0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #30 Prieš 4 metus »
Gavęs laišką nuo žiobarotyros profesorės Dafydd pirmiausia norėjo jį suplėšyti nė neskaitęs. Ko jai gali reikėti? Kad ir kas tai būtų, tikrai nebus įdomu klastuoliui.
Dėl kažkokių priežasčių velsietis laiškelį vis tik perskaitė. Ir įsiuto. Areštas? Dar to betrūko! Juk per tą prakeiktą pamoką jis nieko tokio nepadarė! Žinoma, iš pradžių Dafydd nė neketino rodytis profesorės Lorijan kabinete. Jeigu ką, pasakys, kad negavo laiško ir tiek (tuo metu laiškelis jau seniai buvo sudegęs Klastūnyno bendrojo kambario židinio ugnyje). Klastuolis suprato, už ką jam areštą skyrė profesorius Greywindas. Bet čia? Kažkoks absurdas!
Ilgokai svarstęs velsietis suprato, kad geriau dėl visa ko nueiti. Ir taip prisidirbo šiais metais pakankamai. Gal geriau daugiau nieko nebesiutinti? Ar bent jau porą mėnesių pabūti ramiau, kad po to vėl galėtų daryti tai, ką nori, o ne tai, ką liepia kažkokie kvaili profesoriai.
Tačiau klastuolis nebuvo taip gerai nusiteikęs, kad ateitų į areštą tada, kai liepė profesorė. Žinoma, raudonplaukis tiksliai neprisiminė laiko, nurodyto laiškelyje. Labiausiai knietėjo ateiti kokią trečią ryto ir pasakyti, kad būtent taip buvo parašyta. Tačiau net ir šis piktas paauglys suprato, kaip tai būtų nelogiška. Ir, ko gero, užsidirbtų dar vieną areštą už slankiojimą naktimis. Dafydd nebuvo toks kvailas, tad profesorės kabineto link patraukė vis tik padoriu laiku.
Galiausiai atidaręs duris Dafydd maloniai nustebo: klasėje jau buvo kažkokia mergytė. Klastuolė. Žinoma, velsietis neprisiminė jos vardo, tačiau visada yra smagu žinoti, kad į nemalonę patekai ne vienas.
- Už ką? - paklausė Dafydd vietoj tokiam atvejui labai tinkančio "laba diena". - Aš nieko nepadariau!
Klastuolis atkreipė dėmesį, kad profesorė skaito kažkokį laikraštį. Jeigu gerai suprato, tai nebuvo "Magijos žinios". Raudonplaukis paniekinamai vyptelėjo, tačiau šį kartą teikėsi nutylėti. Kurį laiką stovėjęs prie durų galiausiai jas uždarė. Dafydd nuėjo iki paties paskutinio suolo ir garsiai patraukęs kėdę atsisėdo.
- Nesąmonė, - pusbalsiu ištarė jis.

*

Aleksas82

Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #31 Prieš 4 metus »
Gavęs laišką Aleksas nusijuokė. Areštas? Rimtai? Jo mintis vis lydėjo juokas ir sumišimas. Vaikis net nesiteikė pasirodyti žiobarotyros kabinete. Vis tiek, blogiau jau nebebūtų buvę. O jai? Po ilgų apmąstimų, kaip: ar verta pasirodyti kabinete? Aleksas nusprendė nueit. Jei nepatiks, jis visada galės trenkt durim ir išeit.
 Iki pat kabineto durų iš varniuko burnos sklido garsūs keiksmai. Aleksas nenorom įėjo pro duris ir stipriai jas užtrenkė, sukeldamas didelį garsą.
 Panašu, kad jis nebuvo vienintelis prasikaltęs. Kaip ir tikėtasi, be jo čia sėdėjo klastuolis ir mergaitė. Cornet? Ką ši prisidirbo?[/i   
 Net nepažvelgęs į profesorę, o praėjęs pro ją kaip sieną, Aleksas dar kartą tyliai visaip kaip iškeikė profesorę. Susmukęs paskutiniam suole, netoli vaikino, rudaplaukis garsiai atsiduso.
