0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #60 Prieš 1 metus »
  Dėliodamas dėžes, kuriose buvo įvairiausi įrankiai bei įvairios konstravimui skirtos medžiagos, Lukas galvoje niūniavo melodiją, kuri buvo įstrigusi galvoje po paskutinio karto, kai lankėsi žiobariškame prekybos centre. Nors pirmas keletą dienų ir žinojo nemažą dalį žodžių, tačiau dabar galvoje buvo išlikusi tik ta įkyri melodija, kuri dingdavo ir atsirasdavo taip pat staigiai, kaip lietus Lietuvoje.
  Greitai pasibaigė tiek melodija, tiek tai, ką būtų galima padėti ant stalo ar bent kažkiek patvarkyti, tad pasigrožėjęs savo atliktu darbu, nusprendė grįžti prie darbų taisymo. Aišku, tai nelabai viliojo, tačiau vaikinas nelabai turėjo kitą pasirinkimo ir tai buvo vienintelis dalykas, ką jis galėjo daryti šiuo metu. Jau būdamas visai arti stalo ir į rankas imdamas rašymo priemonę, išgirdo pakankamai garsiai nulenkiamą durų rankeną. Kiek nustebęs, kad kažkas braunasi pas jį į kabinetą tokiu metu, atsisuko, pro jau užsidarančias duris įlekiančią Arletę. Rudaplaukiui buvo malonu matyti mergaitę, su kuria teko praleisti kažkiek laiko, na ir bendrauti, kiek leido galimybės.
  Ištiesęs delną aukštyn, buvęs klastuolis pasisveikino, kita paimdamas piešinį, už kurį padėkojo linktelėjimu. Atlenkęs piešinį ir pasigrožėjęs tuo, ką sugebėjo nupiešti vienuolikmetė, Lukas paėmė keletą popieriaus lapų ir porą rašymo priemonių, taip ketindamas komunikuoti su šviesiaplauke. Parašęs keletą žodžių ant popieriaus lapo, šį su šypsena įteikė Arletei.
Citata
Ačiū

Džiugu, kad tau čia patinka
  Vaikinas neįsivaizdavo kaip galėtų pradėti pokalbį, tad tiesiog stovėjo priešais mergaitę, bandydamas suprasti kas dedasi šios mažoje ir jaunoje galvoje. Pamatęs šios veide kažkokį liūdnumą, šis susirūpino šia. Spėjo, kad šviesiaplaukiai yra sunku susitaikyti su nauja aplinka ir dėl to šiai nėra labai linksma būti Hogvartse.
Citata
Kas yra? Ar kažkas blogai?
  Parašęs susirūpinimo žinutę, lapą apsuko nuo savęs, kad Arletė galėtų perskaityti žinutę. Buvo šiek tiek liūdna, kad raštu nebuvo įmanoma perteikti emocijų, tad rudaplaukis tikėjosi, kad šioji supras, kad jis to klausia iš susirūpinimo.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #61 Prieš 1 metus »
  Stebint Luką, kaip šis, regis, dirbo Arletei net netoptelėjo, kad galėjo sutrukdyti žiobarotyros profesorių, na iš tiesų, net nemanė, kad tai buvo įmanoma. Juk elgėsi, kaip ir buvo mokinta: pasibeldė ir įėjo. Ko daugiau buvo galima norėti?
  Russell neįsivaizdavo, kodėl vaikinas nusprendė su ja bendrauti raštu, tačiau, ne paslaptis, tai jaunajai burtininkei buvo daug priimtiniau ir lengviau. Žinoma, visur buvo tiek pliusų, tiek minusų, tačiau ištisas paras skaityti vien tik iš lūpų darėsi vis sunkiau ir sunkiau.
  Žalsvoms akutėms pastebėjus padėką mergaitės veidą papuošė šypsena. Jai patiko pradžiuginti kitus žmones, ypač, jei tai buvo artimieji, o pirmakursė galvojo, kad Dubajus buvo vienas iš jų. Na, manė, kad tai buvo logiška. Nuo to laiko, kada Anya pradėjo susitikinėti su Hogvartse mokančiu mokytoju, šviesiaplaukei teko praleisti daug laiko su juo, tarkim tada, kai mama dirbo.
  Pamačiusi, kad Lukas susirūpino ja, liūdnai šyptelėjo. Negi mergaitei buvo taip sunku nuslėpti bent vieną dalyką, kuris nedavė jai ramybės?.. Niekuomet nenorėjo, kad dėl jos kažkas jaudintųsi, ypač tada, kai suaugęs žmogus turėjo daug daugiau reikalų, kurie reikalavo nemažai atsakomybės bei susikaupimo.
