0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 467
  • Taškai: 10
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #540 Prieš 1 metus »
Kaja pritariamai linktelėjo. Žaidimai ir apskritai technologijos tikrai padėdavo prastumti laiką.
- Gyvenote dvare? - susidomėjo. - Mes irgi gyvename dideliame dideliame name. Tačiau jis nepanašus į dvarą, nes yra modernus. O pilys man nepatinka, - apsidairė aplink. - Čia senoviška.
Tai, ką profesorius kalbėjo apie šansą, galias ir jų atsiskleidimą, mergaitė tiesiog ignoravo. Gal viskas ir būtų visai įdomu, jeigu ištarus burtažodį šis imtų ir suveiktų. Bet kažkodėl neveikė.
- Mano tikrai ne melsva, - papurtė galvą. - Tikriausiai štai ši, - ir parodė į vieną iš rožinės atspalvių. - Vieną kartą mamos bendradarbė Steisė instagrame savo miegančiam vaikinui nulakavo nagus žaliai, - sukikeno. - Ne, ta virėja kepė picą mūsų orkaitėje. O galima picą kepti krosnyje? - nustebo, nes nieko apie tai neišmanė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1906
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #541 Prieš 1 metus »
- Taip. Gyvenau. Kiti mano giminaičiai dar ten ir gyvena. Mūsų dvaras senas, ten gyveno kartų kartos iš mūsų šeimos. - Keista buvo tada, kai buvo iškraustytas iš ten. Bet dabar nebenorėtų sugrįžti. Gal niekad neturėjo ryšio su tais namais.
- Man patinka senoviški daiktai. Jie įdomūs, paslaptingi. - Į lakus jis daugiau nebežiūrėjo.
- A. - Tepasakė, kai Kaja informavo kokia spalva jos mėgstamiausia.
- Man tai niekas ir niekada taip nepadarytų. Aš iškart pabusčiau. - Nusijuokė.
- Taip. Tradiciškai jos kepamos krosnyje. - Didžioji salė jau ištuštėjo. Bet tai jam irgi buvo įprastas dalykas. Ilgai užsisėdėti su mokiniais ar mokiniu prie stalo. Todėl niekur neskubėjo.
- O ar yra dar kas nors, ką tu mėgsti be interneto? - Paklausė Senkleris.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 467
  • Taškai: 10
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #542 Prieš 1 metus »
- O nenorėjote naujo dvaro? - paklausė. - Juk visada smagu, kai kas nors yra nauja. Mano tėvai tai pasistatė naują namą. Man tai labai nepatinka viskas, kas sena. Nepabustumėt, - pradėjo kikenti. - Nes tas mamos draugės vaikinas, na, ten buvo vakarėlis. Toks kaip iš filmo. Ir tas vaikinas buvo išgėręs daug visokių nesąmonių, todėl nepabudo. Aš, kai užaugsiu, darysiu labai didelius vakarėlius, - išdidžiai informavo. - O kad picos kepamos krosnyje, tikrai nežinojau. Kaip ta krosnis atrodo? O kodėl jos ten kepamos? Negi picerijoms per brangu nusipirkti daug orkaičių? Turbūt būtų patogiau, - garsiai mąstė. - Internete yra viskas! - Kajos akys sužibo, kai profesorius uždavė klausimą. - Aš ten žiūriu apie tai, kas man patinka. Man patinka lūpų blizgesiai, nagų lakai, auskarai, drabužiai. Man patinka gražios suknelės ir bateliai, tik nemoku vaikščioti su bateliais aukštu kulnu. O jums patinka bateliai? - domėjosi.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1906
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #543 Prieš 1 metus »
- Dvaras didelis ir puikus. Kam reikia naujo? Šį visada galima patobulinti. O be to jis užkerėtas įvairia magija. - Išgirdęs tą istoriją apie vargšelį vaikinuką nusijuokė.
- Tada jis pats kaltas. O ar tau patinka šokti? Per vakarėlius smagu šokti. Ne per brangu. Tiesiog taip skonis yra kiek kitoks. Pica juk sukurta seniau. Tada žmonės orkaičių neturėjo. Žmonės gamino maistą ir viską kepė ar virė ant krosnies. O kaip atrodo krosnis aš tau galiu parodyti jeigu nori. - Bet kur tikrovė? Kur viskas, ką gali paliesti? Užuosti? Pamatyti? Pajusti? Galvojo.
- Bet ar tau netrūksta tikrumo? Ar nepasidaro nuobodu? Tiek visko galima patirti išties o ne žiūrint internete. Niekada apie tai nepagalvojau. Man batai turi būti patogūs, o ne gražūs. - Žinoma nepridėjo dar ir to, kad dar batai geri tokie, su kuriais galima gerai spardytis... To jam jau seniai nereikėjo, bet kerzus vis tiek mėgo nešioti. Taigi. Batai Auriui turėjo būti patogūs bėgimui arba muštynėse. Kurių kartais senais laikais pasitaikydavo jo karštame gyvenimo sūkuryje.
- Nieko. Išmoksi. Kai ateis laikas.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 467
  • Taškai: 10
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #544 Prieš 1 metus »
- Šokti? Eee, nelabai. Nebent tiktokui. Esame su buvusia bendraklase šokusios, bet labiau vis tiek patinka žiūrėti. Pica buvo sukurta anksčiau už orkaitę? - išpūtė akis. - Bet... bet... bet pica juk yra šiuolaikinis maistas! Kaip galėjo būti pica, bet nebūti orkaitės? - stebėjosi. - Gerai. Parodykit tą krosnį, - šiek tiek susidomėjo.
Nejau kas nors dar gamina maistą krosnyje? Negali būti, galvojo mintyse. Kam to reikia, jeigu yra išrasta orkaitė. Kaja ėmė įsivaizduoti, kaip gali atrodyti krosnis. Apie ją teko girdėti tai, jog ten naudojama ugnis ar kažkaip panašiai.
- Nežinau, - gūžtelėjo pečiais, kai profesorius prakalbo apie tikrumą. - Man smagu žiūrėti visokius vaizdo įrašus. Man tai patinka. Ir internete gali daug ką pamatyti. Man kaip tik atrodo, jog tie, kurie nesinaudoja internetu, nepykit, bet kaip atsilikę nuo pasaulio. O iš kur jiems viską sužinoti, jei neturi interneto...

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1906
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #545 Prieš 1 metus »
- Smagiai pašokti yra linksma. Ką daugiau veikti per vakarėlius? - KO juos moko žiobarų mokyklose? Stebėjosi. - Na taip. Pica senas patiekalas. Ir atsirado seniau už orkaites. Daug patiekalų kuriuos tu valgai išties yra seni. Ar yra kilę iš senų receptų. - Koks keistas požiūris.
- Aš viską sužinojau išties keliaudamas. Lankiausi įvairiose šalyse, kalbėjausi su žmonėmis. Plaukiojau, kopiau į kalnus, klajojau. Ir tai patyriau iš ties, o ne stebėdamas internetą. Smagu kartais pažiūrėti tuos vaizdelius. Bet tai niekada neprilygs realybei. - Buvo jau metas po truputį eiti iš salės. Taigi tarė.
- Gerai. Eime? Parodysiu tau krosnį ir kaip ji veikia. - Ketino mergaitę nusivesti į kambarį iki pareikalavimo ir viską parodyti. Taigi iki ten laukė tolimas kelias ir daug laiptų.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 467
  • Taškai: 10
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #546 Prieš 1 metus »
- Na, per vakarėlius smagu viską fotografuoti ir filmuoti, o paskui dėti į instagramą ir tiktoką, - pasakė. - Man pica visai neatrodo senas patiekalas, - gūžtelėjo pečiais. - Bet man nelabai išeina keliauti. Nes mama ir tėtis visur vyksta darbo reikalais, o ten vaikams negalima. Tačiau man gerai ir stebėti viską per internetą, - nusišypsojo. - Tėvai turi uždirbti daug pinigų, kad galėtų nupirkti man visokių daiktų, - paaiškino. - O jeigu jie bus labai turtingi, kai aš užaugsiu, jie man galės nupirkti mašiną ir namą.
Kaja bandė įsivaizduoti krosnį, bet nelabai nutuokė, koks tai galėtų būti vaizdinys. Ir išvis, kur šioje pilyje yra tų krosnių?
- Eime, - sutiko mergaitė ir kartu su profesoriumi išėjo iš didžiosios salės.

*

Neprisijungęs Amelija Nida

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #547 Prieš 11 mėnesių »
Gerai

*

Neprisijungęs Victoria Burghout

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #548 Prieš 9 mėnesius »
Kadangi Victoria niekada nebuvo susidurusi anksciau su magija ir jos pasauliu, kai sales durys atsidare - jai net uzgniauze kvapa, pradejo drebeti rankos, balsas.. Ji pirma karta yra vienoje vietoje su burtininkais bei magiskoje vietoje - juk sale buvo apkereta! Viskas taip nauja, prie didziausiu stalu kurie tesiasi iki pat sales galo sedi alkali burtininkai ir laukia musu - naujokeliu, jiems tai itin patinka, kadangi po cereminijos stalai buna apkrauti vaisiu  :P Visi nekantrauja suzinoti, kas bus nauji kambariokai.
Victoria buvo tikrai susijaudinus bei issigandus, taciau ja palaike viena mergaite, kuri taip pat atvyko tuo paciu Hogvartso traukiniu ir jos susibendravo...

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 211
  • Taškai: 9
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #549 Prieš 6 mėnesius »
Tai buvo tiesiog siaubinga. Ryte, prieš sėsdama į traukinį ji verkė, prašė, kad tėvai nesiųstų jos į tą košmarišką vietą. Bet mama pareiškė, kad ten Leticijos vieta. Tai buvo baisu. Jautėsi išmesta iš šeimos.
Stovėjo kaip mechaninis žaisliukas eilutėje pirmakursių, paskui taip pat lėliškai nuėjo, užsidėjo kepurę ir nudrožė prie stalo, kurio mokiniai jai plojo, šypsojosi. Letė Niekam nesišypsojo. Susirado kuo nuošalesnę vietelę ir sėdėjo kietai sučiaupusi lūpas. Rankas susidėjusi ant kelių. Labai norėjo valgyti, bet burtininkų maisto negalėjo imti į burną. Juk pasakose fėjų ar elfų maistas užkerėtas ir jo ragauti negalima. Tai ne pasaka, bet visgi. Kartais net pasakos ir mitai turi tiesos. Kaip reikės gyventi be maisto nežinojo. Mokykla buvo toli nuo miesto. Normalaus pasaulio. Parduotuvių. Gal prašys tėvų, kad siųstų maistą. Bet kaip?
Visą laiką taip ir išsėdėjo tiesutėlė kaip styga. Stengėsi nesižvalgyti. Nesižavėti didinga sale, žvaigždėtomis lubomis. Stengėsi niekam nesišypsoti. Ji dar sukels šitą mokyklą ant kojų ir jie pasigailės, kad Leticija Mendel peržengė Hogvartso slenkstį.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 467
  • Taškai: 10
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #550 Prieš 6 mėnesius »
Praėjo viena diena nuo atvykimo į Hogvartsą. Šiais metais Kaja atrodė kitokia. Ji neatsivežė jokių išmaniųjų technologijų. Pirmą kartą per visą šį laiką. O kam? Jeigu per trejus metus niekas taip ir nesuveikė, tai nesuveiks ir dabar.
Be to, Kaja rugpjūtį šiek tiek supyko ant žiobarų pasaulio. Viena iš jos mylimiausių influencerių negražiai kalbėjo apie stambius žmones. Sakė, kad jiems reikia mažiau ėsti ir viskas bus kitaip. Tai labai skaudino keturiolikmetę. Tiesa, grifė iš tiesų mėgo valgyti ir tikrai ne sveiką maistą, o ir judėjo per mažai. Tačiau kiti žmonės, kurių gyvenimo būdas yra lygiai toks pat ar dar blogesnis, nėra stambūs.
Šią vasarą mama vedė Kają pas gydytoją. Pasirodo, šviesiaplaukei sutrikusi skydliaukės funkcija. Ji liepą ir rugpjūtį ėjo ne pas vieną gydytoją. Pirmiausia pradėjo nuo gastroenterologo, kuris nustatė Kajai refliuksą. Tą padidėjusį skrandžio rūgštingumą, kuriuo Adams stebėjosi praeitais metais per vaistų ir nuodų pamoką. O tada gydytoja prisikabino ir prie svorio ir taip Kaja atsidūrė endokrinologo kabinete.
Mergaitė atsiduso. Jai nebuvo galima valgyti to, ko ji norėjo. Aišku, ir taip Hogvartse maistas nebuvo toks skanus kaip namie, bet dabar jau ir namie pastaruosius du mėnesius paauglė gavo mažiau mėsainių, picų ir saldumynų būtent dėl to skrandžio rūgštingumo. Žinojo, kad privalo valgyti maistą be padažų, virtą ir taip toliau. Nesąmonė. Dabar įsikrėtė į dubenėlį avižų košės ir ant viršaus prisikrovė kalną riešutų sviesto. Nenutuokė, gali jo ar ne, bet vienos košės Kaja tikrai nevalgys.
Buvo liūdna ir dėl to, jog bendraamžės mokykloje kuo toliau, tuo dažniau ką nors jai pasakydavo dėl svorio. Anksčiau daugiausiai pasišaipydavo klastuoliai, o dabar saugumas ėmė blėsti net ir Grifų Gūžtoje. Gal ir gerai, kad negaliu valgyti nesąmonių. Gal taip numesiu svorio ir iš manęs nesišaipys, pasakė sau mintyse. Nors žinojo, kad jai numesti svorio nebus paprasta. Gydytoja taip sakė.
Taigi, ketvirtakursė liūdna sėdėjo prie pusryčių stalo ir valgė avižinę košę su riešutų sviestu. O gal riešutų sviestą su koše.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 211
  • Taškai: 9
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #551 Prieš 6 mėnesius »
Ne. Ne sapnas. Leticija tikrai sėdėjo prie stalo Hogvartse. O ji vis tikėdavosi, kad pabus ir atsidurs namie. Deja...
Mergaitė norėjo valgyti. Bet tik sėdėjo prie stalo ir maišė šakute kiaušinienę. Įsidėjo jos tik tam, kad niekas neatkreiptų į ją dėmesio. Gal burtininkai perpratę, jog ji suprato, kad tas jų maistas užkerėtas kažkaip privers valgyti. Taigi Leticija sėdėjo ir maišė kiaušinienę. Atrodė paprastas patiekalas. Bet iš kur ji gali žinoti? Mergaitė liūdėjo. Laukė antra diena tik su dviem pakeliais sausainių. Tiksliau reikėjo pasakyti, kad jeigu tėvai neatsiųs maisto, tai Letė turės kažkaip labai ilgai su tais pora pakelių apsieiti. O juk vakar jau vieną pradėjo. Maistas kvepėjo. Visko čia buvo ir košės ir kumpio, šoninės. Kiaušinienės. Blynelių, skrebučių. Pilvas suurzgė. Aš nevalgysiu. Piktai pasakė sau mintyse.
Kažkokia šalia sėdinti mergaitė prisidėjo labai daug riešutų sviesto ant košės. Letė irgi norėjo taip padaryti. Norėjo puikiai papusryčiauti. Aplink tą darė visi vaikai. Kalbėjosi, valgė. Nejau jie nesupranta, kad dėl to pasikeis amžiams? Kad viską pamirš? Ką gi. Letė pasėdės čia dar penkias minutes ir išeis. Gal niekas nepamatys, kad ji tik išmaišė savo lėkštę ir nieko nesuvalgė.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 467
  • Taškai: 10
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #552 Prieš 6 mėnesius »
Riešutų sviestas buvo skanus, bet košė - nelabai. Nors vietoj riešutų sviesto jau geriau būtų buvusi, pavyzdžiui, karamelė. Galiausiai grifė ėmė žaisti su maistu lyg mažas vaikas, kol pajuto, jog į jos košę kažkas pažiūrėjo. Pakėlusi akis šviesiaplaukė pamatė mergaitę. Nežinojo, koks jos vardas, tačiau iš šventės prisiminė, kaip ji buvo priskirta į Grifų Gūžtą, tad yra pirmakursė.
Keturiolikmetė irgi pažvelgė į mergaitės lėkštę. Ji buvo įsidėjusi kiaušinenės, tačiau nevalgė. Ir šiaip, atrodė liūdna. Kaja taip pat buvo liūdna. Tačiau dabar jau liūdėjo ne dėl to, jog yra Hogvartse. Bet teko liūdėti ir dėl to. Ankstesniais kursais. Ypač pirmame. Ji prisiminė, kaip sėdėjo prie to paties stalo ir jautėsi nusiminusi, nes čia nėra mėsainių, picų ir panašaus normalaus maisto. Tačiau juk dabar Kaja jo nevalgytų net tokiu atveju, jeigu jo būtų.
- Ir tau gastroezofaginis refliuksas? - visai be ūpo paklausė ketvirtakursė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 211
  • Taškai: 9
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #553 Prieš 6 mėnesius »
Kiaušinienė virto kažkokiu negražiu dariniu. Mergaitė jau planavo eiti. Bet iš vėžių išmušė kitos Grifės užduotas klausimas.
- Ką? Kokia nesąmonė. - Seniau nebūtų drįsusi atžariai kalbėti su vyresne mokine. Bet dabar, magijos pasaulyje stengėsi atrodyti dygliuota kaip ežys.
- Aš tiesiog nenoriu valgyti ir viskas. - Patvirtindama savo žodžius pastūmė į košę sumaišytą kiaušinėnės lėkštę. Pilvas paneigdamas jos žodžius suurzgė. Bet Leticija abejojo, kad tai būtų galima išgirsti per salėje tvyrantį šurmulį.
- Ar tau nebaisu valgyti šį maistą? - Gal protinga paklausinėti vyresnės mergaitės apie burtininkų galimybes užkerėti ją per maistą ar gėrimą. Aišku, pasakose fėjos ar elfai nesakytų, kad maistas užburtas. Čia irgi žmonės galėjo meluoti. O šiaip išvis Leticija net nebuvo tikra ar maistas tikrai galėtų būti užkerėtas taip, kad ji pamirštų artimuosius ir viską, kas buvo brangu ir prisimintų tik magijos pasaulį. Bet juk pasakose naivūs žmonės taip ir įklimpdavo. Magija juk irgi pasakiškas dalykas. Tai kodėl ir visos kitos istorijos negalėtų būti tikrovė?

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 467
  • Taškai: 10
Ats: Grifų Gūžtos stalas
« Atsakymas #554 Prieš 6 mėnesius »
- Gal ir nesąmonė, bet man šią vasarą jį diagnozavo, - atsiduso. - Ir dabar negaliu valgyti to, ko noriu. Aišku, čia to net ir nėra. Bet blyneliai su šokoladu skamba skaniau nei avižos.
Galiausiai Kaja irgi pastūmė savo lėkštę. Šiaip jai reikėtų valgyti vieną avižų košę, o ne su riešutų sviestu. Viena ji tikrai baisiai neskani. Tad gal apsieis išvis. Ir vis tik jai turbūt net negalima to riešutų sviesto.
- Na, taip, čia maistas išties prastokas, - pritarė šviesiaplaukė. - Nežinau, ar yra ko bijoti, - gūžtelėjo pečiais. - Elfai gamina šviežiai, tačiau... Ech, čia visada trūko sušių, picų, mėsainių... Maistas čia toks senoviškas, kaip ir visa šita pilis. Ar tu iš žiobarų šeimos? Ar iš burtininkų? Jeigu iš burtininkų, tai tu manęs nesuprasi, - ketvirtakursė atrodė visai nukabinusi nosį. - Trejus metus visur tampiausi telefoną. O kas iš to, jis čia vis tiek neveikia. Šiemet pirmi metai, kai nesivežiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Kaja Adams »