-Na ir koks mano areštas? - su didele nepykanta balse paklausė varnius ir piktai įsistebeilijo į profesorę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #32 Prieš 4 metus »
Vis dėl to jie visi teikėsi pasirodyti: pirmoji įėjo žemaūgė šviesiaplaukė Camille Cornet, kuri netrukus atsirėmė į palangę.
-Sveika, Cornet,- ramiai pasisveikino su klastuole, padėdama laikraštį ant stalo,- Kas nors yra juokingo?- Lorijan antakiai klausiamai pakilo. Nesvilink piktu žvilgsniu, panelyt, skylės manyje neišsvilinsi.
Atsirėmė į kėdės atlošą.
-Tavo darbas toks už nusirašinėjimą,- mintyse suspiegė vidinis balsas: "galėjai nusirašinėti tik taip, kad aš tavęs nepastebėčiau!". Mostelėjo ranka į žiobarotyros vadovėlių rietuves ant stalo. Knygas kaip tyčia paliko netvarkytas ir dabar jos riogsojo visu gražumu,- sutvarkyk jas. Patikrink ar šiame sąraše mokinių
vardai, pavardės, kursai, koledžai yra šių vadovėlių paskutiniuose puslapiuose. Jei ne - surašyk minusus į sąrašą, jei taip - pliusus.
Iš stalčiaus ištraukė sąrašą, grakščiai pakilo ir priėjusi padavė klastuolei.
-Kai tik pabaigsi, galėsi eiti.
Knygų buvo ne vienos dešimtys, Melijandra numanė, kad klastuolė gan ilgokai užtruks.
Atsirėmė į profesorių stalo kraštą, sunėrė rankas ant krūtinės, vos tik į kabinetą it viesuolai atrūko raudonplaukis nenaudėlis Dafydd.
Lorijan nebuvo kaip gerbiamas Sorenas von Sjuardas, kuris ėjo per galvą dėl pasibeldimų, tačiau...Jei pro akis praleidi vieną dalyką, maištautojas toliau maištaus.
-Dafydd,- balsas buvo nepermaldaujamai persisunkęs kandumo ir sarkaszmo,- durys. Kelk savo sėdimąją ir išeik iš klasės. Pasibelsk ir sugrįžk, pasisveikinęs. Niekas nemokė tavęs mandagumo?
Tuoj von Sjuardas man nušnios galvą nuo pečių arba tėviškai nusijuoks ir paplešnos per petį.
Atsiduso ir susilaikė nepavarčiusi akių.
-Už ką? Už tą, kad pamokoje tik sugebėjai atsakyti vos tik į kokius tris testo klausimus, mėtei batoną pro langą ir miegojai.
Mela nužvelgė atsiradusį dar vieną mėlynaakį, kurio ėjimas buvo pernelyg gerai girdimas. Giliai įkvėpė. Apie piktus žvilgsnius, neapykantą galima net nekalbėti - abu vaikinai tai tiesiog spinduliuote spinduliavo. Ką norėti, juk jie tik vaikai. Labai nagli vaikai. Nagli kaip tankai.
-Gilbert, tu taip pat kelk sėdimąją ir eik paskui Dafydd. Pasibelsk, ateik, pasisveikink ir sėskis į savo vietą,- stengėsi apseiti be tokių žodžių kaip "užupakalį" ir "čiuožk",- Be to ir apsiekim be keiskmų, ponaiti,- pridūrė vėliau.
Ji nė neprisiminė kada būtų susitikusi su tokiomis erzinančiomis personomis, na, tačiau ką kalbėti, kai savo mokslo metais nelabai kišdavo savo nosį iš Drumštrango ar ir Hogvartso kambarių.
-Tik tada sužinosit savo areštus, o dabar judam,- Jūs tikrai neesate tokie seni kaip aš, tai nesiskųskit ir nedejuokit.-pabaigė mintyse, griežtu žvilgsniu perliedama penktakursį klastuolį ir pirmakursį varnį.
Nusimato "nuostabus" ir įdomus vakaras.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #33 Prieš 4 metus »
Mergina net atsiduso, kai sužinojo, kad jei ne teks šį vakarą kažką rašyti, o tiesiog sutvarkyti knygas ir pažymėti:
- Oi ačiū tau profesorę,- labai tyliai sau pasakė Cornet,- ačiū visiems kas padarė tai, kad mano bausmė nėra labai didelė.