  Varniukė paėmė ant stalo gulintį tušinuką ir mąstė, ką galėjo atrašyti burtininkui. Nenorėjo meluoti, tačiau taip pat, nenorėjo sakyti ir tiesos. Ak, toks pasirinkimas būtų privedęs vienuolikmetę iki ašarų upelio, ypač, kai anglė buvo tokia jautri...
  Nusprendė, kad meluoti buvo per daug rizikinga, koks žmogelis galėtų norėti pagarsėti, kaip didžiausias Hogvartso melagis? Tai tikrai nebuvo Arletė Russell.
Citata
Na, nežinau, tikriausiai tiesiog pasiilgau namų, o iki Kalėdų atostogų dar labai daug laiko..
  Sukeverzojusi sakinį padavė popieriaus lapą žiobarotyros profesoriui turėdama kruopelytę vilties, kad žodžiai, kuriuos jis parašys po to, padės ir ji jausis taip, kaip jautėsi pačią pirmą dieną atvykus į Hogvartsą - pakylėta ir trokštanti patirti kuo daugiau nuotykių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Arletė Russell »

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #62 Prieš 1 metus »
  Laukdamas atsakymo, Lukas stebėjo Arletės veidą, bandydamas išsiaiškinti ar šioji ketina meluoti, apie ją slegenčias problemas. Tai buvo pakankamai sunkus darbas, kadangi kalbėdamas su žmonėmis, vaikinas retai žiūrėdavo jiems į veidą ir labiau viską spręsdavo pagal jų tariamus žodžius, tačiau dabar, to nelabai galėjo padaryti, kas situaciją dar labiau apsunkino. Vienaip ar kitaip, rudaplaukis abejojo, kad mergaitė jam meluotų. Aišku, visada buvo tokia galimybė, o ypač žinant tai, kad jų draugystės (?) ryšys nebuvo labai stiprus, kad Arletė jam, be jokių didesnių pastangų, galėtų pasipasakoti apie savo problemas.
  Sulaukęs atsakymo, mėlynakis iš lėto perskaitė atsakymą ir trumpam sustingo, mąstydamas ką galėtų atrašyti. Aišku, reikėjo kažkaip paguosti, pasakyti, kad viskas bus gerai ir likęs laikas greitai prabėgs. Tačiau kaip tai reikėjo padaryti, buvęs klastuolis neįsivaizdavo, o tuo labiau nežinojo kaip reikėtų kažką guosti, kadangi tokios praktikos, savo gyvenime, nelabai turėjo.
Citata
Viskas bus gerai, net nepamatysi, kaip greitai prabėgs dienos ir prasidės atostogos

Lukas tikėjosi, kad tai bent kažkiek pradžiugins mergaitę, tačiau tuo šiek tiek  abejojo, tad norėdamas temą nukreipti į kiek kitokia pusę, nusprendė užduoti klausimų.
Citata
O kaip tau pats Hogvartsas? Patinka ar mieliau mokytumeisi kur kitur?

Vaikinas tikėjosi, kad tai padės toliau vystyti pokalbį ir Arletė atsikratys bent šiek tiek liūdesio
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #63 Prieš 1 metus »
  Ši žiobarotyros pamoka ir vaikų nusiteikimas atlikinėti praktiką buvo ginčytinas reginys. Viena Ariellos pusė tarsi burbėjo, jog tai, ką darė vaikai, nebuvo gerai, tačiau jie bent jau pasilinksmino, o tai buvo sveikintina... Deja, sprendimas buvo priimtas ir pirmasis areštas burtų ir kerėjimo mokykloje greitai bus įgyvendintas. Tiesa, klausimas, kiek pati raudonplaukė to norėjo.
  Mieliau būtų pasiūliusi mergaitei elgtis geriau ir atėmusi Klastūnynui taškų, tačiau tuo metu jos protas siūlė jai priimti kitokį sprendimą. O laiko atsukti žiobarotyros profesorė paprasčiausiai negalėjo... Na, bent jau praleis vakarą turiningai ir veiks kažką, kas galbūt padės klastuolei susimąstyti. Brown vylėsi, kad tai bus pirmasis ir paskutinis jos paskirtas areštas.
