0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #45 Prieš 4 metus »
Staiga atsitokėjęs Dafydd suprato, kad patėvis nebeguli ant žemės. Apsižvalgęs po klasę klastuolis bandė suprasti, kur jis pasidėjo, tačiau kaukas dingo. Kiek pamąstęs vaikinas nutarė, kad profesorė, ko gero, su juo susitvarkė.
Velsietis įtemptai mąstė. Prieš valandą jis tikrai nebūtų pasakęs, kokia yra didžiausia baimė. Profesorė Lorijan labai gudriai tą parodė. Ir problema buvo ta, kad tai sužinojęs Dafydd išties pradėjo justi baimę. Jis tikrai bijojo visą gyvenimą likti vienišas. Ar ji tai žinojo? paklausė savęs Dafydd, nors atrodė ne itin realu, kad profesorė žinotų didžiausią mokinio baimę. Tačiau kodėl tuomet paskyrė būtent tokią užduotį? Ar ji norėjo išgąsdinti mokinį? Tačiau juk jeigu moki įveikti kauką, teoriškai moki susitvarkyti ir su savo baime. Dafydd nieko nesuprato.
Klastuolis atsistojo ir ruošėsi išeiti iš klasės. Visiškai pamiršo, kad kaukas tebuvo dalis šio prakeikto arešto. Tačiau vidury klasės dėl kažkokios priežasties atsisuko į savo stalą ir pamatė ant jo stovinčia dėžę.
- Po velnių! - riktelėjo velsietis, nė nepažvelgdamas į profesorę. Grįžęs prie stalo išvertė dėžės turinį ant stalo. Dėžutes nuvalė greit ir bet kaip sukišo jas atgal į dėžę. Tačiau su knygomis buvo sunkiau: Dafydd aptingo.
- Reparo, - burbtelėjo klastuolis, nutaręs, kad daugiau rankomis tikrai nieko nebedarys. Pavyko ne iš pirmo karto, tačiau netrukus knyga atrodė pakenčiamai. Su kitomis pasisekė geriau. Galiausiai buvo sutvarkyta viskas. Tad velsietis paėmė dėžę ir nunešė ją profesorei ant stalo. Jau buvo beveik pamiršęs tą prakeiktą kauką, tačiau kažkodėl žvilgtelėjęs į Švilpynės vadovę prisiminė.
- Kaip aš tavęs nekenčiu, - tyliai pasakė Dafydd, nors ir pats nebuvo tikras, kam tai sako: profesorei Lorijan ar patėviui. Nutrenkęs dėžę profesorei prieš nosį klastuolis išdrožė pro duris.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #46 Prieš 4 metus »
Politikos skiltyje buvo prigrūsta to, kas buvo aktualiausia ir svarbiausia: rinkimai, ginklų kontrolė ir masinės šaudynės. Susinervinusi Melijandra prikando apatinę lūpą, atvertė kitą puslapį. Tie žiobarų ginklai...
Į klasę įlindo šaltas vakaro vėjo gūsis, profesorė pakėlė akis į kaltininką ir išvydo Camillę.
Nebyliai linktelėjo, priimdama jos atsiprašymą, vėl įniko skaityti.
Atsidarė durys. Vėl užsidarė durys. Turbūt Cornet.
Keiksmažodis. Dafydd. Šimtu procentų.
Dėžės turinys subildėjo ant stalo, pasigirdo burtažodis. Nepakeldama akių nuo laikraščio Melijandra klausėsi kaip darbuojasi penktakursis Klastūnyno narys. Ir tik jam nutėkšus dėžę prie pat nosies, profesorė pažvelgė į Llewellyn.
-Ačiū už atliktą darbą,- padėkojo, nuogirdomos praleisdama pirmutinius raudonplaukio žodžius.
Atvertė kitą laikraščio puslapį.
