[Danielle Ophelia Devereux]

Ramią popietę, pro langą nedrąsiai spingsint saulutei, Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė įžingsniavo į kabinetą. Vienoje rankoje, prispaudusi prie klubo, nešėsi didelį, iš pažiūros sunkų stiklinį narvą. Tačiau iš šono taip neatrodytų, mat profesorės rankose atrodė, jog jis būtų lengvesnis ir už plunksnelę.
Pralaviravusi tarp mokinių suolų, galiausiai pasiekė ir savąjį stalą. Padėjusi ant jo narvą, paėmė greta stovėjusį tamsų audinį ir užmetė ant jo viršaus paslėpdama nuo smalsių akių. Tačiau uždengė tik iš trijų pusių. Tą, kuri buvo atsukta į sieną, esančią už mokytojos stalo, paliko atvirą.
Baigusi tvarkyti dar keletą smulkmenų, sudribo minkštame krėsle, mat iki pamokos pradžios dar buvo likę nemažai laiko. Pro langą matėsi per kiemą skubantys mokiniai, saulės nurudinta žolė, apkritusi rudeniniais lapais. Tolumoje pastebėjo ir šiai dienai, praktiniam darbui atlikti, paruoštą vietą. Tikriausiai keliavimas į kiemą taps jos pamokų kasdienybę, nes Danielė tiesiog neįsivaizdavo, kaip ji išsitektų šioje klasėje.
Profesorės mintis pertraukė duslūs varpo dūžiai ir po kiek laiko klasėn ėmę gūžėti mokiniai. Atsidūsėjusi Danielė pakilo nuo kėdės ir apėjusi aplink stalą, kilstelėjo ranką prašydama tylos. Vis dar nepratardama nė žodžio tiesiog stovėjo, o iš po stalo ėmė rangytis balkšva, stora gyvatė, raudonomis akimis. Ilgio buvo apie metrą su puse, o storio kaip suaugusio vyro šlaunis. Galėjai pamanyti, kad ji kokia albinosė, bet, deja, šis žvynų balkšvumas ir raudonos akys buvo visiškai normalus reiškinys jų rūšyje.
Gyvatė užvinguriavo profesorės kūnu viršun ir apsisuko aplink liauną kaklą. Susiraičiusi pabuvojo ten keletą akimirkų, o paskiau dingo, tarsi jos nė nebūtų buvę. Tarsi miražas vidury dykumos.
Priėjusi prie uždengto narvo, Danielė nutraukė nuo jo audeklą, jog visa klasė pamatytų kas tūno viduje. O viduje susirangiusi gulėjo ta pati gyvatė, kuri, regis, tik prieš akimirką, buvo susiraičiusi aplink profesorę.
- Taigi, sveiki,- galiausiai pasisveikino su mokiniais.- Vėl jums turiu puikiai žinomus klausimus. Kuris man gali pasakyti, kas čia per padaras? Nepagailėkite smulkmenų - galgi būsite teisūs.

((Čia, kad ant kelio užvesčiau: miražas, iliuzija, akių apgaulė.))

[Melody]

  Kaip niekad laiminga ir susivėlinusi į pamoką tiesiog šuoliavo klastuolė. Rankoje laikydama riestainį kurį dar spėjo nugriebti nuo pusryčių stalo, staigiai atvėrusi duris pasisveikino Melody:
  - Labas rytas, profesore Klementin.
 Su lyg šiais žodžiais šyptelėjusi ir net padariusi nedidelį tūpsnį, pradėjo ieškoti sau vietos. Radusi miela vietelę šalia lango įsitaisė užbaigdama paskutinį kąsnį pusryčių. Peržvelgus praeitos pamkos užrašus, smalsiai žvilgtelėdavo į po audėklu slepiamą narvelį.
  Pamokai prasidėjus Melody atrodė net kvapą sulaikė, tikriausiai brolis Polas ją taip baisiai įtraukė į zoologijos pasaulį. Atostogų metu spėjo išvartyti kiekvieną namuose esančią knygą, kaip sūkurys įtraukdavo valandų valandoms, tačiau kažko trūko. Druskos. Paskutinio elemento, dėl ko ši pamoka nepralenkdavo nuodų ir vaistų.
  - Sniegajuostė kukurūzų gyvatė arba pūginė kraujo raudonumo kukurūzų gyvatė. Nesu įsitikinusi kuo jos skiriasi. Tai Šiaurės Amerikoje dažniausiai gyvenančios šaltakraujės, be galo mėgstančios misti žiurkėmis. Jų genetiškai mutavusios versijos gyvena tarp žiobarų, yra draugiškos, nesikandžiojančios ir auginamos kaip augintiniai. Tačiau grynakraujės toli gražu ne tokios, kiekvienas gyvūno milimetras išsunktas nuodų, kurie beje yra labai naudingi penkių jutimų gydyme, tiesiog šliaužianti mirtis.

[Melisa Arin]

Melisa nekantraudama skubėjo į pamoką. Jau manė, kad vėluos, tad nustebo pamačiusi, kad atėjo antra. Mergaitė apsižvalgė po klasę, pasisveikino su profesore ir, nusišypsojusi klastuolei, atsisėdo už jos. Hm, ne aš viena mėgstu sėdėti prie lango. Na taip, juk tikrai šauni vieta. Varnanagė neskubėdama išsitraukė vadovėlį ir kitus daiktus, kurių, jos nuomone, pamokoje turėtų prireikti. Žvilgtelėjusi į profesorę, mergaitė nusuko akis į langą ir patogiai įsitaisė, nusiteikusi gerą minutę tiesiog žiūrėti į dangų. Tik tada suprato, kad kažkas buvo ne taip. Ji nerimastingai dar kartą pažiūrėjo į profesorę ir pamatė, kad ji atsinešusi narvą, ir keistas baltas gyvis, panašus į albinosę gyvatę, slenka jos kūnu. Melisa bijojo gyvačių, tad išsigando. Ką? Niekas neminėjo, kad bus gyvačių. Ji su nerimu stebėjo tą keistą padarą ir nustėro dar labiau, kai jis dingo ir po kelių akimirkų atsirado narve. Ne. Nedrįsk atšliaužti čia. Ne. Net nemėgink. Varniukė girdėjo profesorės klausimą ir išklausė klastuolės atsakymą, tačiau pati neturėjo jokio supratimo apie tą gyvį. O taip, jau žinau, kas tai. Albinosų šeimos Siaubingasis. Baimė jai suteikė keistos drąsos ir Melisa pasiryžo bandyti spėti pavadinimą.
-Galbūt tai... Baltojo miražo gyvatė?
Melisa, daugiau nebandyk net praverti burnos per pamoką. Sveikinu, ką tik oficialiai prisidarei gėdos prieš visą klasę.

[Rokas Sviper]

Rokas atėjo į magiškųjų gyvūnų priežiūros klasę. Savo antrąją magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką.
–Laba diena, profesore, Klementin, – pasisveikino varnis.
Dar buvo likę pora minučių iki pamokos. Jis atsisėdo į suolą ir kai mokytoja paprašė tylos jis nutilo. Mokytoja iš narvo ištraukė gyvatę. Vėliau pabandė atsakyti į mokytojos užduotą klausimą.
– Tai miražinė balkšvoji gyvatė. Šios gyvatės iš tikrųjų yra labai trumpos tačiau šliauždamos jos gali sukelti miražą ir mums atrodo, kad ji ilga. Ji taip pat pasižymi migdančiais nuodais. Jos paplitusios Afrikoje ir Azijoje. Jos žvynai iš tikrųjų žali tiesiog nuo šviesos atsispindi balta spalva. Iš jos žvynų  burtininkai darosi pirštines. O mėsą kaikurie valgo.
Varnis nutilo ir laukė mokytojos žodžių.   

[Kate Beckett]

Keitė įskubėjo į jau gerai pažįstamą kabinetą ir suradusi savo vietą atsisėdo ir ėmė laukti ką pasakys mokytoja. Mergina apsižvalgė aplink klasę ir ant mokytojos stalo pamatė kažką uždegntą. Tai jai sukėlė smalsumą ir nekantravo kada galės sužinoti, kas slepasi po paslaptinguoju audeklu.

Prasidėjus pamokai, profesorė atidengė audeklą, kuris stikliniame inde slėpė baltą gyvatę, na, bent jau ji manė, kad tai paprasta gyvatė. Keitė liko šiek tiek nusivylusi, jog tai nebuvo kažkas įstabaus, kadangi gyvatę ji yra mačiusi daugybę kartų, net jos geriausia draugė tokią augino. Tačiau abejingumas padarui dingo, kai profesorė uždavė užduotį pabandyti atspėti kas čia yra. Ir regis, tai ne paprasta gyvatė.

Keitė labai norėjo pasakyti teisingai, tad ilgėliau pažiūrėjusi į gyvatę, pakėlė aukštyn savo liauną rankutę:
- Galbūt tai Baltakūnė Snerija? Galbūt jos turi ypatingų galių sukurti miražus ir sujaukti žmonėms protą, dažnai tai nutinka dykumuose, kur pilna išsekusių žmonių. - prisiminusi kažkur skaitytas mintis ir jas išdėsčiusi Keitė nutilo ir ėmė laukti mokytojos atsakymo.

[Aretha Leverett]

Aretha jau sėdėjo klasėje tik skambučiui spėjus nuskambėti. Ji net pati savimi džiaugėsi, nes pagaliau sugebėjo nepavėluoti į pamoką. -Reikės dažniau išeiti anksčiau.,-pagalvojo sau klastuolė, bet iš kart pridėjo: O galbūt ir ne.
Mergaitė suraukusi antakius stebėjo mokytoją. Su ja ji jau buvo kelis kartus prasilenkusi mokyklos kolidoriuose, ir ši visada traukė Arethos smalsumą.
Profesorei pradėjus kalbėti, pirmakursė iš kart sukluso, visgi pirmojoje pamokoje nesiteikė apsilankyti ir dabar jautė pareigą klausyti atidžiau. Ji net išsitraukė tamsiai pilką užrašų knygelę su jos vardu ant viršelio ir paėmusi plunksną ruošėsi užsirašyti viską, kas jai atrodys svarbu. Atsakymo į klausimą Aretha nežinojo, bet vis dar galvojo apie gyvatę kurią anksčiau matė esant Klementin ant pečių.

[Elladora Lassar]

Elladora džiaugėsi grįžusi į MGP pamoką. Gal tai chameleoninė nykštukė... Geba išnykti, o galbūt tik keičia spalvas ir prisitaikydama prie aplinkos dumia visiems akims... O mes būdami naivūs ir patikime, jog ši gudruolė dingo. Atrodo, jog kažkur teko apie ją skaityti. Nors gal čia visai ne ji...
-Profesore, gal tai chameleoninė nykštukė?
Elladora susiraukė, bet galiausiai liko prie savo pirmosios idėjos. Šitokį gyvūnėlį būtų įdomu laikyti namuose.... Mergina daug skaitė. Apie gyvates taip pat. Juk šios gudruolės buvo jos fakulteto simbolis. Tiesa, ji niekaip negalėjo prisiminti, ar tikrai mąsto tinkama linkme, nes gyvačių rūšių daugiau nei daug: vienos keičia spalvas, kitos visada vienodos; vienos įgėlusios nužudo, o kitos - išgydo; kai kurios šnypščia garsais, panašiais į žmonių tariamus žodžius, o kitos - tiesiog labai piktai ir nesuprantamai šnypščia (skleidžia maždaug tokį garsą, kaip elektrinis virdulys, naudojamas žiobarų pasaulyje). Gyvatės neįtikėtinos... Belaukdama atsakymo Elladora užsisvajojo apie gyvates ir kitokius roplius.

[Celeste Victoria Lavenza]

Junko tingiu žingsniu ėjo link kabineto, kuriame turėjo vykti su magiškai gyvūnais susijusios pamokos. Atėjusi pamatė, kad jos mėgstamos vietos prie lango užimtos, todėl atsisėdo į galinį suolą priešingoje pusėje negu buvo langai. Išsitraukė vadovėlį ir laukdama kitų mokinių perskaitė žodį kitą iš jo - merginos žvilgsnį patraukė keistas audeklas, kuris galimai slėpė šios pamokos temą.
Profesorei Klementin atsistojus ir ant jos pasirodžius keistai gyvatei Junko nustebo - nors gyvačių nebijojo, bet šita jai kėlė nemalonius jausmus. Išgirdusi užduotą klausimą suraukė antakius - net neįsivaizdavo, kas čia per padaras be to, kad tai kažkokios rūšies gyvatė. Kadangi vėliau bus pasakytas teisingas atsakymas ir jos paskirtis, pabandė spėti:
-Gal tai serpentis praestigii, iliuzijų gyvatė? Tai nuodinga gyvatė, dažniausia randama šaltuose ar mažai saulės gaunančiuose kraštuose. Ši gyvatė, skleisdama chemines medžiagas tiesiai iš po savo žvynų priverčia žmogų patikėti, kad yra išsilaisvinusi arba jau vinguriuojanti ant aukos kūno, kas padeda jai pribaigti sutrikusią auką.

[Edgar Jeffter]

Gana smagiai žingsniavo ir su gera nuotaika plevėsuodamas savo mokyklinį apsiaustą žingsniavo žaliaakis berniukas antrąją pamoką apie magiškus gyvūnus. Pražengus kabineto durų slenkstį klasėje matė jau prisirinkusių mokinių bei profesorę sėdinčią savo vietoje, bet ko norėti kai iki pamokos pradžios buvo likusi vos minutė. Greitai radęs sau vietą atsisėsti blizgančiomis savo akimis nužvelgė apdengtą narvą Čia jau slėpsis kažkas įdomesnio. Prasidėjus pamokai berniukas nusivaipė pamatęs baltą gyvatę raudonomis akimis, nes ji jam atrodė baisiai nepatraukliai. Kiek geriau pasijuto, kai dingo ji mygom jam iš akių nuo mokytojos kaklo, tačiau tai truko neilgai, nes jai atidengus narvą, Edgar'as vėl išvydo tą patį reginį. Tai jam trukdė susikoncentruoti į klausimą, bet kiek geriau viską apgalvojęs jis pakėlė ranką ir užsidengęs savo akis pasakojo profesorei: - Nežinosiu tikrai, kaip jis vadinasi, bet gal tai toks padaras, šalia kurio būnant suaštrėja vaizduotė ir prasideda tokie dalykai, kaip iliuzijos, haliucinacijos? Ir gal gi šis padaras gali būti kito pavidalo? Sugebantis pateikti save taip kaip nori. Ir iš esmės, jie neturėtų būti labai stipriai paplitę po pasaulį, nes mes visi gyventumėme tuomet lyg kokiame sapne.

[Gabriel Lovegud]

Berniukas į klasę įžengė kartu su varpo skambesiu. Čia tuoj pat pamatė pažįstamą veidą, nusišypsojo, pasisveikino ir nuėjo į savo vietą. Tik prisėdęs jo dėmesį sukaustė kažkas paslaptingo, tai kas buvo ant stalo, po audeklu. Mokytojai nuėmus audeklą jaunasis burtininkas truputi krūptelėjo pamatęs gyvatę. Netrukus atsiduso, nes vis dėl to gyvatė narve. Išgirdęs profesorės klausimą Gabriel kelias minutes pamąstė ir atsakė:
-Manau tai viena iš keisčiausių gyvačių, kurios iš šono atrodo labai pavojingos, o iš tikro yra itin draugiškos. Šios gyvatės kūnas yra gan stambus ir miražinis, štai dėl ko jai esant ant žmogaus ji atrodo, kur kas mažesnė ir plonesnė.
Nežinodamas ar pasakė, bent kažką teisingo, berniukas nuleido galvą, pasiėmė tušinuką ir į užrašų knygutę ėmė rašyti kitų vaikų atsakymus.

[Lue Zupan]

Lilė pasižiūrėjo į tvarkaraštį ir pamatė jog bus magiškųjų gyvūnų priežiūra. Ji šiek tiek apsidžiaugė, nes vėl tikėjosi eiti į kiemą. Taigi pasiėmusi vadovėlį ji patraukė link klasės.
Vos tik spėjo įžengti į klasę išgirdo skambutį pranešantį apie pamokos pradžią. Tyliai atsisėdusi į suolą pažvelgė į mokytoją ir krūptelėjo, nes pamatė aplink profesorės kaklą buvo apsivyniojusi gyvatė, kuri akimirksniu dingo. Lilė pasikrapštė akis, gal jai pasivaideno. Vėliau vėl pažvelgusi mokytojos pusėn pamatė, kaip ši atidengė kažkokį narvą su ta pačia gyvate. Lilė nesuprato kaip tai gali būti tai tarsi koks miražas ar iliuzija. Jos žvynai buvo balkšvi akys raudonos. Tai mergaitei pasirodė gana keista,  nes jis nemačiusi tokios gyvatės, nei skaičiusi apie ją. Todėl išgirdusi klausimą jis bandė spėti, jog tai raudonakė balkšvuolė pasakė mintyse tada pakėlė ranką ir pasakė tą patį ką pagalvojo. Tuomet atsisėdo atgal į suolą ir tyliai klausėsi kitų vaikų atsakymų.

[Arianne Cervera]

Arianne baisiai bijojo gyvačių. Ji vos susilaikė nesuspiegus pamačiusi tą padarą besirangantį ant mokytojos kaklo. Ji sedėjo tvirtai suleidus nagus į suolą, kad nepradėtų klykti. Tačiau, netrukus gyvatė dingo. Kur ji? Kur po galais ji pasidėjo?? Ji mane suės!! Šios mintys nepaliko mergaitės tol, kol ji savo akimis neįsitikino, kad toji pabaisa saugiai užrakinta narve. Arianne panikos priepuolis pasibaigė, ir visas jos noras klykti, staiga jai pasirodė kiek lėkštas. Arianne prireikė laiko, kad ji suvoktų, jog visa tai - tik apgaulė.
- Manau, jog tai Blyškioji Ilusion gyvatė. Ji savo priešus priverčia panikuoti, nesant pavojui, taip įviliodama juos į spastus, ir  užpuola tada, kai jie to mažiausiai tikisi. Dažniausiai šios gyvatės randamos prie atšauraus klimato, kadangi sniegas padeda joms maskuotis,- tarė Arianne. Pastaruoju metu, Arianne jautė, jog ji tapma drąsesnė. Hogvartsas privertė ją būti tokia.

[Raven Elisabeth Evers]

Raven skubėdama nulėkė į magiškų gyvūnų priežiūros kabinetą. Šiek tiek vėlavo, todėl atsiprašomai žvilgtelėjo į mokytoją ir nulėkė į suolą. Po kiek laiko iš po profesorės stalo išliaužė balta gyvatė. Išsigandusi mergaitė užsikėlė kojas ant kėdės. Ne itin mėgo gyvates. Jos kaip žmonės - gali nei iš šio, nei iš to kirsti tau į nugarą. Po kiek laiko gyvatė dingo, bet Ven vis tiek nenukėlė kojų. Profesorei Klementin nuėmus medžiagą nuo dėžės, kurioje buvo gyvatė, nuojauta, kad kojas reikia laikyti aukščiau, tik sustiprėjo. Mokytojai paklausus kas tai per gyvūnas, Ven nedrąsiai pakėlė ranką:
-Gal tai baltoji raudonaakė iliuzinė gyvatė? Ji norėdama apsiginti sukuria miražus, savo kopijas, kad plėšrūnas sutriktų.

[Gabia Quee]

Gabia įlėkė į klasę ir suprato pavėlavusi. Mokytoja žvilgtelėjo į mergaitę. Gabia greitai susirado laisvą suolą ir tučtuojau atsisėdo. Mergaitė įdėmiai klausėsi ką mokytoja aiškina. Pamačius gyvetę, Gabia net neišsigando. Ją buvo mačiusi kai keliaudavo su tėčiu. Tėtis jai daug ko papasakodavo apie magiškus gyvūnus. Gabia keistai pasijautė pamačiusi šią gyvatė... Jos akys buvo labai keistos, įdomios ir labai ryškios. Atrodo ji norėjo tučtuojau įgelti. Gabia išgirdusi mokytojos klausimą tužtuojau pakėlė ranką.
Manau, tai Illusion Blyškioji gyvatė, apie jas girdėjus mažai, bet žinau, kad jos labai gudrios ir bet kada gali įgelti iš visų jėgų, taip kad visas kūnas nutirpsta ir nieko nejauti, akyse mirguliuoja spalvos ir galima nualpti. Šios gyvatės nuodai nėra mirtini žmogui. Šie nuodai mirtini gyvatės aukoms pavyzdžiui : pelėms, triušiams ir mažiems paukščiukams. Ši gyvatė mėgsta apgaulingai elgtis. Pamačius šią gyvatę geriausia nejudėti ir nedaryti staigių judesių, nes jos prastas regėjimas bent jau taip sakė man tėtis. Geriausia turėti apsiaustą žalsvos ar pilkšvos spalvos, kad jei miške siutiktum šią gyvatę galėtum susilieti su krūmais, medeliais ar netgi žole."
Viską pasakiusi Gabia net šiek tiek užduso. Mergaitė nekantriai laukė mokytojos komentaro. Ji tikėjosi, kad bent vienas žodelis apie šią gyvatę bus teisingas...


((Dani: Negalima rašyti, kad vėluoji. Turi rašyti taip, tarsi visą laiką būtum sėdėjusi klasėje. Be to, pasvirai rašomos veikėjo mintys, o jo ištarti žodžiai - remiantis lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis. Taigi teoriškai, tavo veikėjas visą tą litaniją susakė savo galvoje.))

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Jekaterina įžengė į kabinetą su varpu - pats tas laikas atsidurti kabinete, kur vyks pamoka. Mergina klestelėjo ant vienos iš kėdžių ir ėmė juodu žvilgsniu sekti besirangančią gyvatę. Keistas padaras, išties...
 - Ezimhlophe Inyoka - urdų mėgstamiausias augintinis. Gyvatė šiek tiek nuodinga, bet nėra mirtina, kur kas pavojingesnės jos magiškosios galios. Kai kurios gentys Afrikoje ją vadina Čia Yra, Čia Nėra Gyvate, visai kaip Hogvartsa kambarys iki pareikalavimo, bet šis gyvūnas protauja kitaip, nei visi kiti, išnyksta ir atsiranda jis sąmoningai, bet patyręs burtininkas atskiria, kur yra tik lengvas miražas, o kur ši gyvatė egzistuoja iš tikrųjų, - jeigu mokinsimės jas atskirti, bus visai įdomi patirtis. - Jos įgėlimas sukelia stiprius miražus, retkarčiais žmonės išprotėja.