Tada mėlynakė nužvelgė knygų krūvą, jos buvo išmėtytos, o viena net gulėjo ant žemės. Kai duris su trenksmu atsidarė klastuolė pašoko ir per kūną perbėgo šiurpuliukai. Dar vienas įsiutęs profesorius pagalvojo mergaitė ir atsisuko, bet ne tai buvo Dafydd Llewellyn. Maža klastuolė ji pažinojo, o kas iš vis jo nepažinojo šioje mokykloje. Dėl jo Camilla, net truputi peršalo. Milla jau lenkėsi prie knygos, bet kai kažkas vėl atėjo nepasibeldus į duris mergina nuo išgąsčio ją išmetė ir vadovėlis gulėjo ant grindų. Jeigu žemaūgė mergaitė žinotu, kad joks profesorius nepasirodys gal nebūtu tokio didelio išgąsčio, bet kas žino.
Žmogus kuris įėjo į kabinetą buvo Aleksas, mergaitė jį pažinojo dėl to tiesiog nusijuokė ir stebėjo juos abu. Pagaliau pasiėmusi knygą kuri gulėjo ant žemės į savo rankas mergaitė nužvelgė savo mėlynomis akimis kabinėtą ir žiūrėjo kas vyko toliau. Profesorė juos paprašė išeiti dabar ji jautėsi lyg nėra savo koledže, visi klastuoliai turi būti pikti kaip Dafydd, o ji ką tiesiog piktu žvilgsniu nužvelgė profesorę. Cami dar norėjo paklausti ar galima naudotis magija, bet tikriausiai atsakymas butu ,,ne'' dėl to ji net nebandė. Knygų buvo pakankamai daug, bet labai ilgai tai neužtruks. Tik sudėjus pusę išmėtytu knygų ant palangės mergina jau pavargo, nesprendusi truputi pailsinti rankas ji atsirėmė į stalą ir suko riešus žiūrėdama į viską kas vyksta žiobarotyros klasėje Cornet labai norėjo pamatyti kokią bausmę skirs varniui ir klastuoliui, bet staiga į merginos galva įšoko vienas klausimas ir iš klastuolės burnos išlėkė žodžiai:
- Profesore, kaip man atpažinti kieno koks vadovėlis jei nėra vardo?
Gal aš ant tiek žiopla, kad nesupratau tokios paprastos užduoties?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #34 Prieš 4 metus »
Supratęs, kad vaikis vėl turės grįžti prie durų - dar kartą garsiai nusikeikė. Jo veido mimika visą laiką išliko tokia pat pikta ir paniekinanti. Varniukas net nesiruošė vėl įeiti pro duris. Jis toliau sėdėjo paskutineme suole ir žaidė su savo pirštais.
 Pamatęs kaip Cornet nesiseka dėlioti knygų, varnius pakilo iš savo suolo ir priėjo prie jos.
-Gal tau padėti? - iš jo lūpų išėjo tik toks klausimas. Aleksas sukrizeno prisiminęs tai, kad savo arešto jis tikriausiai ir nesužinos. Žemintis prieš madam buvo kavaila, tad varniukas toliau ignoravo ją.
 Dirbti tokį gražų vakarą jis nenorėjo, todėl toliau bandė megzti pokalbį su klastuole.
- Cornet? - tyliai ištarė jis, - gal tiesiog sprunkam iš čia ir einam kur nors vėl pasiklysti?
Vaikis sukrizeno prisiminęs nuotykius senuose kolidoriuose ir toliau žvelgė į trumpaplaukę, laukdamas jos atsakymo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #35 Prieš 4 metus »
Kai profesorė kreipėsi vardu, Dafydd gerokai nustebo. Buvo keista girdėti tariamą savo vardą, tuo labiau profesorės. Tačiau tai nebuvo pakankama priežastis daryti tai, ką liepė profesorė Lorijan.