  Moteris pakilo nuo kabinete stūksančio krėslo ir apsižvalgė. Papurtė galvą supratusi, kad arešto užduotis buvo bene sunkesnė nei visa žiobarotyros pamokos praktikos dalis, tačiau galiausiai tik gūžtelėjo pečiais. Na, nereikėjo taip prisidirbti, - vis pakartodavo mintyse Ariella, norėdama save užtikrinti, kad areštas nebuvo už nieką. Ir kodėl užtikrintumas išgaravo dėl vieno svarbesnio pasirinkimo?
  Pro pravirą langą į kabineto patalpą praskrodžiąs vėjas, vis perkošdavo vilkolakės banguotus, ilgus bei raudonus plaukus. Už to lango vyravo žiema, ežeras buvo užšalęs ir dalis mokinių galėjo išsitraukti pačiūžas ir keliauti pačiuožinėti, ta balta spalva lauke dažną akino, nors tai nesukėlė jokių problemų, kadangi lauke vaikų buvo tiek kiek skruzdėlių skruzdėlyne. Profesorė būtų gerėjusis tokiu vaizdu taip pat, tačiau vis dar nesijautė sveika, bet manė, kad tam turėjo puikią priežastį, mat pilnaties savaitė - sudėtingiausiais laikotarpis per visą mėnesį.
  Dėl to mokytoja išsitraukė savo juodmedžio lazdelę ir mostelėjo ja, norėdama uždaryti langą, nes peršalti nenorėjo. Azijietė vylėsi, kad jai pavyks iš pirmo karto, o taip ir nutiko. Toptelėjo, kad kada turės nukulniuoti iki kerėjimo profesorės ir pasidomėti, gal atsirado kokie nors ypatingi kerai, kuriuos Ariellai Annei Brown buvo privalu žinoti.
  O galbūt egzistuoja kerai, kurie galėjo tiesiog priversti mokinius ramiai ir be triukšmo atlikti praktiką? Žinoma, kad yra, mieloji, bet tie kerai nedovanotini, o tu į Azkabaną nieku gyvu nekeliausi, - mintijo mergina primerkusi akis ir vaikštinėdama po savo kabinetą, galiausiai nukulniuodama savo krėslo link, atsisėsdama į jį ir susikeldama koją ant kojos.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai: 118
  • 310 teleskopų (23-01-05)
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #64 Prieš 1 metus »
Jeigu reikia kažkur atsidurti, paprastai stengiamasi to nepamiršti. Jeigu reikalas svarbus, jis iš atminties taip paprastai neišnyks. Ir dažniausiai žinoma, kur ir kodėl einama.
Bet tik ne su Elliw. Jai prisiminė, kad reikia nueiti… Kažkur. Deja, ji nė neįsivaizdavo, nei kur, nei ko jai į tą kažkur eiti. Ko gero, didžiausia problema buvo ta, kad nesisekė netgi pamiršti to fakto, kad ir kaip mergaitė stengėsi. Kelis kartus prašė teleskopo pagalbos, bet prietaisas atrodė ypatingai nenusiteikęs bendradarbiauti. Tai gerokai erzino, o kaltos, savaime suprantama, buvo neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija ir ne ne ne neLiucija. Ak, kaip velsietė nemėgo tų keturių bjaurių mergiūkščių! Jos pernelyg aršiai gadino kitiems (tiksliau, Elliw) gyvenimus.
Vis dėlto dabar reikėjo ne mąstyti apie tas neįtikėtinai bjaurias mergiūkštes, o atsidurti… na, ten. Neaišku, kur tas “ten” buvo, tačiau Elliw - gera mergaitė, tad ji pasiėmusi teleskopą paliko Klastūnyno mergaičių kambarį ir išėjo.
Ilgą laiką klaidžiojusi po pilį Elliw atsidūrė lauke. Kiek laiko pastypsojusi ten klastuolė susimąstė. Geniali jos logika netruko pakuždėti, kad reikia grįžti į pilį. Vieta, į kurią ji ėjo, tikrai turėjo būti viduje. Elliw apsisuko ir bandė grįžti į pilį, bet nepataikė įeiti pro duris, tad atsitrenkė į sieną.
- AUČ! - nuaidėjo per pusę mokyklos (kurios pavadinimo velsietė vis dar nežinojo) kiemo. Dėl šios nelaimės - kaip ir dėl visų kitų - kaltos tik tos keturios bjaurios mergiūkštės! Ar gali būti, kad tas “ten”, kur Elliw taip atkakliai bando patekti, yra vieta, kur jos visos keturios laukia, kad sužinotų šią svarbią naujieną? Tikriausiai taip ir yra - velsietei privalu kuo greičiau surasti neLiuciją, ne neLiuciją, ne ne neLiuciją ir ne ne ne neLiuciją ir gerai išaiškinti, kad viskas yra tik jų kaltė. Dabar velsietė jautėsi be galo patenkinta. Jai pavyko prisiminti, kodėl eina ten, kur eina. Žinoma, vis dar nežinojo, kur tas “ten” yra, tačiau svarbiausia buvo tai, kad prisiminė kelionės priežastį.
Gerai buvo ir tai, kad iš antro karto pasisekė įeiti pro duris. Tai pradžiugino mergaitę, kuri dabar patenkinta nukurnėjo koridoriumi tolyn. Ir toliau nežinojo, kur gali rasti bjauriąsias mergiūkštes, tačiau vis tiek skubėjo. Po ilgų klajonių koridoriais Elliw pasijuto pavargusi. Pavargęs buvo ir teleskopas - dėl šito rudaplaukė buvo visiškai tikra. Reikėjo leisti prietaisui pailsėti, o tai geriausia padaryti jo lovoje. Tiesa, velsietė neprisiminė, ar teleskopas turi savo lovą, tačiau skubėjo miegamojo link.
Deja, kažkur pasiklydusi mergaitė visai sutriko ir nebežinojo, kur eiti. Tai gerokai išgąsdino, ir susipainiojusi savo kojose ji trenkėsi į duris. Suskaudo tiek galvą, tiek teleskopą. Supykusi klastuolė šiaip ne taip atidarė tas duris ir suriko:
- Tai tu kalta!
Elliw norėjo įeiti į vidų, kad pamatytų, kurią iš bjauriųjų mergiūkščių ras viduje, tad už kažko užkliuvo (tikrai ne teleskopo!) ir plojosi ant grindų. Tas šleikščiai nemalonus trakštelėjimas, laimei, nepasigirdo.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 19 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #65 Prieš 1 metus »
  Kabinete įsivyravo tyla. Profesorė net neniūniavo vienos, iš puikiai žinomų klasikos kūrinių, melodijos, jos vilkiška klausa išgirdo tik savo pačios įkvėpimą ir iškvėpimą. Ariellai pasirodė, kad jos mintys nutilo, tokiu būdu leisdamos pamiršti kiekvieną ne tokį malonų nutikimą. Brown tokioje nelauktoje harmonijoje sėdėjo bent keletą minučių, leido sau suabejoti kiekvienu sprendimu, ruošėsi apmąstyti ir planus kitiems metams, tačiau mokytoja to padaryti paprasčiausiai nespėjo. Jos pasakišką harmoniją viduje ir išorėje sudarkė sunkus smūgis į grindis, regimai, visai netoliese Annės kabineto. Moteris net neapgalvodama kitų šio nutikimo variantų, skubiai pakilo nuo kėdės ir greitu žingsniu nukulniavo prie pat durų, tyliai sukalbėdama neaiškų prašymą visatai ji patraukė šaltą durų rankeną ir visai netoliese išvydo klastuolę, kurią šiandienos vakarui ir pasikvietė atlikti arešto.
  - Sveika, - abejodama, kad Elliw susižeidė, prabilo žiobarotyros profesorė ir tyliai atsiduso. - Viskas gerai? - dar paklausė, norėdama įsitikinti, kad jos hipotezė, kad Goff sveikata dar labiau nesuprastėjo, buvo visiškai teisinga.
  Moteris apsidairė. Mokykloje zujo mokiniai, tačiau niekas prie jos kabineto nesiartino, visi kulniavo savais keliais ir retkarčiais net nelinkteldavo mokytojai. Ariella manė, kad tai yra visiškai negarbinga, juk jie - mokiniai, turėtų rodyti pagarbą dėstytojiems, kurie taip dėl tų vaikų stengėsi. Tiesa, mokinių stengėsi nekaltinti, tokia buva ta šiuolaikinė visuomenė, o šiandien juos galėjo paveikti ir ne pačios palankiausios mėnulio fazės.
  - Galbūt eime į mano kabinetą, - kalbėjo ramiai, nors jausmai viduje buvo visiškai kitokie. Iš kitų mokytojų aziejietė jau buvo supratusi, kad Elliw tikrai buvo sunkesnio charakterio būdo nei dauguma varniukų, su kuriais Ariella sutarė daug geriau.
  - Tavo užduotis yra labai paprasta, neturėtum užtrukti ilgai ir turėtum spėti nulėkti į didžiąją salę pavalgyti, - pasakė profesorė ir įžengė į savo kabinetą, įsitaisė krėsle ir žvilgsniu klastuolę pakvietė užeiti taip pat.
  Tu nieko blogo nepasakei, pati prisidirbo, nereikia kiekvieno gailėti, nereikia, - vis kartojo sau mintyse raudonaplaukė aukštaūgė, nors tuo patikėti buvo siaubingai sunku.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai: 118
  • 310 teleskopų (23-01-05)
Ats: Žiobarotyros profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #66 Prieš 1 metus »
Elliw jautėsi be galo sutrikusi. Teleskopas visiškai jai nepadėjo! Kaip taip gali būti? Dėl to kaltos, aišku, tos keturios bjaurios mergiūkštės, tik ir trukdančios Elliw gyventi! Kai kažkas prakalbo, velsietė labai nuoširdžiai išsigando. Ji neįsivaizdavo, kas ir kodėl su ja šneka ir, laimei, netrukus tą faktą pamiršo. Deja, mergaitė pamiršo ir tai, kad kažkas iš viso netoliese buvo, tad vėl išgirdusi balsą dar kartą išsigando. Kad prieš tai kažko bijojo, ji neprisiminė, bet tai nereiškė, kad dabar nebuvo baisu.
- Tai tu kalta! - dėl visa ko suriko Elliw. Žinoma, žodžiai buvo skirti neLiucijai, ne neLiucijai, ne ne neLiucijai arba ne ne ne neLiucijai, nors ji nė neįsivaizdavo, kurią iš tų bjaurių mergiūkščių šį kartą kaltina. O gal visas? Kad ir kaip ten būtų, jai reikia išsiaiškinti su teleskopu. Kodėl jis taip nemandagiai elgiasi?
Visai netrukus teleskopas tapo pačia mažiausia problema: jeigu tik atmintis neapgavo velsietės, tas keistas padaras, kažkodėl čia šnekantis, pasiūlė eiti į kabinetą. Rudaplaukė atsistojo ir tvirčiau paėmė didžiausią brangenybę į rankas. Ji tikrai niekur neis! Juk toji moteris sakė kažkur eiti, ar ne? O gal Elliw jau neprisiminė, kas buvo pasakyta?
Ko ji tikrai neprisiminė, tai plano neiti į kabinetą. Taigi galiausiai įžengė vidun, nors neįsivaizdavo, kodėl tai padarė. Mergaitė žiūrėjo į su ja kažkodėl šnekantį žmogų ir pradėjo ieškoti jos panašumų su teleskopu. Nieko panašaus nepastebėjo, kas šiek tiek sutrikdė. Kita vertus... Jeigu teleskopas yra toks nemandagus, gal galima tikėtis, kad šioji moteris bus draugiškesnė? Ji ir vėl kažką pasakė. Elliw jau ruošėsi pamiršti ir paskutinius žodžius, bet viena jos smegenys užfiksavo.
- Mano užduotis? - perklausė mergaitė, nors netrukus neprisiminė, kad kažką sakė. Norėjo saugiai pasistatyti teleskopą, o tuomet išsiaiškinti, ką čia daro. Deja, niekaip negalėjo sugalvoti, kur jos brangenybei būtų pakankamai saugu, o galiausiai pamiršo tą planą.
Velsietė buvo visiškai sutrikusi. Ji neprisiminė, kur esanti ir ką čia daranti. Moteris, esanti nemaloniai arti jos, nė kiek nenuramino. Tuo labiau, kad ji nebuvo panaši į teleskopą. Tad ką dabar daryti? Reikėjo išsiaiškinti, kodėl ji iš viso čia atsidūrė. Mergaitė jau žiojosi užduoti šį klausimą, bet, deja, pamiršo, ko ketino klausti, tad taip ir sustingo pražiota burna. Netrukus neprisiminė ir to fakto, bet tai nepadėjo užsičiaupti. Situacija buvo daugiau nei kvaila. Galiausiai Elliw nusprendė atsisėsti ant artimiausios kėdės. Teleskopas, žinoma, vis dar buvo jos rankose. Mergaitė priėjo prie stalo ir pasistatė ten savo didžiausią brangenybę. Taigi dabar teleskopas stovėjo ant stalo, o jo savininkė priėjo prie kėdės. Jau buvo pamiršusi, kad ketino atsisėsti, bet antrą kartą priėmė tą patį sprendimą. Ji neprisiminė, kodėl yra išsižiojusi, tad galiausiai užsičiaupė ir atsisėdo. Deja, tą pačią akimirką kėdė sulūžo, tad mokinė nusivertė ant žemės.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 19 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko