[Melody]

  Visą naktį tiesiog negalėdama sudėti bluosto mergina tiesiog nusprendė net nesistengti. Bendrajame kambaryje parašė laiškus šeimai, perskaitė porą skyrių Annikos Vilkelės "Laumžirgių miesto" ir galiausiai likus porai valandų iki ryto, pataisė ir papildė namų darbus. Visiškai nejausdama nuovargio patraukė link pirmųjų pamokų.
  Dangus atrodė lyg šiandien net nesiruošia pabusti, porą šaltų lašų kaptelėjo ant juodo klastuolės apsiausto, tačiau Melody nujautė, kad profesorė Gabriella taip lengvai neleis dienai sugadinti mūsų nuotaikų.
  Kabineto šilumai ir aromatui mielai apgaubus antrakursę, ji šyptelėjo ir pasisveikindama linktelėjo profesorei. Tuomet patraukė į savo mylimą suolą prie lango. Šią dieną tokios vietos buvo mažai mėgiamos, mat vėjas grėsmingai besibraudamas vidun, skleidė kraupų garsą.
  Melody net nespėjo išsitraukti vadovėlio kaip skambutis pranešė apie prasidėjusią pamoką. Amuletai merginai patiko, jų turėjo begales ir nuolatos bent vieną nešiodavosi. Šia akimirką ant kaklo kabėjo vėžlys iš kalnų krištolo, padedantis pasiekti pusiausvyrą gyvenime, taip pat suteikia jėgų tikslui siekti. Šį gavo iš motinos prieš prasidedant pirmiesiems mokslo metams.

[Justina2010]

Grifiukė įžengia į pamoką .- Sveiki profesore - tarė merginukė . - Amuletas saugo žmogų nuo blogos akies arba yra kaip sėkmės nešėjas - Pakėlus ranka atsakė grifiukė. Ji dievino apsigynima nuo juodosios magijos . Darysim amuletus sušnibšdau sau .Ohh šita mokytoja nuostabi viskas pavyko puikiai amuletų darymas pasisekė.
 

[Elladora Lassar]

Elladora, kaip visada guviai ir drąsiai įsiveržė į kabinetą. Ji pasisveikino su profesore ir lyg juodas varnas nutūpė į savo sėdėjimo vietą. Išgirdusi pamokos temą ji susimąstė ir stengėsi prisiminti, ką įdomaus yra skaičiusi apie amuletus.
- Amuletai, - prakalbo Elladora - dažniausiai skirti gynybai. Gintis galima nuo bet ko. Žiobarų pasaulyje sakoma, jog amuletai itin stipriai veikia tik tada, kai tuo patiki žmogus, kuris pats juos nešioja. Ir iš tikrųjų, bet koks daiktas gali tapti amuletu. Žinoma, nuo seno sakoma, jog stipriausi amuletai yra tam tikri akmenys, mineralai. Kiekvienas mineralas skirtas tam tikros gyvenimo srities apsaugai arba gabumų sužadinimui. Štai aš, - mergina nusišypsojo ir išsitraukė raudoną aksominį maišelį - visada su savimi nešiojuosi draugės dovanotą ametisto drūzą.
Mergina išėmė jį iš maišelio ir parodė. Jis buvo kelių suaugusių kristalų formos, rožinė spalva maišėsi su violetine, o apačia atrodė lyg padengta kažkokiu sukietėjusiu uolienos sluoksniu. Elladora itin mėgo šį daiktą. Parodžiusi jį mergina tęsė savo pamąstymus toliau:
- Na, teko skaityti, jog ametistas laikomas išminties ir tobulėjimo akmeniu. Netgi vienuoliai senovėje nešiodavo žiedus su ametistu. Apskritai, amuletas yra stipri jėga, sauganti nuo negandų, anapusinio pasaulio šmėklų, ligų ir kitų nemalonių įvykių. - Elladora šiek tiek priduso nuo tiek išsakytų žodžių, todėl nutilo ir nužvelgė kabinetą.