Aleksui Gilbertui teko padaryti tą patį. Neatrodo, kad jis būtų nusiteikęs paklusti. Dafydd nenorėjo elgtis kaip kažkoks mažvaikis, tad atsistojo ir lėtai išėjo iš klasės. Pakeliui pamatė, kad varnas taip pat atsistojo ir nusivylė, kad vis tik padarys būtent tą patį, ką tas mažius.
Išėjęs iš klasės klastuolis susimąstė. Be galo knietėjo negrįžti. Juk jis vis dėlto teikėsi čia atsirasti, o profesorė jį išvarė iš klasės. Tad kam vargintis? Velsietis ilgokai mąstė. Galiausiai susivokė, kad kažkodėl Aleksas neišeina iš klasės. Tai raudonplaukį kiek nustebino. Tai kokio velnio jis atsistojo? Galiausiai Dafydd nutarė: jis lauks už durų ilgai. Galbūt profesorė galiausiai teiksis išeiti pažiūrėti, ar jis nedingo. O klastuolis ramiausiai stovės už durų ir nieko nedarys...
Velsietis išstovėjo minutę, po to - antrą... Profesorės vis nesimatė. Dafydd netgi kiek įsižeidė: negi jai nė kiek nerūpi, ar jis grįš, ar ne? Galiausiai penkiolikmetis neištvėrė. Jis pasibeldė, tiksliau sakant, pabaladojo į duris. Nelaukęs atsakymo jas staigiai atidarė.
- Labas! - riktelėjo klastuolis. Vėl nelaukęs atsakymo grįžo į savo suolą. Specialiai užkliuvo už kelių, pasitaikiusių pakeliui, kad sukeltų kuo daugiau triukšmo.
Atkreipė dėmesį, kad Gilbertas priėjo prie klastuolės. Dafydd kilstelėjo antakius, tačiau nieko nesakė. Jam ne itin rūpėjo, ką daro ar darys šitie mažiai. Norėjosi kuo greičiau pabaigti visą šitą nesąmonę ir nešdintis lauk.
- Taigi, ką man reikia daryti? - nutaisęs bjauriai saldų balselį paklausė velsietis. Jis sėdėjo paskutiniame suole ir visa povyza demonstravo nenorą daryti nieko, ką jam lieps profesorė Lorijan.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #36 Prieš 4 metus »
-Tada, padėk į šalį ir ten krauk knygas, kuriose niekas nepasirašė,- neatsisukdama į klastuolę profesorė atsakė. Rudai pilkos akys vartsė du kietus riešutėlius. Aleksas kuo ramiausiai ignoravo ją ir jos paliepimą, tuo tarpu Dafydd, nors ir pykdamas, atliko kas buvo liepta. Lorijan buvo visiškai rami, dėl Llewellyn pastovėjimo prie durų, suprato, kad toksai kaip jis irgi pagalvotų ar nereiktų raityti padus iš arešto.
Visgi, Aleksas pasielgė kaip tikras mažvaikis. Kaip tikras grynas mažvaikis. Ko norėti, kad tam yra tik vienuolika metų?
Mela praleido pro ausis saldžiai vimdantį klastuolio balsą. Žvilgtelėjo į Llewellyn, po to į Aleksą.
-Tebunie bus taip: Aleksai, nenori gražiai ir taikiai atlikti arešto, tad keliauk į savo Varno Nago kambarį. Ir nebandyk pasilikti šiame kabinete ir kitiems trukdyti. Rytoj dešimtą valandą būk prie Uždraustojo Miško. Ten atliksi areštą. Dafydd,- profesorės žvilgsnis įsmigo į penktakursį,- Turi daugiau smegenų už Gilbert, todėl pasilieki čionais.
Jauna moteris išsitraukė burtų lazdelę.