-Cornet, jei pabaigei, gali ir tu keliauti,- vos tik Dafydd'ui Llewellyn išėjus, tylą nutraukė žiobarotyros profesorė.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #47 Prieš 4 metus »
Mergina reikėjo dar pažiūrėti kelias knygas ir sužymėti minusus. Camilla matė, kad Dafydd naudoja kerus, bet nieko nepasakė. Klastuolė vis galvojo ar tą naktį kai Aleksas atlikinės areštą ar jei eit. Nors pirmakursę labai gąsdino miškas, bet nusprendė ten nueiti. Milla galvojo, kad jos didžiausia baimė yra tamsusis miškas, bet jį klydo. Susiruošus visas knygas ji surašė minusus. Minusų buvo daug, bet ir pliusų užteko. Sau vienuolikametė parašė pliusą, bet tesietai.
Padavus lapelį Cornet sudėjo knygas ir lėtai išėjo iš klasės. Jei tikrai nesinorėjo užtrukti labai ilgai. Maža klastuolė savimi didžiavosi ji atliko areštą. Sunkiais ir pavargusiais žingsniais mokinė patraukė prie klastuolių kambario. Jėgos buvo išsekusios. 
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #48 Prieš 4 metus »
Abu areštai buvo mokinių atlikti ir Cornet suriušiuotos knygos ir Dafydd sutvarkyta dėžė nugulė į tam tikras vietas, lengviau atsikvėpusi, Mela uždarė žiobarotyros kabineto duris. Užrakino ir patraukė koridoriumi.
Lėtai žingsniuodama ji apie nieką negalvojo, tik rudai pilkos akys tingiai skenavo koridorių.
Beveik komendanto valanda, geriau pabudės koridoriuje ir kaip mokiniai pabandys tikėti, jog galės pabūti vienut vienutėlė su savo mintimis.
Žiobarotyros profesorė užlipo laiptais į antrą aukštą. Širdis ramiai plakė.
Netikėtai prieš akis susidabravo gynėjas: kojotas žaibiškai sustojo prie rudaplaukės. Sidabrinės gilios akys perverė Lorijan ir paliko ją su išstįsusiu iš baimės veidu.
Žinia buvo perduota.
Mela šiek tiek sulinko, desperatiškai pirštai pabandė atsiremti į sieną. Pro pravertą burną išėjo keiksmas, susijęs su nevilties dejone.
Keiksmai patapo švediški ir jauna moteris sukando dantis, susmuko ant grindų ir užmerkė akis. Myšos kojotas jau seniausiai buvo pradingęs, tačiau žinia dar aidėjo ir aidėjo jaunos raganos mintyse.
Dokumentų nėra. Jie sunaikinti paties Ahailo, tačiau turim žinių, jog Senatas ir Medžiotojai prisideda prie įvykių, susijusių su magiškais gyvūnais. Jie kažką organizuoja.

-

Naminė pelėda staigiai pakilo nuo palangės ir nuskriejo nakties dangumi tolyn. Profesorė, atsirėmusi į sieną, blausiu žvilgsniu stebėjo pradingstančią pelėdą nakties tamsoje. Šaltas vėjas jos nepažadino, ji drebėjo iš baimės, nes suvokė, jog viskas krypsta priešams į naudą.
Gailiai atsiduso. Uždariusi langą, vėl užrakino kabinetą, tačiau šį kartą nėjo budėti į koridorius. Tiesiausiu ir greičiausiu keliu ji nuėjo link Hogvartso durų į lauką.