[Tae Yeon Min]

Sirėja labai maloningai, kaip visada per šias pamokas, teoriją pusiausnūda prasėdėjo spoksodama por langą ir skaičiuodama testralius virš miško, kurių nematė. Tik trečdaliu kairiosos ausies išgirdo, kad šią pamoką bus mokomasi kurti magiškus apsauginius amuletus, tai beveik sudomino varniukę, tačiau, kadangi ši visos savo piktos širdelės nekentė apsigynimo nuo juodosios magijos profesorės, niekaip, nė galvos kryptelėjimu neparodė, kad šiek tiek susidomėjo.
Šiaip ar taip, kažką apie tuos amuletus ji žinojo, tik nesiteikė niekam pranešti. Štai visai neseniai skaitinėjo knygą (ar galit patikėti?) apie vieną itin mįslingą viduramžių tamplierių riterių išrinktąjį, taip jį vadino knygos autorius, kuris turėjo raudoną akmenį, turėtojui suteikiantį keistų lyg ir apsauginių galių. Bet tai tebuvo legenda.

[Savannah Lasaga]

Rin atsargiai pakėlė baltą, liauną rankelę, o kita pasitrynė ant skruostų įgimtas linijas.
-Žinau tik tiek,-tyru, šaltu ir švelniu balseliu lyg šaltinio vanduo prabilo mergaitė,-kad amuletai yra skirti apsaugoti žmogų. Aišku, yra ir užkeiktųjų, kurie tik pasunkina gyvenimą, tačiau juos gali atkerėti patyrusio burtininko ranka. Taip pat amuletų yra įvairių pavidalų bei tipų. Saugiausi amuletai yra iš mineralų - ypač iš opalų. Opalai žaižaruoja, tai ir parodo skaistybę visais atvejais ir saugumą.
Tikėdamasi, kad šio atsakymo pakaks, mergaitė pasitaisė baltą sijoną ir pamaklino kojomis. Pirmakursė,kaip visada,nerimavo, nors tai ir buvo jos jau trečia aplankyta pamoka. Nežinia, kaip pastarosiose dviejose ir sekėsi: rezultatai bus paskelbti tik vėliau. Tada dar krūvos namų darbų, bemiegės naktys..

[Gabriella von Sjuard]

Gabriella von Sjuard išklausė visų mokinių atsakymų, be abejo, dauguma apie amuletus daug ką žinojo, tad ir atsakymai beveik visų mokinukų buvo teisingi.
- Šaunuoliai, kad skaitote knygas, domitės mano dėstomu dalyku. Jūs net neįsivaizduojat, kaip profesoriui yra malonu, kai mokiniai eina į pamokas su džiaugsmu, entuziastingai atsakinėja ir dalyvauja pamokose, - džiaugėsi Gabriella, girdama mokinius, ir šypsojosi nuo ausies ligi ausies.
Šviesiaplaukė priėjo prie savo stalo, ant jo išdėliojo akmenukus - ametistus, opalus, mėnulio akmenis, smaragdus, turėjo netgi mažyčių, nedidukų deimantų, perlų ir dar visokių grožybių.
- Taigi, pirmoji jūsų užduotis yra išsirinkti akmenį, - pasakė mergina. - O tam padaryti yra daug būdų. Pavyzdžiui, pagal gimimo datą, pagal zodiako ženklą, savo gyvūną pagal kinų kalendorių,  mėgstamiausią spalvą ir taip toliau ir panašiai, - Gabriella dar kartą maloniai nusišypsojo mokiniams ir leido prieiti visiems prie jos stalo, kad šie galėtų išsirinkti akmenis amuletams.