-Tikiuosi, daugiau nebemiegosi per pamokas, Dafydd,- ir suraitė kelias kilpas su lazdele. Ant klastuolio stalo atsirado sunki dėžė.- Apie kaukus turbūt žinai? Tavo areštas toks: panaikink kauką, apsigyvenusį toje dėžėje. Kerai -
riddikulus
. Po to sutvarkyk dėžės turinį: suklijuok knygas, nuvalyk dulkes nuo dėžučių ir taip toliau. Aišku? Tau tas pats kaip Cornet - sutvarkai ir keliauji iš čia. Cornet, pavargot nuo tokio sunkaus fizinio darbo? - kandžiai paklausė Lorijan, atsisukdama į jauną raganaitę, nusprendžiusią pažiopsoti kas vyksta kabinete.- Dirbam, nepoilsaujam.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #37 Prieš 4 metus »
Camilla nustebo kai Aleksas norėjo sprukti su ją. Mergaitė visa širdimi to norėjo, bet nežinojo ką daryti. Po to ji nužvelgė į profesorę. Tarus jei ir pasakius kitą Alekso užduoti klastuolė norėjo išeiti garsiai užtrenkus durys ir atlikti kitą areštą uždraustame miške. Mėlynakė nužvelgė draugo link lyg sakydama, kad jie dar susitiks. Cornet nenorėjo palikti varnanago tam miške vieno, nes kai ji ten buvo su viena mergaitę jos vos ištrūko iš to miško. Po to lėtai ir neskubėdama dėlioti knygas. Vėliau ištraukė sąrašą. Keliems žmonėms ji jau surašė pliusus net nežiūrėdama. Viskas kartojosi vis iš naujo yra vardas pliusas, nėra atideda į kitą krūvą. Kaip nekeista buvo daugiau tie kurie turėjo minusų.  Priėjusi prie pavardės Llewellyn Milla pažvelgė į klastuolį lyg sakydama ar jis nori pliuso ar daryti viską sąžiningai. Pirmakursė dar vis galvojo apie tą uždraustą mišką susikaupus visas jėgas jį tarė:
- Atsiprašau, o gal galėčiau atlikti dar vieną areštą,- merginos balsas sudrebėjo,- uždraustame miške.
Dar nieko neatsakus profesorei vienuolikmetė pribėgo prie žiobarotyros kabineto durų ir jas atidarė, bet nepamatė nieko einantį. Atsisukus į Melijandra Julija Lorijan Camilla grįžo į savo vieta.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #38 Prieš 4 metus »
Nudžiugęs, kad arešto atlikinėti čia nebereiks, Aleksas mirktelėjo Millai ir patraukė durų link. Vaikis dar speacialiai erzindamas profesorę ėjo kaip vėžlys arba sraigė. O kam skubėti?
 Pagaliau priartėjęs prie durų Aleksas svarstė ar reiktų atsisveikinti. Dabar jo reputacija buvo negeriausia, o atsisveikinęs su Madam jį nors šiek tiek būtų pasikėlusi varniaus reputaciją. O kokia iš to nauda? Man nuims areštą?  - pagalvojo Gilbert ir supratęs, kad niekam nėra skirtumo kaip jis išeis, Aleksas garsiai trinktelėjo durim. Dar prieš tai spėjo Camii ištarti tylų "iki pasimatymo."
 Duris nuo stipraus trinktelėjimo suvirpėjo ir rudaplaukis pagalvojo, kad netyčia galėjo jas sulaužyti. Vien nuo to, kas būtų jam jei durys tikrai sulūžtų, Aleksas greitu žingsniu patraukė nuo kabineto.
-Dar pažiūrėsim ar rytoj tikrai ateisiu, - tarė sau, bet buvo panašu, kad tai išgirdo ir kiti buvę kabinete. Į miegamajį eiti laikas dar nebuvo, tad vaikis tyliai patraukė uždraustojo skyriaus link. Nuotykių vis dar trūko
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #39 Prieš 4 metus »
Dafydd sėdėjo suole ir svajojo, kad daugiau nieko nereikėtų daryti. Buvo be galo aptingęs ir visiškai nenusiteikęs ką nors daryti. Ačiū profesorei už tai, kad bent išvarė tą prakeiktą mažvaikį. Vis vienu mažiau. Savaime aišku, jis nesiteikė išeiti normaliai. Durys trinktelėjo taip, kad tikrai galėjo sveikos nelikti. Klastuolis spėjo susimąstyti apie tai, kad jam atsirado konkurentas. Šitas Gilbert tikrai bjauresnis už jį. Deja, ši mintis nebuvo daugiau išrutuliota, nes velsietis gavo savąjį darbą. Išgirdęs, ką jam reikės padaryti, Dafydd apstulbo. Tokios nesąmonės jis tikrai nesitikėjo.
- Tai jau ne, - piktai pasakė klastuolis. - Tokių nesąmonių aš tikrai nedarysiu. Geriau jau knygas sutvarkysiu.
Net jeigu reikės tą daryti su šita maže mintyse užbaigė raudonplaukis. Tiesą sakant, labiausiai jis nenorėjo atlikti paskirtos užduoties dėl to, kad nežinojo, kokia yra jo didžiausia baimė.  Niekad apie tai nebuvo susimąstęs. Kas žino, kuo pavirs kaukas? Tačiau puikiai žinojo, kuo jis pavirstų po sėkmingai panaudotų riddikulus kerų. Tokiu atveju kaukas garantuotai pavaizduotų mirusį patėvį. Tai tikrai būtų pats juokingiausias ir geriausias dalykas pasaulyje. Tačiau net ir Dafydd suprato, kad tai atrodytų labai nekaip, jeigu esi profesorius. Žinoma, klastuoliui nerūpėjo, kad tai sutrikdytų tą moteriškę. Tačiau prisibijojo, kad tada ji gali pradėti rūpintis, kodėl taip yra. Dar sugalvos iškviesti seselę, kad patikrintų, ar Dafydd yra psichiškai sveikas... Tai jau ne. Dėl šios priežasties geriau nė nesiartinti prie tos dėžės.
Nepaisant to, kad nekentė bet kokio tvarkymosi, klastuolis šią darbo dalį būtų atlikęs nesiskųsdamas. Tačiau kovoti su kauku. Dviejų kvailių akivaizdoje? Ne, penkiolikmetis to tikrai nedarys.
- Profesore, būtent tai aš ir darysiu per pamokas - miegosiu, - neslėpdamas pykčio pratarė klastuolis. - Ir tikrai neketinu žaisti čia su kažkokiais kaukais. Mes nesame apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete.
Dafydd demonstratyviai nusisuko nuo dėžės ir pradėjo kvailai spoksoti į sieną.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #40 Prieš 4 metus »
-Ne, turi tik vieną areštą ir jis yra čia,- ramiai atkirto Melijandra.
Štai ir pažiūrėkim: piktais žvilgsniais besisvaidžiusi, jau ji prašo dar vieno arešto. Kaip mes visi greitai keičiamės,- paniekinančiai pagalvojo.
Aleksas išliaužė iš kabineto, ačiū Merlinui, kad dar nepavargo išeiti. Visgi, trumpam susiraukė nuo durų trenksmo. Akimirką pagalvojo, jog jei tokių mokinių bus daugiau, visas Hogvartso duris reiktų iš medinių perkeisti į žiobariškas duris, kurios yra montuojamos parduotuvėje. Bent tada visi pykstantieji plotūsi į duris, nes durys taip greitai nesureaguotų atsitraukti.
Rudaplaukė atsisėdo į savo vietą.
-Dafydd, tai ne pasirinkimų koncertas,- griežtai priminė profesorė,-  Atkeiki kauką, sutvarkai dėžę ir laisvas. Man jokio skirtumo į ką pasivers kaukas ir į ką jį paversi, aišku? Nesiožiuok.
Pakėlė antakius ir atsilošė į kėdės atkaltę.
-Miegoti reikia lovoje, ne pamokoje,  o geriau iš viso neeik į pamokas ir visi bus patenkinti. Taip, neesame Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete, tačiau kas sakė, kad areštai, turi būti susieję su žiobarotyra, m?
Profesorė grėsmingai žvelgė į  nusisukusį klastuolį. Vyptelėjo.
Mikliai išsitraukė lazdelę. Dissendium,- bežodžiai kerai nuskambėjo galvoje.
Dėžė kaip mat atsidarė ir iš dėžės iššoko kaukas, kuris vis keitė ir keitė formą.
-Dafydd, jis tavo,- gretai išpyškino.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #41 Prieš 4 metus »
Tu ką tikėjaisi, kad tau duos dar vieną areštą pff kvailelė. vidinis mergaitės balsas prabilo. Toliau klastuolės galvoje sukosi mintis, kad tą dieną po vakarienės eit prie uždrausto miško ir pažiūrėti kokia užduotį duos profesorė Aleksui. Nors Camilla net nenorėjo kišti ten kojos, nes ją baugina tas miškas. Už kiekvieno kampo laukia kažkas pavojingo tu negali nieko nuspėti. Įdomu galima išvengti to miško jei mokaisi Hogvartse visus septinis metus į galvą lindo truputi kvailokos mintys. Toliau mergina taip pat dėliojo knygas, darbas buvo nuobodus kartais pasi žiūrėdama į Dafydd Milla vis galvojo apie mišką. Tuos nuotykius kurie dar nutiks ar jau nutiko. Staiga pirmakursės akys pamatė labai seną vadovėlį. Vardas buvo nusitrynes datos irgi nematė. Todėl klastuolė priėjo prie profesorės stalo ir padėjo knygą. Minutėlę tylėdama ji pagaliau prabilo:
- Atsiprašau, gal jūs galėtumėte perskaityti.
Cornet vėl grįžo prie savo vietos ir toliau dėliojo knygas.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #42 Prieš 4 metus »
- Bebebebebebebe, - nepaliaudamas kartojo Dafydd, kol profesorė kažką šnekėjo. Klastuolio nuomone, jos kalba tebuvo kažkokios sapalionės, visiškai nevertos dėmesio. Mažoji klastuolė ramiai dėliojo knygas, ko gero, susitaikė su likimu. O ką daugiau tokiai mažylei daryti? Velsietis nustebęs susimąstė apie tai, kad ji yra dar tik pirmam kurse, o jau pateko į nemalonę. Pats Dafydd tikrai neketino daryti to, ką jam liepė profesorė. Tačiau juk ji vis dėlto yra profesorė. Vyresnė ir protingesnė už penkiolikmetį paauglį. Išgirdęs paskutinius žodžius Dafydd staigiai atsisuko. Lorijan buvo išleidusi kauką iš dėžės. Tai buvo kiek keista, nes klastuolis negirdėjo jokio burtažodžio. Bežodžiai kerai susiprotėjo velsietis.
Iš pradžių kaukas nepaliovė keisti pavidalo, tad raudonplaukis jau norėjo pradėti atvirai tyčiotis iš profesorės, kad ji net negeba surasti normalaus padaro. Galiausiai jis nustojo mainytis ir pavirto į kažkokį žmogų. Jis buvo ryškiai raudonais plaukais, kokių penkiasdešimties metų. Dafydd gerokai nustebo, nes to žmogaus nepažinojo. Dėl šios priežasties jis visai neišsigando. Pirmiausia pagalvojo, kad tai galbūt yra jo tėvas. Bet ko man jo bijoti? paklausė savęs klastuolis ir atidžiau įsižiūrėjo į kauką. Žmogus atrodė labai nelaimingas. Ant piršto nebuvo vestuvinio žiedo, kažkas sakyte sakė, kad jis yra be galo vienišas. Dafydd sutrikęs žiūrėjo į kauką, tačiau lazdelės neišsitraukė, nes vis dar nesuprato, kas čia vyksta. Kodėl jam reikia bijoti šito nepažįstamojo?
Tačiau geriau įsižiūrėjęs į vyro veidą Dafydd susimąstė: ar gali būti, kad tai yra jis pats po daugelio metų? Vienišas ir niekam nereikalingas? Toks, koks buvo visą gyvenimą iki šiol? Ar jo laukia toks gyvenimas?
Ir tada klastuolis išsigando. Suprato, kad tikrai nenori taip gyventi. Apėmė liūdesys. Į vidų smelkėsi nevaldoma baimė, tačiau ją šiek tiek menkino atkaklus liūdesys ir neviltis. Gerai, kad tai ne psichas pagalvojo Dafydd ir prisiminė, kad jam reikia tą kauką nukenksminti. Velsietis skubiai išsitraukė burtų lazdelę. Jau buvo apsvarstęs, kuo kaukas pavirs, jeigu burtas pasiseks.
- Riddikulus! - ištarė Dafydd, tačiau ir arkliui būtų buvę aišku, kad toks burtažodžio ištarimas nėra tinkamas. Balsas labai virpėjo, be to, išdavė begalinį liūdesį. Klastuolis susikaupė ir, galvodamas apie negyvą patėvį, garsiau ir tvirčiau ištarė: - Riddikulus!
Atrodo, kaukas sutriko. Kerai lyg ir veikė, bet atrodė, kad padaras vis tiek nenori keisti pavidalo. Laimei, vyras šiek tiek atjaunėjo, plaukai pajuodavo, galiausiai jis išsitiesė ant grindų. Galva gulėjo labai nenatūraliai, buvo akivaizdu, kad jis negyvas.
- Taip tau ir reikia, - piktai sušnypštė Dafydd, visai pamiršęs, kad realus patėvis tebėra sveikas ir gyvas. Vis dėlto velsiečiui juoktis visai nenorėjo. Jis tik grįžo į savo suolą ir nebežiūrėjo į gulintį kūną. Dėžės tvarkyti, žinoma, neketino.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #43 Prieš 4 metus »
Profesorė pašnairavo į knygą atneštą ir padėtą klastuolės. Tyliai atsiduso, mostelėjo burtų lazdele ir knyga nuskriejo ten, kur turėjo būti kraunamos neatapžintų mokyklos piliečių vadovėliai.
Rudai pilkos akys sugrįžo prie vyresniojo klastuolio. Matydama jo akyse nuostabą, susilaikė nenusišypsojusi. Matė jo kauką, bet netroško per daug galvoti apie penktakursio didžiausią baimę -tegul tai lieka Dafydd'o vieša paslaptimi.
Raudonplaukip veide, balse švietė liūdesys, išgąstis. Jauna moteris paslapčia prikando apatinę lūpą. Gal susimąstys.
Ir gal ir susimąstė, mat po antro bandymo, kaukas, pasivertęs į negyvą žmogų (Mela truputėlį nustebo Dafydd'o pasirinkimu) dribo ant žemės.
Kaukas sujudėjo ir netikėtai pradingo kitoje dėžėje - profesorė jį uždarė vienoje medinėje dėžutėje.
Dar kelis kartus užkerėjusi dežutę su kauku ir ją saugiai padėjusi į vieną iš stalčių, Lorijan neprabilo nė vienam iš klastuolių. Neketino guosti Llewellyn'o ar sakyti, jog kai "atsigaus" galės grįžti prie dėžės tvarkymo. Duos jam laiko, bet jei ketins išeiti į klasės - su kerais jį sugrąžins į vietą.
Atsivertė prieš arešto pradžią skaitytą laikraštį ir vėl įniko skaityti.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Žiobarotyros kabinetas
« Atsakymas #44 Prieš 4 metus »
Camilla nesusilaikė ir pažvelgė į Dafydd kauką. Jis pasivertė į kažkokį vienišą žmogų panašų į vyresnį mokinį. Čia jis? pagalvojo klastuolė ir žiūrėjo kas bus toliau. Llewellyn pavertė kauką. Mirusysis žmogus? pirmakursė kiek nustebo pamačius mirusį žmogų, bet pačiai pasidarė nelabai gerai todėl nusisuko ir atsirėmė į stalą. Merginai sukosi galva. Atrodė, kad ji tuoj nukris. Gyliai kvėpuodama ji toliau dėliojo knygas, bet perskaityti vardus reikėjau jau įsižiūrėti. Staiga vienuolikmetei pradėjo trukti oro ir ji negalvodama atidarė pati arčiausia langą.  Milla niekada nebuvo susidūrus su tai. Po minutėlės uždarius langą mergina tyliai atsiprašė profesorės, bet net nebuvo tikra ar ji iš vis matė, kad klastuolė atidarė langą. Todėl nieko nesakius ji išėjo iš klasės ir nuėjo iki artimiausio mergaičių tualeto. Nusiprausus veidą pirmakursė pasijautė geriau ir grįžo į kabinetą. Pažvelgus į dėže kur šuo metu sėdėjo kaukas Camilla nuėjo vėl prie knygų krūvos ir toliau jas dėliojo lyg nieko nebūtu.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho