0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Nereikalingų knygų skyrius
« Atsakymas #150 Prieš 2 metus »
Luna dar truputį pasėdėjo bandydama tiksliai susivokti kas įvyko. Pasukusi galvą šiek tiek į šoną pamatė mergaitę aišku ne iš karto ją atpažino.Na ir kokio velnio ji čia dabar taip atsigulė ant šaltų grindų? Paskui nusišypsojo ir tarė:
- Sveika, Jessica taip tave pamenu beje ar tau viskas gerai , kad taip ant nugaros atsigulei?- Dar šiek tiek patylėjusi ir pagalvojusi pasakė: Beje ačiū , už šunį čia Rubė, o tavieji? Be to ką čia veiki? Ir kam tau čia tie gyvūnai?- Evanns turėjo galybes klausimų savo mylimai ir brangiajai  puseserytėi, juk taip ilgai jos nematė ir labai džiaugėsi pagaliau susitikusi nors ir susitikimas ne iš lengviausių Ah tikriausiai derėtų dar kažko paklausti ?- Tiesa ką čia skaitai?- Laukdama atsakymų į jos krūvą durnų klausimų švilpė pati atsivertė pačios savo paimtą knygą ir ją atsivertė ir pradėjo skaityt Po šimts žiobarų, kad tik rasčiau kur patogiau atsisėsti , nes ant grindų tikrai nėra taip ir patogu
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Jessica Moony

  • III kursas
  • *
  • 98
  • Taškai:
Ats: Nereikalingų knygų skyrius
« Atsakymas #151 Prieš 2 metus »
Jessica atsisuko į Evanns:
- Viskas kuo puikiausiai, tik labai išsigandau, kad mūsų nepričiuptų. Na, dabar tai jau tikrai viskas gerai, galime ramia širdimi čia paskaityti.
Atsivertė knygą, bet šiaip taip įstengė prisiminti, kad dar liko neatsakytų klausimų, tad tarė:
- Labai gražus vardas Rubė, - nusišypsojo. – Na žinai, Luna, šiandien mano katinai blogai jaučiasi. Nežinau kodėl... Kažkokie labai pavargę ar tokie net tokie „išvirę“ vargšeliai. Klausei kokie vardai, tai: Musė, antai ta juoda su safyro spalvos akimis, viršuj, ant knygų krūvos, tada Aslanas, rainas ir ištikimas seniukas katinėlis šalia juodosios, ir galiaaaausiai, - padariusi trumpą pauzę, o per ją paėmusi nuo kelių mažiausiąjį katuką. – Mangutis, Mango, labai mielas bei išdykęs katinukas, beveik identiškas su savo tėveliu, tik kiek tamsesnis jo kailiukas. Tai va, čia mano Hogvartso šeimynėlė atkeliavusi į biblioteką kartu su manimi. Oi, dar kai kas, kaip galėjau užmiršti! – nuo peties nusikėlė vorą į savo šiltą delną. – Čia mažylis Karlas.
Daug čia pripliurpiau... Bet dar vis neatsakiau į visus išbertus Lunos klausimus, liko vienas, labai svarbus. Juk reikia pasigirti. Nukreipė knygos viršelį į pusseserę ir vėl prabilo:
- Tai labai gražus meilės romanas, kaip keli vaikinai įsimyli vieną ir tą pačią moterį... Bet, gal tu dar ir nesupranti tų reikalų, tai nebepasakosiu, - ir pridūrė. – Eee, man tai žinok tėvai leidžia jau tokius dalykus skaityti.
Gana ilgai užtęsė tylą ir dar dėl mandagumo paklausė:
 - O kokia tavo atsidūrimo su Rube bibliotekoje istorija? Ir kokią knygą išsirinkai?
Tada įlūžo dėžė, ant kurios grifiukė sėdėjo ir Moony išsigandusi riktelėjo. Naaa, tikiuosi niekas dar neišgirdo. Pagalvojo drebančia širdim.
 

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Nereikalingų knygų skyrius
« Atsakymas #152 Prieš 2 metus »
Pamasčiusi Luna nusišypsojo savo mielai pusseserei ir tarė:
- Taip pati be galo išsigandau, kad kas nepričiuptų dar kai aš čia atsivedžiau savo Rubę, o tu savo mažus mielus katukus, - Ir nusišypsojo.
Nu vis dėl to jie mieli, bet mano tėvai niekada man neleis turėti net vieno, o Jessica jų turi net gi kelis. Prisiminusi, kad Jessica dar vis čia:
-  Taip tikrai labai gražus vardas, ačiū radau vienoje knygoje jei dar kada pati turėsi gyvūnų galėsiu ir tau ją duoti. O tiesa dėl sergančių gyvūnų gali taip pat paskaityti arba gal nuvesk juos pas kokį gydytoją gal padės?  Ir labai mieli katukų vardai tik nesitikėjau , kad turi vorą, -  Evanns pabandė nusišypsoti. - Tik man labai įdomu kaip tau tiek gyvūnų leidžia turėti tėvai? Man leido tik turėti paštui, o  apie Rubę......- Kiek patylėjusi tarė. -  Apie Rubę dėja jie nieko nežino nesakiau, nes bijau, kad jie gali ją iš manęs atimti, bet juk kažkada turėsiu važiuoti namo ir tada jie vis tiek apie ją ir tada net nežinau kas bus.- tarė mergaitė Po šimts žiobarų aš gi čia ne viena kiek galiu kalbėti? - Meilės romanas? ė ne aš skaitau apie gyvūnus  galėsiu ir tau duoti ,o istorija tokia, kad aš negalėjau Rubės palikti, nes ji dar labai maža ,o knygų reikėjo velniškai taigi....- Ir tą minutę trakštelėjo dėžė.- O ne .
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Luna Evanns »
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Nereikalingų knygų skyrius
« Atsakymas #153 Prieš 1 metus »
  Vega atėjo į biblioteką. Šįkart iškart žinojo kur eiti. Ji vis pastebėdavo skyrių, kuriame akivaizdžiai buvo nebenaudojamos knygos. Tikėtina, kad jos nebuvo liestos jau dešimtmečius. Na, bent jau daugelis jų. Vega niekada nebuvo ieškojusi knygų šiame skyriuje, bet buvo tikra, kad čia tikrai galima atrasti neblogų perliukų. Buvo tikra, kad šiame skyriuje knygos atsidurdavo tik dėl to, nes kažkas jų iš viso neskaitė. Būtent todėl ji manė, kad čia tikrai galima atrasti įdomių knygų, kurios galėtų suteikti tikrai naudingų žinių.
  Priėjusi prie tų kelių lentynų, kuriose galimai gulėjo niekieno nenaudojamos knygos greitai kelias apžvelgė. Išties knygos atrodė nenaudojamos, o kai kurių sąvokų, kurios buvo minimo viršeliuose varniukė nebuvo net girdėjusi. Bus įdomu! Čia tikrai turėčiau rasti įdomių perliukų! Džiaugdamasi pagalvojo šviesiaplaukė. Jai išties buvo įdomu. Dažniausiai ji skaitydavo knygas tik iš dažnai naudojamų knygų. Niekada į nenaudojamą neeidavo. Žinoma, ji neeidavo ir į uždraustąjį skyrių. Niekada ten kojos nekelčiau. Pagalvojo ji.
  Greitai ji rado visai įdomią knygą, todėl pradėjo ją skaityti. Tačiau po kiek laiko išgirdo žingsnius, kurie ją kiek išgąsdino, nes Vega visiškai nesitikėjo, kad kas nors čia užeis. Ji žinojo, kad šiuo skyriumi beveik niekas nesinaudoja ir tikrai tuo tikėjo. Kiek išgąsdinta tų žingsnių mergaitė greitai atsisuko į žingsnių šaltinį.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.