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Jekaterina, mąstydama apie šį bei tą labai protingai praleido teorinę pamokos dalį ir greitai pasipurčiusi atsistojo pasiimti akmenuko, ar, tiksliau sakant, išsirinkti. Priėjusi prie stalo ji ir nužvelgė visus akmenėlius ir sustojo akimis prie labiausiai užstrigusių. Ištiesusi ranką merginą tiesiog gręžė akimis visus tuos brangakmenius. Burtininkai sakydavo, kad įmanoma pajusti ryšį su tam tikru brangiuoju akmeniu. Juodaplaukė ranką laikė virš vieno tamsiai žalio, apvalaus akmenuko ir visgi pasiėmė jį. Jis švelniai įslydo į delną, lyg ten ir turėtų būti visą laiką.
 - Turmalinas šerlas, - sumurmėjo tyliai mergina. Nenusotabu - jis buvo tamsiai žalias, paslaptingas, Klastūnyno spalvos. Na, jis atrodė juodai žalias, kaip ežero dugnas ir tai patiko Klastūnyno penktakursei.

[Arianne Cervera]

Išgirdusi užduotį Arianne su džiaugsmu pašoko iš vietos. Jos akys degte degė prisiliesti prie akmenėlių. Nuo pat vaikystės Arianne senelė jai dovanojo apsauginius amuletus, vis su skirtingais akmenėliais. Klastuolė nekantravo pati savo rankomis pasigaminti pirmąjį amuletą. Pribėgus prie profesorės stalo, Arianne sustingo. Jos akys šokinėjo nuo žalių smaragdų iki baltų perlų. Jei tik galėčiau, pasiimčiau juos visus! Galima sakyti, jog merginą akmenys užhipnotizavo. Po kelių sekundžių Arianne pribudo iš transo, nes jos bendraklasiai stovėjo šalia ir taip pat ganė akis į gamtos grožybes. Arianne gimusi po dvynių ženklu - Birželio 13-tąją dieną (tėvai manė, kad ji bus tikras blogis, neveltui ji paskirta į Klastūnyną) - ant stalo pamatė keletą jai tinkančių akmenėlių - Gintarą, Chrizoberilą, kitaip žinomą kaip Katės akis, kalnų krištolą, Akvamariną. Pati sunkiausia užduotis - kažką išsirinkti. Į delną ji pasiėmė Chrizoberilą, Akvamariną, bei tamsios purpurinės spalvos Ametistą (kadangi jai begalo patiko violetinė) . Minutėlę pažiūrėjus į ant delno išsirikiavusius akmenis, nusprendė jog Akvamarinas - ne jai, todėl akmenėlį atsargiai padėjo į krūvelę. Laiminga, Arianne apsisuko, ir sugrįžo prie savo netvarkingo stalo. Šiek tiek padariusi laisvos vietos, klastuolė ant stalo padėjo savo išsirinktus akmenėlius ir atidžiaujuos apžiūrinėdama laukė tolesnių profesorės nurodymų.

[Savannah Lasaga]

Mergaitė atsargiai ir itin tyliai atitipeno iki stalo, ant kurio žaižaravo išdėlioti akmenėliai. Aišku, imsiu tą citrinų spalvos akmenėlį! Atsargiai paėmusi jį tarp savo liaunų pirštukų ir pasukinėdama bei apčiupinėdama glotnųjį mineralą, Lemon nuskubėjo atgal prie savo suolo ir šmurkštelėjo į suolą. Prie mokytojos stalo dar spietėsi mokiniai, tad buvo sunku pasakyti, kiek dar ir kokių akmenėlių liko. Nusprendusi dėl to nesijaudinti, Citrina savo prakaituojančiame ir saugiame delne laikė akmenėlį, lyg jį bet kada kas nors gali nugvelbti, nes tokių akmenėlių tikrai buvo nedaug. Sukinėdama akmenėlį tarp savo pirštų, švilpiukė kantriai laukė profesorės nurodymų ir buvo tiksliai nusistačiusi viską veikti pagal tvarką. Šiais metais švilpiukai uždirbo nedaug taškų, nes daugelis buvo paskirti čia per klaidą ir nesistengė, o kiti tiesiog atsigimę į švilpius. Kad ir kaip būtų keista, Seth turėjo patekti į Varno Nagą, tačiau paskirstymo kepurė suklydo ir paskyrė ją į jos dabartinį koledžą.

