lūpos nepastebimai virpėjo, o rankos netyčiom prilietė klastuolės petį. Norėjosi atšokti, bet pasiliko. Šyptelėjo.
-Tylioji, nes ji žinoma tik retam. Žinau tavo mintis. Ši vieta tau, bet ne nuo manęs. Kažkur iš praeities. Pagalvojau, gal tau čia patiks ir žinosi kur galėsi praleisti likusius metus Hogvartse. Bet, jei norėsi, aš visada būsiu šalia, nieko ypatingo,  tik taip pasakiau.- ar jis išdrįs pripažinti esą paliktas antriems metams? - noriu, - nuraudo rausva spalva ir vis dar nedrąsiai įsupo merginą į šokį. Šypsojosi. Dar vieni metai kartu... Šįkart laisvas jautėsi jis ir...tas prisilietimas. Kažkoks nejaukus. Nedrąsus. Kitoks. Norisi kvėpuoti, bet šoko. Kartą net buvo pakėlęs rausvaplaukę į viršų. Jis jautėsi vėl gerai. Tik tiek trūko iki pilnos laimės.
-Ačiū, - tyliai sužnibždėjo į ausį ir pabučiavo į skruostą. Nuraudo,- neklausk kodėl, pats sumišęs, - septyniolikmetis patraukė Lisettę toliau nuo muzikos garsų garsų ir nusivedė per menę. Prie lango.
-Mėgsti šokoladą?- keisčiausias vaikino manevras. Juokinga.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #71 Prieš 6 metus »
Išgirdusi, kad Theodoras girdi merginos mintis, klastuolė dar labiau nuraudo. Nė nežinojo, kaip visas mintis išvaryti iš savo rausvais plaukais dengiamos galvos, kad tik vaikinas nesužinotų, koks biesas tenais slypi.
-Man būtų malonu, jei palaikytum kompaniją, bet juk tu jau tuoj išvyksti, ar ne?- vos siūbuodama paklausė. Galva, padėta ant bendrakoledžio, leido išgirsti ir pajusti jo monotonišką širdies plakimą. Kartais Lisetė pamąstydavo, kaip jis, būdamas, rodos, toks geras, toks tyras, toks nuoširdus, pateko į stereotipų apvytą koledžą. Klastūnyno globotiniai buvo vadinami įvairiais epitetais, tačiau niekada tokiais, kokiais rausvaplaukė apibūdino vyresnėlį.
Pajutusi prisilietimą ant skruosto, Lisetė kiek sutriko. Paprasčiausiai nežinojo, kaip reaguoti. Nors, turėjo pripažinti, šitai buvo visai niekis, palyginus su anuo kažkuo ežere. Nusekusi paskui Theodorą prie lango, šeštakursė meiliai pažvelgė pro jį. Buvo matyti tas pats ežeras. Šešiolikmetė jau negalėtų pasakyti, ar jis vis dar asocijuojasi su visais Hogvartse praleistais metais, juk ten praleido beveik pusę viso savo laiko, ar ąna kartą vykusiu susitikimu su bendrakoledžiu.
Išgirdusi vaikino klausimą, prancūzė plačiai šyptelėjo,- mėgstu. Labiausiai pienišką ir ištirpdytą kakavoje. Aš tau būtinai padarysiu kakavos. Galiu prisiekti, kad ji bus pati skaniausia, kokią tik esi kada nors gėręs. Galėsime ją gerti čia, kad ir rytoj,- greitakalbe išbėrė,- juk mėgsti kakavą?- susipratusi paklausė.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #72 Prieš 6 metus »
-Na, žinai, beveik išvykstu,- ar jam verta meluoti?
Berniukas giliai kvėpavo, o nuo lango sklindantis šaltis jį ramino.
-Mėgstu. Net labai.- šyptelėjo. Išties, nejauku. Žiūrėjo į tolį, pro langą.
-Norėsi čia ateiti ir rytoj? Kakavos?- paklausė, jau žinodamas atsakymą,- žinoma, galime. Tiesą sakant, mums jau reikėtų eiti, turiu, ee, reikalų,-  Teodoras žinojo. Žinojo, kas bus, jei pasiliks. Viskas bus labai blogai. Jis nenori graudinti Lisettės, nenori.- eime, nepamiršk savo kuprinės. Nebent nori, kad vėl ją atneščiau,- sukikeno klastuolis. Visiškai nestereotipinis klastuolis. Hogvartsas jį pakeitė. Visam. Bet jis nemato čia nieko blogo. Greičiausiai. Gal pats sau melavo. Gal tiesog pats išsigando tiesos. Gal, gal ir gal. Abejinga. Tačiau, ką tai keičia? Išėję iš menės, vyresnieji mokiniai, paliko ten savo mintis, vildamiesi sugrįžti. O gal ir ne?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Theodore Sher Maden »
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #73 Prieš 2 metus »
Dori ir vėl prisireikė pabūti vienai. Tačiau šį kartą ne šiaip pamąstyti apie gyvenimą: savo draugus, netikusius tėvus, Džo, laukiančias suknistas atostogas ar idiotus žiobarus, bet pasimokyti. Tą kartą, kai antrakursei nepavyko per profesoriaus Turner pamoką panaudoti padauginimo kerų, mergaitė pasižadėjo sau juos kuo greičiau išmokti. Juk šimtas šliužų, skriejančių į Matthew galvą, būtų buvę geriau nei keli, ar ne? Taigi, šiandien Mendel tikslas buvo padauginimo kerai. Ji su savimi turėjo daug niekniekių, tokių kaip plunksnos, plaukų gumytės, pakabukai. Paėmusi vieną plunksną dvylikmetė padėjo ją ant stalo ir nusitaikiusi į ją burtų lazdele sušuko:
- Geminio!
Nieko.
- Geminio!
Ir vėl nieko.
- Geminio! Geminio! Geminio!
Juodaplaukei teko gerokai paplušėti, kol pagaliau šalia plunksnos atsirado dar pusė išsipešiojusios plunksnos. Vėliau plunksnos būdavo arba lūžusios, arba negražios. Plaukų gumytės sutrūkusios, o pakabukai nusitrynę. Tačiau šalimais jau vis tik gebėdavo rastis toks pat daiktas, nors ir ženkliai prastesnės būklės nei jo pirmtakas.
Treniravusis apie pusantros valandos Mendel suprato, kad šiandien jai jau pakaks, nors labai norėjosi sukurti tokios pačios kokybės daiktą, koks buvo ir pirminis. Tačiau klastuolė žinojo, kad persidirbti nevalia. Svarbiausia, kad jau yra rezultatas. Susitvarkiusi darbo vietą ji išėjo iš menės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »