[Vivian DarkBloom]

 Už lango sėdėjo jau besibaiginėjanti senutė žiema. Sniego buvo, bet jis labai greitai tirpo ir tapdavo pilkšva pliurze, kurios net nesinori vadinti sniegu. Turbūt jau visi žmonės laukė pavasario kad aviskas sužydė ir kvepės, bus visur žalia su gėlių pievom. Tartum mažom spalvotom salelėm vidury žalios jūros. Deja, kraštovaizdis vis dar buvo baltas su juodais, pilkšvais ir šiap murzinų atspalvių plėmais. Daugeliui jis sužadindavo depresiją, o ne žavų pavasario laukimą.
 Laimei profesorė DarkBloom kabinetas nežadino jokios depresijos. Jis buvo šviesus ir ant kiekvienos palangės pridėliotais žiobariškais augalais jis skleidė pavasarišką džiugesį ir laukimą. Netrukus atkeliavo ir pati profeosrė, ji buvo šiek tiek pridususi nuo naštos, bet vis tiek ryžtingai įžygiavo į provansišką savo kabinetą. Jos našta buvo dvi dėžės su skylėm. Su ja taip pat atėjo jos šuo ir ant peties tupinti pelė - degu. Profesorė šiek tiek, tai yra žiauriai nerimavo ir nervinosi. Juk tai pirmoji jos pamoka! Jau šiek tiek aprimusi ji ant lentos išraitė: "Naujoji žiobarotyros profesorė: Vivian DarkBloom. Pamokos tema: žiobarų augintiniai". Galiausiai atsisėdo į savo vietą pašaukė augintinius , kurie atsitūpė šalimais ir ėmė laukti mokinių.

[Edgar Jeffter]

Lyg viesulas įsimetęs į Žiobarotyros kabinetą pirmakursis pastebėjo, jog yra vienas iš pirmųjų atskuodusių į pamoką, kuri jam bus nauja Hogvartse. Susiradęs sau mieliausią suolą mestelėjo ant jo su savimi atsineštą vadovėlį ir pats įkrito į jį. Gražus šuniukas pamanė grifiukas nužvelgęs aplink profesorę besipuikuojančius gyvūnėlius. Į jo akiratį patekus pamokos temai, vienuolikmetis pasijuto pirmą kartą kiek lengviau, nes manė, jog per šią pamoką turėtų žinoti kažką daugiau jau ir pats, kadangi jis augo žiobariškame pasaulyje iki atvykimo į Hogvartsą. Tad su dideliu nekantrumu laukė pamokos pradžios, kurioje tikėjosi ne tik klapsėti ausimis ir sekti ką kiti kalba bei atsakinėti spėjimo būdų, o ir prisidėti galbūt jau ir teisingais savo pamąstymais.

[Emily Arcanus Vėlė]

Emily atkeliavo į žiobarotyros klasę mintyse svarstydama ką ji čia veiks ir pati iš savęs besijuokdama. Juk visgi ketvirtakursė pati buvo žiobarų vaikas ir visi tie žiobarišku dalykai jai buvo savaime suprantami. Vis gi jai buvo įdomu ką burtininkai veikia šioje pamokoje, be to buvo girdėjusi, kad pamoką ves nauja profesorė. Patekusi į klasę klastuolė negalėjo sulaikyti nuostabos :
- Viv? Vivian? Tu... Jūs... - mergina nebuvo tikra kaip dabar turėtų kreiptis į mokytoją - Profesorė? Jau profesorė? Regis dar taip neseniai pati mokėtės... O dabar... Kaip nuostabu. Esu tikra kad būsite nuostabi mokytoja. Tikrai. Sveikinu!
Klastuolė sunkiai galėjo patikėti, kad ta pati mergaitė, su kuria ji dar rodos taip neseniai bendravo kaip su sau lygia, dabar jau buvo profesorė. Ji net nepastebėjo kaip greitai prabėgo tas laikas. O juk pati Emily tada dar buvusi pirmakurse, dabar jau buvo viena vyresnių mokinių. Galbūt Hogvartso magija taip veikia ir laiką? - dingtelėjo mokinei. Tačiau išties ji puikiai suprato, kad ten kur gera laikas skriete praskrieja raketos greičiu. Ir merginai staiga pasidarė be galo liūdna supratus, kad ir ji vieną dieną turės palikti mokyklą ir niekada į ją nebegrįš kaip mokinė.

[Celeste Victoria Lavenza]

Eidama į žiobarotyros pamoką Junko net nežinojo kaip jaustis - vis dėl to, pati buvo iš žiobarų pasaulio, tai kodėl jai reikia mokytis apie pasaulį kuriame pati neseniai gyveno, nors kitu atveju, nereiks kažko mokytis papildomai, kadangi ir taip viską žinojo. Taipogi girdėjo, kad bus nauja mokytoja, todėl tikėjosi, kad ji sugalvos kažką daugiau negu vien tik temas apie banalius dalykus iš žiobarų pasaulio, nes vadovėlis ir taip buvo jų pilnas. Įžengus į kabinetą pamatė, kad neatėjo pirmoji, ir taipogi pastebėjo kelis pažįstamus veidus. Įsitaisė, kaip visados, klasės gale ir išsiėmė pamokai reikalingus dalykus, ir tik tuomet atsisuko į lentą. Kelis kartus perskaitė naujosios profesorės DarkBloom vardą ir pavardę, kad įsimintų, ir tik tuomet jos akis pasiekė šios pamokos tema. Žiobarų augintiniai, ką.. Na, net jeigu ir pati pamoka bus nuobodi, galbūt bus galima palaikyti ar paglostyti vieną iš gyvūnų, todėl neturėtų būti taip blogai, pagalvojo Junko, laukdama kol susirinks visi mokiniai.

[Melody]

  Visą naktį skaičiusi po antklode, Melody atrodė kaip šmėkla, bet nieko negalėjo padaryti, tiesiog miegas niekaip nelipo. Išgėrusi kokčiai saldžios arbatos, tikėdamasi, jog tai padės bent kiek išlikti žvalesnei per dieną, patraukė pamokos link. 
  Žiobarotyra tam tikrais atvejai buvo gan miglota pamoka, vienus dalykus mergina išmanė gan gerai, vien iš tėvo pasakojimų, tačiau kiti buvo sunkiai suprantami. Pravėrusi klasės duris, klastuolė išvydo profesorės vietoje jau anksčiau matytą mergina, Vivian. Per daug nesigilindama į šią situaciją, linktelėdama pasisveikino ir įsitaisė mėgiamame suole prie lango.
  Lentoje užrašyta tema buvo gan keista. Antrakursė yra girdėjusi apie žiobarų auginamas kates ar šunis, tačiau nieko ypatingo tai nežadėjo, juk ir raganiai taip daro. Yra tokių, kurie augina kiaules, karves ar vištas, tik vargiai tai pavadintum augintiniais ir vėlgi, tą patį daro ir raganiai. Ši tema turėtų būti tikrai įdomi ir svarbi, jei tokį dalyką įtraukė į mokymo programą.

[Melisa Arin]

Melisa galvojo, kad žiobarotyra jai tikrai turėtų sektis, tad nekantraudama įėjo į kabinetą ir atsisėdo prie lango. Jei bus labai neįdomu, galėsiu stebėti, kas vyksta lauke. Palaukit, juk nieko nevyksta... Varniukė patogiai įsitaisė ir prieš save ant stalo pasidėjo vadovėlį bei kitas priemones. Lentoje perskaitė profesorės vardą, pavardę ir pamokos temą. Nudžiugo, nes labai mylėjo gyvūnus. Prisiminė namie laukiančius žiurkėnus ir tai, kaip su jais žaisdavo. Mergaitė nusišypsojo pamačiusi profesorės degu.  Apie gyvūnus varnanagė žinojo nemažai, ar bent taip manė. Juk jos mama žiobarė, ir dar dirba veterinare! Po pamokų Melisa eidavo pas ją į darbą ir slaugydavo gyvūnėlius. Nors ir nemėgo kraujo, mielu noru dirbdavo su gyvūnais.

[Aišan Deliria]

Žiobarotyra, pagaliau galėsiu visą pamoką praliurlyt galiniame suole prie lango juodaplaukė tyliai sumurmėjo ir įžengė į šviesią ir jaukią klasę. Aišan  greit akimis permetė susirinkusius mokinius, buvo keletas klastuolių bei mokinių iš kitų koledžų, be jos bendrakursių klasėjė dar buvo profesorė ir pora gyvūnų kuriuos žiobarai augina, vienas iš jų buvo gražus šuo. Labai panašus į mano Torę. Ak Tore, kaip tavęs pasiilgau niūriai pamanė jaunoji ragana ir nežymiai papurčiusi savo juodas garbanas, lyg norėdama išmesti slogiu prisiminimus smulkiais žingsniukais nuėjo prie galinio suolo šalia lango. Grakščiai atsisėdusi įsistebeilijo pro langą į ankstyvo pavasario sukeltą, nelabai akį traukiantį vaizdą. Aišan nuotaika, tokia pati kaip už lango esantis vaizdas apsiniaukė dar labiau dėl niūrių prisiminimų...

[Kate Beckett]

Keitė lėtu žingsniu slinko į naujos pamokos kabinetą. Laiko dar buvo daug, tad mergina niekur neskubėjo. Eidama Keitė stebėjo koriduriuje laiką leidžiančius mokinius. Vieni jų gyvai šnekėjosi, kiti aiškinosi nesuprastus namų darbus ar temą, kiti nusirašinėjo, kiti tyliai sėdėjo ir viską stebėjo, dar vieni savo malonumui skaitė kokią knygą. Taip pat buvo ir tokių, kurie katik parėję iš lauko bėgo į bendruosius kambarius apšilti. Žinoma, buvo ir tokių kaip Keitė, kurie tiesiog mėgavosi žiema ir jos baltumu, sukuriama nuotaika.

Paskendusi savo mintyse Keitė vos nepraleido reiiamo kabineto, laimei, kad už nugaros kažkas pradėjo reikšti savo mintis apie kažką. Atidariusi kabineto duris Keitė pamatė jau laukiančią naująją mokytoją ir porą mokinių. Uždariusi duris ir pasisveikindama linktelėjusi galvą pirmakursė nuskubėjo užsiimti savo mėgstamiausios vietos - prie lango, trečiame suole, kur galės stebėti žiemą.

Šiandien Keitė jautėsi kaip niekad ramiai, jai šis kabinetas buvo vienas iš mylimiausių, jis teikė jai namų jaukumą ir šilumą. Čia žinoma, ji jautėsi lyg vėl būtų pas močiutę kaime. Juk jos močiutė ir tėtis - žiobarai., tad puikiai pažinojo visus čia augančius augalus ir gyvūnus šalia mokytojos, o ir pati augo žiobarų pasaulyje, tad nieko keisto, kad šiam kabinetui Keitė pajautė simpatiją.

Laiko dar buvo, mokiniai dar rinkosi, tad Keitė nusprendusi, kad dabar puikus metas, pasiėmė savo užrašų knygutę ir pradėjo lieti savo mintis.

[Vivian DarkBloom]

Vivian su akivaizdžia baime stebėjo besirenkančius mokinius. Jautėsi lyg kokia į scena patupdyta beždžionė, kuri turi atlikti visokius triukus, o žmoės ją stebi įsmeige akis. Taip pat nervinosi dėl gėlių, ar nepradės mokiniams nuo jų kvapo skaudėti galvas?, ir aišku ar nenuobodi bus tema. Nuo visų tų baimių ir nerimavimų janąjai profesorei norėjosi tiesiog pasislėpti po stalu. Laimei, pamačius pažįstamą veidą - Emily Arcanus, baimė išgaravo.
-O, Emily!- cyptelėjo,- sveikutė, taip aš profesorė ir vadink mane "tu", kam tie formalumai? Ačiū labai, o dabar sėskis kur nori.
Pamačiusi, kad į pamoką susirinko jau nemažai mokinių, profesorė DarkBloom nusprendė pradėti pamoką.
-Sveiki visi, aš esu nauja žiobaarotyros profesorė, Vivian DarkBloom, lažinuosi tai jau perskaitėt ant lentos. Taigi, šiandien šnekėsime apie žiobarų auginamus gyvūnus. Jie gali būti arba kaip namų dekoracija arba juos auginadami žiobarai užsidirba pinigų. Burtininkai dažniau augina juos kaip dekoraciją, draugą. Taip pat tai skiriasi tuom, kad tiek žiobarai, tiek burtininkai augina pakankamai skirtingus gyvūnus. Kai kuriuos žiobarai netgi palaikytų šlykščiais, o dar kitus pamate apalptų.  Taigi pasakykit man bent vieną rūšį, kurią žiobarai augina namuose.

[Agnietė Harpija]

Agnietė ramiu žingsniu žingsniavo į pamoką. Žinoma, ko jai nerimauti, tai tikriausiai bus pati lengviausia pamoka. Juk ji gimė ir augo žiobarų šeimoje. Žino kaip jie gyvena, ką dirba. Įžengusi į klasę pamatę profesorę jau sėdint už stalo. Keli mokiniai taip pat buvo atėję. Ankstyvieni mokiniai buvo itin įdomūs. Štai viena mergina sėdinti ir žiūrinti pro langą. Akivaizdu, vaizdas pro langą jai yra žymiai įdomesnis nei klasėje susirinkę mokiniai. Kita mergina su užsedegimu stebėjo profesorei ant peties sėdinčią degu. Matose, kad mergina mėgsta gyvunus ir apie juos nusimato. Dar viena mergina linksmai čiauškėjo su profesorie. Net ir kvailas suprastų, kad jos matosi ne pirmą kartą. Agnietė peržvelgusi visus mokinius atsisėdo į gale esantį vienintelį laisvą suolą. Perskaičiusi pamokos tema tylomis nusijuokė. Žinoma apie žiobarų augintinius ji žinojo daug, bet niekada nebuvo didelė jų gerbėja. Pasirodo, ši žiobarotyros pamoka Agnietei nebus viena iš lengviausių.

[Agnietė Harpija]

Agnietė susikaupė. Ji norėjo sugalvoti tikrai orginalų atsakymą. Bet, bijojo, nes daugelyje pamokų, jos atsakymai nebuvo patys taikliausi. Galvodama apie įvairiausius augintinius Agnietė prisiminė vaikystę. Kaip ji, savo močiutės kaime praleisdavo vasaras ir linksmai leisdavo laiką. Pagalvojui apie tai, ji kaip mat sugalvojo ką atsakys mokytojai. Pakėlusi ranką prakalbo ,, Žinau vieną itin žiobarų mėgstamą rūšį. Tai žirgai. Žinoma jų negalima laikyti jei gyveni mažoje erdvėje. Žirgams reikia daug vietos, kad galėtų laisvai ganytis ir lakstyti. Žirgai šiais laikais dažniausiai naudojami kaip augintiniai arba lenktynėse. Kartą stebėjau žirgų lenktynes ir tai buvo įsimintiniausios lenktynės mano gyvenime. Bet seniau, kai dauguma žiobarų gyveno kaimuose, žirgai buvo naudojami ūkio darbuose. Jie iki šiol liko labai artimi žiobarams". Baigusi kalbėti Agnietė susimastė, ar ne itin žiobariškai ji viską papasakojo.

Negalima doublepostinti! -Viv

[Celeste Victoria Lavenza]

Vos naujai mokytojai pradėjus kalbėti Junko iškarto suprato, kad šioji jaudinasi. Na, nieko keisto, vis dėl to, tai jos pirmoji vedama pamoka. Gal vėlesnėse pripras ir kalbės laisviau, o ne taip, lyg skaitytų vadovėlio pateiktus klausimus, pagalvojo klastuolė. Išgirdus klausimą nežymiai nusišypsojo - žiobarų auginami naminiai gyvūnai? Numojusi norą kalbėti apie kates, jos mėgstamiausius "žiobarų naminius gyvūnus", pasirinko temą, kuria pakalbėti galėjo plačiau:
-Vieni iš mylimiausių žiobarų naminių gyvūnų yra šunys. Mažesniųjų šunų veislės yra didžiai paplitusios kaip dovanos vaikams ar paaugliams, ar tiesiog paprastas "dekoratyvinis" augintinis labiau mažiau erdviuose namuose. Didesnieji šunys, iš kurių dauguma negali gyventi žiobarų namuose, yra labiau apsauginiai, pavyzdžiui, nuo plėšikų, ir jie nėra taip paplitę kaip mažesnių šunų veislės, kadangi reikalauja daugiau erdvės ir priežiūros.

[Aišan Deliria]

Vos išgirdusi profesorės užduotą klausimą jaunoji Deliria pakėlė savo galvą ir įsistebeilijo į ją. Ji matė kaip profesorė vis mesteli akį ant palangės esančias gėles, į savo atsivestus augintinius. Aišan puikiai žinojo, kad profesorė tikrai nesijaučia maloniai. Jaunoji Deliria, praleisdama pro ausis klausėsi kitų mokinių atsakymų, šunys, katės kažkas dar užsiminė apie žirgus, bet Aišan savo laibais pirštais nuskynė nuo ant palangės esančio augalo smulkų žiedelį ir pavartė jį tarp pirštų. Žinojo, kad už šį poelgį ji gali netekti taškų.
-Žiobarai yra mėgėjai auginti pačius neįtikimiausius gyvūnus,- ji prabilo aiškiu ir tvirtu balsu vis dar laikydama rankose žiedelį,- jie augina žuvytes, vėžliukus, papūgas ar net visokius roplius kaip chamelionai ar iguanos. Kai kurie žiobarai netgi augina tigriukus ar liūtukus,- ji trumpam nutilo ir tyliai sukikenus tęsė savo atsakymą,- žinoma tai labai rizikingas augintinis, nes bet kada gali tapti jo pusryčiais.
.
Negalima rašyti už kitą asmenį. Vivian į jokias gėles ar savo gyvūnus akių nemėtė. Jos akys kaip buvo taip ir liko akiduobėse. -Viv

[Edgar Jeffter]

Išgirdęs klausimą pirmakursis šyptelėjo, nes tikrai žinojo, kad lengvai ras atsakymą į šį klausimą tik pernelyg nesiveržė atsakinėti. Galvoje suko ratu gyvūnus, iš kurių norėjo išsirinkti rūšį, apie kurią galėtų pasakyti dėstytojai. Pasvarstęs, kol kiti mokiniai dėstė savus atsakymus jis išsirinko apie ką kalbėti, tad kaip dažniausiai ramiai pakėlė ranką ir liejo savo mintis: - Žinau tokią rūšį, kaip papūgos. Žmonės laiko jas tokios pat narveliuose, kaip mes laikome pelėdas. Papūgos išsiskiria savo ryškiomis spalvomis ir jos gali būti įvairios, taip pat gali vienas paukštis turėti net kelias spalvas. Jos paprastai cypsi, bet yra ir galinčių kalbėti ir išmokti tam tikrų žodžių, tačiau tik nedaugelis rūšių, tai sugeba.

[Rokas Sviper]

Rokas atėjo į žiobatyros pamoką. Ar išto gyvenime turėsiu naudos? Apie žiobarus jis nusimanė nedaug tačiau jo teta ir dėdė, močiutė ir senelis –žiobarai. Išgirdęs mokytojos klausimą apsidžiaugė. Juk teta labai myli  gyvūnus. Pas ją namuose jų pilna. Net nėra kur kojos padėti. Rokas pakėlė ranką ir atsakė į mokytojos klausimą:
˜– Žiobarai dažniausiai laiko kates ir šunis. Abu gyvūnai yra žinduoliai. Tai pat jie vartoja posakį šuo geriausias žmogaus draugas.( Rokas nemokėjo jų detalai apibūdinti dėlto, kad jeigu prieš jį pastatytum katę ir šunį nežinotum kuris yra kuris.
–Taip pat kartais laiko žiurkėnus. Jie graužikai.
– Šiap sau žiobarai gali laikyti daug gyvūnų. Mano senelis laikė mešką ir tigrą. Jis cirko direktorius.