[Edgar Jeffter]

Edgar'ui virė mintys galvoje kokį akmenuką jam išsirinkus, nes atrodė, kad pagal daug ką tai galėtų padaryti. Vis gi nusprendė, jog rinksis pagal spalvos atributą ir tai bus juodas akmenukas. Tačiau priėjus prie profesorės stalo jo vaikišką žvilgsnį pritraukė lyg ugnis, skaisčiai raudonas ir permatomas gabalėlis uolienos. Tai kokį imti juodą ar šį raudoną? Jis labai gražiai atrodo stoviniuodamas svarstė grifiukas. Po to paėmęs rausvąjį akmenėlį nusprendė Imsiu šį, nors tai ir ne jo mėgiamiausia spalva, tačiau ji asocijavosi berniukui su jo atstovaujamu koledžu ir tai jį kažkuo įkvėpė. Su Tavimi mes suregsime kažką ypatingo grįžęs savan suolan mąstė įsistebėjęs degančiomis savo akimis į kietą gabaliuką.

[Elladora Lassar]

Elladora trumpam susimąstė. Kokį akmenėlį pasirinkti? Gerai, šį kartą rinksiuosi intuityviai. Ant profesorės stalo keliomis eilėmis buvo išdėlioti įvairiaspalviai akmenėliai: nuo juodų iki violetinių. Elladora priėjo prie stalo ir susmeigė akis į akmenukus. Mergina stengėsi nekreipti dėmesio į spalvas ir formas. Ji užsimerkė ir galvoje pradėjo suktis daug įvairiausių vaizdinių. Ji susikaupė. Pirmas galvoje išryškėjęs vaizdas buvo miškas. Elladora įsižiūrėjo ir pamatė, jog miške regėti tik eglės ir pušys. Mergina atsiduso ir klaidžiojo minčių labirintais toliau. Ji matė, kaip eina miško takeliu ir aplink girdi čiulbančius paukščius. Miško kvapas buvo nuostabus - kvepėjo sakais, nokstančiomis mėlynėmis, drėgnomis samanomis ir dar šiuo tuo. Pastarojo kvapo Elladora atskirti negalėjo. Galiausiai ji prasimerkė, nusišypsojo, pasitaisė kiek išsitaršiusį tamsių plaukų puodelį ir, priėjusi arčiau profesorės stalo, savo laibais, baltais pirštais suėmė tamsiai žalios spalvos akmenuką, kuris pakreiptas įvairiais kampais, mirguliavo ir keitė savo žalios spalvos atspalvius: nuo šviesiausio - iki tamsiausio. Elladora pajuto, jog šis akmenėlis tikrai skirtas jai ir nužygiavo į savo sėdėjimo vietą.
Prisėdusi ji vartė akmenėlį tarp pirštu, stebėjo jį skvarbiu žvilgsniu ir laukė tolimesnių nurodymų.

[Aretha Leverett]

Mergaitė kartu su kitais bendraklasiais priėjo prie profesorės stalo. Jai pradėjo net akyse mirguliuoti nuo tiek spalvų. Kokių akmenėlių čia tik nebuvo - ir juodų, ir baltų, kai kurie iš dalies buvo net permatomi, o dar kiti lyg nudažyti visomis vaivorykštės spalvomis. -Jei galėčiau pasiimčiau jų visų po vieną pamanė mergaitė. Puikiai žinodama, jog negali to padaryti, pradėjo mąstyti kokio norėtų. Čia jų buvo tokia begalybė, galiausiai ji nusprendė rinktis pagal savo zodiako ženklą. Per ilgai negalvodama Aretha į ranką pasiemė žadeito akmenėlį.
Sugrįžusi į savo vietą, ji prikišo žadeitą prie akių tyrinėdama. Jis buvo blankiai žalios spalvos, ne visiškai apdorotas, bet tai tik pridėjo jam žavesio. Spalva puikiai derėjo prie klastuolės akių spalvos, bei koledžo pagrindinių spalvų.