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #49 Prieš 4 metus »
 Buvo karštoka diena. Danguje švietė saulė ir nesimatė nė menkiausio debesėlio. Išsišukavus plaukus ir į juos magiškai įsisegus segtuką Maja patraukė žiobarotyros kabineto link. Profesorė neseniai buvo gavus laišką iš jaunesniosios sesers. Ši rašė, kad įsidarbino magiškoje krautuvėlėje ir bando kurti verslininkės ateitį. Maja su seserimi buvo visiškos priešingynbės. Maja buvo svajoklė, ji tikėjo gyvenimu ir stengėsi jį padaryti kuo gražesnį, o jos sesuo buvo labai dalykiška ir konkreti. Majai atrodė, kad su seserimi nėra labai artimos. Nors jos susitikdavo ir bendraudavo, vis dėlto tai netenkino tų svajonių kurias Maja puoselėjo seseriai gimus. Tačiau nepaisant visų trūkumų Profesorė džiaugėsi sesers sėkme.
 Po keleto minučių judaplaukė priėjo kabinetą. Ji atvėrusi duris įžengė vidun. Tada apsidairiusi priėjo prie lango ir jį atvėrus įkvėpė gaivaus oro. Dar kiek laiko pažvelgus pro langą profesorė atsisėdo laukti. Šen pas ją ėjo atlikinėti areareštą. Maja areštai atrodė nelabai malonus dalykas. Bet ją daryt jai tyčiojamasi iš kitų mokinių. mastė Maja. Dabar profesorė suabejojo ar mokinys ateis. Jai ne Maja nematė kitos išeities kaip atimti iš jo koledžo taškų. Bet laiko dar buvo, tad juodaplaukė sėdėdama laukė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Maja Patvel »
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Aleksas82

Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #50 Prieš 4 metus »
Kai pas Aleksą atskrido pelėda su voku, šis tik kilstelėjo antakį ir sutriko. Praplėšus voką ir perskaičius laišką viskas paaiškėjo. Tai buvo areštas iš žiobarotyros. Aišku, tik pirmas šiais metais. (Šiokia tokia pažanga)
 Tikriausiai Maja Patvel juokavo. O ko ji tikėjos iš klastuolio? Kad šis it robotas sėdės jos pamokoje ir bers teisingus atsakymus? Ne, Aleksas nebuvo toks. Berniūkštis visada mėgo pasišaipyti iš kitų, o ypač profesorių. Tai buvo gan linksmas užsiemimas, o pati linksmiausia dalis buvo sulaukti reakcijų.
 Visgi nusprendęs, kad turėtų pasirodyti pas naująją profesorę, Aleksas sudėjavo ir greitai persirengė į kiek padoresnius rūbus. Pasirodymas su per kelias plyšusias juodais džinsais ir taip pat juoda odine striuke, tikriausiai nesužavėtų. Čia buvo Hogvartsas ir čia reikėjo vilkėti kiek kvailokas uniformas. Kam galėjo patikti apsiaustas? Su juo nebuvo jokios saviraiškos. Visų mokinių vienodi, tokie pat bjaurūs ir juodi, tik su skirtingais koledžų herbais.
 Po gero pusvalandžio kabineto duris buvo pravertos. Aleksui paprastai iki jo ateiti užtrukdavo apie 5 - 10 minučių, tačiau šiandien Gilbert speacialiai nesiskubino.
- Ir kodėl turiu tokį malonumą, apsilankyti žiobarotyros kabinete? - vos tik įėjus iš Alekso burnos pasipylė klausimai. Aišku, balso tonas buvo šaltas ir pašaipus.   O ko reikėjo tikėtis? Gėlių ir atsiprašymo?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #51 Prieš 4 metus »
 Kai Maja jau galvojo nebesulauksianti mokinio, pro kabineto duris įžengė klastuolis. Po jo klausimo profesorė griežtokai atsakė:
- Visų pirma turėtum pasisveikinti, - Ji padarė trumpą pauzę. - O čia lankaisi dėl patyčių, kurios nebus toleruojamos. - Tai pasakius juodaplaukė atsitiesė. Maja nelabai tikėjosi, kad areštas vaikinui padės, nes matė, kad tai jau įsitvirtines jo charakteris. Visgi profesorė nematė kitos išeities, kaip areštas. Tokių mokinių ji nelabai suprato ir buvo nuomonės, kad šie tokie yra dėl nesutarenčios ar nepakankamai rūpestingos šeimos. Profesorė tikėjo, kad kitokie atvejai būna reti. Ji pasižiūrėjo į klastūnyno auklėtinį ir kelis kartus mostelėjo lazdele. Prie kabinete atsiradusios kruauklės atskrido apie trisdešimt nešvarių indų.
- Tavo areštas yra išplauti šiuos indus. Išplauni - laisvas. - vaikinui pasakė Maja. Juodaplaukė nujautė, kad su juo bus sunku. Ji pastvėrė laikraštį ir pradėjo skaityti vis pasižiūrėdama į klastuolį.

Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Aleksas82

Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #52 Prieš 4 metus »
Aleksas garsiai nusikvatojo, kai profesorė paminėjo pasisveikinimą. Tie kas Gilbert pažinojo iš seniau, galėjo tikėtis, kad keturiolikmetis tiesiog įsiverš pro duris ir nepratars jokių tokių banalių žodžių. Klastuolis visada eidavo prie reikalo, o tai nebuvo nei blogai, nei gerai.
- Kada aš tyčiojaus? Prieš tris metus? -  vos po priekaištų dėl pasisveikinimo profesorė galiausiai ir paminėjo arešto priežastį. Aišku, patenkintas Aleksas nebuvo. Klastuolis nesuprato apie kokias patyčias kalbėjo Maja, tačiau tikriausiai tai buvo dėl pirmosios pamokos.
 Pagaliau išaušo ir arešto valanda. Vos žiobarotyros profesorė mostelėjo lazdele, kabinete atsirado kriauklės ir nešvarūs indai. Aleksas suraukė savo antakius it suvalgęs citriną bei pavartė akis.
- Neplausiu, - trumpai tarė šis ir nuėjęs prie sienos, ja nuslydo žemyn. Pasėdėti visada buvo malonu, o Gilbert žinojo, jog sėdėti gali ir iki ryto. Jam tai sunkumų nekėlė, tačiau tikriausiai Patvel nervai nebuvo geležiniai. Klastuolis jau buvo pasiruošęs išklausyti visus banalius moralus ar vertimą dirbti, tačiau plauti indus? Ne... to Aleksas nebūtų daręs net tada, jei jo broliui grėstų mirties ar gyvybės klausimas. Principai, įsitikinimai ar dar daug visokiausi dalykai neleido klastuoliui dirbti šio darbo. Galbūt ką nors kitką Gilbert ir būtų įstengęs padaryti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #53 Prieš 4 metus »
 Klastuolis regis buvo neperkandamas. Vos Majai paminėjus arešto priežastį iš jo burnos pasipylė nelabai mandagūs klausimai.
- Manau į savo klausimą atsakymą pats žinai. Na, o jaigu tikrai ne, tada teks su tavimi apie tai pasikalbėti ir tai aptarti. Taigi ar nori šito? - tarė profesorė žvelgdama į mokinį. Juodaplaukei paskelbus klastuolio areštą, šis ramiausiai atsisakė jį vykdyti ir atsirėmes į sieną atsisėdo.
- Deja, čia tavo areštas ir tu privalai jį atlikti, todėl greičiau stokis ir eik plauti indų, nes prišauksiu dar keletą. - griežtu tonu pasakė Maja ir mintyse atsiduso.
- Juk nėra taip blogai. - Kiek tyliau ir švelniau dar pridūrė juodaplaukė. Bet kažin ar jis išplovęs indus jis liausis tyčiotis. pamanė Maja. Profesorė pakilus nuo stalo priėjo prie klastuolio.
- Pats stosiesi ir eisi plauti ar man teks padėti? - Garsiai paklausė ji.
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Aleksas Gilbert

Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #54 Prieš 4 metus »
Aleksas sunkiai atsiduso ir suvėlė savo plaukus. Areštai užknisdavo, o šis nebuvo kitoks.
- Taip, mielai pasišnekėčiau apie priežastis, - ramiu balsu atsakė klastuolis ir susidomėjęs atsisuko profesorės pusėn. Buvo keista kalbėtis taip ramiai. Dažniausiai Aleksas užsiplieksdavo pykčiu kaip kalėdinė eglutė, tačiau šiandien pyktį pakeitė tinginystė.
 Vos Gilbert įsipatoginus prie sienos, Maja griežtai išrėžė tai, kad vaikis turėtų eit plaut indų, bet klastuolis tik pavartė akis ir sunkiai atsiduso. Buvo įprasta, kad visi su juo šnekėjo tik griežtai arba šaukte šaukė. Patvel darė lygiai tą patį, o už tai Alekso pagarbos tikėtis neturėjo. Su juo švelniai kalbėdavo tik Camilla arba Julianas, tačiau su jais Gilbert jau seniai nesimatė.
 Vos profesorė sušvelnino balsą, keturiolikmetis sustingo. Tai buvo taip neįprasta, kad vaikis atrodė ir buvo pasimetęs. Tokių dalykų iš suaugusių jis niekada negavo. Klastuolis nežinojo kas yra meilė, rūpestis, švelnus balso tonas ir palaikimas. Tokius dalykus jis gaudavo tik iš brolio, bet pats dvinys tikriausiai taip pat nelabai suprato šių žodžių reikšmę.
 Po kiek laiko prie klastuolio priartėjo ir pati Maja. Vaikis pažvelgė į ją ir papurtė galvą. Švelnumas tikriausiai jau buvo dingęs, tad Aleksas atsigavo ir gražino į veidą tą pašiepenčią ir įžulią šypsenėlę. Aišku, to daryti noro nebuvo, tačiau Gilbert tai įaugo į kaulus ir be šių dalykų jis nebūtų Aleksas Gilbert.
- Padėk suplaudama indus, - jokių "jūs, jūsų" kreipinių pas keturiolikmetį niekada nebuvo. Vaikis niekam nejautė pagarbos, todėl papraščiausiai su visais "tujinosi". Tą jis darė ir šį kartą.

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #55 Prieš 4 metus »
 Ir vėl įžūlus sakinys sklindantis iš klastuolio pusės pasiekė profesorės ausis. Ji pakėlė akis viršun, kad nusiramintų. Nusiraminti Majai tikrai reikėjo, nes juodaplaukė jautė kaip kyla nervai, taip pat ji jautė, kad šį ją nuraminantį judesį per šį areštą reikės pakartoti dar ne vieną kartą. Kaip jam užtenka nervų taip elgtis? pagalvojo Maja.
- Deja, indus plauti yra tavo areštas. - pasakė juodaplaukė. - o dabar tuojau pat stokis ir eik prie kriauklės, arba tau tai padaryti padėsiu burtų lazdelės pagalba. - Tai pasakius profesorė išsitraukė lazdelę ir nutaikė ją per du centimetrus nuo klastuolio. Ji žiūrėjo į užsispyrusį mokinį galvodama kaip jį atpratinti nuo tokio jo elgesio ir išmokyti pagarbos. Toks klastuolio elgesys Mają ne tik erzino, bet ir jaudino. Profesorė neįsivaizdavo ką galima jausti kai esi toks užsispyręs ir niekuo nesidomi, bet jautė, kad tai ne itin smagu. Juodaplaukė norėjo šiam mokiniui padėti, bet dabar ji įsitraukė į šį ,, žaidimą" ir jos tikslas buvo priversti klastuolį atlikti areštą.
- Arba eini ir išplauni indus, arba pusryčius, pietus ir vakarienę valgysi iš štai šitų nešvarių indų, - pasakė profesorė rodydama į nešvarius indus prie kriauklės. - o apie šio arešto priežastį galėsim pasikalbėti paskui.
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Aleksas Gilbert

Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #56 Prieš 4 metus »
Alekso ausis pasiekė profesorės griežtas balsas. Na taip, kaip be jo? Juk visi turi bartis ant Alekso, o jei to neužtenka - pakankinti jį per pamokas ir dar paskirti areštą. Dažnai su tuo klastuoliui tiesiog tekdavo susitaikyti ir "atsisakyti" jausmų. Visada buvo ir bus geriau būti šiknium, nei verksniu. Toks gyvenimas. Naglu būti šiais laikais apsimokėjo, tik aišku reikėjo neperžengti ribų. Vat su rėmais Gilbert ir buvo sunku. Keturiolikmetis dažnai peržengdavo ribas, o vėliau principai neleisdavo atsiprašyti ar gailėtis savo klaidų. Gilbert atžala nesimokė iš šių ir beveik visada vaidindavo nuskriaustą berniuką. Šis kartas nesiskyrė nuo kitų. Kol Maja bandė įrodinėti savo tiesas, Aleksas tik ramiai žvelgė į sieną. O ši tikrai buvo graži. Nustūmus kvailus indus ir kriaukles būtų buvę į ką paganyti akis, tačiau dabar, kai visą grožį užstojo indai Aleksas stengėsi nudelbti akis į žemę ir ten jas palikti. Indai tik priminė apie neišvengiamą. Buvo aišku, kad juos suplauti vis tiek reikės, kaip tą kartą teko tvarkyti Matthew Turner šlykščius ir užnioktus šiltnamius. Matyt profesorius buvo tinginys, tad tvarkimą atidėliojo, o atsiradus Aleksui - šiuo pasinaudojo ir išvengė nemalonaus darbo. Gilbert rankos nuo darbo nenulūžo, tačiau buitiniai darbai erzino ir to paneigti negalėjo niekas.
-  Gal pakvaišai! Negi Hogvartse visi tokie kvaili?! Nuleisk burtų lazdelę! -  tylos akimirką nutraukė profesorė. Jos grasinimas labai neišgąsdino, tačiau priminė kitus profesorių pomėgius pasimosuoti tiek transfigūraciniais, tiek kerėjimo burtažodžias. To eigoje Gilbert pirmą kartą užriko ant profesorės, per visą savo egsistencinį laikotarpį ir staigiai pašoko nuo žemės. Riksmo suvaldyti klastuolis negalėjo. Prote įsijungė raudonas aliarmo signalas, su stipriu savisaugos instinktu ir žodžiai patys paliko Alekso lūpas. Vaikinui atėjo supratimas, kad Patvel nejuokauja. Šeško kailyje žaisti nesinorėjo, tad Gilbert su didžiuliu nenoru priėjo prie indų. Viena lėkštė buvo pakelta su didžiuliu pasibjaurėjimu. Regis klastuolio rankos spėjo išsitaukuoti, nors šis dar net nepradėjo plovimo proceso. Atleidęs savo rankas nuo lėkštės, keturiolikmetis ją išmetė ant grindų bei sudaužė į kelias didelias dalis. Į galvą atėjo supratimas, kad galbūt šiandien indų plauti vis dėl to neprisireiks. Alekso akys suspindo, o veide pradėjo žaisti nieko gero nežadanti šypsenėlė. Klastuolis išsitraukęs mostelėjo savo lazdele ir dabar visos lėkštės, puodai ir indai buvo sudaužyti, o kabinete mėtėsi šukės ir tai kas liko iš jų.
- Aš nenorėjau, - nuleidęs galvą tyliai prakalbo klastuolis, - šis burtas turėjo išplauti, o ne sudaužyti. Man tikrai labai gaila. - Tiesa buvo tokia, kad Gilbert buvo nusispjaut į lėkštes. Planas ir buvo visas jas sudaužyti, o ne tepliotis rankas. Tai iš ko aš ten turėsiu valgyt?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #57 Prieš 4 metus »
 Mają nustebino klastuolio reakcija į nukreiptą į jį burtų lazdelę. Ko jau ko, o tokios Gilbert baimės profesorė tikrai nesitikėjo. Greičiausiai jis jau yra nukentėjas nuo lazdelės. O aš juk norėjau tik priversti atsistoti ir nueiti prie kriauklės. pagalvojo Maja. Klastuoliui pažėrus naują ne itin gražių sakinių pluoštą juodaplaukė nežiūrėjo į juos rimtai ne tik dėl to, kad priprato prie nepagarbaus ir nepageidaujamo mokinio elgesio, bet ir todėl, kad suprato, jog šie žodžiai tik baimės padariniai.
 Buvusi grifė pagalvojo, kad dar nėra mačiusi, ar tiksliau niekada nėra susidūrusi su tokiu užsispyrusiu, nepagarbiu, nemandagiu ir pagiežingu mokiniu. Tiesa, kartą jai dėstant magiškų gyvūnų priežiūrą vienas mokinys į klasę buvo įvažiavęs su rogutėmis. Tai prisiminus Maja trumpai nusišypsojo. Tačiau tada ji lengvai susitvarkė, jokio arešto nebuvo ir išvis viskas buvo nepanašu. Su šiuo mokiniu regis buvo tikrai didelė bėda, o prie jos prisidėjo dar ir įvairiausi profesorių bandymai šią bėdą ištaisyti.
 Klastuoliui vos prilietus lėkštę ši sudužo ir Maja atsiduso. Greitai ant grindų gulėjo vien duženos, o Aleksas pradėjo teisintis.
- Aš nepamenu, kad prašiau naudoti kerus, - tarė Maja. - bet jau tiek to. - juodaplaukė pasižiūrėjo į mokinį, o jos galvoje formavosi naujas arešto planas. Ji žinojo, kad versdama šį klastuolį vykdyti nekenčiamą veiklą, šio nepakeis, todėl sugalvojo būdą, bent kiek pakeisti arešto planą.
- Nagi jai jau lėkščių nebėra, tai tebūnie, bet be darbo tu neliksi. - Lėtai kalbėjo profesorė. - Dabar kerais vėl sugražink lėkštes į pradinę padėtį, o paskui, - Maja mostelėjo į šluotą atsiradusią kabineto gale. - Iššluosi kabinetą.
 
 
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #58 Prieš 2 metus »
  Dar vieni profesoriavimo metai. Lukas į profesoriaus vietoje per dešimtį metų jau buvo daugiau nei tris kartus ir po kiekvieno sau prisiekdavo, kad tai yra paskutinis kartais, kai jis bando mokinius kažko išmokyti. Nors nauji mokslo metai ir prasidėjo neseniai, tačiau vaikinas jau turėjo nemažą krūvelę, kuri nebuvo panašu, kad ketintų mažėti ir tik planuotų magišku būdu didėti. Aišku galėjo visą tai pasilikti vėlesniam laikui, kadangi nebuvo verčiami darbų ištaisyti per tą pačią valandą, kada juos buvo gavę, tačiau jeigu jie būtų atlikę kitam kartui, vargu ar būtų galėjęs juos ištaisyti taip lengvai, o tuo labiau neprisirinkdamas dar papildomos krūvos.
  Per geras kelias valandas ištaisęs apie pusę darbų, rudaplaukis nusprendė trumpam atsipūsti ir bent greitomis peržvelgti šios dienos Magijos Žinių numerį, kuris jau nuo ryto, liūdnai gulėjo ant stalo ir tik laukė, kol bus imta jį sklaidyti. Kadangi laikraštyje nepasitaikė nieko įdomaus, buvęs klastuolis greitai užvertė šį, padėdamas į po stalu esančią krūvelę, kurios dar neprisiruošė išgabenti iš čia, tačiau kaip ir kitus kartus, taip ir dabar, pasižadėjo greitai pašalintį šią. Nors pertrauka ir pasitaikė neilga, tačiau Lukas vis vien jautėsi pailsėjęs, lyg po gerų, kelių dienų atostogų. Tačiau nors ir jautėsi prisikaupęs jėgų, toliau taisyti darbų nelabai norėjo, tad nusprendė pasiruošti ateinančiai Žiobarotyros pamokai.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #59 Prieš 2 metus »
  Dažniausiai Arletei atrodė, kad gyvenimas Hogvartse jai niekados nenusibos, juk čia buvo tiek daug vietų, apie kurias mergaitė nieko nenutuokė, tiek daug koridorių, kuriais nė karto nežengė bent vieno žingsnio ar užmirštų klasių. Iš vis, viskas šioje pilyje atrodė it stebuklas, kuriame varniukė norėjo praleisti kuo daugiau laiko.
  Panašios mintys vienuolikmetės galvoje skraidžiojo gan dažnai, tiksliau beveik kiekvieną dieną. Gaila, tačiau pirmakursė šiandien taip nesijautė. Nusiminusi Varno Nago bendrajame kambaryje pusvalandį praleido liedama ašaras, ji labai norėjo namo... Pamatyti mamą ir kažką nuveikti su ja, būti ten, kur visada jautėsi laiminga ir saugi - kambaryje su puodeliu pilnu arbatos. Russell pradėjo mąstyti ir apie tai, kad geriau nebūtų burtininkė, bent jau nebūtų tekę mokytis Hogvartse, kuris šiandien varniukei priminė kalėjimą iš, kurio šviesiaplaukei pasprukti buvo neįmanoma.
  Rankose laikydama meškutį vienuolikmetė slampinėjo vienu iš koridorių galvodama ką galėjo nuveikti šią liūdną ir baugią rudens dieną. Rankoje laikė ir piešinį, kuriame sukeverzojo įprastą vaizdą vaiko piešinyje - ryškią, geltoną saulutę kairiame balto it kreida popieriaus viršutiniame kamputyje, keistoką žolytę, iš už jos kyšančius ryškių, neoninių spalvų gėlių žiedlapius. Ant žolės stūksojo trys žmogeliukai, o į ką jie buvo panašūs pasakyti galėjo tik pati žalsvų akučių savininkė.
  Perlenkusi piešinį per pusę ir stengdamasi jo nesušlapinti karts nuo karto skruostu riedančia ašara Arletė apsižvalgė, nes bandė suprasti, kur ji atsidūrė. Buvo aišku, kaip dieną, kad šioje vietoje dar nesilankė, kas ją šiek tiek išgąsdino. Nusprendusi surizikuoti lėkė kiek kojos neša koridoriumi, akutėmis vis nužvelgdama ant kiekvienos klasės durų prikaltos lentelės užrašytus žodžius. Visai netrukus žvilgsnį užkliudė žodis „žiobarotyra“ ir mėlynojo koledžo atstovė sustojusi dar kartą perskaitė užrašytus žodžius. Supratusi, kad šiais metais šio kabineto šeimininkas buvo Lukas mergaitė nieko nelaukusi nulenkė durų rankeną ir įlėkė į kabinetą.
  - Čia tau, - nė nepasisveikinusi prilėkė prie vaikino, ištiesė tą patį piešinį žiobarotyros profesoriui ir tarstelėjo. Nors galbūt tai buvo kiek nemandagu mergaitė krestelėjo ant vienos kedės ir pabandė kojomis pasiekti žemę - kėdė jai buvo per aukšta, tačiau kažkodėl vienuolikmetę tai pralinksmino.
  - O šiame kabinete visai smagu, - nuoširdžiai šyptelėjusi tarė ir šiek tiek perštinčiomis akimis pažvelgė į Luką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Arletė Russell »