0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #15 Prieš 4 metus »
 - O ne, angele, - toliau erzino Elrodas merginą. - Taip lengvai neišsisuksi. Tie žodžiai išvydę pasaulį taip lengvai atgal nesugrįš. Tu kažko manęs prašei.  Gal net maldavai?
  Jis vos vos pastebimai apsilaižė lūpas, tarsi plėšrūnas stebėdamas savo grobį. Kaire ranka pasirėmęs į medį, palei Stevie ausį, dešinę paskyrė vaidinimui. Braukdamas ranka palei merginos kūno linijas, keliavo iš viršau į apačią ir atgal, tačiau iš tiesų jos nelietė. Tarp jo delno ir Stevie buvo paliktas siaubingai erzinantis tarpelis.
  - Kodėl taip elgiesi su manim, angele? Pažvelk, kaip verti mane elgtis, - erzino nutaisęs nuskriaustos šunyčio veidą. - Tu žinai, kad negaliu tau atsispirti, todėl mane ir kankini?
  Iš tiesų jis tikėjosi, kad būtent mergina taip jaučiasi. Žinojo, kad ji taip jaučiasi. Pats juto, kaip ji reaguoja ir dėl to žaisti su ja buvo dar smagiau. Stevie jam tikrai nuoširdžiai patiko. Paprastai su patinkančia mergina Elrodas būdavo galantiškas džentelmenas. Tikrai ne toks pamišęs tarsi grobuonis, koks buvo dabar. Pats negalėjo suprasti, kas jam użėjo, bet jis negalėjo ir nenorėjo valdytis.

*

kablelis

Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #16 Prieš 4 metus »
Stevei kilo įtarimas, kad Elrodas jos sąskaita linksminasi. Dabar reikėjo atsakyti į klausimą: kodėl? Ar jis iš tiesų nenori čia būti? Tik laukia tos kažkokios "jos" ir tiesiog užmušinėja laiką, kol "ji" nepasirodė. Grifė vėl pajuto kylantį apmaudą, nors ne taip seniai nuoširdžiai tikėjo, kad viskas, kas čia vyksta, yra tikra. Ar jis ir aną kartą tik žaidė? paklausė savęs mergina, prisiminusi jų ankstesnį susitikimą. Tada berods išsiaiškino, kad vienas kitam... Na, sakykime taip, patinka. Negi vaikinas tada melavo? Bet juk negalėjo suplanuoti šio susitikimo, ar ne? Kokio velnio jis ją vadina "angelu"?
Galvoje sukosi per daug klausimų, tačiau neatsirado nė vieno atsakymo. Stevie visiškai nebenorėjo stovėti tarp medžio ir vaikino, ji jautėsi pernelyg nejaukiai.
- Aš tavęs nieko nemaldavau ir neprašiau, - griežtokai rėžė Stevie. Neįsivaizdavo, ką pamanys Elrodas, tačiau dabar tai ir nerūpėjo. Jis su ja nebežais! - Dabar jau gali palikti mane ramybėje.
Mergina atsišliejo į medį. Jautė, kad vaikinas nė nepajudėjo. Tačiau ji užsimerkė ir pažadėjo sau, kad nė nekrustelės, kol jis neišsinešdins arba kol nepaaiškės, kodėl jis taip keistai elgiasi.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #17 Prieš 4 metus »
 - Tikrai prašei, - neatlyžo Elrodas. - Gal gali mane apkabinti, ištarei. Dabar sakysi ne? Išsiginsi? Kas nutiko, angele? Vieną akimirką mėgaujiesi mūsų bučiniu, o kitą jau varai mane šalin?
  Dėl merginos šiurkščių žodžių Elrodas atšalo. Staiga dingo visas žaidimo džiaugsmas. Jis atsitraukė nuo medžio ir Stevie per du žingsnius.
  - Jei tikrai nori, kad išeičiau aš išeisiu.
  Jis stovėjo sumišęs, nežinodamas kaip reaguoti. Vieną akimirką jie puikiai leidžia laiką, o kitą jau mergina šalta kaip ledas. O gal jis apskritai apsiriko dėl merginos reakcijos ar dėl jos jausmų. Vaikinas svarstė, gal ji vis gi nejaučia jam to paties kaip jis jai. Bet neįmanomas daiktas jog jis šitaip apsiriko. Dievaži, tikrai nesuprantu merginų - pagalvojo Elrodas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Elrodas Adrianas »

*

kablelis

Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #18 Prieš 4 metus »
Stevie tylėjo. Suprato, kad jeigu Elrodas prisimena, ką ji sakė, tai neigti būtų mažų mažiausiai kvaila. Kas jam sakė, kad aš mėgavausi? pabandė išlaikyti piktą nuotaiką mergina, tačiau pati puikiai suprato, kad Elrodas buvo teisus - ji tikrai mėgavosi. Vis dėlto ji susilaikė nieko nepasakiusi, nors ir knietėjo paklausti, kodėl varnas taip su ja žaidžia.
Kai vaikinas sutiko išeiti, Stevie pajuto nusivylimą. Juk ji taip tikėjosi, kad Elrodas nė už ką nesutiks! Tad dabar mergina nežinojo, ką daryti. Ji girdėjo, kaip blondinas žengė porą žingsnių į šalį. Kiek padvejojusi atsimerkė ir pažvelgė į jį. Ilgokai svarstė, ar reikia ką nors sakyti - ar verta įtikinti, kad ji iš tiesų to nenori? Ji kaip tik nori, kad jis liktų! Tik tegul paaiškina, kodėl taip keistai elgiasi! Tačiau kaip jam tą pasakyti?
Grifė atsisėdo ant žemės ir nudūrė akis į ją.
- Ne, nenoriu, kad išeitum, - labai tyliai sumurmėjo rudaplaukė - net nežinojo, ar Elrodas galėjo ją išgirsti. Vis dėlto tikėjosi, kad galėjo - ir kad išgirdo.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #19 Prieš 4 metus »
 - Tai apsispręsk! - sušuko vaikinas skėstelėdamas rankomis. - Gal pasakysi pagaliau, kas dedasi tavo galvoj? Aš čia iš kailio neriuosi flirtuodamas su tavim, norėčiau, kad atsipalaiduotum biškutį. Nes mergaite patikėk, šluota ir ta lankstesnė, daugiau visko išduoda apie savo jausmus nei tu. Aš tavo minčių juk neskaitau!
  Vaikinas kalbėjo vis labiau niršdamas. Jis jautėsi taip, tarsi jam vienam viskas būtų svarbu. Tarsi jo rodomi jausmai būtų atsimušę į plytų sieną. Jis giliai įkvėpė:
  - Klausyk, pasakyk tiesiai šviesiai. Dominu aš tave ar ne? Nes ima atrodyti, kad mūsų santykiai vienpusiai ir ta pusė mano. Pasakyk iš karto, kol dar neįklimpau per giliai, nes paskui nebeturėsiu kelio atgal.
  Nuo šių savo žodžių krūtinėje regis atsivėrė tuštuma. Sumišimas ėmė viršų ir jis jau nieko nepajėgė suprasti žvelgdamas į Stevie. Eilinį kartą manydamas, kad supranta merginą, gavo smūgį į paširdžius.

*

kablelis

Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #20 Prieš 4 metus »
Jis tai vadina flirtu nustėrusi pagalvojo Stevie. Ar tai buvo dar vienas Elrodo žaidimas? Bet negi jis išties tyčiojasi? Tai būtų pernelyg didelis nusivylimas...
Vis dėlto buvo justi, kad varnas pradeda pykti. O jeigu tai būtų tik žaidimas, jam nė kiek nerūpėtų, ar ne? Neatrodė, kad pyktis suvaidintas. Tad Stevie sėdėjo ant žemės ir galvojo, ką dabar pasakyti. Jautėsi labai blogai. Negi ji privertė vaikiną taip jaustis?
- Aš... - bandė pradėti Stevie, tačiau buvo itin sunku. Ji nė karto nebuvo kalbėjusi tokiomis temomis. Kažkodėl ankstesnysis susitikimas buvo daug paprastesnis. Ko gero, jis buvo pakankamai spontaniškas. O dabar... Neaišku, kiek laiko Elrodas žiūrėjo į ją, kol nutarė pasirodyti. Jeigu jis matė, kaip Stevie ateina, galėjo viskam pasiruošti! O štai mergina buvo užklupta nepasiruošusi.
- Man atrodo, kad tu su manimi tik žaidi, - galiausiai pratęsė grifė, nors kalbėjo itin tyliai. - Ir man tas nepatinka. Maniau, kad viskas, kas čia buvo, buvo tikra. O tavo veiksmai privertė mane tuo suabejoti.
Stevie nutilo. Žinojo, kad neatsakė į Elrodo klausimą, tačiau pasakyti "taip, tu mane domini" ji neišdrįso.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #21 Prieš 4 metus »
Jis tik stovėjo ir klausėsi. Net sunku buvo susikaupti ir įsiklausyti, ką jam sako Stevie. Pagaliau suvokęs jos žodžių prasmę truputį nusišypsojo.
 - Žinoma, kad aš su tavimi žaidžiu. Ir man labai patinka tiesą sakant. Bet kodėl, dėl merlino barzdos, tu sugalvojai, jog tai nėra tikra? Tu manai, kad aš jausti nesugebu? Nes toks žaidimas nejaudintų nebent tik trolio. Nebent žinoma mane tu troliu laikai?
  Jis klausiamai nužvelgė merginą per akinių viršų. Vos galėjo sulaikyti šypseną.
 - Klausyk, - prabilo kiek surimtėjęs. - Tu man patinki, labai. Bet tas tavo nepasitikėjimas savimi kartais tiesiog nulieja kaip ledinis dušas. Reikia kažką su tuo daryti, nemanai? Nes tikrai, angele, tu pati sau priešas.
  Elrodas žvelgė šį kart jau su susirūpinimu. Viskam taip puikiai prasidėjus ir pasukus tokia netikėta linkme, šiek tiek jį liūdino.

*

kablelis

Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #22 Prieš 4 metus »
Išgirdusi, kad Elrodas atvirai prisipažino tik žaidžiąs Stevie pajuto nusivylimą. Nepaisant vėlesnių žodžių, mergina buvo tikra, kad tai, kas čia vyksta, tėra žaidimas. Vadinasi, tai negali būti tikra.
Vis dėlto vėliau sekę žodžiai buvo ištarti rimtesniu tonu. Ir Elrodas netgi pasakė, kad Stevie jam patinka! Grifė visai sutriko. Kaip suprasti tokį neapsakomai keistą elgesį? Kas su tais vaikinais blogai?
- Tai yra arba žaidimas, arba tikra, tačiau negali būti ir tas, ir tas, - galiausiai prabilo Green. - Dėl to ir sakau, kad man tokie žaidimai nepatinka.
Ji jautėsi be galo kvailai. Labai norėjosi tikėti, kad Elrodas sako tiesą. Kad ji iš tiesų jam patinka. Tačiau kas ten supras tuos vaikinus?..
- Man atrodo, pats laikas baigti žaidimus, - staiga pasakė Stevie. Nesuprato, iš kur atsirado ta drąsa. Tačiau ji paėmė vaikiną už rankos. Po kelių akimirkų apsikabino ir prisiglaudė prie jo.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #23 Prieš 4 metus »
 - Dar ir kaip gali, angele, - nusišypsojo Elrodas. - Negi manai, kad dėl to, jog patinki man, aš turėčiau būti liūdnas paniurėlis? Šis žaidimas nereiškia, kad nežiūriu į tave rimtai. Net priešingai. Patinki man ir dėl to linksmai su tavimi leidžiu laiką.
  Jis puikiai suprato, ką nori pasakyti Stevie, bet nebuvo tikras, ar supranta jo žodžius ji. Kai mergina jį apkabino, Elrodas sumurkė tarsi katinas iš malonumo.
  - Na, jeigu tau mano žaidimai nepriimtini, tuomet baigsiu tai, kaip tu ir sakai.
  Jis taip pat, stipriai apkabino Stevie. Ji atrodė tokia smulkutė jam, jo glėbyje. Merginos plaukai Elrodui kvepėjo vėju ir žole. Kažkodėl tai labai priminė namus. Vaikinas švelniai paglostė Stevie nugarą. Liesti ją buvo labai malonu. Ko ne viską pasaulyje galėjo atiduoti, kad tik nereiktų jos paleisti.

*

kablelis

Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #24 Prieš 4 metus »
Pagaliau kažkas paaiškėjo: Elrodas ne tik neprieštaravo merginos poelgiui, bet, atrodo, buvo tuo patenkintas. Tai Stevei labai tiko. Svarbiausia buvo tai, kad vaikinas sutiko mesti tuos kvailus žaidimus. Grifė netikėjo, kad toks žaidimas gali būti priimtas rimtai. Galbūt trukdė patirties su vaikinais stoka. Ar kažkoks nepasitikėjimas savimi tokiais klausimais. Tačiau dabar nesinorėjo apie tai galvoti. Dabar buvo galima džiaugtis tuo, kad Elrodas surimtėjo.
Porelė ilgokai stovėjo apsikabinę. Stevei buvo gera, tačiau ji buvo veiksmo žmogus, tad labai norėjosi kažką veikti. Tad mintyse pradėjo suktis klausimas, ką galima būtų pasiūlyti, kad neatrodytų pernelyg... Keista?
- Nenori atsisėsti? - galiausiai ištarė mergina. Suprato, kad tai nėra labai daug veiksmo pridedantis pasiūlymas, tačiau niekas daugiau neatėjo į galvą.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #25 Prieš 4 metus »
Mergaitės klausimas tarsi pažadino vaikiną. Jis buvo giliai nuklydęs į apmąstymus. Ar tikrai viskas yra taip gerai kaip atrodo? Ji graži, gera ir švelni. Gal kiek per drovi, tačiau tobulų nėra. Bet su mano sėkme... Sunku pačiam patikėti, kad viskas gerai klostosi.
  - Atsisėsti? - atitoko Elrodas. - Žinoma.
Jis klestelėjo šalia jos.
  - Amm... Nežinau kaip paklausti, kad visko nesugadinčiau ar nepagalvotum ko nors negero, bet turiu įsitikinti. Mums viskas gerai? Turiu omeny tu dėl ko nors nepyksti ar panašiai? Gal ką nors turi man pasakyti, ką turėčiau žinoti? - jis patampė marškinėlių apykaklę nervindamasis.
  Nenorėdamas parodyti jog nerimauja vėl atsistojo. Nejučiom apsidairė ar niekas jiem nesutrukdys savo atėjimu ir įsikišimu, tačiau suvokęs, kad aplink daugiau nieko nėra, pažvelgė į Stevie.

*

kablelis

Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #26 Prieš 4 metus »
Elrodui atsisėdus šalia Stevie nežinojo, ką daryti. Kur dėti rankas? Ar geriau atsiremti į medį, ar taip tik atrodys labiau įsitempusi? (o ar ji gali būti labiau įsitempusi nei yra?) Galiausiai mergina paguldė rankas šalia savęs ir tikėjosi, kad neatrodo kaip visiška idiotė.
Kai vaikinas apipylė klausimais, Stevie visai sutriko. Ko jai pykti? Be to, ką ji gali turėti galvoje, ką jis turėtų žinoti? Tas klausimas visada versdavo merginą, kad kažkas tokio yra. Tad ji ilgokai neatsakė, nes nuoširdžiai nežinojo, ką pasakyti. Ko gero, net galėjo pasirodyti, kad ji iš viso neketina atsakyti.
- Žinoma, nepykstu, - galiausiai pratarė rudaplaukė, nors pusę klausimų jau buvo pamiršusi. - Tik... Nesugalvoju, ką tu tikiesi iš manęs išgirsti. Ką aš tau turiu pasakyti.
Stevie įsivaizdavo, kad kalbėjo visiškai nerišliai, deja, buvo per vėlu. Nespėjus daugiau pagalvoti Elrodas staiga atsistojo. Stevie pašoko. Automatiškai pagalvojo, kad kas nors ateina - negi ir vėl Elira? Ar ir vėl ta kvaila mergiūkštė viską sugadins? Nepaisant to, kad ji buvo Elrodo sesuo, o dar ir dvynė, Stevie negalėjo tos merginos pamėgti. Elrodas apsižvalgė - tikėjosi, kad kažkas ateis? Netrukus jis lyg ir įsitikino, kad jiedu čia vieni. Tačiau Stevię įtikinti nebuvo taip paprasta, tad ji ir toliau dairėsi.

*

Altair Ezio Blewett

Ats: Prisiminimų medis
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Jis ėjo ten, kur vedė kojos. Ar akys...nesvarbu.
Šiltas rudens vėjas taršė jo tamsius, minkštus plaukus. Ką jam vėjas šnabždėjo? Ką jam saulė sakė? Kaip jis norėjo pabėgti nuo savo rūpesčių ir tiesiog egzistuoti, bet tada...žinoti, kad turi kažką ir nesijauti vienišas. Gal vyresnis išgirdęs jo rūpesčius, pamanytų, kad švilpiui reiktų sužinoti apie egzistencializmą? Kamiu? Nihilizmą?
Bet ar tai pakeis faktą, kad Altairas Ecijo Blewettas, berniukas su Streikersų ir Iano krauju, neranda savo vietos šioje žemėje? Kas jį iš tikrųjų neramina? Pats nežino. Buvo aišku viena, kad vienuolikmetis susidūrė ne su savo amžiaus problema.
Prisiminimų medis, ar bent taip girdėjo kitus vadinant. Prisiminimų medis.... Kaip medus ant lūpų, kaip kraujo geležies skonis....Šiltų prisiminimų neturėjo, bet žinojo iš knygų, filmų kokia draugystė gali graži, ar kokia turi būti.
Ar jo mirtis bus trijų metrų ilgio?
Patraukė tolyn. Tolyn, tolyn, tolyn, tolyn, tolyn...Tolyn.
Jis čia neturi vietos. Jis nežino, kokia prasmė čia būti. Nežino, ar kas pasikeis į gerą, jei čia bus.
Tolyn. Tolyn....
Berniukas pasileido bėgti tolyn nuo prisiminimų medžio.