[Melody]

  Išgirdusi profesorės užduotį, mergina išsišiepė. Leidus pirmiau nueiti kitiems mokiniams, tik po kiek laiko pati atsistojo ir nuslinko link von Sjuard stalo. Ant paviršiaus gulėjo daugybė skirtingų akmenų, profesorė aiškiai stengėsi duoti kuo įvairesnį asortimentą, kad kiekvienas išsirinktų kažką kas būtų asmeniška ir brangu.
  Kadangi Melody neprisiminė kokie akmenys priklauso kokiam zodiako ženklui ar gimimo metams, tiesiog vadavosi pasikliaudama savo intuicija. Akis per tiek laiko stebint senelės amuletų kolekciją įgudo, klastuolė jau atpažino turmaliną, dūminį kvarcą ar agatą, tačiau kažkodėl ranka pradėjo siekti chrizoprazo.
  Tik įsitaisiusi atgal į suolą, pradėjo geriau tyrinėti pasirinktąjį akmenį. Šis trigonalinės formos brangakmenis buvo nešlifuotas, tad puikiai galėjai matyti sieros geltoną ir turkio mėlyną. Senelė yra pasakojus, kad šis akmuo simbolizuoja laimę, sėkmę ir ramybę. Būtent tai, ko verkiant trūksta antrakursei.

[Rokas Sviper]

Rokas priėjo prie mokytojos stalo. Ant stalo gulėjo daug įvairių akmenų. Varnis apžvelgė visus juos. Kurį imti?. Šalia gulėjo mėlynas ir žalias akmenys. Varniukas svarstė kurį pasirinkti, nes žalias jam tinka pagal kinų kalendorių, (Jis gimęs žaliosios medinės beždžionės metais.) o mėlynas pagal zodiako ženklą. Žuvis. Žuvies elementas yra vanduo, o jis mėlynas. Tai kuris gi? Tas žalias ar tas mėlynas? Galiausiai nusprendė jis rinksis žaliąjį akmenį. Tikiuosi iš tavęs išeis geras amuletas. Apsisprendęs varnanagis nupėdino prie savo suolo ir pasidėjo akmenį ant stalo. Koks gi čia akmuo?. Jam dar teko palaukti kol keli kiti mokiniai išsirinko savo akmenis, tačiau jis irgi nebuvo vienas iš pirmųjų išsirinkųsių

[Celeste Victoria Lavenza]

Atsistojusi ir nuėjusi prie stalo su išdėliotais akmenukais, Junko iškarto puolė ieškoti savo mėgstamiausių - onikso, lazurito ir patikrino, ar dar niekas nepasiėmė smaragdo. Pamačiusi, kad visi trys tebebuvo ten, klastuolė sutriko. Pagalvojusi, kad gal smaragdo nereikia, jį išbraukė iš sąrašo. Abudu oniksas ir lazuritas buvo jos horoskopiniai akmenys, ir abu juos mylėjo ir dievino vienodai. Kurį.. Juodą su baltu oniksą, ar vandens mėlynumo lazuritą? Ahh, negaliu išsirinkti, abudu patinka vienodai! Negalėdama apsispręsti, klastuolė pasiėmė abudu ir užmerktomis akimis juodu pradėjo purtyti tarp delnų. Tikriausia taip sulauks nepageidautino dėmesio, vis dėl to, garsas dviejų barškančių akmenėlių buvo gan didelis. Pridėjusi delnus prie stalo, juos praskleidė ir pajuto, kaip vienas iš akmenėlių nukrenta ant stalo, kol kitas lieka jos delnuose. Atsimerkusi pamatė, kad pas ją pasiliko vandenyno mėlynumo lazuritas ir su juo rankoje nuskubėjo atsisėsti atgal į savo vietą.